Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė „SKR Baltic“, UAB ieškiniu prašė: i) pripažinti nepagrįstu atsakovės BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019-05-23 raštu Nr. 1SS-992-(3.5) (toliau – Raštas) išreikštą atsisakymą duoti sutikimą statinių paskirties keitimui pagal UAB „Architektų gildija“ parengtą Pagalbinio ūkio, gamybos ir pramonės paskirties pastatų, kitų inžinerinių statinių paskirties statinio, keičiant statinių paskirtį į paslaugų, kitos paskirties pastatų, kitos paskirties inžinerinių statinių, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą (toliau – Projektas); 2) pripažinti ieškovės „SKR Baltic“, UAB teisę gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Architektų gildija“ parengtą Projektą be atsakovės NŽT sutikimo; iii) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

1.1. Atsakovė NŽT neatsižvelgia į tai, jog ieškovė nuosavybės teise valdo pastatus, kurie yra blogėjančios būklės ir jiems būtina nedelsiant atlikti remontą. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-144-466/2021 pagal ieškovės reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, kurioje atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog „žemės sklype esantys šiltnamiai neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties, todėl žemės sklypą išnuomojus kitai naudojimo paskirčiai, buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad užstatyti žemės sklypai be aukciono išnuomojami juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“. Atsakovė NŽT, atsisakydama išduoti sutikimą, siekia, jog ieškovė neturėtų teisės sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį.

1.2. Atsakovė NŽT sukuria ieškovei tokią padėtį, iš kurios ieškovė neturėtų galimybės išeiti: atsakovė atsisako įgyvendinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtiną ieškovės teisę nuomoti žemės sklypą, kuris užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais, nes dalis ieškovei priklausančių statinių neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos žemės naudojimo paskirties. Tokią poziciją atsakovė pateikia visur, kur tik iškyla klausimas dėl ieškovės teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovei siekiant pakeisti priklausančių pastatų paskirtį, atsakovė NŽT atsisako išduoti ieškovei sutikimą, kurio pagrindu ieškovė, remiantis Statybos įstatymo 37 straipsnio 5 dalimi, galėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento – leidimo pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, gavimo. Atsisakymo pagrindu atsakovė nurodo tai, kad ieškovė neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų teisei būti statytoju – ieškovė žemės sklypo, kuriame yra statiniai, nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. ieškovė nesudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties.

1.3. Ieškovė 2019-04-01 raštu kreipėsi į atsakovę NŽT, kuriame teiravosi kokiu būdu ieškovei turėtų būti sukurtos sąlygos įgyvendinti nuosavybės teises į visus savo statinius, esančius žemės sklype, kad nuosavybės teisių įgyvendinimu nebūtų pažeidžiami Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Atsakovė NŽT 2019-05-22 rašte nurodė, kad dabartinė situacija (ir duomenys) iš esmės atitinka nuomos sutarties nutraukimo metu buvusią faktinę situaciją, todėl laiko, jog žemės sklypas negali būti išnuomotas, o pastatų paskirties keitimui nepritartų, nes tai sukurtų ieškovei teisę vėl nuomoti žemės sklypą, todėl ieškovė statiniais gali naudotis ir kitais būdais, pavyzdžiui, nustatant servitutą. Toks motyvas negali būti pripažintas pagrįstu.