Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. e2A-913-560/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-21Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e2A-913-560/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07630-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Asadoma“, I. P.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eds Guarantee“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „SME Finance“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-913-560/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07630-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.2.1.; 2.6.29.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Asadoma“ ir I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eds Guarantee“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Asadoma“ ir I. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SME Finance“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eds Guarantee“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 13 190,90 Eur skolos, 691,02 Eur palūkanų, 143,45 Eur delspinigių, 36 proc. metinių pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos pagrindinės paskolos sumos (13 190,90 Eur) nuo bylos iškėlimo, palūkanas skaičiuojant iki pagrindinės skolos grąžinimo, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tarp UAB „SME Finance“ (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovės UAB „Asadoma“ 2018 m. birželio 29 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. PS/18-06-28/02, kuria pradinis kreditorius suteikė atsakovei 35 000 Eur dydžio paskolą. Už suteiktą paskolą atsakovė paskolos davėjui įsipareigojo mokėti 36 proc. dydžio metines palūkanas, kurios atlieka mokėjimo funkciją. Sutarties tinkamas vykdymas užtikrintas 2018 m. birželio 29 d. laidavimo sutartimi Nr. PS/18-06-28/02/L, sudaryta su laiduotoja I. P. (toliau – Laiduotoja). Sutartis taip pat užtikrinta atsakovės 2018 m. birželio 29 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurio tinkamas įvykdymas užtikrintas Laiduotojos laidavimu. 2018 m. gruodžio 31 d. sutarties šalys susitarė pratęsti skolos grąžinimo terminą iki 2019 m. birželio 30 d., tačiau atsakovė tinkamai sutarties nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2019 m. liepos 1 d. pateikė atsakovei ir laiduotojai vekselį apmokėjimui, o 2019 m. liepos 3 d. pateikė pranešimus apie vekselio neapmokėjimą.

3. 2019 m. liepos 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo ir perėmė iš Pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises į atsakovės skolinius įsipareigojimus pagal sutartį, įskaitant visus jos pakeitimus ir papildymus, pagal kurią pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės į atsakovę sudarė 42 204,20 Eur, iš jų pagrindinė skola 35 000 Eur, 3 554,20 Eur delspinigiai, 3 650 Eur palūkanos. 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę ir laiduotoją apie kreditoriaus pasikeitimą. 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S-19-123-11211, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00910, buvo pakeistas išieškotojas naujuoju kreditoriumi – ieškove. Vykdomojoje byloje buvo išieškota dalis atsakovės ir laiduotojos įsiskolinimo sumos. 2020 m. sausio 28 d. ieškovė pateikė pretenziją skolininkui ir laiduotojai dėl įsiskolinimo padengimo, kuriuo informavo, jog įsipareigojimų likutis sudarė 13 373,18 Eur, iš kurių: 13 190,90 Eur paskolos likutis, 166,38 Eur palūkanų ir 15,90 delspinigių. Teigia, kad atsakovė ir laiduotoja atitinkamų įsipareigojimų ieškovei neįvykdė.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Asadoma“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad UAB „SME Finance“ ir atsakovė UAB „Asadoma“ 2018 m. birželio 29 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „SME Finance“ suteikė atsakovei 35 000 Eur dydžio paskolą. Pagal paskolos sutarties specialiosios dalies 4.4. punktą šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 36 proc. metinių palūkanų. Paskolos sutarties specialiosios dalies 4.6. punktu šalys susitarė, kad atsakovei praleidus prievolės vykdymo terminą, ji privalės mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą mokėjimo termino dieną. Atsakovė UAB „Asadoma“ paskolos sutartį sudarė prisijungimo būdu, t. y. paskolos sutartį parengė ir sąlygas nustatė UAB „SME Finance“. Ieškovė 2019 m. liepos 9 d. kreipėsi į antstolį M. P. dėl Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notaro E. N. 2019 m. liepos 9 d. išduoto vykdomojo įrašo, kuris išduotas pagal vekselį, priėmimo vykdyti. Antstolis M. P. priėmė vykdyti pateiktą vykdomąjį įrašą ir pradėjo vykdomąsias bylas Nr. 0123/19/00911, Nr. 0123/19/00910 dėl skolos išieškojimo iš atsakovių. Vykdomoji byla Nr. 0123/19/00910 užbaigta atsakovei UAB „Asadoma“ ją visiškai įvykdžius. Ieškovės naudai buvo išieškota 35 147,82 Eur skola ir 966,30 Eur palūkanų. Visi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti išieškojus skolą pagal vekselį.

