Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K., atstovaujamo globėjos biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – A. K., M. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas E. K., atstovaujamas globėjos biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), prašo teismo atnaujinti pareiškėjui 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui pagal įstatymą, atsiradusiam po jo senelės G. K., gim. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir palikėja), priimti bei atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. K. yra (duomenys neskelbtini) gyventojas; 2017 m. balandžio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-33-840/2017 buvo pakeistas 2005 m. spalio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-004578-199/2005, kuriuo pareiškėjas pripažintas neveiksniu visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, be kita ko ir paveldėjimo teisinių santykių srityje; 2008 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 6828-151/2008 pareiškėjo globėju paskirti (duomenys neskelbtini) (iki 2010 m. liepos 8 d. buvęs pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“); (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. K.; (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė (E. K. tėvo V. K. motina) G. K.; atsižvelgiant į tai, jog E. K. tėvas V. K. mirė ankščiau už savo motiną (pareiškėjo senelę G. K.), pareiškėjas turi teisę paveldėti senelės G. K. palikimą lygiomis dalimis su pirmos eilės įpėdiniais – G. K. vaikais, t. y. suinteresuotais asmeninimis A. K. ir M. V.; apie G. K. mirties faktą pareiškėjui ir jo globėjui ((duomenys neskelbtini)) tapo žinoma jau pasibaigus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti; sužinoję apie minėto palikimo atsiradimą, (duomenys neskelbtini) nedelsiant kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą globotinio E. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties; 2018 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-20476-1084/2018 (duomenys neskelbtini) išduotas teismo leidimas globotinio E. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo senelės G. K. mirties; 2018 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. S2-20476-1084/2018 buvo pateikta ir G. K. paveldėjimo bylą vedančiam notarui, todėl suniteresuotiems asmenims – įpėdinėms M. V. ir A. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į 2/3 dalis palikimo (kiekvienai po 1/3), ką patvirtina ir pridedami nekilnojamojo turto registro išrašai, paliekant 1/3 dalį palikimo įpėdiniui E. K.; pareiškėjas 2018 m. kreipėsi į teismą reikalaudamas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-24706-615/2018, kurioje pareiškimas priimtas nebuvo, kadangi buvo pateiktas su trūkumais; suinteresuoti asmenys įpėdinės M. V. ir A. K. sutikimo paveldėjimo bylą vedančiam notarui dėl E. K. palikimo priėmimo nėra pateikę; mirusios G. K. vardu viešame registre registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) 98/1997 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) 13/75 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/6 dalis pastato-kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 4) 177/1208 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pareiškime, teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, kad esminė aplinkybė, lėmusi tai, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, buvo tai, kad pareiškėjas yra pripažintas neveiksniu, o jo globėja biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) apie palikimą, atsiradusį po pareiškėjo senelės G. K. mirties ((duomenys neskelbtini)), sužinojo jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui 2018 m. liepos mėn., ir nedelsiant po to kreipusis į Kauno apylinkės teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą pareiškėjo (neveiksnaus asmens) vardu. Pareiškėjas prašo teismo pripažinti, jog terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Byloje palikėjos G. K. dukros M. V. ir A. K. įtrauktos suinteresuotais asmenimis, atsiliepimų teismo nustatytu terminu nepateikė, prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti teismui nepateikė, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, surašo sutrumpintus motyvus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ir 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimui priimti įstatymo nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo palikėjo mirties momento.

Nagrinėjamu atveju įstatymo numatytas 3 (trijų) mėn. terminas palikimui priimti po pareiškėjo senelės G. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) baigėsi (duomenys neskelbtini), todėl laikytinas praleistu, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo. Pagal šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti.

Nors įstatyme nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodyta praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje N 3K-3-154-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. K. 2017 m. balandžio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-33-840/2017 pripažintas neveiksniu visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, be kita ko ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, pareiškėjo globėja apie 2018 m. liepos mėn. sužinojusi apie praleistą terminą globotinio palikimui, atsiradusį po palikėjos mirties, priimti, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą pareiškėjo (neveiksnaus asmens vardu) ir dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl teismo vertinimu, elgėsi pakankamai sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai. Įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys atsiliepimų teismui nepateikė, prieštravimų dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nepateikė, spręstina, kad ginčo dėl turto nėra, sprendimas dėl termino atnaujinimo kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje N 3K-3-154-378/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjo praleistas įstatymo nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo senelės G. K. mirties ((duomenys nesklebtini)), priimti, yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis ir 5.57 straipsnio 1 dalis bei CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178 ir 185 straipsniai).

CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėjas teismo prašo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, neturi galimybės dirbti, neturi santaupų, todėl neišgali susimokėti įstatyme nustatyto žyminio mokesčio – šis pareiškėjo prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, atleidžiant pareiškėją nuo žyminio mokesčio (38,00 Eur) mokėjimo (CPK 84 ir 178 straipsniai bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-490-464/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84, 290–292, 442, 443, 576-578 straipsniais.

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo senelės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), priimti.

Atleisti pareiškėją E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminio mokesčio mokėjimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.