Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2521-912/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-09
Bylos Nr.: e2A-2521-912/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-61-3-03547-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: A. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai
Ieškovas: A. Š.
Trečiasis asmuo: K. Š., SB „K.“

Kategorijos

2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2521-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-61-3-03547-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. (A. K.), A. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams A. K., A. K., Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimo panaikinimo; tretieji asmenys: K. Š., SB „K.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 78 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „K.“, kadastrinius matavimus, kuriuos 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliko UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininkas Ž. N.; 2) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininko Ž. N. 2016 m. spalio 17 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis; 3) priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui K. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso du sklypai, esantys SB „K.“: 1) 0,620 ha projektinis sklypas Nr. 76 (2017 m. rugpjūčio 4 d. atlikti tikslūs kadastriniai matavimai); 2) 0,1166 ha projektinis sklypas Nr. 77 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastarasis sklypas įregistruotas atlikus preliminarius matavimus. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ direktorius R. M., neturintis licencijos, 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliko gretimo sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus, kurio ankstesni savininkai buvę savininkai M. G. ir V. S. (V. S.). Matavimus patvirtino matininkas Ž. N., bet pats nedalyvavo atliekant matavimus. Šis žemės sklypo planas suderintas ir patvirtintas NŽT. Atlikti matavimai pažeidžia ieškovės teises, nes sklypai Nr. 77 ir Nr. 78 persidengia, abiejų sklypų savininkų pastatai lieka už matuojamų sklypų ribų, ieškovė netenka namelio pamatų su rūsiu ir požeminiu elektros įvadu, 40 kv. m šiltnamio su įbetonuotais žemėje pamatais, daug tonų atvežto juodžemio, 415 kv. m žemės ploto, jai lieka tik 7,51 a. Ieškovės sklypas Nr. 77 stumiamas už bendrijos pabaigą žyminčio riboženklio į mišką. Ieškovė pirko sklypą sodininkų bendrijoje, pirkimo dokumentuose nebuvo miško paskirties žemės. Ieškovė teigė, kad pagal privatizavimo schemą, sklypo Nr. 77 kraštinės buvo tokios: 42, 28, 35, 25 m. Pagal šiuos matmenis trūko apytiksliai 1,5 a. Atlikus sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus, ieškovės sklypo Nr. 77 ribos sumažėjo ir tapo 32,81, 26, 20,07 ir 21,15 m. Sklypo Nr. 78 ūkiniai pastatai atsiduria 1992 m. rugsėjo 30 d. generaliniame plane pavaizduotoje žalioje zonoje (bendro naudojimo žemėje). Sklypo Nr. 78 plotas kartu su faktiškai naudojamu plotu ir pastatais padidėja. Nekilnojamojo turto registre šis sklypas įregistruotas su 29, 40, 31, 40 m ilgio kraštinėmis, o generaliniame plane jo kraštinės kitokios: 34, 31, 28 ir 30 m. Sodininkų bendrijos pirmininkas nepasirašė akte, nors sklypas ribojasi su bendro naudojimo žeme bei sodininkų bendrijos riba. V. S. 1992 metais buvo bendrijos pirmininkas. Jis panaikino 78 ir 77 sklypus skyrusią ribą – bendromis lėšomis pastatytą tvorą. Tai patvirtina matininko J. B. 2015 m. rugsėjo 2 d. kadastrinių matavimų schema. Pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. generaliniame plane pavaizduotas kraštines šie sklypai tarpusavyje nepersidengia. Sklypai nupirkti 1992 m. rugsėjo 4 d. pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkį. VĮ Registrų centro 1996 m. vasario 26 d. pažymoje nurodyta, kad sklypo Nr. 78 duomenys koreguoti 1994 m. rugsėjo 6 d., praėjus dvejiems metams po privatizacijos. Koreguota be pagrindo, nes 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio pagrindu nupirkta 12 a. R. M., atlikdamas kadastrinius matavimus, pastebėjęs, kad faktiškai naudojamas plotas neatitinka generalinio plano, abiejų šeimininkų pastatai lieka už sklypų ribų, privalėjo kreiptis dėl ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente. Atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte neteisingai nurodyta, kad nėra svetimų statinių atsakovo sklype Nr. 78. Atsakovo kadastrinių matavimų byloje nėra trečiojo asmens K. Š. 2017 m. gegužės 24 d. pareiškimo, kuriame nurodyta, kodėl jis nepasirašė šiame akte; ieškovės matininko parengtos sklypo Nr. 77 schemos, pagal kurią sklypo plotas išliktų 11,66 a. Namelio pamatai su rūsiu ir požeminiu elektros įvadu bei 40 kv. m šiltnamis su betono pamatais pastatyti teisėtai. Jokia kompetentinga institucija nekonstatavo statybos neteisėtumo. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad jų kairės kraštinės ilgis plane nurodytas tik iki medžių. Šis aiškinimas neatitinka generaliniame plane nurodytų matmenų, pagal kuriuos, sklypai Nr. 78 ir 75 ribojasi tik iš dalies ir baigiasi ties medžiais. Medžiai įsiterpę tarp sklypų. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra duomenų, kad sklype Nr. 78 yra ne tik žemės ūkio naudmenų. NŽT 2016 m. gegužės 6 ir 31 d. tikrino sklypus Nr. 77 ir 78 vietoje bei nustatė, kad šių sklypų faktiškai naudojamos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypų ribų. Dėl to, atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, privalu atsižvelgti į faktinį sklypų naudojimą, į tai, kad namelio pamatai patenka į atsakovų sklypą. Sklypai persidengia 4,15 a. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nustatė, kad 1992 m. generaliniame plane yra netikslumų, sodų bendrijos plotas – ne 8,5 ha, bet 8,1072 ha (civilinė byla Nr. 2A-1925-392/2013). V. S., 1992 metais tvirtindamas sklypų Nr. 77 ir 78 planus, neužtikrino jų tikslumo. 2008 m. gegužės 11 d. sodininkų bendrijos valdybos sprendimo protokolo išraše nurodyta, kad sklypai 76 ir 77 pasislinko į miško pusę dėl elektros linijų tiesimo. Nurodytas sprendimas paneigtas 2017 m. spalio 14 d. valdybos posėdyje, nes V. S. priklausantys pastatai yra prie (duomenys neskelbtini), t. y. ne jo sklype.