5. Iš pateiktos lentelės matyti, kad 9 670 Eur suma buvo įskaityta palūkanoms dengti, 4 814,67 Eur suma – delspinigiams dengti, 220,78 Eur suma – vykdymo išlaidoms dengti, 21 809,10 Eur suma – pagrindinei skolai dengti, o iš viso iš atsakovės UAB „Asadoma“ ieškovė gavo 36 514,55 Eur įmokų. Delspinigiams ir palūkanoms dengti ieškovė iš viso įskaitė 14 484,67 Eur. Delspinigius ieškovė įskaitė nepagrįstai, o ieškovės įskaitytos palūkanos mažintinos. Dėl atsakovių laiku neįvykdytos prievolės ieškovė nuostolių visiškai nepatyrė. Atsakovė UAB „Asadoma“ pradiniam kreditoriui iki 2019 m. liepos 1 d. mokėjo pelno palūkanas, iš viso sumokėjo 8 708,52 Eur pelno palūkanų. Prievolės, kylančios iš paskolos sutarties vykdymas buvo užtikrintas ne tik laidavimo sutartimi, bet ir vekseliu, kuriuo ieškovė pasinaudojo bei iš atsakovės UAB „Asadoma“ išieškojo 35 147,82 Eur skolą ir 966,30 Eur palūkanas. Didžiąją dalį sumų ieškovė yra atgavusi, ji nėra raštu pranešusi atsakovei UAB „Asadoma“ apie delspinigių užskaitymą. Netesybos sudaro daugiau nei 10 procentų paskolos sumos, o tokio dydžio delspinigiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, yra neproporcingi. Ieškovės vienašališkai įvykdytas 4 814,67 Eur dydžio delspinigių įskaitymas yra negaliojantis ir šia suma turi būti mažintina iš atsakovių ieškovei priteistina suma. Dar iki pareiškiant ieškinį iš atsakovės UAB „Asadoma“ gautų įmokų įskaitė 9 670 Eur palūkanų, apie tokių palūkanų įskaitymą ieškovė neinformavo atsakovės, todėl toks įskaitymas nepagrįstas, o palūkanų sumos dalies įskaitymas pripažintinas negaliojančiu. Paskolos sutartis turėtų būti aiškinama atsakovės UAB „Asadoma“ naudai. Prašomos priteisti palūkanos turi būti mažintinos per pusę, atsakovė sutinka su puse ieškovės įskaitytų palūkanų, t. y. 4 835,00 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsakovės I. P. kuratorė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad paskolos sutarties terminas truko 12 mėnesių. Atsakovė UAB „Asadoma“ dar iki sutarties nutraukimo sumokėjo UAB „SME Finance“ 8 708,52 Eur palūkanų. Vėliau 966,30 Eur palūkanos buvo išieškotos pateikus vykdyti neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Išieškojus skolą pagal vekselį, 9 670,00 Eur suma buvo įskaityta palūkanoms dengti. Pažymėjo, kad ieškovė iš atsakovės UAB „Asadoma“ iš viso gavo 36 514,55 Eur įmokų.

