Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. G., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo teismo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs Palangos miesto apylinkės teismas) nutartimi civilinėje byloje patvirtintos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sudarytos taikos sutarties tarp ieškovės N. S. ir atsakovo A. G., kuria A. G. įsipareigojo padėti materialiai išlaikyti T. G. ir nuo kreipimosi į teismą dienos iš atsakovo A. G. priteisti nepilnamečiui vaikui T. G. 315 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę N. S. šių pinigų valdytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad šiuo metu atsakovo mokama suma negali patenkinti būtinųjų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis, išlaikymas po 101,37 Eur per mėnesį sūnui buvo priteistas, kai jis dar lankė darželį, žymiai padidėjo sūnaus poreikiai, ženkliai pakilo prekių ir paslaugų kainos, pablogėjo šalies ekonominė situacija.

Atsakovas atsiliepimu su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad atsakovas rūpinasi savo vaikais ir teikia išlaikymą, sūnui T. gimtadienio proga padovanojo skraidyklę (droną), paspirtuką. Atsakovo vertinimu, dalis ieškovės nurodytų patiriamų išlaidų nėra skirtos būtiniesiems sūnaus poreikiams tenkinti, o išlaikymo išlaidos yra aiškiai užaukštintos. Atsakovo žiniomis, ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, ypatingų sūnaus poreikių neatsirado, todėl neegzistuoja faktinis pagrindas ieškiniu prašoma pakeisti sutartą išlaikymo dydį.

Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, nustatant, kad nepilnamečio vaiko T. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. G., jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, įpareigojant N. S. teikti nepilnamečiui vaikui T. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, T. G. priklausančių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą A. G.. Nustatyti priešieškinyje nurodomą N. S. bendravimo su sūnumi tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė. Ieškovė papildomai nurodė, kad vaiko poreikiai nuo 2014 metų kardinaliai pasikeitė, kainos ženkliai pakilo, infliacija didelė, vaiko tėvas turėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nurodė, kad vaikui kiekvienais metais ir kiekvieną sezoną reikia keisti rūbus, avalynę, kasmet keičiami akiniai dėl regėjimo korekcijos, kadangi vaikui nustatyta toliaregystė. Vyksta pas privatų okulistą į Klaipėdą, kadangi Skuode šiuo metu nėra gydytojų okulistų, kurie konsultuotų vaikus. Papildomai išlaidos yra kikbokso būreliui, sportuoja su treneriu. Nurodė, kad jos finansinė padėtis nuo 2014 metų 3 kartus pasikeitė, pagerėjo, ji deda visas pastangas, kad galėtų išlaikyti vaiką. Nurodė, kad, jos nuomone, atsakovas turi pakankamai pajamų, kad galėtų vaikui teikti didesnio dydžio išlaikymą, kadangi turi dvi įmones, 2014 metais atsakovas dirbo tik 1 įmonėje, per tą laiką atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Atsakovas šiuo metu sumoka išlaikymo pinigus ir apmoka vaiko mobilaus ryšio telefono sąskaitas. Nurodė, kad nustatant prašomo priteisti išlaikymo dydį jau yra įvertintos gaunamos pajamos iš vaiko pinigų – 83 Eur. Paaiškino, kad dronas vaikui buvo atsakovo pirktas gimtadieniui, vaikas prisidėjo prie jo pirkimo savo pinigais, o paspirtukas buvo nupirktas be progos, tačiau šie daiktai yra pas atsakovą.

Teismo posėdžio metu nepilnametis T. G. nurodė, jog nori gyventi su mama, tėtis labai daug geria, mama su juo daugiau pramogauja, mama nuperka jam visus rūbus, daiktus. Jeigu jam reikėtų rūbų ar kokios pagalbos, prašytų mamos. Nurodė, kad tėtis yra sakęs, kad nori, jog jis gyventų su juo. Pas tėtį svečiuojasi beveik kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, pas tėtį kai būna, dažniausiai dirba, labai retai būna, kad pramogautų, jam tas nepatinka. Kartais būna, kad būnant pas tėtį jis nori namo, tėtis būna išvažiavęs į medžioklę, į balius, kitur išvykęs, tada jis būna su L. arba kartais būna ir vienas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog ieškovės šeima skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimo nebuvo ir nėra žinoma. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodo, kad pritaria ieškovės prašomam priteisti išlaikymo vaikui dydžiui.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą. Nurodė, jog atvejo vadyba ieškovės šeimai nėra buvusi taikyta, mama vaiku tinkamai rūpinasi. Pritaria ieškovės prašomam priteisti vaikui išlaikymo dydžiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, byla dalyje dėl priešieškinio reikalavimų nutrauktina.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė N. S. ir atsakovas A. G. yra nepilnamečio T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir šalių sūnus T. G. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ir gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba ir, pagal pateiktos 2022 m. lapkričio 17 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį duomenis, ieškovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro vidutiniškai nuo 1749,00 Eur iki 1794,00 Eur. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise registruotos dvi transporto priemonės, nekilnojamasis turtas (žemės sklypas bei pastatas – gyvenamasis namas, kiti statiniai). Pagal teismui pateiktas pažymas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenis apie darbo užmokestį atsakovas A. G. gauna 447,00 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį už darbą UAB „(duomenys neskelbtini),“ bei vidutiniškai nuo 121 Eur iki 133 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas yra dviejų bendrovių – UAB „(duomenys neskelbtini),“ ir UAB „(duomenys neskelbtini),“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Atsakovas A. G. turi nekilnojamojo turto – pastatus ir žemės sklypus –, ir kilnojamąjį registruotiną turtą (tris transporto priemones).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-660-973/2014 buvo patvirtinta sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas A. G. įsipareigojo padėti materialiai išlaikyti vaiką T. G. ir teikti jam išlaikymą po 350 Lt (101,37 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo vaikui dydį iki 315 Eur per mėnesį ir ieškinį grindžia šalies ekonominės situacijos ir vaiko poreikių pasikeitimu, todėl šiuo atveju sprendžiant išlaikymo iš atsakovo vaikui dydžio padidinimo klausimą yra būtina nustatyti šias aplinkybes.

Ieškovė nurodė, kad sūnaus T. G. poreikiams patenkinti šiuo metu ir artimiausioje ateityje reikia apie 801,99 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių (12 metų), pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus dėl turimų išlaidų, ekonominę šalies situaciją, infliaciją (viešai skelbiamais duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje 2023 m. balandžio mėn. sudarė 14,5 proc.) ir prekių bei paslaugų kainas, nurodyta suma yra tikėtinai pagrįsta ir protinga. Teismas nurodo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Atsakovas atsiliepimu nurodo, kad dalis ieškovės nurodytų vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų nėra skirtos būtiniesiems sūnaus poreikiams tenkinti ir šios išlaidos yra aiškiai užaukštintos, nurodė savo abejones dėl 100 Eur išlaidų kas mėnesį vaiko aprangai, mokamoms gydytojų konsultacijoms, priemonių kikbokso treniruotėms įsigijimui kas mėnesį bei regėjimą koreguojančių akinių įsigijimo kasmet bei specializuotų gydytojų konsultacijų pagrįstumo. Ieškovė teisme paaiškino, jog išlaidos vaiko aprangai yra paskaičiuotos vidutiniškai mėnesiui, tačiau iš esmės visus rūbus ir avalynę yra būtina keisti kiekvieną sezoną, kadangi vaikas sparčiai auga, rūbai ir avalynė nusidėvi, vaiką veža į Klaipėdą pas gydytoją – specialistą okulistą, kadangi Skuode nėra tokios srities vaikų gydytojų specialistų. Teismo nuomone, pagrįsti yra ieškovės paaiškinimai, kad augančiam paaugliui rūbus ir avalynę yra būtina keisti kas sezoną, o 300 Eur suma 1 sezonui rūbams (striukėms, galvos apdangalams, viršutiniams ir apatiniams rūbams, kt.), batams, teismo vertinimu, nėra užaukštinta pagal šiandienos prekių ir paslaugų kainas. Šalių sūnus, teismo vertinimu, turi teisę, prireikus, gauti ir gydytojų specialistų pagalbą, o valstybinėse įstaigose vaikų gydytojų specialistų pagalba ne visada yra lengvai pasiekiama, ypač gyvenant Skuode, todėl natūralu, jog prireikia naudotis ir mokamomis gydytojų specialistų paslaugomis. Be to, mokamoms gydytojų konsultacijų paslaugoms ieškovės ieškinyje yra skaičiuojama 20 Eur per mėnesį suma, kuri, teismo vertinimu, taip pat nėra užaukštinta. Vaiko regėjimas jam augant nuolat keičiasi, todėl regėjimą koreguojantys akiniai gali būti keičiami kasmet kaip nurodo ieškovė, o priemonės kikbokso treniruotėms taip pat yra reikalingos vaikui sportuojant individualiai su treneriu. Ieškovė teismo prašo priteisti po 315 Eur išlaikymą per mėnesį, ši suma yra mažesnė, nei ½ ieškinyje ieškovės nurodytų vaiko būtinųjų išlaidų sumos. Ieškovė išlaikymo sumą sieja su nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu (633 Eur atskaičius mokesčius), kuris gali būti laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant protingą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį. Ieškovė išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) teismui nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovė augindama vaiką patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui.

2014 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės ir atsakovo sūnui buvo beveik 4 metai, bylos nagrinėjimo teisme metu vaikui yra 12 metų, jis lanko mokyklą. Teismo vertinimu, per aštuonerių metų laikotarpį vaiko poreikiai išaugo, kadangi vaikui augant, jie didėja, ir priteistos 101,37 Eur sumos nebepakanka būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, be to, per tą laiką iš esmės pasikeitė šalies ekonominė situacija, ženkliai pakilo prekių ir paslaugų kainos.

Atsakovas teisme nurodė, kad sutiktų sūnui teikti 200 Eur išlaikymą, teikti didesnį išlaikymą vaikui neturi lėšų. Pirmiausia pažymėtina tai, jog pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Ieškovė N. S. yra dirbanti, gauna apie 1700 Eur darbo užmokestį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su ieškove. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas A. G. gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, yra darbingo amžiaus (duomenys neskelbtini), yra dirbantis, gauna pajamas – pagal teismui pateiktas pažymas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenis apie darbo užmokestį atsakovas gauna apie 574 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį. Atsakovas yra dviejų bendrovių – UAB „(duomenys neskelbtini),“ ir UAB „(duomenys neskelbtini),“ direktorius ir vienintelis akcininkas, turi nekilnojamojo turto ir kilnojamojo registruotino turto (3 transporto priemones). Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, kad atsakovas neturi pajamų. Atsakovas teismui nurodė, kad jo valdomų bendrovių veikla yra nuostolinga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini),“ vardu 2019 m. liepos 23 d. sudarė brangios transporto priemonės – lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini),“ – (už 36000,00 Eur pirkimo kainą) lizingo sutartį, 2019 m. liepos 23 d. laidavimo sutartimi atsakovas pats asmeniškai neatlygintinai laidavo už bendrovę ir įsipareigojo solidariai atsakyti už prievolių lizingo bendrovei vykdymą. 2021 m. spalio 19 d. atsakovas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini),“ vardu taip pat sudarė vikšrinio krautuvo (duomenys neskelbtini), (už 64130,00 Eur pirkimo kainą) lizingo sutartį. 2020 m. kovo 24 d. atsakovas asmeniškai sudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 6640,00 Eur sumą įsigijo žemės sklypą. Taip pat atsakovas 2022 m. rugpjūčio 4 d. sudarė Žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria už 25000,00 Eur sumą atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamojo turto (pastatus, kitus statinius, žemės sklypo dalį). Šią pakankamai didelę piniginę sumą (25000,00 Eur) pardavėjams atsakovas įsipareigojo sumokėti per vienerius metus, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., tačiau teismui atsakovas teigia, kad neturi pakankamai pajamų, jog galėtų teikti savo sūnui didesnį nei 200 Eur dydžio išlaikymą. Teismo vertinimu, tai leidžia manyti, kad atsakovo pajamos tikėtinai yra didesnės ir atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą savo sūnui. Pažymėtina ir tai, kad asmuo prisiimdamas bet kokio pobūdžio įsipareigojimus (kredito, lizingo sutartys) turi prisiimti atsakomybę, ne tik vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ir suvokti, kad dėl tokio pobūdžio veiksmų negali nukentėti ir vaikų teisėti interesai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vienas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, paprastai patiria vaiko išlaikymui didesnes išlaidas, be to, ieškovė taip pat turi išlaidų, įsipareigojimų kreditoriams. Šiuo atveju atsakovas sveikatos problemų ir nustatyto netekto darbingumo neturi, todėl gali dirbti, gali gauti ir papildomų pajamų. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kokias pastangas jis dėjo, kad gautų didesnes pajamas (ieškojo papildomo darbo, galimybių gauti papildomų pajamų iš valdomų bendrovių veiklos ir kt.) ir galėtų daugiau prisidėti prie savo mokykloje besimokančio sūnaus išlaikymo. Teismas vertina, kad šiuo atveju abiejų tėvų galimybės gauti pajamas yra lygiavertės. Byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovui pačiam reikalinga parama ir kad didesnio išlaikymo sūnui priteisimas iš atsakovo iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, sukeltų jam nepakeliamų pasekmių ir žalos. Atsakovas nurodė, kad rūpinasi savo vaikais, sūnui T. gimtadienio proga padovanojo skraidyklę (droną), taip pat yra nupirkęs paspirtuką, tačiau teismo vertinimu, dovanos vaikams yra moralinė tėvų pareiga, o ne jiems teikiamas išlaikymas.

Teismas pripažįsta, kad per aštuonerius metus šalyje pasikeitė ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos išaugo. Įvertinus tokias faktorius, kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Teismo vertinimu, išlaikymas vaikui turi tenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Atsakovas sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vaiko amžių, poreikius (tokio amžiaus vaikas yra sparčiai augantis, todėl jam dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, lavinimo priemones), šalies ekonominę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, bendra 630,00 Eur suma skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant tik pačius būtiniausius vaiko poreikius. Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį daro išvadą, kad atsakovas pajėgus teikti sūnui 315 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas didesnio dydžio (po 315 Eur per mėnesį) išlaikymą vaikui priteisia nuo ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 22 d.), kadangi būtent tada ieškovė nurodė, kad atsirado tam tikros aplinkybės, dėl ko reikalinga padidinti priteistą išlaikymą vaikui, kas leidžia daryti išvadą, kad jau 2022 m. gruodžio mėnesį nepilnamečiam vaikui buvo reikalingas didesnis išlaikymas, negu priteistas (po 101,37 Eur). Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su sūnumi gyvenanti jos motina ieškovė N. S.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Dėl atsakovo A. G. priešieškinio reikalavimų atsisakymo.

Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu atsisakė savo priešieškinio reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir prašė bylą šioje dalyje dėl priešieškinio reikalavimų nutraukti. Teismas išaiškino atsakovui procesines reikalavimų atsisakymo pasekmes. Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. patvirtino, kad jam yra žinomos priešieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK.

Pažymėtina, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys turi teisę atsisakyti savo pareikštų reikalavimų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013). Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo (atsakovo) teisė atsisakyti ieškinio (priešieškinio). Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo (atsakovo) procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo (atsakovo) ieškinio (priešieškinio) atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo (atsakovo) ieškinio (priešieškinio) atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Šioje civilinėje byloje atsakovas šia savo teise pasinaudojo ir nuo pareikšto priešieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo atsisakė. Kadangi atsakovas A. G. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė priešieškinio reikalavimų, teismas nenustatė, kad atsisakymu būtų pažeistos imperatyviosios teisės normos ar viešasis interesas, šalių ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, atsakovui reikalavimų atsisakymo pasekmės, numatytos CPK, yra žinomos, priimtinas priešieškinio reikalavimų atsisakymas ir civilinė byla dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Už ieškinį mokėtinas 58 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (213,63 Eur/mėn. x 12 mėn. = 2 563,56 Eur x 3 proc. – 25 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteisiamas 58 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti jos naudai 2141,70 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas civilinėje byloje. Pateikė teismui mokėjimo nurodymų ir sąskaitų kopijas šioms turėtoms išlaidoms patvirtinti. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinos 2141,70 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis). Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, ieškovės pateiktų procesinių dokumentų ir dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičių, ieškovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas.

Iš atsakovo taip pat priteistinos teisme patirtos 6,64 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su pakeitimais ir papildymais) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Už priešieškinio pateikimą atsakovas A. G. valstybei sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas (atsakovas) atsisako pareikšto ieškinio (priešieškinio), arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. G. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė savo priešieškinio reikalavimų, jam grąžinama 75 procentai valstybei sumokėto žyminio mokesčio sumos, t. y. 80,25 Eur.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo, ieškovės ieškinio patenkinimo atveju, išdėstyti iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą. Ieškovės atstovė su šiuo prašymu nesutiko. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Dėl to sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006, kt.). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovo pajamos yra pakankamos savo sūnui teikti 315 Eur per mėnesį išlaikymą, tačiau taip pat pripažintina, kad iš atsakovo priteista ieškovei 2141,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, ją sumokant iš karto ir dar vykdant pareigą vaikui teikti 315 Eur išlaikymą (įvertinant ir tai, jog didesnis išlaikymas priteisiamas nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, dėl ko jau yra susidariusi išlaikymo vaikui nepriemoka, kurią atsakovas privalės sumokėti), jam, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė. Teismas vertina, kad teismo sprendimas pasiekia savo tikslus, kai yra realiai vykdomas, todėl darytina išvada, kad iš atsakovo ieškovei priteistų 2141,70 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas turi būti išdėstomas. Kartu pažymėtina tai, kad pagal CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Negali būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ieškovei nepateisinamai ilgą laiką neatgavus įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų (CPK 17 straipsnis). Atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą savaime nereiškia, kad galima suteikti prioritetą jo interesams, nes nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu, teismo sprendimu priteistas 2141,70 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, įvertinus atsakovo turtinę padėtį ir siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti išdėstomas šešių mėnesių laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis po 356,95 Eur per mėnesį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos nutartimi (buvęs Palangos miesto apylinkės teismas) civilinėje byloje Nr. 2-660-973/2014 patvirtintą 2014 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą taikos sutartį tarp ieškovės N. S. ir atsakovo A. G., kuria A. G. įsipareigojo padėti materialiai išlaikyti T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 22 d., iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiui vaikui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę N. S. šių pinigų valdytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2141,70 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt vieno euro ir septyniasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Nustatyti, kad šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei atsakovo turi būti sumokamos per šešių mėnesių laikotarpį, mokant lygiomis dalimis po 356,95 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt penkis euro centus) per mėnesį.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58,00 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį bei 6,64 Eur (šešių eurų ir šešiasdešimt keturių euro centų) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priimti atsakovo A. G. priešieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje reikalavimų nutraukti.

Grąžinti atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,25 Eur (aštuoniasdešimt eurų ir dvidešimt penkis euro centus) valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.