Atsiliepimas

3. Atsakovė NŽT atsiliepime nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl bendros ribos tarp žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 78 ir 77. Nurodyti sklypai paskirti Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkiu ir parduoti 1994 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi V. U. – sklypas Nr. 78 (plotas – 1 200 kv. m; kraštinės: 40, 29, 31 ir 40 m) ir Z. P. – sklypas Nr. 77 (plotas – 1 166 kv. m; kraštinės: 35, 28, 42 ir 25 m). Pradiniai atsakovai M. G. bei V. S. 2016 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo sklypą Nr. 78. Ieškovė ir trečiasis asmuo K. Š. 2002 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo sklypą Nr. 77. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininkas Ž. N. 2016 m. spalio 17 d. vietovėje paženklino sklypo Nr. 78 ribas, užpildė Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą. Nurodytame akte ieškovė su sutuoktiniu pareiškė pastabas, kad nesutinka su ginčo sklypo pažymėtomis ribomis, nes vadovautasi V. S. suklastotu generaliniu planu. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2016 m. spalio 21 d. padarė išvadą, kad ieškovės pastabos nepagrįstos ir nestabdė kadastrinių matavimų. SB „K.“ ir savo vardu K. Š. pateikė NŽT ir UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ prašymą netvirtinti žemės ginčo sklypo kadastrinių matavimų, nes paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-10489-142/2016). UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2016 m. lapkričio 21 d. pateikė NŽT tikrinti sklypo Nr. 78 kadastrinių matavimų bylą. Pašalinus NŽT patikrinimo metu nustatytus trūkumus, NŽT 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu patvirtino kadastro duomenis pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko Ž. N. 2016 m. spalio 17 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT, atsakydama į ieškovės ir jos sutuoktinio prašymus netvirtinti ginčo sklypo kadastro duomenų, generalinio plano sprendinių, žemės sklypų perdalijimo, nurodė, kad sklypas Nr. 78, taip pat aplinkiniai sklypai patikrinti vietoje, 2016 m. gegužės 6, 31 d. užpildytas NŽT Žemės naudojimo patikrinimo aktas, atlikta fotofiksacija. NŽT nurodė, kad aplink ginčo sklypą esančių žemės sklypų Nr. 74, 75 ir 76 faktiškai naudojamos ribos atitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas šių žemės sklypų ribas, o žemės sklypų Nr. 77 ir Nr. 78 faktiškai naudojamos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų šių žemės sklypų ribų. Specialistų komisija nustatė, kad ieškovei priklausantys pamatai ir dalis šiltnamio patenka į gretimo žemės sklypo Nr. 78 ribas, dalis pietvakarinėje žemės sklypo Nr. 77 dalyje esančio šiltnamio – į valstybinę žemę. Žemės sklypų Nr. 76 ir Nr. 77 ribos vietovėje nustatytos ir šių sklypų planai (privatizavimo schemos) parengti iki sandorių, kurių pagrindų ieškovė įgijo nuosavybės teisę į šiuos sklypus, sudarymo. Komisija darė prielaidą, kad ieškovė naudojasi žemės sklypu Nr. 77 ne teritorijų planavimo dokumente suprojektuotomis, bet galbūt buvusio sklypo savininko nurodytomis neteisingomis šio sklypo ribomis. Parengtas ir šiuo metu galiojantis ginčo sklypo planas atitinka galiojantį SB „K.“ generalinį planą, pirminius sklypo privatizavimo dokumentus: sutampa tiek kraštinių ilgiai, tiek plotas. Ginčo sklypo konfigūracija ir ribos prie gretimų sklypų nepakitę – ginčo sklypo pietvakarių posūkio taškas yra bendras sklypui Nr. 73. Nurodyto sklypo rytinė kraštinė generaliniame plane yra 20 m ilgio. Atlikus kadastrinius matavimus, šios kraštinės ilgis, pagal VĮ Registro centro duomenis, yra 20,04 m. Taigi ginčo sklypas nuo šalia esančios (duomenys neskelbtini) gatvės nėra pasislinkęs į šiaurę, t. y. į ieškovės valdomo sklypo pusę. Ieškovė suprato ir pripažino esamų ginčo sklypo ribų teisingumą, kad jos naudojami pamatai ir dalis šiltnamio patenka į gretimo sklypo ribas. Tai pagrindžia sklypų kadastro savininkų pasirašytas bendras prašymas atidalyti pagal faktinį naudojimą.