7. Trečiasis asmuo UAB „SME Finance“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir prašė jį patenkinti. Pažymėjo, kad sutartimi atsakovė UAB „Asadoma“ įsipareigojo pradiniam kreditoriui nuo išduotos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias 36 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau kurių nesumokėjo nei paskolos gavėjas, nei už jį laidavusi atsakovė. Konkrečiu atveju nėra teisinių pagrindų mažinti šalių iš anksto suderintos ir sutartos palūkanų normos, todėl atsakovų procesinis prašymas sumažinti pelno palūkanų normos dydį yra nepagrįstas. Atsakovė įsipareigojo už laiku neįvykdytus įsipareigojimus sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius. Delspinigių norma kartu su palūkanų norma buvo viena iš esminių sutarties sudarymo sąlygų. Atsakovė sutiko su delspinigių norma, pasirašė sutartį ir jos pagrindu gavo paskolą. Gavusi paskolą atsakovė privalo ją grąžinti pagal visas esmines paskolos suteikimo sąlygas. Iki sutarties sudarymo atsakovė nereiškė prašymų dėl delspinigių normos keitimo. Po sutarties sudarymo atsakovė taip pat neteikė prašymų pakeisti delspinigių normą, nereiškė abejonių dėl šios normos sutartinio pobūdžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovių ieškovės naudai 13 190,90 Eur skolos, 691,02 Eur palūkanų, 143,45 Eur delspinigių, 36 proc. metinių pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos pagrindinės paskolos sumos (13 190,90 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. kovo 16 d.) iki pagrindinės skolos grąžinimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 025,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 7iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovės naudai 3 173 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 586,50 Eur iš kiekvienos; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių trečiojo asmens UAB „SME Finance“ naudai 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 484 Eur iš kiekvienos; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių į valstybės biudžetą 17,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 8,64 Eur iš kiekvienos.

9. Teismas nurodė, kad atsakovė tvirtina, jog palūkanų ir netesybų dydis yra per didelis ir turėtų būti mažinamas, paskolos sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir turi būti aiškinama atsakovės UAB „Asadoma“ naudai. Teismas vertino tai, kad atsakovė, sudarydama paskolos sutartį, veikė kaip verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje bei galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, pamatuoti sutartimi prisiimamą riziką, todėl teismas atsakovės argumentus, susijusius su tuo, kad ji buvo silpnoji sutarties pusė, atmetė kaip nepagrįstus. Rinkoje esant ne vienai bendrovei, teikiančiai paskolos paslaugas, atsakovė galėjo iš jų rinktis, lyginti jų siūlomas sąlygas, su jomis derėtis ir pan.

10. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais dėl neprotingai didelio paskolos sutartimi nustatyto palūkanų ir netesybų dydžio, nes iš esmės atsakovė nepagrindė, kodėl turi būti mažinamos netesybos iki 0,02 proc. bei palūkanos iki 18 proc. Nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti paskolos sutartyje nustatytą palūkanų bei delspinigių dydžio mažinimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais bei tuo labiau paneigti sutarties šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Šalių sutartyje sulygtos netesybos bei palūkanos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Paskolos sutarties specialiosios dalies 4.6 punktas nustato praleidusiam terminą vykdyti piniginę prievolę - ieškovei 0,2 procentų dydžio delspinigius. Paskolos sutarties specialiosios dalies 4.4 punktu atsakovė įsipareigojo pradiniam kreditoriui nuo išduotos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias 36 proc. dydžio metines palūkanas. Teismas vertino, kad paskolintų pinigų neatgavimas sutartais terminais gali sukelti kreditoriui atitinkamo dydžio nuostolius, kuriems kompensuoti ir buvo sutartos netesybos. Delspinigių norma, kartu su palūkanų norma, buvo viena iš esminių sutarties sudarymo sąlygų. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė prieš sudarant paskolos sutartį, jos sudarymo metu ar sutarties vykdymo metu būtų kėlusi reikalavimus dėl sutarčių sąlygų.

Šalies argumentai

11. Atsakovė sutiko su paskolos sutarties sąlygomis ir tik tuomet, kai ėmė nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, kai buvo pateiktas ieškinys teismui, prašė mažinti palūkanų bei netesybų dydį. Atsakovė yra verslininkė, jai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl ji galėjo laisvai derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų su ieškove, taip pat ir dėl aptariančių sutarties neįvykdymo teisinių pasekmių. Atsakovė sutiko su šia palūkanų bei delspinigių norma, pasirašė sutartį ir jos pagrindu gavo paskolą. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindų, dėl kurių ginčijami paskolos sutarties punktai, dėl palūkanų ir netesybų dydžio, galėtų būti mažintini. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai paskirstė mokėtinas sumas palūkanoms ir delspinigiams dengti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų pažeidusi CK 6.54 straipsnio nuostatas, todėl atsakovės argumentai teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas sprendė, kad išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, pateiktos šioje byloje, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl priteistinos visa apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovės UAB „Asadoma“ ir I. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovių ieškovės naudai 2 112,82 Eur skolos ir 14,35 Eur delspinigių, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

