- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-760-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07630-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Asadoma“, I. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės EDS GUARANTEE
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Asadoma“ (toliau – UAB „Asadoma“) ir I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS GUARANTEE (toliau – UAB EDS GUARANTEE) ieškinį atsakovėms UAB „Asadoma“ ir I. P. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB EDS GUARANTEE kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 13 190,90 Eur skolos, 691,02 Eur palūkanų, 155,80 Eur delspinigių, 36 proc. metinių pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos pagrindinės paskolos sumos (13 190,90 Eur) nuo bylos iškėlimo, palūkanas skaičiuojant iki pagrindinės skolos grąžinimo, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovių turtą. Tokį prašymą grindė tuo, jog atsakovės turi daug įsiskolinimų ir elgėsi nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovės UAB EDS GUARANTEE reikalavimų užtikrinimui areštavo solidarioms atsakovėms UAB „Asadoma“ ir I. P. 14 025,37 Eur sumai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, įskaitant iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus bei atlikti pagal įstatymus privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybės biudžetams, o taip pat atsiskaityti su darbuotojais.
4. Teismas nurodė, kad ieškinio suma, neturint kitokių duomenų apie atsakovių turtinę padėtį, laikytina didele. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog atsakovėms trūksta lėšų, todėl sprendė, jog netaikant ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Asadoma“ ir I. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Atsakovės nesutinka, kad ieškovė įrodė antrąją būtiną sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendžiant dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad atsakovė UAB „Asadoma“ neturi jokio nekilnojamojo turto, turi skolų VSDFV, taip pat vadovaujamasi Creditinfo duomenimis, neva atsakovei UAB „Asadoma“ nustatyta aukščiausia bankroto rizika, o per kelis mėnesius darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 12 iki 7. Tuo tarpu atsakovė I. P. turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą. Taigi šiuo atveju ieškovė įrodinėjo ne atsakovių elgesį nesąžiningumo aspektu, o jų neva sunkią turtinę padėtį. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškinio suma atsakovėms laikytina didele. Taigi nutartis buvo grindžiama ne atsakovių nesąžiningumu, o jų turtine padėtimi ir didele ieškinio suma, dėl ko buvo nukrypta nuo civilinio proceso teisės normų, susijusių su laikinosiomis priemonėmis, taikymo, taip pat nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.
5.2. Pateikti įrodymai, teismų praktika bei byloje esančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. nepagrindė atsakovių nesąžiningumo, taip pat abejotina ir pačios ieškovės ieškinio pagrįstumu. Nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nutartis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovių turto arešto – yra naikintina.
6. Ieškovė UAB EDS GUARANTEE atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
6.1. Duomenų apie atsakovės I. P. turtinę padėtį atsakovės visai nepateikė, t. y. nėra žinoma, ar atsakovė I. P. šiuo metu dirba, gauna pajamas. Atsižvelgiant į tai, jog už atskirojo skundo nagrinėjimą žyminį mokestį sumokėjo P. S., kuri nėra atsakovė šioje byloje, tikėtina, jog abi atsakovės yra sunkios finansinės padėties, todėl žyminį mokestį sumokėjo trečiasis asmuo.
6.2. Atsakovės, pateikdamos praėjusių mokestinių metų finansinės atskaitomybės dokumentus neįrodė geros finansinės padėties bei nepaneigė aplinkybės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui išnagrinėjus bylą ieškovės naudai, nekils rizikų dėl operatyvaus ir tinkamo sprendimo įvykdymo.
6.3. Atsakovė UAB „Asadoma“ nevykdo įsipareigojimų, kadangi, atsakovės nuomonė pasikeitė ir nebenori vykdyti pasirašytos ir kartu suderintos sutarties. Pažymėtina, kad jeigu atsakovė UAB „Asadoma“ būtų tinkamai ir laiku įvykdžiusi paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nebūtų susikaupusios palūkanų bei delspinigių sumos, kurios yra tinkamai apskaičiuotos vadovaujantis sudarytos paskolos sutarties bei CK nuostatomis.
6.4. Atsakovė mokėjimo neatliko, t. y. buvo nesąžininga tiek ikisutartinių santykių metu, tiek jau pasirašius sutartį, todėl skolos grąžinimo sutartis buvo nutraukta. Akivaizdu, jog atsakovė UAB „Asadoma“ nuo pat santykių su ieškove pradžios buvo nesąžininga, vilkino įsipareigojimų vykdymą, todėl tikėtina, jog ir ateityje elgsis nesąžiningai. Atsakovės I. P. nesąžiningumą pagrindžia atsisakymas bendradarbiauti ir vykdyti prievoles, t. y. atsakovė būdama solidariai atsakinga ieškovei nėra atlikusi nei vienos įmokos bei niekuomet nėra susisiekusi su ieškove.
6.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, <...> turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad šalių teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šie įrodymai priimami.
Dėl atsakovių atskirojo skundo.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB EDS GUARANTEE kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Asadoma“ ir I. P. 13 190,90 Eur skolos, 691,02 Eur palūkanų, 155,80 Eur delspinigių, 36 proc. metinių pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos pagrindinės paskolos sumos (13 190,90 Eur) nuo bylos iškėlimo, palūkanas skaičiuojant iki pagrindinės skolos grąžinimo, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovių turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo solidarioms atsakovėms UAB „Asadoma“ ir I. P. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 14 025,37 Eur sumai. Atsakovės, nesutikdamos su minėta 2020 m. kovo 16 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino motyvuodamas iš esmės vien tuo, kad ieškinio suma, neturint kitokių duomenų apie atsakovių turtinę padėtį, laikytina didele, dėl ko netaikant ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
13. Kaip jau minėta, viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teismų praktika šios sąlygos aiškinimo ir taikymo aspektu yra modifikuota bei formuojama ta linkme, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvavo vien tuo, kad atsakovė UAB „Asadoma“ susiduria su finansiniais sunkumais, jai nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas; ieškinys atsakovėms yra reiškiamas dėl didelės sumos, todėl, ieškovės nuomone, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad duomenų apie atsakovės I. P. turtinę padėtį atsakovės visai nepateikė; atsakovė UAB „Asadoma“ nevykdo įsipareigojimų ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šios aplinkybės yra susijusios su atsakovių turtine padėtimi. Kaip jau minėta, tokie kriterijai, kaip reikalavimo sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys yra susiję išimtinai su atsakovių turtine padėtimi, tačiau niekaip nepagrindžia atsakovių nesąžiningumo. Duomenų, patvirtinančių atsakovių UAB „Asadoma“ ir I. P. nesąžiningumą, jų galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nenustatyta galimos grėsmės teismo procesinio sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą taikyti atsakovėms laikinąsias apsaugos priemones – atsakovių turto areštą, todėl pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju taikė nepagrįstai (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
16. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, ieškovės UAB EDS GUARANTEE prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB EDS GUARANTEE prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.