Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-698-613/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-29
Bylos Nr.: e2S-698-613/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-01834-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Seselskytė
Atsakovas: K. D.
Ieškovas: V. D.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. e2S-698-613/2025Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01834-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.6.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei K. D. dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6358-429/2022 nustatytos skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo ir atsakovės K. D. priešieškinį ieškovui V. D. dėl periodinio išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6358-429/2022 nustatytos skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. Taip pat Alytaus apylinkės teisme priimtas nagrinėti atsakovės K. D. priešieškinys ieškovui V. D. dėl periodinio išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas 2025 m. vasario 27 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašyme nurodė, kad prašymo pateikimo dienai nuo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo priėmimo praėjo (duomenys neskelbtini). Dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Dukros ryšys su tėvu yra ypatingai artimas ir stiprus, dukra nori leisti su tėvu kuo daugiau laiko, dažni atvejai, kuomet dukrą parvežus namo pas atsakovę iš susitikimų su ieškovu, ši nenori grįžti namo, prašo dar pabūti pas ieškovą, yra išreiškusi norą pas jį nakvoti ir netgi gyventi. Todėl mano, jog 2022 m. spalio 27 d. sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka šiai dienai nebeatitinka geriausių vaiko poreikių ir dukrai nebeužtenka su ieškovu bendrauti 3,5 val. trečiadieniais ir 7 val. savaitgalį. Pažymėjo, kad kai 2022 m. spalio 27 d. sprendimu buvo nustatoma ieškovo bendravimo su dukra tvarka, dukra buvo vienerių metų amžiaus ir maitinama atsakovės natūraliu būdu. Šiai dienai dukra pati kalba, gali reikšti savo nuomonę, šalys gyvena skirtinguose miestuose (atsakovė – (duomenys neskelbtini), ieškovas – (duomenys neskelbtini), todėl šiai dienai galiojanti nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka yra itin siaura, ribojanti tiek ieškovo teisę maksimaliai dalyvauti dukros gyvenime, ją auklėti, su ja atostogauti, stiprinti tarpusavio ryšį, tiek ir dukros teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei prašyme cituojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, siekdamas užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, prašo nuo šio prašymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su dukra tvarką: 1. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitę, darbo dienomis trečiadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos nuo 15.30 val. iki 15.45 val., grąžindamas dukrą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 19.45 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą. 2. V. D. bendrauja su dukra vieną savaitę pasiimdamas dukrą šeštadienį laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 9.15 val. ir grąžindamas nuo 19.00 val. iki 19.15, val. su teise vežtis vaiką į kitą miestą, o K. D. tą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį. 3. V. D. kitą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 9.15 ir grąžindamas nuo 19.00 val. iki 19.15 su teise vežtis vaiką į kitą miestą, o K. D. tą savaitę bendrauja su dukra šeštadienį; 4. Vaiko tėvas bendravimo su vaiku metu (t. y., paėmęs vaiką) įsipareigoja užtikrinti įprastos vaiko dienotvarkės režimą, rūpintis vaiko sveikata, visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais; 5. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną iki 20.00 val., atsižvelgdamas į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus. Iki dukra gebės naudotis elektroninio ryšio priemonėmis savarankiškai, bendravimą privalo užtikrinti tėvai; 6. Jeigu V. D. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku K. D.; 7. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių, K. D. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku V. D. ir suderinti kitą susitikimo laiką bei dieną; 8. Abu tėvai įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su vaiko sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl jo papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Vaikui susirgus, sunegalavus, tėvai susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergančio vaiko, jeigu vaikas būtų gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje. Vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turėtų būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; 9. Vaiko gimimo diena su tėvu V. D. švenčiama poriniais metais, o su motina K. D. – neporiniais gimimo metais, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku bei susitikimo trukmę V. D. įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu laišku suderinti su K. D. ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku jo gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą; 10. Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku bei susitikimo trukmę, V. D. įsipareigoja iš anksto sms žinute arba elektroniniu laišku suderinti su K. D., ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku Tėvo ar Motinos dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą. 11. Tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku bei susitikimo trukmę, V. D. įsipareigoja iš anksto sms žinute arba elektroniniu laišku suderinti su K. D. ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku tėvo ar motinos gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą; 12. K. D. su dukra švenčia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų antrąją dieną gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną (atitinkamą datą kiekvienais metais), Naujuosius metus (gruodžio 31 - sausio 1 d.), Jonines (birželio 24 d.), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Rugsėjo 1-ąją d., Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) – poriniais kalendoriniais metais, o V. D. – neporiniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 9 iki 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą, tą pačią dieną nuo 18 iki 19 val. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą; 13. K. D. su dukra švenčia Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (atitinkamą datą kiekvienais metais) – neporiniais kalendoriniais metais, o V. D. – poriniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 9 iki 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 iki 19 val. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą; 14. Abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos; 15. K. D. informuoja V. D. apie darželyje organizuojamas šventes, per 3 k. d. nuo šios informacijos paaiškėjimo dienos; 16. V. D. neturi teisės vežtis vaiko į kitą užsienio valstybę, taip pat pasiimti vaiko iš ugdymo įstaigos be raštiško mamos K. D. sutikimo. K. D. neturi teisės vežtis nepilnamečio vaiko į kitą užsienio valstybę be raštiško tėvo sutikimo; 17. Šalys susitaria, kad kiekviena iš jų turi galimybę atostogauti du kartus per metus, t. y. vieną kartą dvi savaites ar du kartus po savaitę. Kadangi atostogų metu nėra galimybės užtikrinti bendravimo su vaiku tvarkos, tai kiekviena šalis apie numatomas atostogas kitą šalį informuoja ne vėliau likus 10 d. iki atostogų; 18. V. D. bendravimo su dukra metu privalo kas keturias valandas informuoti mamą apie vaiko būseną atsiunčiant filmuotą medžiagą ir informuojant apie vaiko buvimo vietą; 19. Šalys apie bendravimo pakeitimus kitą šalį informuoja šiais kontaktais: V. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), mamos K. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo V. D. prašymą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė ieškovo laikiną bendravimo su dukra G. D. tvarką: 1. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitę, darbo dienomis trečiadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos nuo 15.30 val. iki 15.45 val., grąžindamas dukrą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 19.45 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą. 2. V. D. bendrauja su dukra vieną savaitę pasiimdamas dukrą šeštadienį laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 ir grąžindamas nuo 17.00 val. iki 17.15, su teise vežtis vaiką į kitą miestą, o K. D. tą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį. 3. V. D. kitą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 ir grąžindamas nuo 17.00 val. iki 17.15 su teise vežtis vaiką į kitą miestą, o K. D. tą savaitę bendrauja su dukra šeštadienį. 4. Vaiko tėvas bendravimo su vaiku metu (t. y., paėmęs vaiką) įsipareigoja užtikrinti įprastos vaiko dienotvarkės režimą, rūpintis vaiko sveikata, visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. 5. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną iki 20.00 val., atsižvelgdamas į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus. Iki dukra gebės naudotis elektroninio ryšio priemonėmis savarankiškai, bendravimą privalo užtikrinti tėvai. 6. Jeigu V. D. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku K. D.. 7. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių, K. D. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku V. D. ir suderinti kitą susitikimo laiką bei dieną. 8. Abu tėvai įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su vaiko sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl jo papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Vaikui susirgus, sunegalavus, tėvai susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergančio vaiko, jeigu vaikas būtų gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje. Vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turėtų būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. 9. Vaiko gimimo diena su tėvu V. D. švenčiama poriniais metais, o su motina K. D. – neporiniais gimimo metais, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku bei susitikimo trukmę V. D. įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu laišku suderinti su K. D. ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku jo gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą. 10. Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku bei susitikimo trukmę, V. D. įsipareigoja iš anksto sms žinute arba elektroniniu laišku suderinti su K. D., ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku Tėvo ar Motinos dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą. 11. Tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku bei susitikimo trukmę, V. D. įsipareigoja iš anksto sms žinute arba elektroniniu laišku suderinti su K. D. ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku tėvo ar motinos gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą. 12. K. D. su dukra švenčia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną (atitinkamą datą kiekvienais metais), Naujuosius metus (gruodžio 31 - sausio 1 d.), Jonines (birželio 24 d.), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Rugsėjo 1-ąją d., Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) – poriniais kalendoriniais metais, o V. D. – neporiniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10.00 iki 11.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą, tą pačią dieną nuo 18.00 iki 19.00 val. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą. 13. K. D. su dukra švenčia Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (atitinkamą datą kiekvienais metais) – neporiniais kalendoriniais metais, o V. D. – poriniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10.00 iki 11.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.00 iki 19.00 val. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą. 14. Abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos. 15. K. D. informuoja V. D. apie darželyje organizuojamas šventes, per 3 k. d. nuo šios informacijos paaiškėjimo dienos. 16. V. D. neturi teisės vežtis vaiko į kitą užsienio valstybę, taip pat pasiimti vaiko iš ugdymo įstaigos be raštiško mamos K. D. sutikimo. K. D. neturi teisės vežtis nepilnamečio vaiko į kitą užsienio valstybę be raštiško tėvo sutikimo. 17. Šalys susitaria, kad kiekviena iš jų turi galimybę atostogauti du kartus per metus, t. y. vieną kartą dvi savaites ar du kartus po savaitę. Kadangi atostogų metu nėra galimybės užtikrinti bendravimo su vaiku tvarkos, tai kiekviena šalis apie numatomas atostogas kitą šalį informuoja ne vėliau likus 10 d. iki atostogų. 18. V. D. bendravimo su dukra metu privalo kas keturias valandas informuoti mamą apie vaiko būseną atsiunčiant filmuotą medžiagą ir informuojant apie vaiko buvimo vietą. 19. Šalys apie bendravimo pakeitimus kitą šalį informuoja šiais kontaktais: V. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), mamos K. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti skubiai. Pagrindiniai nutarties motyvai:

3.1. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta minimali mažametės dukters ir ieškovo bendravimo tvarka, kadangi jos nustatymo metu šalių dukra nebuvo sulaukusi dviejų metukų amžiaus. Šiai dienai ginčo šalių dukrai yra kiek daugiau nei(duomenys neskelbtini). Iš ieškovo V. D. į bylą pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad šalių dukra, tėčio klausiama, žodžiu išsako norą gyventi pas tėtį, ne pas mamą, iš kavinės nori važiuoti pas tėtį į namus, į (duomenys neskelbtini), kad ji nori gyventi (duomenys neskelbtini), pas tėtį. Tėčiui pasakius, kad šiandien jie negalės važiuoti į jo namus, kad galės tik kitą dieną, mergaitė susigraudina, verkšlena.

3.2. Iš pateiktų vaizdo įrašų akivaizdu, kad mergaitė nieko neverčiama ir neįtakojama išreiškė norą būti ir gyventi su tėčiu. Dar daugiau, tėčiui pasakius, kad šiandien ji negalės važiuoti į tėčio namus, kad galės tik kitą dieną, mergaitė susigraudino, verkšleno, sakė, kad ji nori šiandien važiuoti, dėl ko ieškovas turėjo ją raminti, nukreipti kalbą.

3.3. Iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovas manipuliuoja situacija ar vaiko akivaizdoje stengiasi sukurti „blogos mamos“ įvaizdį, o praėję daugiau nei du su puse metų nuo teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra pakankamas laiko tarpas priimti sprendimą plėsti tėvo bendravimo su dukra tvarką taikant laikinąsias apsaugos priemones.

3.4. Dukrai tik minimaliai bendraujant su tėvu, gali susidaryti tokia situacija, jog gilesnis jos ryšys su tėvu taip ir neužsimegs. Be to, šios išvados yra 2024 m. vasario 13 d. ir 2024 m. rugsėjo 24 d., t. y. nuo vienos jų yra praėję daugiau nei metai laiko, o nuo kitos - beveik pusė metų, todėl yra didelė tikimybė, kad šios išvados esmingai neatspindi nūdienos realijų ir jomis teismas nesivadovauja.

Šalies argumentai

3.5. Atsižvelgiant į T. S. pateiktą išvadą, jog teismui nustačius teisinį pagrindą tenkinti ieškovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų jo bendravimas su tėvu palaipsniui didinant jau nustatytą vaiko bendravimo su tėvu laiką (valandomis), tačiau tokios laikinos bendravimo tvarkos nustatymas turėtų nepažeisti vaikui įprasto jo dienos režimo bei turėtų būti atsižvelgiama į su vaiku tiesiogiai dirbančio specialisto rekomendacijas, tėvo bendravimo su dukra laikas nustatomas vis tik šiek tiek trumpesnis nei prašė ieškovas.

3.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šiuo atveju ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Šiuo metu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2025 m. kovo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-65-939/2025. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl bendravimo tvarkos padidinimo, taip pat ir pasimatymų su nepilnamete dukra su nakvyne nustatymo. Ieškovo prašymo turinys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir yra ieškinio reikalavimai, kurie turėtų būti išspręsti baigus nagrinėti bylą iš esmės, ištyrus visus įrodymus.

4.2. Teismas iš esmės veikdamas priešingai vaiko interesams tenkina ieškovo prašymą dėl maksimalaus bendravimo, nesulaukęs specialistų išvados, kas reiškia, jog teismas be įrodymų vertinimo iš esmės išsprendė bylą dalyje susijusią su bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kas yra nesuderinamas su teismo pareiga veikti aktyviai ir veikti maksimaliai nepilnamečio vaiko interesais. T. N. tenkino ieškinio reikalavimus: 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.8, 1.11, 1.12, 1.13, 1.14, 1.14, 1.15, 1.16, 1.17, 1.18 punktai, t. y visus išskyrus, kurie neatitinka situacijos, tai yra reikalavimai dėl moksleivių atostogų (nepilnametė yra (duomenys neskelbtini), tai šios nuostatos neaktualios) ir vaiko pasiėmimo savaitgaliais su nakvyne.

4.3. Anksčiau nustatyta bendravimo tvarka yra galiojanti, bendravimas vyksta sklandžiai. Ieškovas reikalauja nustatyti platesnę bendravimo tvarką, tačiau dėl to ir reikia išanalizuoti visus byloje įrodymus, o ypač kurie susiję su nepilnamečio vaiko psichologine būkle ir pasirengimu būti daugiau laiko be mamos. Kitas svarbus aspektas, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik „esant aplinkybėms, įrodančioms‘, kad nepagrįstai nukentės vaiko, ar kito tėvo interesai, tačiau nei ieškovas pateikė tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nei teismas nutartyje nurodė argumentus, kas galėtų pakenkti, jei bus palikta galiojanti tvarka.

4.4. Pritaikytos laikinosios priemonės maksimaliai praplečiant jau nustatytą bendravimo tvarką, reiškia, jog ieškovo, kaip tėvo, teisės nėra pažeistos, ryšys nėra nutrūkęs, taigi nėra jokio pagrindo išvadoms, kad priimto teismo sprendimo įvykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės ar taps neįmanomu.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl psichologo pateiktų išvadų ir pačios atsakovės pateiktą video analizę, kuriuose užfiksuotas ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra.

4.6. Teismas neturėjo teisės priimti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ryšys tarp tėvo nenutrūkęs ir šiuo atveju, kad būtų tenkinti ieškovo reikalavimai dėl platesnės bendravimo tvarkos neišvengiamai reikalinga specialisto išvada siekiant išsiaiškinti mergaitės pasiruošimą būti svetimoje vietoje, ilgesnį laiką atskirtai nuo mamos. Teismas privalėjo prieš priimant Nutartį bent jau palaukti vaiko apklausos pas teismo psichologą ir jo išvadų, teismas neturėjo teisinio pagrindo imtis vertinti 4 metų mergaitės nuomonės ir pateikto kelių minučių video ištraukos, kadangi tokio amžiaus vaikas yra paveikus manipuliacijoms ir nėra pagrindo tokio amžiaus vaiko pasakytų žodžių traktuoti, kaip jo nuomonės; teismas nesirėmė jokiu oficialiu specialisto dokumentu, kuriuo būtų patvirtinta, jog ieškovo prašoma nustatyti maksimaliai plati bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

Šalies argumentai

4.7. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Tarnybos pateikta išvada, kurioje teigiama: ,,atsižvelgiant į T. S. pateiktą išvadą, jog teismui nustačius teisinį pagrindą tenkinti ieškovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų jo bendravimas su tėvu palaipsniui didinant jau nustatytą vaiko bendravimo su tėvu laiką (valandomis), tačiau tokios laikinos bendravimo tvarkos nustatymas turėtų nepažeisti vaikui įprasto jo dienos režimo bei turėtų būti atsižvelgiama į su vaiku tiesiogiai dirbančio specialisto rekomendacijas.

4.8. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, o tiksliau mažamečiu vaiku, priėmė nutartį neatsakingai, atmestinai, iš esmės neįsigilinęs į laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei tikslus šioje konkrečioje byloje. Teismas praplėsdamas bendravimo tvarką neatsižvelgė į Tarnybos rekomendacijas, į specialistų išvadas dėl mergaitės psichologinės būklės, o nutartį priėmė išimtinai vadovaujantis tik ieškovo pateiktais video įrašais, kuriuose akivaizdžiai matomas ieškovo priešiškas nusiteikimas atsakovės atžvilgiu vaiko akivaizdoje, galimos manipuliacijos pačiu vaiku. Atsakovės pateikta išsami nustatytos bendravimo tvarkos analizė, suponuoja išvadą, kad nutartis yra neteisėta, ne tik, kad neatitinkanti mažamečio vaiko interesų, bet galinti sukelti nepataisomos žalos psichinei ir fizinei būklei.

4.9. Nutartis apima ir daugelį nuostatų, dėl kurių Šalys jau buvo sutarusios ir dėl kurių ginčas nėra kilęs, kas leidžia manyti, kad teismas atmestinai ir paviršutiniškai, neįsigilinęs į bylos svarbumą, kad nagrinėjami su mažamečiu vaiku susiję klausimai, nesielgė aktyviai, neskyrė žodinio proceso, kad būtų išklausytos abi šalys ir laikinosiomis priemonėmis sureguliuotas ginčas.

Atsiliepimas

5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atsakovės K. D. atskirojo skundo netenkinti; priteisti ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio atsiliepimo parengimu. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas nelaiko, jog nustatyta bendravimo tvarka yra maksimali, ji yra tik didinama palaipsniui iki maksimalios bendravimo tvarkos.

5.2. Nustatyta bendravimo tvarka buvo sumažinta 3 val./sav. nuo ieškovo prašytos laikino bendravimo tvarkos. Atsakovė skunde taip pat nenurodo nė vieno argumento, kuriuo būtų pagrįsta vaikui daroma žala ar kenkimas jo interesams.

5.3. Kartu su šiuo atsiliepimu teismui yra teikiami papildomi įrodymai - šalių susirašinėjimai, iš kurių matyti, jog atsakovė aiškiai veikia priešingai vaiko interesams, jausdama asmenines nuoskaudas dėl įvykusių skyrybų, neatsižvelgdama į vaiko poreikius; yra buvę atvejų netolimoje praeityje, kuomet atsakovė pati paprašė darbo dieną vaiką parvežti 19.30 val., nors skunde nurodo, jog papildomos 30 min. dėl neaiškių priežasčių pakenks vaiko interesams); ieškovas perka daiktus, žaislus ir maistą vaikui, kuriuos jis parsiveža namo pas mamą, tačiau atsakovė kategoriškai atsisako juos priimti; atsakovė atsisako geranoriškai vykdyti teismo nutartį, nurodydama neobjektyvias priežastis, pvz. trečiadieniais nurodo, jog nutartis nebus vykdoma ir vaikas turi namo grįžti 19 val., nes taip nurodė jos atstovė; dėl susitikimo 2025-03-15 atsakovė nurodė, kad bendravimas nėra galimas nes vaikas vyks aplankyti sergančios prosenelės; atsakovė nėra linkusi tartis su ieškovu dėl vaiko papamokinės veiklos - ji savavališkai vaiką perrašė pas kitą (papildomą) logopedę ( nors vaikas šiuos užsiėmimus lanko darželyje), nepasitarusi apie tai su ieškovu; dėl nepaaiškinamų priežasčių reiškia nepasitenkinimą, jog vaikas darbo dienomis būtų išvežtas iš Prienų m.; atsakovė nėra linkusi tartis taikiai, nurodo, jog bus tik taip kaip teismas nuspręs.

5.4. Atsakovės atsakovė dar 2023-09-18 el. laišku teigė, kad atsakovė sutiktų leisti ieškovui pasiimti dukrą po darželio pirmadieniais ir trečiadieniais, grąžinti ją 19.30 val., sutinka švenčių dienomis prailginti bendravimo laiką nuo 10 iki 18 val., t y. 8 val., kartu su šiuo el. laišku buvo pateikta siūloma bendravimo tvarka. Taip pat buvo siūlytos įvairios pereinamosios bendravimo tvarkos atsakovei, tačiau atsakovė visiškai nebuvo linkusi tartis, dėl ko manytina, jog ji tiesiog yra linkusi vaiką savintis ir ieškovo nelaiko lygiaverčiu tėvu, turinčiu teisę lygia dalimi bendrauti su vaiku. Pažymi, kad dėl vaiko gimtadienio šventės teismui taip pat yra pateikiama klaidinanti informacija - skirtingai nei teigiama skunde, atsakovė neinformavo ieškovo apie rengiamą šventę 2024 m., ieškovas joje nedalyvavo.

5.5. Bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

8. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais.

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, nusprendžia, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai priimtini.

11. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikino bendravimo klausimas, todėl teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies ieškovo prašymas nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022). Pareiga pagrįsti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui ((duomenys neskelbtini) straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021).

14. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pačiame įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, nes toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Nurodyti principai reikalauja, kad būtų užtikrinta šalių teisių pusiausvyra – būtų įvertinti šalių teisėti interesai, nė vienai iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų nei reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

16. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme tarp ieškovo ir atsakovės vyksta ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad skundžiamos nutarties teisėtumas yra vertinamas aplinkybių, susiklosčiusių iki skundžiamos nutarties priėmimo, kontekste.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6358-429/2022 nutraukta V. D. ir K. D. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliktos santuokinės pavardės, patvirtinta šalių sudaryta 2022 m. spalio 24 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte šalys numatė bendravimo su vaiku tvarką:

18. „4.2. Šalys susitaria, kad pareiškėjas V. D. su dukterimi G. D. bendrauja kiekvieną savaitgalį tokia tvarka nuo nutarties, kuria patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo dienos: 4.2.1. V. D. bendrauja su dukra vieną savaitę pasiimant dukrą šeštadienį laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 19.30 val., su teise vežtis vaiką į kitą miestą, o K. D. tą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį. 4.2.2. V. D. kitą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį laikotarpiu nuo 9 val. iki 12 val. su teise vežtis vaiką į kitą miestą, o K. D. tą savaitę bendrauja su dukra šeštadienį. 4.3. Bendravimo su nepilnamečiu vaiku per šventes tvarka. 4.3.1. Šalys susitaria, kad V. D. bendrauja su dukra lyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val. Nelyginiais metais bendrauja su dukra pirmąją Šv. Kalėdų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val. 4.3.2. Šalys susitaria, kad V. D. lyginiais metais bendrauja su dukra antrąją Šv. Velykų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val. Nelyginiais metais bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val. šioje sutartyje numatytomis valandomis. 4.3.3. Šalys susitaria, kad Mamos dieną su nepilnamečiu vaiku praleidžia mama K. D., o Tėvo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu V. D.. Tėvas gali pasiimti nepilnametį vaiką 4 val. ir po to grąžinti į gyvenamąją vietą. Apie pasiėmimo laiką tėvas privalo informuoti vaiko mamą iš vakaro sms žinute. 4.3.4. K. D. informuoja tėvą sms žinute apie nepilnamečio vaiko krikštynas likus 30 d. iki šventės. 4.3.5. K. D. likus 3 d. informuoja apie organizuojamą vaiko gimtadienį ir/arba sudaryti tėvui galimybę atvykti pasveikinti nepilnametį vaiką į vaiko gyvenamąją vietą. 4.3.6. Karolina informuoja V. D. apie darželyje organizuojamas šventes. 4.4. Kitos bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygos: 4.4.1. V. D. neturi teisės vežtis vaiko į kitą užsienio valstybę, taip pat pasiimti vaiko iš ugdymo įstaigos be raštiško mamos K. D. sutikimo. K. D. neturi teisės vežtis nepilnamečio vaiko į kitą užsienio valstybę be raštiško tėvo sutikimo. 4.4.2. J. V. D. negali bendrauti su vaiku jam paskirtą savaitgalį, šis laikas nėra perkeliamas ir bendravimas gali būti kompensuojamas tik šalių susitarimu. 4.4.3. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį. 4.4.4. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. 4.4.5. Ligos atveju, jei nėra galimybės tėvui V. D. užtikrinti bendravimo su dukra jam priskirtą savaitgalį, mama K. D. informuoja tėvą ir suderina kitą susitikimo laiką. 4.4.6. Šalys susitaria, kad kiekviena iš jų turi galimybę atostogauti du kartus per metus, t. y. vieną kartą dvi savaites, ar du kartus po savaitę. Kadangi atostogų metu nėra galimybės užtikrinti bendravimo su vaiku tvarkos, tai kiekviena šalis apie numatomas atostogas kitą šalį informuoja ne vėliau likus 10 d. iki atostogų. 4.4.7. V. D. bendravimo su dukra metu, privalo kas dvi valandas informuoti mamą apie vaiko būseną atsiunčiant filmuotą medžiagą ir informuojant apie vaiko būvimo vietą. 4.4.8. V. D. įsipareigoja nedelsiant informuoti mamą, jei dukra pasijuto blogai, taip pat jei iškilo poreikis vežti į gydymo įstaigą. 4.4.9. Šalys apie bendravimo pakeitimus kitą šalį informuoja šiais kontaktais: V. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), mamos K. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 4.5. Šalys susitaria, kad nuo 2023 m. balandžio 17 d. bendravimo tvarka papildoma nuostata: 4.5. l. V. D. kiekvienos savaitės trečiadienį gali pasiimti nepilnametį vaiką iš ugdymo įstaigos ir būti tame mieste, kur yra ugdymo įstaiga nuo 15.30 val., grąžinant vaiką. į gyvenamąją vietą 19.00 val., vasaros atostogų metu vaiką pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos“. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-6358- 429/2022 yra įsiteisėjęs.

19. Ieškovas savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad nuo 2022 m. spalio 27 d. teismo sprendimo priėmimo praėjo dveji metai keturi mėnesiai ir dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Dukros ryšys su tėvu (ieškovu) yra ypatingai artimas ir stiprus, dukra nori leisti su tėvu kuo daugiau laiko, dažnai dukrą parvežus namo pas atsakovę iš susitikimų su ieškovu, ši nenori grįžti namo, prašo dar pabūti pas ieškovą, yra išreiškusi norą pas jį nakvoti ir netgi gyventi. Teigė, kad 2022 m. spalio 27 d. teismo sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su dukra (kuri tuo metu buvo vienerių metų amžiaus ir atsakovės maitinama natūraliu būdu) tvarka šiai dienai nebeatitinka geriausių vaiko poreikių ir dukrai nebeužtenka su ieškovu bendrauti 3,5 val. trečiadieniais ir 7 val. savaitgalį, taigi šiai dienai galiojanti nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka yra itin siaura, ribojanti tiek ieškovo teisę maksimaliai dalyvauti dukros gyvenime, ją auklėti, su ja atostogauti, stiprinti tarpusavio ryšį, tiek ir dukros teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais.

20. Kaip minėta, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra skirta apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais ir taip laikinai sureguliuoti situaciją, kol šeimos santykių srityje kilęs ginčas bus išspręstas iš esmės. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad nepilnametei dukrai yra trukdoma bendrauti su tėvu. Priešingai, iš 2025-05-07 garso įrašo, kuriame fiksuota nepilnametės mergaitės apklausa, galima daryti išvadą, kad mergaitė bendrauja tėčiu, dalinasi įspūdžiais apie jų praleistą laiką, mergaitė turi ryšį tiek su tėčiu, tiek su mama ir abu tėvai jai yra svarbūs, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko su tėvu bendravimo tvarka yra pažeidžianti nepilnamečio vaiko interesus. Be to, kaip pažymėjo psichologė po 2025-05-07 vaiko apklausos, vaiko kalba bei reiškiama nuomonė atitinka 4 metų vaiko lygį, vaikui patinka būti su abiem tėvais, tačiau daryti išvadas dėl ieškovo pasiūlytos tvarkos pagrįstumo gali tik ekspertai įvertinę ne tik vaiko apklausą, bet ir kitas aplinkybes. Taip pat pažymėjo, kad didesnę žalą vaikui daro ne atitinkamos bendravimo tvarkos nenustatymas, o tėvų konfliktai girdint vaikui.

22. Apeliacinės teismas pabrėžia, kad laikinosios apsaugos priemonės – laikino bendravimo nustatymo būtinybė yra tais atvejais, kuomet nepilnamečiui vaikui yra apribojama galimybė bendrauti su vienu iš tėvų, atitinkamai, apribojama vieno iš tėvų teisė dalyvauti vaiko gyvenime, tik tokia situacija privalo būti laikinai sureguliuota laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau, kaip minėta, tėčio su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka jau yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimu. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašyta taikyti laikinoji bendravimo tvarka yra artimesnė ne laikinai, o nuolatinei bendravimo tvarkai pagal ieškovo pareikštą ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės nesprendžia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki teismo sprendimo priėmimo, savo esme būtų dalies ieškinio reikalavimų patenkinimas iki bylos išnagrinėjimo ir ieškovas pasiektų tą teisinį rezultatą, kurį galima pasiekti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą. Taigi skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka nagrinėjamu atveju gali būti pakeista tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

23. Tiek kasacinio teismo, tiek E. Ž. T. T. praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., E. Ž. T. T. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91), todėl kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja Giedrė Seselskytė