14. Nurodo, kad dalis skolos iš atsakovių negali būti priteista, kadangi skirstant išieškotas lėšas jos nepagrįstai buvo įskaitytos papildomoms palūkanoms dengti, kurios kildinamos iš 2018 m. birželio 29 d. paskolos sutarties Nr. PS/18-06-28/02, nors paskolos sutarties galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs. Iš priteistos sumos turėjo būti išminusuota suma, kuri buvo nepagrįstai paskirstyta papildomoms pelno palūkanoms dengti. Kadangi paskolos sutartis nustojo galioti, nustojo galioti ir jos sąlyga dėl pelno palūkanų skaičiavimo. Atsakovė UAB „Asadoma“ dar iki sutarties nutraukimo sumokėjo UAB „SME Finance“ 8 708,52 Eur pelno palūkanų. 966,30 Eur palūkanos iš atsakovės UAB „Asadoma“ buvo išieškotos pateikus vykdyti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, dar 9 670,00 Eur suma buvo įskaityta palūkanoms dengti. Taigi iš viso ieškovė ir UAB „SME Finance“ dar iki kreipimosi į teismą dienos iš atsakovės UAB „Asadoma“ gavo net 19 344,82 Eur palūkanų. Per 12 mėn. kreditorius turėjo gauti ne daugiau nei 12 600 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (36 000 Eur x 0,36). Ieškovė gavo 6 744,82 Eur palūkanų daugiau nei jai priklausė. Atsakovėms mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra skaičiuojamos nuo pat 2020 m. kovo 16 d. ir nuo 13 190,90 Eur sumos, todėl jau vien šio apeliacinio skundo parengimo dieną už 303 dienas šios palūkanos sudaro 3 996,84 Eur. Tokio dydžio palūkanų priteisimas grubiai pažeistų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą ir leistų kreditoriui lupikauti skolininkų sąskaita. Nėra niekur nurodyta, kad kasacinio teismo praktika negali būti taikoma iki jos suformavimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams. 2019 m. spalio 4 d. sutartis buvo sudaryta tik tam, kad ieškovė nesiimtų išieškojimo veiksmų, t. y. atsakovė norėjo grąžinti skolą, kuri vėliau buvo išieškota antstolio pagal vykdomąjį įrašą. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo. Ieškovė ieškiniu skolą ir kitas sumas kildino tik iš paskolos sutarties, todėl ja ir reikėtų remtis.

15. Tai, jog atsakovė yra juridinis asmuo (verslininkė) nepaneigia sutarčių aiškinimo taisyklių. Paskolos sutarties apimtis nebuvo maža, o sąlygos teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui nėra lengvai suvokiamos. Atsakovė negalvojo, kad jai nepavyks laiku grąžinti paskolos, todėl negalvojo, kad jai bus aktualūs delspinigiai. Ieškovė nesuteikė atsakovei UAB „Asadoma“ galimybės derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų. Už UAB „Asadoma“ laidavo ir I. P., kuri yra fizinis asmuo ir jai nėra taikomi verslininkui taikomi standartai, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Dėl atsakovių neįvykdytos laiku prievolės ieškovė nuostolių visiškai nepatyrė. Šiuo atveju užskaitytos 4 814,67 Eur netesybos (delspinigiai) turėjo būti mažintinos 10 kartų, t. y. nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. Lygiai tokia pačia proporcija turėjo būti mažintina ir sprendimu priteista 143,50 Eur delspinigių suma. Ieškovė nepagrįstai paskirstė 6 744,82 Eur sumą palūkanoms dengti, dėl ko būtent šia suma pirmosios instancijos teismas privalėjo sumažinti skolos sumą. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neteisingai aiškino palūkanų skaičiavimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė paskolos sutartį sudarė prisijungimo būdu, ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, todėl nepagrįstai nesumažino delspinigių sumos.

16. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovių ieškovės naudai priteisė 3 173 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovių trečiojo asmens UAB „SME Finance“ naudai priteisė 968 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos viršijo šiose rekomendacijose nurodytus dydžius. Tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį atstovavo tie patys atstovai. 2020 m. spalio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį atstovavo advokato padėjėjas L. V.. Už tą patį posėdį ieškovė advokato padėjėjui sumokėjo 400 Eur, o UAB „SME Finance“ - 363 Eur, iš viso - 763 Eur. Parengiamasis teismo posėdis truko vos 15 minučių. Maksimali priteistina suma už 1 val. atstovavimo teismo posėdyje gali būti 139,85 Eur, o kadangi atstovavo advokato padėjėjas, ši suma mažintina dar 20 proc., t. y. iki 111,88 Eur, todėl iš atsakovių ieškovės ir trečiojo asmens naudai turėjo būti priteista ne daugiau nei po 55,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė už ieškinio parengimą sumokėjo 1 815 Eur sumą. Nors ši suma neviršijo Rekomendacijų sumoms už ieškinio parengimą, tačiau byla buvo visiškai nesudėtinga, ginčo suma taip pat nebuvo didelė, todėl bylinėjimosi išlaidų suma už ieškinio parengimą privalėjo būti mažinama bent per pusę. Ieškovė patyrė 250 Eur išlaidas už prašymo dėl kuratorės skyrimo rengimą, toks prašymas buvo itin trumpas ir nesudėtingas, bylinėjimosi išlaidų suma už šio prašymo parengimą mažintina iki 111,80 Eur. Atsiliepimą parengti buvo itin nesudėtinga, jo parengimas nepareikalavo daug teisinių žinių ir laiko, todėl ši suma taip pat mažintina. Ieškovė už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 38 Eur, šis prašymas Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo atmestas. Už atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas, atsakovė UAB „Asadoma“ sumokėjo 38 Eur. Teismas iš ieškovės atsakovių naudai turėjo priteisti 38 Eur dydžio žyminį mokestį.

Atsiliepimas

17. Ieškovas UAB „EDS Guarantee“ ir trečiasis asmuo UAB „SME Finance“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad sutartimi šalys susitarė, jog visa paskolos suma turėjo būti grąžinta iki 2019 m. birželio 30 d. Apeliantams tinkamai ir laiku neįvykdžius prievolės grąžinti visą skolos sumą pradiniam kreditoriui, pradinis kreditorius inicijavo priverstinio skolos išieškojimo procedūrą, tačiau nei pradinis kreditorius, nei ieškovas atsakovams neišsiuntė pranešimo apie Sutarties nutraukimą. Apeliantai nepagrįstai vertina, jog Sutartis nutraukta Sutarties 10.1.3. punkte įtvirtintu pagrindu. Sutartis nėra automatiškai nutraukiama, jeigu paskolos gavėjas įvykdo sutarties pažeidimą, įtvirtintą Sutarties 10.1.3. punkte. Skolos grąžinimo sutartimi buvo sutartas naujas skolos, kylančios iš sutarties, grąžinimo terminas ir palūkanų mokėjimo tvarka, atsakovas, be kita ko, patvirtino skolos dydį, į kurį buvo įskaičiuotos ir 36 proc. dydžio palūkanos bei delspinigiai, akivaizdu, jog sutartis nebuvo vienašališkai nutraukta ar pasibaigęs sutarties terminas. Apeliantai savo poziciją dėl sprendimo neteisėtumo palūkanų priteisimo dalyje grindžia išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020. Minėtoje civilinėje byloje ginčas kilo tarp fizinio asmens ir paskolos davėjo (banko) fizinio asmens bankroto byloje dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, palūkanų skaičiavimo, netesybų skaičiavimo ir ieškinio senaties teisinio reglamentavimo – buvo kitokios faktinės aplinkybės, ši praktika nėra susijusi ir taikytina šioje byloje. 2019 m. gegužės 25 d. data sutarties atžvilgiu laikoma prievolės įvykdymo terminu, tačiau ne sutarties nutraukimo data. Sutartis nėra nutraukta, todėl yra galiojanti, atitinkamai ir prievolės, kylančios iš sutarties, yra vykdytinos ir galiojančios.

18. Skolos grąžinimo sutartis nėra ir negali būti vertinama atskirai nuo sutarties, kadangi skolos grąžinimo sutartimi nebuvo sukurta nauja prievolė, tačiau buvo susitarta dėl galiojančios prievolės, kylančios iš sutarties, įvykdymo. Sutartis nebuvo nutraukta 2019 m. birželio 30 d., todėl palūkanos buvo ir yra skaičiuojamos teisėtai bei pagrįstai. Apeliantai sutartį pasirašė, sutiko su sutarties nuostatomis tiek dėl palūkanų dydžio, tiek dėl palūkanų mokėjimo tvarkos. Apeliantai sutiko ir pageidavo gauti kreditą tokiomis sąlygomis, todėl sumokėta palūkanų suma nėra ir negali būti argumentas dėl sprendimo naikinimo ar priteistinos sumos dydžio. Jeigu apeliantai būtų laiku grąžinę skolą, sumokėta palūkanų suma būtų buvusi mažesnė. Paskolos sutartis sudaryta tarp dviejų profesionalių verslininkų (juridinių asmenų), o tai, jog apeliantai nepasikonsultavo su trečiaisiais asmenimis (jeigu nepasikonsultavo) prieš sutarties pasirašymą, jokiu būdu nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantai yra silpnesnioji sutarties šalis, kadangi profesionaliems verslininkams yra keliami aukštesni atidumo, protingumo ir rūpestingumo standartai. Sutartimi ir Laidavimo sutartimi šalys iš anksto susitarė dėl minimalių netesybų dydžio, kurio nereikia įrodinėti. Apeliantai nei sutarties vykdymo metu, nei skolos grąžinimo sutarties sudarymo metu, nei vykdymo proceso metu, nei vėliau netesybų dydžio nekvestionavo. Dėl tariamai per didelio delspinigių dydžio pradėjo kelti klausimą tik ieškovui pateikus ieškinį dėl skolos priteisimo.

Atsiliepimas

19. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu su pagrindžiančiais dokumentais. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 3 496,25 Eur (1 398,5x2,5). Trečiojo asmens atsiliepimą parengė advokato padėjėjas, todėl taikomas 0,8 koeficientas (Rekomendacijų 5 p.), dėl ko maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 1 748,125 Eur (3 496,25x0,8). Ieškovas už prašymą dėl kuratorės skyrimo sumokėjo 250 Eur dydžio užmokestį. Rekomendacijų 8.16 p. įtvirtinta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 559,40 Eur (1 398,5x0,4), todėl sprendimu priteista suma už šį prašymą neviršija rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių. Ieškovas ir trečiasis asmuo už pasirengimą ir dalyvavimą abiejuose teismo posėdžiuose patyrė atitinkamai 400 Eur ir 363 Eur išlaidų. Šios nurodytos sumos apėmė tiek 2020 m. spalio 20 d. parengiamąjį teismo posėdį, tiek 2020 m. lapkričio 24 d. teismo posėdį. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 139,85 Eur (1 398,5x0,1). Atitinkamai už advokato padėjėjo valandą 111,88 Eur (139,85x0,8). Pasiruošiant teismo posėdžiui būtina mažiausiai perskaityti 34 psl. procesinių dokumentų, išstudijuoti bent dvigubai didesnės apimties priedus. Akivaizdu, jog tokios apimties bylai pasiruošti per 1 valandą yra neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