Šalies argumentai

4. Pradiniai atsakovai V. S. ir M. G. nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad, pagal generalinį planą, apatinės sklypo Nr. 78 kraštinės ilgis – 31 m, kairės kraštinės – 40 m. Sklypo kairė kraštinė ribojasi su sklypais Nr. 74 ir Nr. 75, kurių kraštinių ilgis – po 20 m. Generaliniame plane sklypo Nr. 78 kairės kraštinės ilgis – 34 m, dešinės kraštinės – 28 m, jie nurodyti tik iki medžių, bet ne iki sklypo pabaigos. Sklypus Nr. 78 ir Nr. 77 skiria vidurinė linija. Šoninėmis linijomis pažymėti sklypuose augantys medžiai, jų storis daugiau kaip 20 cm. Tai nurodyta generaliniame plane. Jame atsakovams priklausančio sklypo kraštinių ilgis toks: 31 m (apatinė), 40 m (kairė), 29 m (viršutinė) ir 40 m (dešinė). Šie matmenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Generaliniame plane sklypo Nr. 78 plotas yra 1 200 kv. m. Kairės kraštinės ilgį 40 m padauginę iš 31 m ilgio apatinės kraštinės gaunamas sklypo plotas – 1200 kv. m. Generaliniame plane pažymėtus kairių ir dešinių sklypų kraštinių matmenis ieškovė vertina dvejopai: a) sklypo Nr. 78 kairės kraštinės 34 m ilgis ir dešinės kraštinės 28 m ilgis, žiūrint iš apačios į generalinį planą, laikyti iki pirmos linijos, iki medžių, bet ne iki vidurinės linijos; b) ieškovės kraštines, pavaizduotas generaliniame plane, kairę 35 m ilgio ir dešinę 42 m ilgio, ji matuoja nuo viršutinių taškų, pažymėtų generaliniame plane jos Nr. 77 sklypui, ne iki pirmos linijos žyminčios medžius nuo viršaus, bet iki trečios. Ieškovė vienu atveju matmenis vertina iki pirmos linijos, kitu atveju – iki trečios linijos nuo viršaus prie sklypų Nr. 77 ir Nr. 78 esančių trijų linijų. Tiek vieno sklypo, tiek kito sklypo kraštinių ilgiui naudojamas tas pats žymėjimas. Atlikus sklypo Nr. 78 kadastriniu matavimus, sklypai Nr. 77 ir Nr. 78 nepersidengia, sklypo Nr. 78 vieta ir padėtis atitinka teritorijos planavimo dokumentus. Sklypai persidengė ieškovei neteisingai skaičiuojant jos sklypo kairės ir dešinės kraštinės ilgius. Jei ieškovė juos skaičiuotų iki vidurinės linijos, esančios iš trijų linijų tarp sklypų Nr. 77 ir Nr. 78, sklypai nepersidengtų. Sklypų Nr. 74, Nr. 75, Nr. 76 ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotas šių žemės sklypų ribas (Generalinį planą). Sklypo Nr. 78 generaliniame plane kairės kraštinės apatinis kampas sutampa su sklypų Nr. 73 ir Nr. 74 ribomis. Tai reiškia, kad sklypas Nr. 78 nepersidengia su sklypu Nr. 77. Ne buvęs sklypo savininkas, bet ieškovė pastatė statinius atsakovų žemėje, turėdama generalinį planą, ir žinodama savo sklypo ribas bei vietą. Ieškovė nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui priklauso du žemės sklypai Nr. 76 ir 77, bet nepaaiškino, pasikeitė sklypo Nr. 76 padėtis ar ne, atitinka jo kadastriniai matavimai, vieta visus dokumentus ar ne. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad medžiai yra įsiterpę tarp 77 ir 78 sklypų. Neaišku, kokiu pagrindu pastatyti pamatai ir šiltnamis, kodėl laisva žemė negalėjo būti paskirta atsakovui. Ieškovė viename procesiniame dokumente teigė, kad sklypai persidengia, kitame – kad tarp sklypų yra laisvos žemės.

5. Trečiasis asmuo sutiko su ieškiniu, pažymėjo, kad atsakovas V. S. užtvėrė tvorą, trukdančią naudotis statiniais ir sklypo dalimi. Atlikus sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus, žemės sklypo Nr. 77 plotas sumažėjo nuo 11,66 iki 7,51 a. Taip pat pakinta žemės sklypo Nr. 77 forma, kraštinių ilgiai, 415 kv. m stumiama į mišką Atsakovai nuo 1992 metų naudojasi didesniu negu 22 a žemės sklypu, nors pirko tik 12 a sklypą. NŽT nurodė, kad statiniai patenka į sklypą, bet kadastrinių matavimų byloje, grafoje „Kitiems savininkams priklausantys statiniai“, tai nenurodyta. Sklypo paženklinimo-parodymų akte nurodyta, kad sklype Nr. 78 nėra svetimų statinių, o pamatai priklauso V. S. ir M. G.. Pagal planą, beveik visas šiltnamis patenka į sklypą Nr. 78. Niekur nenurodyta, kad sklypo Nr. 78 pastatai lieka neteisingai generaliniame plane pavaizduotoje žaliojoje zonoje. Jos nėra, nes 1992 metais išpirktas plotas tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir miško. NŽT teigia, kad ginčo sklypą vietovėje paženklino Ž. N., bet teisme jis pripažino, kad jis nedalyvavo atliekant matavimus. Juos atliko R. M.. 1992 metais patvirtinti generaliniai planai, kuriuose bendrijos plotas – 8,5 ha, nors Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiais bendrijai priskirtas 8,1072 ha plotas. Toks plotas nurodytas raudonųjų linijų plane. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartyje pripažinta, kad bendrijos plotas yra 8,1072 ha. 1992 metų generaliniuose planuose neteisingai nurodyti daugiau negu 17 sklypų plotai, bet neleista taisyti plano. Atsakovai V. S. ir M. G. naudojasi sklypu nuo 2002 metų, bet neįspėjo ieškovės ar trečiojo asmens, kad jie naudojasi ne savo žeme. Statiniai statyti trečiajam asmeniui priklausančiame sklype, pastatyti pamatai – 16 kv. m. Tai nesudėtingas statinys, kuriam nereikia leidimo ar projekto. Trečiasis asmuo nežinojo, kad šiltnamiui, pastatytam iš langų reikia projekto. Atsakovų kadastrinių matavimų byloje pateikiama ne paskutinė, bet 1992 m. rugpjūčio 7 d. generalinio plano kopija. Neaišku, kiek kartų planas keistas nuo 1992 metų.

6. SB „K.“ atkreipė dėmesį, kad V. S. nenurodė, jog nuo 1992 metų nemokamai naudojasi daugiau kaip 10 a sklypu, jo statiniai stovi prie (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. už jam suformuoto sklypo ribų. Sklypo Nr. 78 plotas viršija 22 a, nors atsakovai mokėjo tik už 12 a. Sklypo Nr. 77 savininkai valstybei mokėjo už 11,66 a, bet, atlikus sklypo Nr. 78 matavimus, sklypo Nr. 77 plotas sumažėjo iki 7,51 a. Statiniai liko V. S. suformuotame sklype. Žemės plotas, esantis tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir miško, kuriame yra 77 ir 78 sklypai, turėtų būti padalintas abiem savininkams proporcingai pagal nupirktus plotus, kad savininkams priklausantys statiniai liktų jų sklypuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu tenkino ieškinį: panaikino atsakovės NŽT 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patvirtinimo, priteisė valstybei iš kiekvieno atsakovo po 23,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir po 148,90 Eur žyminio mokesčio bei antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad šalims priklausantys žemės sklypai turi bendrą tašką (ieškovės žemės sklypo pietvakarių), kuris yra ir sklypų Nr. 75, 76 bendras taškas. Minėtame taške ribojasi ieškovės ir atsakovų žemės sklypas pagal UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininko Ž. N. 2016 m. spalio 17 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Toks pats sklypų ribojimasis numatytas ir galiojančiame generaliniame SB „Karkas“ plane. Pagal sodų bendrijos generalinio planą, NŽT schemą, atsakovų žemės sklypo 1992 m. rugpjūčio mėnesio, vakarinė sklypo kraštinė yra 40 m, ji ribojasi su dviem sklypais – Nr. 75 ir 74, kurių kraštinės yra po 20 m. UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininko Ž. N. 2017 m. rugpjūčio 23 d. d. parengtame plane kraštinė 6-4 yra 40 m ilgio, jos viduryje – taškas 5, skaidantis minėtą kraštinę į dvi dalis (po 20 metrų). Šie duomenys yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „Nekilnojamo turto projektai“ parengti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka pirminius sklypų formavimo dokumentus bei galiojantį sodų bendrijos generalinį planą.

9. UAB „Nekilnojamo turto projektai“ plane atsakovų žemės sklypo kraštinės 6-1 (riba su ieškovų žemės sklypu) ilgis – 29 m, kaip ir 1992 m. rugpjūčio mėnesio žemės sklypo plane. Ieškovės sklypo Nr. 77 plane nurodytos kraštinės ilgis – 28 m. Dėl to teismas sprendė, kad pirminiai planai netikslūs, neatitikimai nežymūs.

10. Teismas nustatė, kad nuo pradžių asmenys naudojosi kitomis ribomis negu nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Ieškovai pasistatė statinius teritorijoje, kuri, pagal ginčijamus matavimus, skirta atsakovų žemės sklypui. Šalių sklypus skyrė tvora, žyminti faktinę naudojimosi ribą, bet atsakovai (ankstesni žemės sklypo savininkai) ją nugriovė. Atsakovai (pradiniai žemės sklypo savininkai) pasistatė statinius prie (duomenys neskelbtini) gatvės, tai yra teritorijoje, kuri, pagal pirminius žemės sklypo formavimo dokumentus, jiems nepriklausė.

11. Teismas nurodė, kad, pagal NŽT schemą, SB „K.“ generaliniame plane pažymėtas ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas, ieškovės sklypo dalis atsiduria miško teritorijoje. Ieškovė sklypą įgijo pagal 2002 m. rugsėjo 9 d. sutartį, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas yra 0,1166 ha ploto su medžiais ir želdiniais, iš jo žemės ūkio naudmenos – 0,1166 ha, miško dalis sklype nenurodyta. Prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane miško teritorija yra už sklypo ribų. Nacionalinės žemės tarnybos schemoje ieškovei priklausančio žemės sklypo dalis yra už tvoros bei riboženklio, žyminčio sodų bendrijos teritorijos ribą.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovų žemės sklypo riboženkliai išlikę. Atsakovai nepaneigė ieškovės ir liudytojų nurodytos aplinkybės, kad išlikęs vienas riboženklis, žymintis ieškovės/bendrijos žemės sklypo ribą/teritoriją, nuo kurios nustatant ieškovei priklausančio žemės sklypo ribą su atsakovais ji būtų ne UAB „Nekilnojamo turto projektai“ kadastrinių matavimų metu nustatytoje vietoje. Ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribos sklypų formavimo metu faktiškai paženklintos nebuvo, išlikęs betoninis riboženklis, tvora ties mišku žymėjo visos sodų bendrijos teritorijos ribas.

13. Patvirtinus atsakovų žemės sklypo ribas pagal UAB „Nekilnojamo turto projektai“ parengtus kadastrinius matavimus, žymiai sumažėtų ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas, skaičiuojant jį iki bendrijos statytos tvoros/išlikusio riboženklio arba dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų būtų miško teritorijoje. Teismas konstatavo, kad paliktas galioti NŽT 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimas patvirtinti kadastrinius matavimus neatitiktų ginčo šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų ir reikštų atsakovų interesų gynybą ieškovės interesų sąskaita. Teismas vertino, kad šalių bendros ribos klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant proporcingumo principą, t. y. mažinant abiejų šalių žemės sklypų plotą proporcingai, net jeigu tai reikštų, kad abiejų sklypų plotai sumažės daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad jos sklype augantys medžiai, sklypo dalis yra miško ūkio paskirties žemėje. Atsakovai neatsakingi už tai, kad ieškovė sodino medžius ar leido jiems augti savo sklypo dalyje. 2002 m. rugsėjo 9 d. sutartyje, kuria ieškovė nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, užfiksuota, kad žemės sklypas yra 0,1166 ha ploto su medžiais ir želdiniais. Ieškovė nešalino medžių iš savo sklypo.

10.2. Ieškovė turėjo sklypo planą, dėl jo pretenzijų nereiškė. Ji suprato ir žinojo, kur yra jos sklypo ribos. Tai, kad ieškovės sklype auga medžiai, nereiškia, kad sumažėjo jo plotas. Ieškovė nenurodė, kaip medžiai jai trukdo naudotis žemės sklypu. Iš NŽT schemos matyti, kad ieškovės sklypo dalis yra medžiais apaugusioje teritorijoje. Ieškovė neįrodė, kad šie medžiai skiriasi nuo medžių, buvusių sklypo įsigijimo metu.

10.3. Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog toje vietoje, kurioje, pagal NŽT schemą, yra dalis pagal generalinį planą suformuoto ieškovei priklausančio žemės sklypo, anksčiau miško nebuvo ir jis atsirado (užaugo) dėl žemės sklypo dalies nenaudojimo (jo neprižiūrint), prieštarauja 2002 m. rugsėjo 9 d. sutarčiai, kurioje pažymėta, kad sklypas yra su medžiais ir želdiniais. Teismas neteisingai vertino pirkimo–pardavimo sutartį, liudytojų paaiškinimus, kad jie iš akies nustatė sklypo ribas, NŽT duomenis, generalinį planą.

10.4. Teismas padarė klaidingą išvadą apie tai, kad tariamai išsaugotas vienas riboženklis –betoninis stulpelis. Šis ženklinimas kelią abejonių. Teismas nustatė, sklypai Nr. 75, 76, 77 ir 78 turi vieną ribų suėjimo tašką. Šis taškas nepakito per visą sklypų formavimo ir naudojimosi laikotarpį, dėl jo nekilo ginčų. Dėl to šis taškas – atskaitomasis riboženklis, į kurį atsižvelgtina, atliekant kadastrinius matavimus. Betoninis riboženklis, kuris teismui tapo vieninteliu atskaitos tašku, neatitinka faktinės padėties. Byloje nėra įrodymų, kad ji neperkeltas iš kitos vietos. Byloje yra duomenų, kad sodininių bendrijos teritorija sumažėjo iki 0,40 ha. Teismas neįvertino, kokios įtakos tai turėjo ieškovei. Liudytojų paaiškinimai netikslūs, nepagrįsti dokumentais, todėl yra beverčiai.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos sklypo ribą, todėl turėjo ieškinį atmesti. Atsakovų žemės sklypo riba atitiko galiojantį generalinį planą ir kitus dokumentus.

Šalies argumentai

2. Atsakovė A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Ieškovė ir trečiasis asmuo, įsigydami žemės sklypą, gavo sklypo planą, žinojo ir suprato, kur jis yra. Teismas tenkino ieškinį, remdamasis argumentu, kad atsakovai nepaneigė ieškovės ir liudytojų nurodytos aplinkybės, kad yra išlikęs vienas riboženklis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė neperstatė šio riboženklio. Be to, jo vietą paneigia kaimyninių sklypų Nr. 76. 75, 74 vieta, dydis, padėtis, generalinis planas.

11.2. Ieškovės sklype išlikę 3 riboženkliai: 1) sklypo Nr. 76 apatinis taškas,; 2) sklypo Nr. 76 viršutinis taškas; 3) kelias už taško E. Šių taškų ieškovė ir trečiasis asmuo nepaneigė. Ieškovė neatliko kadastrinių matavimų, nors teismas siūlė juos atlikti. Ieškovė ir trečiasis asmuo neteikė teismų įrodymų, kur yra jų ir atsakovų sklypų riba. Ieškovės nurodytas riboženklis prieštarauja 1992 m. rugpjūčio mėnesio planui, pagal kurį, atsakovų vakaruose esančios sklypo kraštinės ilgis – 40 m. ir ji ribojasi su sklypais Nr. 74 ir 75, kurių kraštinių ilgis – 20 m. ieškovė negalėjo rasti tvoros riboženklio, atsakovės sklypas negalėjo pasislinkti, pakeisti vietos ar sumažėti.

11.3. Atsakovų sklypo matavimai atitinka pirminius sklypų formavimo dokumentus, galiojantį sodų bendrijos generalinį planą.

Atsiliepimas

3. Ieškovė atsiliepime prašo atmesti atsakovų A. K. ir A. K. apeliacinius skundus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Pagal privatizavimo schemą, sklypo Nr. 77 kraštinės – 42 m, 28 m, 35 m, 25 m. Pagal šiuos matmenis trūko apytiksliai 1,5 aro. Po atliktų atsakovų sklypo Nr. 78 kadastrinių matavimų, ieškovės sklypo ribų ilgis tapo 32,81 m, 26,00 m, 20,07 m ir 21,15 m, plotas – 7,51 a. Sklypo Nr. 78 ūkiniai pastatai atsiduria 1992 m. rugsėjo 30 d. generaliniame plane pavaizduotoje žalioje zonoje (bendro naudojimo žemėje). Aplinkybę, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki bendrijos riboženklio (šiaurės vakarų kampe) visada buvo sodininkų sklypai, įrodo 1987 m., 1991 m. generalinių planų fragmentai, t. y. nebuvo jokios žaliosios zonos. Sklypo Nr. 78 plotas kartu su faktiškai naudojamu plotu ir pastatais padidėjo daugiau negu iki 20 a. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos šio sklypo kraštinės – 29 m, 40 m, 31 m, 40 m, generaliniame plane jo kraštinės kitokios: 34 m, 31 m, 28 m, 30 m. Ieškovė sklypas sumažėjo daugiau negu 4 arais.

12.2. Šalys pasirašė susitarimą dėl sklypų atidalijimo pagal pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą plotą, bet atsakovas nepaisė susitarimo ir atliko kadastrinius matavimus. Ieškovė prašė NŽT netvirtinti sklypo Nr. 78 kadastrinių matavimų, bet įjos pastabas neatsižvelgta. Be to, neįmanoma perkelti pastatų.

12.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad sklypų Nr. 77 ir 78 ploto nustatymo klausimas spręstinas, taikant proporcingumo principą.

12.4. Pagal NŽT schemą, dalis ieškovės sklypo atsiduria miško teritorijoje. Nors sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad sklypas su medžiais ir želdiniais, nenurodyta, kad jo dalis – miškas. Pagal prie šios sutarties pridėtą sklypo planą, miškas yra už sklypo ribų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės sklypo dalyje anksčiau miško nebuvo, bet jis užaugo, nes sklypas neprižiūrėtas. Pagal NŽT schemą, ieškovės sklypas yra už sodų bendrijos riboženklio.

12.5. Liudytojas A. B. patvirtino, kad tvora ir išlikęs riboženklis žymėjo visos sodų bendrijos teritorijos ribas. Riboženklis betoninis, todėl neįmanoma jį perstatyti ar pernešti. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, keitė riboženklio vietą.

12.6. Atsakovė A. K. nurodyti riboženkliai su sklypu 76 neaktualūs, nes sklypų Nr. 77 ir 78 riba 2,57 m ilgesnė, yra kitoje vietoje. Atsakovų sklypas koreguotas 1994 m., ieškovės sklypo duomenys nekoreguoti. Ieškovė pateikė į bylą UAB „Geolukas“ planą, kuriame nurodyta riba su atsakovų sklypu.

4. Atsakovė NŽT atsiliepime nurodė, kad apeliantės A. K. apeliacinis skundas pagrįstas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengti sklypo Nr. 78 kadastriniai matavimai atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus, SB „K.“ generalinį planą: sutampa kraštinių ilgiai, plotas, sklypo konfigūracija ir ribos. Teismas nepagrįstai nustatė, kad sklypų Nr. 77 ir 78 riba turi būti tikslinama.

13.2. Teismas nenustatė, koks bus žemės sklypo trūkumas, atlikus sklypo Nr. 77 kadastrinius matavimus, neįvertino, kad neaiški SB „K.“ riba, nes neatlikti aplinkinės (išorinės) ribos kadastriniai matavimai.

13.3. Liudytojai nepaaiškino, kas statė tvorą ir riboženklį, kas nustatė, kurioje vietoje jie turi būti. Ieškovė neatliko sklypo kadastrinių matavimų.

13.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės žemės sklypas žymiai sumažėtų. Teismas klaidingai vertino, kad ieškovės sklypas stumiamas į miško pusę. Tai, kad ieškovė nenori, kad jos sklypas būtų miškas, užaugęs dėl netinkamo naudojimo, neįrodo fakto, kad trūksta sklypo ploto. Mėgėjų sodų žemės sklype gali būti ir miško žemės naudmenų.

5. Atsakovė NŽT apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas NŽT sprendimas ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliantė teigia, kad teismas nenustatė žemės sklypų Nr. 77 ir 78 bendros ribos, panaikino NŽT sprendimą. Teismas neįvertino, kad žemės sklypo Nr. 78 kadastro matavimai, patvirtinti NŽT sprendimu, atitinka teritorijų planavimo dokumentus, t. y. žemės sklypo planas atitinka SB „K.“ generalinį planą, žemės sklypo privatizavimo schemą (abrisą), sutampa kraštinių ilgiai, plotas, sklypo konfigūracija, geografinė padėtis ir ribos gretimų sklypų atžvilgiu nepakitusi. Teismas panaikino sprendimą, kuriuo patvirtinti žemės sklypo Nr. 78 kadastriniai matavimai, bet nenustatė sklypų ribos, todėl liko neišspręstas ginčas.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo K. Š. prašė atmesti apeliacinius skundus ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. 1990–1991 m. nurašyta 10 užmirkusių žemės sklypų, kaip netinkamų naudoti. V. S. 1992 m. dirbo bendrijos valdybos pirmininku. Jis neatstatė 3 žemės sklypų naudojimo paskirties ir toje teritorijoje pasistatė pastatus. 1992 m. rugpjūčio 7 d. ir 1992 m. rugsėjo 30 d. parengti generalinio plano variantai, kuriuose neteisingai nurodyti daugelio sklypų plotai. 1992 m. patvirtinti netikslūs 77 ir 78 sklypų planai. Liudytojas J. P. paaiškino, kad sklypus skyrusi riba nustatyta, pamatavus nuo galinio riboženklio 42 m. Buvę nurodytų sklypų savininkai kartu užtvėrė tvorą. To neneigė V. S.. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad riboženklis perkeltas. Tai, kad sklypų teritorija baigiasi tvora, už kurios prasideda miškas, patvirtina matininko A. S. matavimai, SB „K.“ „raudonųjų linijų“ planas.

15.2. V. S. 2008 m. gegužės 11 d. surašė klaidinantį valdybos posėdžio protokolą, pagal kurį visi sklypai pasistūmėjo link miško. Žaliosios zonos, pavaizduotos generaliniame plane prie 76 ir 77 sklypų. V. S. statė ūkinio pastato antrą aukštą. Šios aplinkybės paneigia, kad žalioji zona, esanti tarp 77 ir 78 sklypų galėjo būti skirta 78 sklypui. Matininkas J. B. 2015 m. tikslino sklypų planus, taip pat ir sklypo Nr. 77. Jis informavo, kad įregistruotos kitokios sklypo Nr. 78 kraštinės. V. S. 2016 metais žadėjo taikia spręsti su kaimynais problemas, bet vėliau sklypą perrašė kitiems asmenims.

15.3. Ieškovė ir trečiasis asmuo žino, kur yra riba skirianti jų ir atsakovų žemės sklypus. V. S. išardė tvorą. Trečiasis asmuo statė pastatus savo sklype, neperžengė 42 m ribos nuo galinio riboženklio. Sklypo Nr. 78 kadastriniuose matavimuose neteisingai nurodyta, kad sklype nėra svetimų statinių, pamatai priklauso V. S..

7. SB „K.“ atsiliepime į apeliacinius skundus nesuformulavo savo reikalavimų, nurodė, kad atsakovai nepagrįstai kaltino valdybos pirmininką, kad šis blogai atlieka savo pareigas.

8. Ieškovė atsiliepime prašė atmesti atsakovės NŽT skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas atitinka abiejų šalių interesus, proporcingumo ir lygiateisiškumo bei sąžiningumo principus. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovų interesai negali būti tenkinti kitos šalies – ieškovės – interesų sąskaita. NŽT, gavusi daugybę ieškovės prašymų, skundų ir pastabų dėl atsakovų sklypo kadastrinių matavimų, į juos nesigilino ir nereagavo. NŽT patvirtindama atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, skundžiamu sprendimu neatsižvelgė į tai, kad jis neatitinka abiejų šalių faktinio naudojimo, kad ieškovės sklypas stumiamas į mišką, kad ieškovės sklypas išeina iš sodininkų bendrijos ribų ir ją žyminčio riboženklio ir dėl to sumažėja daugiau nei keturiais arais, kad abiejų šalių pastatai patenka į ne į savo sklypus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

16. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Tretieji asmenys K. Š. ir SB „K.“ su atsiliepimais į apeliacinius skundus pateikė naujus rašytinius įrodymus: SB „K.“ narių nuomones dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, SB „K.“ valdybos pirmininko pareigų vykdymo, J. P. pareiškimą, K. S. prašymą, D. K. pareiškimą, Z. P. paaiškinimą, SB „K.“ narių 2021 m. liepos 24 d. ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokolo išrašą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti įrodymai neturės esminės reikšmės, sprendžiant dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, su jais neturėjo galimybės susipažinti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Be to, keli paaiškinimai pateikti ne valstybine kalba, nepridėti jų vertimai. Kiti įrodymai (nuotraukos, prašymai) anksčiau pateikti į bylą. Dėl to teismas nepriima jų į bylą.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

19. Ieškovė ir trečiasis asmuo K. Š. 2002 m. birželio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo 0,0620 ha ploto žemės sklypą Nr. 76 (unikalus (duomenys neskelbtini)). Jie 2002 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo 0,1166 ha ploto žemės sklypą Nr. 77 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus. Prie pirkimo–pardavimo sutarties pridėta žemės sklypo schema, kurioje nurodytos žemės sklypo kraštinės: 28 (riba su atsakovams priklausančiu sklypu Nr. 78), 35, 25 ir 42 m.

20. Atsakovams nuosavybės teise priklauso 0,12 ha ploto žemės sklypas Nr. 78 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal 1992 m. rugpjūčio mėn. planą, sklypo Nr. 78 kraštinės tokios: 29 (riba su ieškovei priklausančiu žemės sklypu), 40, 31 ir 40 m.

21. UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininkas Ž. N. 2016 m. spalio 17 d. parengė žemės sklypo Nr. 78 kadastro duomenų bylą. NŽT 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu patvirtino atsakovams priklausančio sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal nurodytą kadastro duomenų bylą.

Dėl žemės sklypų bendros ribos

22. Ieškovės ir atsakovų ginčas kilo dėl atsakovų sklypo kadastriniuose matavimuose nustatytos bendros sklypų ribos. Ieškovė teigia, kad šalių sklypai persidengia, atsakovų sklype atsidūrė ieškovės ir trečiojo asmens statiniai. Be to, sklypai neatitinka faktiškai valdomų sklypų ribų, sklypo Nr. 77 plotas sumažėjo daugiau negu 4 a.

23. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, 49 punktas).

25. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016, 24 punktas).

26. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016; 30 punktas).

27. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016, 32 punktas).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 1992 metų žemės sklypų planuose, matininko Ž. N. parengtoje sklypo Nr. 78 kadastrinių matavimų byloje, generaliniame sodų bendrijos „Karkas“ plane sklypai Nr. 75, 76, 77, 78 turi bendrą tašką. Sklypo Nr. 78 kraštinės vakaruose ilgis – 40 m, ji ribojasi su dviem sklypais Nr. 75 ir 74, kurių kraštinių ilgis – po 20 m. UAB „Nekilnojamo turto projektai“ 2017 m. rugpjūčio 23 d. d. parengtame plane kraštinė 6-4 yra 40 m ilgio, viduryje jos – taškas 5, skaidantis šią kraštinę į dvi dalis (po 20 metrų). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Nekilnojamo turto projektai“ parengti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka pirminius sklypų formavimo dokumentus bei galiojantį sodų bendrijos generalinį planą (žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktas).

29. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad sklypo Nr. 77 savininkai netinkamai prižiūrėjo sklypą, todėl jo dalyje užaugo miškas. Ieškovė ir trečiasis asmuo įsigijo žemės sklypą pirkimo–pardavimo sutartimi. Prie šios sutarties pridėtas sklypo planas. Nurodytas planas patvirtina, kad miškas yra už sodų bendrijos ribos, t. y. ieškovė ir trečiasis asmuo jo neįsigijo.

30. Tai, kad 2002 m. rugsėjo 9 d. sutartyje, kuria ieškovė nuosavybės teise įgijo sklypą, užfiksuota, kad sklypas yra 0,1166 ha ploto su medžiais ir želdiniais, savaime nepatvirtina, kad sutartyje užfiksuoti sodo sklype augantys miško medžiai. Įsigyto žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio veikla. Ieškovė ir trečiasis asmuo pirko sodo žemės sklypą, todėl natūralu, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu šiame sklype augo sodo medžių ir želdinių. Be to, sutartyje nenurodyta, kad ieškovė įgijo miško paskirties žemės sklypą.

31. Pagal NŽT schemą, ieškovės sklypo dalis apaugusi medžiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši sklypo dalis patenka į miško teritoriją, kuri yra už sodų bendrijos ribų. NŽT apeliaciniame skunde nurodė, kad neaiški sodų bendrijos išorinė riba, nes neatlikti jos kadastriniai matavimai. NŽT schemą, SB „K.“ generaliniame plane pažymėtas ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas, ieškovės sklypo dalis atsiduria miško teritorijoje. Ieškovė sklypą įgijo pagal 2002 m. rugsėjo 9 d. sutartį, prie kurios pridėtame žemės sklypo plane miško teritorija nurodyta už ieškovės sklypo ribų. NŽT schemoje ieškovei priklausančio žemės sklypo dalis yra už tvoros bei riboženklio, žyminčio sodų bendrijos teritorijos ribą.

32. Pagal NŽT ginčijamu sprendimu patvirtintas sklypo Nr. 78 ribas, abiejų sklypų savininkų pastatai liko už sklypų ribų. Ieškovės namelio pamatai su rūsiu ir požeminiu elektros įvadu bei 40 kv. m šiltnamis su betoniniais pamatais liko atsakovų žemės sklype. Be to, atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte klaidingai nurodyta, kad nėra svetimų statinių. Nurodyti ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantys statiniai patvirtina, kad šalys faktiškai valdė ir naudojosi kitokiomis žemės sklypo ribomis negu nustatyta atlikus ginčijamus matavimus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai nesirūpino žemės sklypo dalimi, leido augti medžiams, todėl sklypo dalis tapo mišku. Dėl to šie apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

33. Atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad ieškovė galėjo perkelti riboženklį. Nurodytas riboženklis yra betoninis, todėl būtų sudėtinga perkelti jį į kitą vieta niekam nepastebėjus. Be to, BK 298 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą žemėnaudos riboženklio pakeitimą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. B., J. P. patvirtino, kad tiek išlikęs betoninis riboženklis, tiek tvora ties mišku žymėjo visos sodų bendrijos teritorijos ribas. Taigi sklypo Nr. 77 perkėlimas už sodų bendrijos teritorijos ribų neatitiktų ieškovės ir trečiojo asmens K. Š. interesų, bet ir pažeistų miško savininko teises ir teisėtus interesus.

34. Akcentuotina tai, kad buvę sklypų N. 77 ir 78 savininkai J. P. ir V. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jie sklypų ribas nustatė savo nuožiūra (žingsniais), sklypų geodeziniai matavimai neatlikti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai yra pagrindas manyti, jog ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribos sklypų formavimo metu nebuvo faktiškai paženklintos. Be to, buvę savininkai nurodė, kad pastatė tvorą, skiriančią jų sklypus. V. S. neginčijo, jog šią tvorą pašalino prieš NŽT patikrinimus. Liudytojų paaiškinimai yra pagrindas išvadai, kad ieškovės sklypas nebuvo miško teritorijoje ar jo dalis apaugo medžiais.

35. Apeliantas teigia, kad sklypai Nr. 75, 76, 77 ir 78 turi vieną ribų tašką, kuris nepakito. Dėl to šis taškas – atskaitomasis riboženklis, į kurį atsižvelgtina, atliekant kadastrinius matavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sklypų suėjimo taškas yra svarbus, rengiant sklypo kadastrinių matavimų bylą, bet nuo jo skaičiuotinas kraštinių ilgis neatitinka, faktiškai valdomų žemės sklypų ribų, išeina už sodininkų bendrijos ribų į miško paskirties žemę. Apeliantė A. K. nurodė, kad sklypas Nr. 77 taip pat turi bendrus tris taškus (riboženklius): 1) sklypo Nr. 76 apatinis taškas; 2) sklypo Nr. 76 viršutinis taškas; 3) kelias už taško E. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių ginčas kilo dėl ribos, esančios tarp ieškovės ir atsakovų žemės sklypų. Ieškovė neginčija sklypų Nr. 76 ir 77 ribos. Dėl to apeliantės nurodyti sklypų bendri taškai, esant kitokioms faktiškai valdomoms sklypų riboms, taip pat duomenimis, kad sklypų savininkai anksčiau kreipėsi dėl šių sklypų atidalijimo, nėra pagrindas nustatyti sklypų Nr. 77 ir 78 bendrą ribą.

36. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad sodininkų bendrijos teritorija sumažėjo iki 0,40 ha neturi įtakos ieškovės interesams. Ieškovė ir trečiasis asmuo įgijo nuosavybe sodo sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi, ši sutartis nenuginčyta. Be to, aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje pripažino, kad bendrijos plotas ne 8,5 ha, bet 8,1072 ha, nes tik toks perduotas savivaldybės valdybos potvarkiu, patvirtina tai, kad visos sodų bendrijos plotas buvo neteisingai nustatytas (civilinėje byloje 2A-1925-392/2013).

37. Atsakovų sklypo riba, nustatyta kadastrinių matavimų byloje, atitinka galiojantį generalinį planą ir kitus dokumentus, bet ji prieštarauja kitiems bylos duomenims, t. y. faktiškai valdomų žemės sklypų plotams, bendrai ribai, taip pat aplinkybei, kad ieškovės žemės sklypas yra už sodo bendrijos ribų. Dėl to nors ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos sklypo ribą, ji nesuformulavo prašymo nustatyti sklypų Nr. 77 ir 78 ribas. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti tokį reikalavimą.

38. Pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. generaliniame plane pavaizduotas kraštines, sklypai Nr. 77 ir 78 nepersidengia, ieškovės sklypas nepatenka į miško teritoriją. Šalys nuo pat sklypų įsigijimo momento naudojosi kitokio ploto sklypais. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad žemės sklypų riba šiuo atveju turi būti nustatyta, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus sklypus, jų ribas, plotą. Nors atsakovų žemės sklypas atitinka pirminiuose privatizavimo dokumentuose nustatytas ribas, atsakovo statiniai nepateko į šį sklypą, o ieškovės statiniai atsirado atsakovų sklype. Dėl to žemės sklypų riba, kaip paaiškino ankstesni sklypų savininkai J. P. ir V. S., buvo jų pastatyta tvora, kurią pašalino V. S.. Nustačius atsakovų sklypų ribą pagal ginčijamus kadastrinius matavimus, ieškovės žemės sklypo plotas sumažėtų daugiau negu 4 a arba dalis žemės sklypo būtų perkelta į miško teritoriją. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sklypų 77 ir 78 ribos klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant proporcingumo principą, t. y. mažinant abiejų šalių žemės sklypų plotą proporcingai, net jeigu tai reikštų, kad abiejų sklypų plotai sumažės daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida. NŽT sprendimas pagrįstai panaikintas, nes jis šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

39. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose

40. CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

41. Ieškovei A. Š. Vilniaus skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Į bylą pateikti duomenys, kad valstybė patyrė 207 Eur už ieškovės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą). Apeliacinius skundus atmetus, valstybei iš apeliantų A. K., A. K. ir NŽT, lygiomis dalimis priteistina 207 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 69 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovų A. K. (A. K.), A. K., Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. K. (A. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 207 Eur (du šimtus septynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 69 Eur (šešiasdešimt devynis eurus). Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB (įmokos kodas 5630).

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus