Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-623-1146/2022 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys notarė D. L., notarė N. U., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (apeliantas) A. B. kreipėsi į teismą su skundu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, prašydamas panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. L. 2021 m. gruodžio 7 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti ją išduoti pareiškėjui paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini) mirusio A. B. turtą – teisę pirkti 0,600 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už paduodamą skundą ypatingosios teisenos byloje (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nustatė jam terminą skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį argumentuoja tuo, jog jis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, yra atleistinas nuo žyminio mokesčio už paduodamą skundą mokėjimo, kadangi kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, reiškiantis, kad kiekvienam asmeniui yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama ar suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

10. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).

11. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjo pateiktas skundas nagrinėjamas CPK XXV skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka, todėl už jį turi būti mokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto dydžio žyminis mokestis. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia teismo pozicija, atskirajame skunde teigia, kad jis kreipėsi dėl paveldėjimo procedūrų taikymo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, yra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo aiškinimu.

12. Pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

13. Nurodyti argumentai ir notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 40 straipsnyje yra nustatyti pagrindai, dėl kurių gali būti atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, ir tokio atsisakymo įforminimas. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad notarui yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, o 3 dalis nustato, kad kitus Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindus ir tvarką gali nustatyti ir teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų veiklą. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą įforminimą – nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. [...] Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu. Notariato įstatymo 41 straipsnyje įtvirtina, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Ši nuostata įtvirtina asmens teisę teismui apskųsti notaro veiksmus. Apskundimo pagrindas yra tai, kad notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas.

14. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, įtvirtinantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nusprendžia, kad pareiškėjo notarui pateikti dokumentai buvo pakankami konstatuoti tam tikrą faktą, tai būtų pagrindas teismui įpareigoti notarą atlikti konkretų notarinį veiksmą. Tokiose bylose notaras dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo, kadangi būtų sprendžiama dėl jam tenkančių pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kartu su pareiškėjo skundu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pateiktas ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. L. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad, vadovaujantis Notariato įstatymo 41 straipsniu, A. B. (pareiškėjas) turi teisę skųsti šį nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams CPK 511 straipsnio nustatyta tvarka per dvidešimties dienų terminą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju pateiktam skundui dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą yra taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, įtvirtinantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Akcentuotina, kad ir pats pareiškėjas, pateikdamas teismui skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, skunde nurodo ir vadovaujasi būtent CPK 511-512 straipsnio nuostatomis ir jose įtvirtinta tokio skundo padavimo teismui tvarka ir terminais. Taigi, nei minėtose įstatymo nuostatose, nei CPK 83 straipsnyje nėra įtvirtinta, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl notarinių veiksmų apskundimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kitų pagrindų atleidimui nuo žyminio mokesčio už paduodamą skundą buvimo pareiškėjas taip pat nėra nurodęs.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 511 straipsnio 2 dalyje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo numatyta, kad skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. Skundai dėl notarinių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Tačiau 2011 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. XI-1480 (Žin., 2011, Nr. 85-4126), įsigaliojusiu nuo 2011 m. spalio 1 d., minėtas straipsnis pakeistas, atsisakant nuostatos, kad skundai dėl notarinių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei antstolio atliekami vykdymo veiksmai, notariniai veiksmai yra kitokio (neprievartinio) pobūdžio, todėl pasikeitus teisiniam reglamentavimui, jų apskundimas apmokestintas žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas teikiamo teismui skundo nėra apmokėjęs žyminiu mokesčiu, pagrįstai jį įpareigojo šį skundo trūkumą pašalinti.

17. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

18. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundu pareikštus reikalavimus – įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą, pagrįstai sprendė, kad jis yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. CPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką, nenumatyta, jog už šiuos skundus žyminis mokestis nemokamas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Atsižvelgiant į tai, kad šios nutarties priėmimo metu skundžiama nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, jam nustatomas papildomas septynių dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti skundo trūkumus – sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui A. B. papildomą septynių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti skundo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą trūkumus – sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.