21. Byloje nustatyta, kad UAB „SME Finance“ ir atsakovė UAB „Asadoma“ 2018 m. birželio 29 d. sudarė paskolos sutartį Nr. PS/18-06-28/02, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 35 000 Eur dydžio paskolą. Už suteiktą paskolą atsakovė paskolos davėjui įsipareigojo mokėti 36 proc. dydžio metines palūkanas, kurios atlieka mokėjimo funkciją. Sutarties tinkamas vykdymas užtikrintas 2018 m. birželio 29 d. laidavimo sutartimi Nr. PS/18-06-28/02/L, sudaryta su laiduotoja I. P.. Sutartis taip pat užtikrinta atsakovės 2018 m. birželio 29 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurio tinkamas įvykdymas užtikrintas laiduotojos laidavimu. 2018 m. gruodžio 31 d. sutarties šalys susitarė pratęsti skolos grąžinimo terminą iki 2019 m. birželio 30 d. 2019 m. liepos 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo ir perėmė iš pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises į atsakovės skolinius įsipareigojimus pagal sutartį, įskaitant visus jos pakeitimus ir papildymus. 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę ir laiduotoją apie kreditoriaus pasikeitimą. 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00910, buvo pakeistas išieškotojas naujuoju kreditoriumi - ieškove. Vykdomojoje byloje buvo išieškota dalis atsakovės ir laiduotojos įsiskolinimo sumos. 2020 m. sausio 28 d. ieškovė pateikė pretenziją skolininkui ir laiduotojai dėl įsiskolinimo padengimo, kuriuo informavo, jog įsipareigojimų likutis sudarė 13 373,18 Eur, iš kurių 13 190,90 Eur paskolos likutis, 166,38 Eur palūkanų ir 15,90 delspinigių.

22. Pagal laidavimo sutarties 1.1 bei 1.2. punktus laiduotoja įsipareigojo atsakyti ieškovei ta pačia apimtimi, kaip ir atsakovė. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.1. punkte įtvirtinta, jog UAB „SME Finance“ perleidžia ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš sutarties. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.2. punktu UAB „SME Finance“ ir ieškovė susitarė, jog UAB „SME Finance“ ieškovei kartu su reikalavimo teisėmis, kylančiomis iš sutarties, perleidžia ir atsakovės prievolių pagal sutartį tinkamam įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei visas kitas papildomas teises tiek pagal sutartį, tiek ir pagal kitas sutartis ar įsipareigojimus, į tinkamą įsipareigojimų UAB „SME Finance“ įvykdymą. Nagrinėjamu atveju visa paskolos suma turėjo būti grąžinta iki 2019 m. birželio 30 d. Atsakovės skolos nustatytu laiku negrąžino, dėl to ginčo byloje nėra. Ginčas kyla dėl nesumokėtų palūkanų ir delspinigių dydžio. Sutartimi atsakovės įsipareigojo pradiniam kreditoriui nuo išduotos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias 36 proc. dydžio metines palūkanas (sutarties specialiųjų sąlygų 4.4. punktas). Paskolos sutartimi paskolos gavėjas įsipareigojo už laiku neįvykdytus įsipareigojimus sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius (sutarties specialiųjų sąlygų 4.6 punktas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jos nurodo, kad iš priteistos sumos turėjo būti atimta suma, kuri buvo nepagrįstai paskirstyta papildomoms pelno palūkanoms dengti. Apeliantės nurodo, kad skirstant išieškotas lėšas ieškovė jas nepagrįstai įskaitė papildomoms palūkanoms dengti. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos, todėl turėtų būti taikoma CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, kur pagal šio straipsnio 1, 3, 4 dalis įmokos, gautos iš skolininko pirmąja eile, skiriamos išlaidoms susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu trečia eile netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, – kitokį negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-460/2010). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pažeidusi CK 6.54 straipsnio nuostatas.

24. Apeliantės nesutinka su tuo, jog jos turi mokėti ieškovei palūkanas, tokius savo argumentus grindžia kasacinio teismo praktika (suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Apeliančių cituojama praktika yra suformuota byloje, kurioje buvo kilęs ginčas tarp fizinio asmens ir paskolos davėjo (banko) fizinio asmens bankroto byloje, tai yra faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios su šia nagrinėjama byla.

25. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas atmetė jų argumentus dėl delspinigių sumažinimo. Apeliantės teigia, kad delspinigiai turėjo būti sumažinti 10 kartų, t. y. nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., ir nurodo, jog atsakovė negalvojo, kad jai nepavyks laiku grąžinti paskolos, todėl negalvojo, kad jai bus aktualūs delspinigiai. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sutartį atsakovė yra pasirašiusi, kas reiškia, kad atsakovė sutiko su sutartyje nustatytu delspinigių dydžiu. Sudarydama sutartį atsakovė akceptavo ieškovės jai pateiktą ofertą su visomis jos sąlygomis, tame tarpe ir susitarimu dėl taikytino delspinigių dydžio (CK 6.162 straipsnis). Atsakovė, būdama verslininkė, sutarties sudarymo momentu turėjo galimybę laisva valia pasirinkti sutarties su ieškove sąlygas bei numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius (apibrėžti šalių atsakomybės ribas), konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Apeliantė teigia, kad ieškovė jai nesuteikė galimybės derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad rinkoje esant ne vienai bendrovei, teikiančiai paskolas, atsakovė galėjo iš jų rinktis, lyginti jų siūlomas sąlygas, su jomis derėtis, kas reiškia, jog atsakovė nusprendusi, kad jai netinka ieškovės siūlomos sutarties sąlygos, galėjo šios sutarties su ieškove nesudaryti. Kadangi atsakovė sutartį pasirašė, laikytina, kad sutartis atitiko jos interesus. Byloje duomenų apie ieškovės nesąžiningumą sudarant sutartį taip pat nenustatyta.

26. Svarbu ir tai, kad netesybų klausimas atsirado iš sutartinių santykių tarp lygiaverčių subjektų, tai yra tarp juridinių asmenų (verslininkų), turinčių sutarčių sudarymo praktikos, todėl atsakovei turėtų būti gerai žinoma, kad sutarties nevykdymo atveju, ji privalės atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovė nelaikytina silpnesniąja šalimi, tarp šalių sudaryta sutartis nėra nuginčyta, ji yra galiojanti ir šalims turi įstatymo galią, todėl privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Priešingu atveju iš esmės būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė, paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad laiduotoja yra fizinis asmuo. Šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl laidavimo sutarties galiojimo ar teisėtumo, paskolos sutartį sudarė atsakovė, kuri yra juridinis asmuo, netesybų ir palūkanų dydis yra nustatytas paskolos sutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas klausimą dėl to ar yra pagrindas mažinti palūkanas ir netesybas, rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su asmeniu, sudariusiu paskolos sutartį, tai yra su UAB „Asadoma“.

27. Apeliantės teigia, kad ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos viršijo rekomendacijose nurodytus dydžius. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

28. Apeliantės nurodo, kad ieškovė už ieškinio parengimą sumokėjo 1 815 Eur sumą, už prašymo dėl kuratorės skyrimo rengimą - 250 Eur, kadangi byla buvo nesudėtinga, ginčo suma nedidelė, todėl šias išlaidas, kaip trečiojo asmens patirtas išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, reikia mažinti. Nors galima daryti išvadą, jog šis ginčas nėra sudėtingas, nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Taip pat apeliantės nurodo, kad ieškovės ir trečiojo asmens patirtos išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje yra per didelės. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šios apeliančių minimos bylinėjimosi išlaidos susideda ne tik iš atstovavimo teismo posėdyje, tačiau ir pasiruošimo teismo posėdžiui. Apeliantės nurodo, kad teismas iš ieškovės atsakovių naudai turėjo priteisti 38 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą (dėl laikinųjų apsaugos priemonių). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliančių argumentu nesutinka. Lietuvos teismuose yra laikomasi praktikos, jog šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, pavyzdžiui išsprendus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pvz. Lietuvos apeliacinis teismo 2019-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-620-943/2019), kas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymui daro įtaką galutinis teismo priimamas procesinis sprendimas ir bylos baigtis. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi CPK bylinėjimosi atlyginimo paskirstymo klausimą sieja su procesine bylos baigtimi ir neišskiria, jog šaliai neturėtų būti priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už prašymus, kurių teismas netenkino. Ieškovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, įtvirtintų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė pagrįstai.

29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

30. Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 909,60 Eur lygiomis dalimis iš atsakovių. Trečiasis asmuo UAB „SME Finance“ prašo lygiomis dalimis iš atsakovių priteisti 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės ir trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovių tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovių UAB „Asadoma“ ir I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Asadoma“ ir I. P. ieškovės UAB „EDS Guarantee“ naudai 909,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvienos po 454,80 Eur), o trečiojo asmens UAB „SME Finance“ naudai priteisti 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvienos po 145,20 Eur).

Teisėjai Rosita PatackienėDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė