Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. E. L.-B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-650-920/2021 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. E. L.-B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo bei kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal savo pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė ir papildomą, pirmosios instancijos teisme nevertintą įrodymą –teigiama atsakovo el. laišką ieškovei. Kadangi iš pateiktų duomenų negalima tiksliai identifikuoti laišką atsiuntusio asmens, nežinoma ar tai baigtinis susirašinėjimas šiuo klausimu, jis rašytas jau po skundžiamos nutarties paskelbimo ir jo turinys sprendžiant dėl nutarties paskelbimo dienai negalėjo būti vertintas, bet, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties esmei jis neturėtų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia jo nepriimti ir nevertins.

23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – bendravimo su vaiku nustatymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismingumo

25. Kilus ginčui iš tarptautinį (užsienio) elementą turinčio teisinio santykio, teismui pirmiausia tenka atsakyti mažiausiai į du klausimus: pirma, ar ginčas nagrinėtinas Lietuvos teisme, t. y. turi būti išspręstas teismingumo klausimas. Antra, kurios valstybės materialinę teisę reikia taikyti nagrinėjant ir sprendžiant šalių ginčą, t. y. tenka spręsti teisės sistemų kolizijos problemą. Pažymėtina, kad, pripažinus, jog byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui, savaime nereiškia, jog ji turi būti sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos materialinę teisę, kuria buvo nuspręsta, jog ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. Teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-14. Teismų praktika. 2000, 14).

26. Daugelyje sričių santykių, susijusių su tarptautiniu (užsienio) elementu, teisinis reguliavimas yra unifikuotas tarptautinėmis sutartimis. CK 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos teismai, spręsdami kilusius ginčus, taip pat privalo vadovautis reglamentų, nustatančių taikytinos teisės klausimus, nuostatomis.

27. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (taip vadinamas Briuselis II): Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje (8 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją, kad pakeistų sprendimą dėl bendravimo teisių, priimtą toje valstybėje narėje iki vaiko persikėlimo, jeigu bendravimo teisių turėtojo pagal tą teismo sprendimą dėl bendravimo teisių nuolatinė gyvenamoji vieta ir toliau išlieka vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje (9 straipsnis).

28. Tėvų pareigoms reglamentas „Briuselis IIa“ taikomas kartu su Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Reglamentas „Briuselis IIa“ pagal jo 61 straipsnį yra viršesnis už Hagos konvenciją: a) jeigu atitinkamo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybės narės teritorijoje arba b) kalbant apie valstybės narės teismo priimto sprendimo pripažinimą ir vykdymą kitos valstybės narės teritorijoje, net jeigu atitinkamo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra trečiosios valstybės, kuri yra Hagos konvencijos susitariančioji šalis, teritorijoje. Taigi, pagrindinė užduotis pagal reglamentą „Briuselis IIa“ yra nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymas.

29. Vertindamas šią bylą, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą byloje dėl vaiko grobimo ir nenustatė vaiko neteisėto išvežimo ar negrąžinimo fakto bei nutarė, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje su vaiko motina. 2021 m. gegužės 27 d. Paryžiaus teismo tribunolo Šeimos reikalų teisėjo sprendimu šalių vaiko laikymas Prancūzijos Respublikoje buvo pripažintas neteisėtu. Nustačius, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentą „Briuselis IIa“ taisyklę ginčus dėl tėvų teisių ir pareigų sprendžia tos valstybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, teismai, o ginčus dėl išlaikymo – vaiko arba to iš tėvų, iš kurio (-s) prašoma priteisti išlaikymą, įprastinės gyvenamosios vietos teismai, taigi jurisdikcija dėl bendravimo teisių perėjo Lietuvos teismams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją spręsti dėl tėvo bendravimo teisių. Be to, kaip nurodė ieškovė, per VTAS atstovus, ji pati kreipėsi į Prancūzijos teismą dėl jurisdikcijos nustatymo, kuris 2022 m. kovo 22 d. skelbs sprendimą ir taip galutinai bus išspręstas teisės kolizijos klausimas.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

30. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi ieškovė prie prašymo pateikė naujų duomenų, bei įrodė esant iš esmės pasikeitusių aplinkybių, sąlygojančių nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimą. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nesutinka, mano, kad pagrindo keisti anksčiau nustatytą bendravimo su vaiku tvarką nebuvo pagrindo, o teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apribojo atsakovo galimybę bendrauti su vaiku.

31. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose CK 3.65 straipsnis, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

32. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Sykiu pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su vaiku bendravo pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuri leido atsakovui tiesiogiai bendrauti su vaiku po 5 val. jam atvykus į Lietuvą, tačiau, atsakovas, ieškovei nedavus sutikimo, 2021 m. sausio 1 d. šalių sūnų išvežė į Prancūzijos Respubliką. 2021 m. gegužės 27 d. Paryžiaus teismo tribunolo Šeimos reikalų teisėjo sprendimu šalių vaiko laikymas Prancūzijos Respublikoje buvo pripažintas neteisėtu ir po 2021 m. liepos 6 d. Paryžiaus apeliacinio teismo sprendimo vaikas buvo grąžintas ieškovei.

34. Nors atsakovas akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi apribodamas atsakovo ir sūnaus matymosi galimybes visiškai neatsižvelgė į tai, kad tokiu būdu vaiko psichologinei raidai bus padaryta nepataisoma žala, nes berniukas prisirišo prie atsakovo ir jo šeimos narių, todėl praktiškai negalėdamas matytis ir bendrauti su atsakovu vaikas, patirs neigiamus išgyvenimus, pastebima, jog ieškovė nedraudė atsakovui bendrauti su vaiku ir laikėsi nustatytos bendravimo tvarkos. Išvežęs vaiką į Prancūziją, atsakovas nesuteikė ieškovei galimybės bendrauti su sūnumi nei tiesiogiai, nei ryšio priemonėmis, taigi , išveždamas sūnų be ieškovės žinios į užsienio šalį, nepagrįstai ir neteisėtai atėmė iš ieškovės galimybę dalyvauti sūnaus gyvenime. Tokie veiksmai-staigus vaiko paėmimas iš jo gyvenamosios vietos, jo aplinkos, nuo motinos, su kuria sūnus gyveno, atsižvelgiant į sūnaus amžių (1,5 m.) labai tikėtina gali turėti įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Šie atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis įgyvendino savo kaip tėvo teises priešingai vaiko interesams – neužtikrino vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pakeisti teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką ir tai lėmė ne kaip deklaratyviai teigia atsakovas jo lytis, o jo elgesys.

35. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Konvencija) klausimų, susijusių su bendravimo tvarkos nustatymu po vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, nereglamentuoja. Ją reglamentuoja Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos specialiai tuo tikslu išleistas geros praktikos gidas III dalis (toliau - Rekomendacijos), kurios numato, kad taip pat galima imtis įvairių prevencinių priemonių, kad pagrobimas būtų sunkiau įvykdomas (3.2.2) ir siekiant šio tikslo gali būti įtrauktos įvairios institucijos ir agentūros (3.2.3 punktas). Šiai dienai, nesant garantijų, kad šalių sūnus negalėtų būti pakartotinai išvežtas iš šalies, nes atsakovas, nors ir buvo įpareigotas Prancūzijos teismo grąžinti sūnaus pasą ieškovei, to nepadarė, teismo nutartyje, nors ir yra nurodyta, kad sūnus nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, tokia nutartis nėra registruota kituose registruose (muitinės, pasienio tarnybose ar pan.), todėl ji nesumažins rizikos išvežti vaiką be ieškovės žinios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei, šiuo metu yra tinkama, neapriboja atsakovo teisių bendrauti su vaiku bei leidžia išlaikyti esamą stabilią padėtį.

36. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su teismo išvadomis, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, ar kad neišspręsti kokie nors byloje pareikšti reikalavimai. Pirmosios instancijos nurodė, kokiais motyvais remiantis ir į kokias aplinkybes atsižvelgęs jis priėmė nutartį. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktuose, todėl su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

37. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas laikiną bendravimo tvarką, nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku J. L. B. bendrauja kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį ir antradienį, po 4 val. tarp 9:00 val. ir 13:00 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra dirbantis ir jam dėl šios priežasties gali būti sudėtinga atvykti į susitikimus su vaiku darbo dienomis, siekiant nustatyti realiai įgyvendinamą bendravimo su vaiku tvarką, tikslinga atsakovo ir sūnaus susitikimus perkelti į savaitgalį, nustatant, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku J. L. B. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį- šeštadienį ir sekmadienį po 4 val. tarp 9:00 val. ir 13:00 val.. Susitikimai numatyti (duomenys neskelbtini), centras dirba 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, todėl neturėtų kilti sunkumų juos organizuojant. Teismas ėmėsi prevencinių priemonių ir nutartimi įpareigojo vaiko teisių institucijas prieš susitikimą iš atsakovo paimti asmens dokumentus, tačiau vaiko teisių institucijos darbuotojai neturi įgaliojimų vykdyti tokias funkcijas. Asmens pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo tapatybę ir pilietybę. Paimti iš piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą draudžiama (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso 2014 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1519, 9 straipsnis), teismo vertinimu analogiškos nuostatos turėtų būti laikomasi ir sprendžiant ir dėl ne Lietuvos piliečio asmens dokumento paėmimo, todėl ši teismo nutarties nuostata negali būti įgyvendinama. Pastebima, jog teismas nenurodė teisinio pagrindo, kurio pagrindu socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centro darbuotojai galėtų paimti, kad ir laikinam saugojimui, asmens dokumentus. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatytas atsakovo dokumentų prie susitikimą paėmimas, naikintina.

38. Atsakovas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nutartimi susiaurino ir jo galimybę matytis ir bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, nes bendraujant „online“ grėsmės išvežti vaiko nėra, be to, tokia tvarka jau galioja metus laiko ir vaikas yra prie jos pripratęs, tai reikalinga tobulinat vaiko prancūzų kalbos žinias. Bylos duomenimis, ankstesne bendravimo tvarka buvo nustatyta, kad atsakovas su vaiku bendrauja kasdien po 20 min., skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad atsakovas su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauja kas antrą dieną po 20 min.

39. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami ir vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, surandant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti saugų vaiko ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

40. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad dėl vaiko amžiaus, jam sunku išlaikyti dėmesį prie kompiuterio ekrano, ieškovė yra užsiėmusi, dirba, ji neturi galimybės kasdien skirti laiko atsakovo bendravimui su vaiku, nes vieno vaiko savarankiškai bendrauti dar negalima palikti, todėl ieškovė turi būti kartu su vaiku. Šiuo atveju, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad ieškovė patikino, kad teismo nustatyta tvarka vykdoma geranoriškai, šalys susitaria dėl bendravimo laiko, be to, teismo vertinimu kasdieninis vaiko buvimas prie kompiuterio ekrano, atsižvelgiant į vaiko amžių, nėra rekomenduotinas, sprendžia, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka yra optimali ir atitinka vaiko bei atsakovo interesus. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis galėtų vykti pagal vaikų ir vieno iš tėvų poreikį tokį bendravimą suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikai tuo metu yra, ir tam tikrais atvejais, kai atsiranda toks reikalingumas, tačiau tai nereiškia būtinumo teismui nustatyti reguliarų kasdienį ir nustatytos trukmės bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje R Nr. 3K-3-454/2014). Remiantis išdėstytu, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas nustatė labiausiai šalių nepilnamečio vaiko interesus atitinkančią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri šiai dienai užtikrina vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

41. Sykiu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apelianto pastebėjimą, jog dėl jo užimtumo Prancūzijoje darbo dienomis gali būti apsunkintas bendravimas su vaiku. Dėl šios priežasties sprendžiama, jog tėvo bendravimo su vaiku Lietuvoje laikas gali būti koreguojamas, nekeičiant jo trukmės ir sekos , nustatant susitikimo dienas ne darbo dienomis, o savaitgaliais.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista, bet tikslinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti nutarties rezoliucinės dalies antrą, trečią ir ketvirtą dalis, jas išdėstant taip:

„Pakeisti 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimis nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną V. E. L. B., gim. (duomenys neskelbtini)bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)tvarką nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

A. V. E. L. B., gim. (duomenys neskelbtini)bendrauja su vaiku J. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)elektroninio ryšio priemonėmis:

1. V. E. L. B. ir jo tėvai - vaiko seneliai bendrauja su vaiku J. L. B., neporinėmis mėnesio dienomis dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku;

2. A. J. privalo atsakovui V. E. L. B. nurodytu laiku paskambinus sūnui sudaryti sąlygas berniukui tuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėčiu ir vaiko seneliais ne mažiau kaip dvidešimt minučių.

V. E. L. B. , gim. (duomenys neskelbtini)bendrauja su vaiku J. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)tiesiogiai:

1. A. V. E. L. B. su nepilnamečiu vaiku J. L. B. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį - šeštadienį ir sekmadienį po 4 val. tarp 9:00 val. ir 13:00 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei A. J..

2. A. V. E. L. B. privalo informuoti Ieškovę el. paštu ir vaiko teisių instituciją apie savo atvykimą į Lietuvą ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki atvykimo. Dienos pradedamos skaičiuoti nuo laiško gavimo dienos“.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.