Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SKR Baltic“ ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su UAB „SKR Baltic“ jos naudojamo valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 69 statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

1.2. Ieškovė 2018 m. liepos 24 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl naudojamo valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo. Atsakydamas į minėtą prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad nuomos sutarties sudarymui UAB „SKR Baltic“ turi pateikti naudojamo sklypo planą, kuriame būtų nurodyta kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui tenkanti žemės sklypo dalis. Kadangi visa valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teritorija yra užstatyta, visi sklype esantys statiniai priklauso pareiškėjui, statiniai tarpusavyje neatsiejamai susiję tiek funkciškai, tiek fiziškai, taip pat yra patvirtintas ir galiojantis žemės sklypo detalusis planas, kurio pagrindu buvo parengtas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus patvirtintas žemės sklypo planas, Vilniaus miesto skyriaus atsakymą ir jame paminėtą schemą (rengiamą tais atvejais, kai žemės sklype yra skirtingiems asmenims priklausantys pastatai, todėl būtina nustatyti kiekvieno asmens naudojamą žemės sklypo dalį) ieškovė įvertinto kaip nesusipratimą, todėl UAB „SKR Baltic“ 2018 m. spalio 23 d. padavė Vilniaus miesto skyriui naują prašymą dėl jos naudojamo valstybinio žemės sklypo nuomos, kuriame išdėstė argumentus, paneigiančius naudojamo sklypo planą, kuriame būtų nurodyta kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui tenkanti žemės sklypo dalis, reikalingumą, taip pat nurodė, kad tokio plano parengti objektyviai neįmanoma, nes visi statiniai yra funkciškai susiję, be to, nemaža dalis statinių blokuoti, kai kurie netgi neturi atskiro priėjimo. Su pakartotiniu prašymu buvo pateikti atestuoto architekto parengta žemės sklypo naudojimo schema, taip pat išsami architekto išvada, kuri patvirtina, kad žemės sklype esamiems statiniams atskiros žemės sklypo dalys negali būti priskirtos. Skundžiamu atsakovo sprendimu yra pateikiamas atsakovo atsakymas į minėtą pareiškėjo prašymą bei jo atstovo raštą. Atsakovo rašte teigiama, kad į prašyme keliamus klausimus neva buvo atsakyta 2018 m. liepos 24 d. raštu.

1.3. Ieškovė laiko, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) neatitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų, nes šis sprendimas nėra nei teisiškai motyvuotas, nei pagrįstas nustatytais faktais. Ieškovė laiko, kad ji kaip žemės sklype esančių pastatų savininkė, turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą teisę išsinuomoti valstybinę žemę šiems statiniams eksploatuoti ne aukciono tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11 punkte numatyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį.

1.4. Nekilnojamojo turto registro duomenys įrodo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovui priklausančių statinių statybos teisėtumo. Ieškovė yra teisėta statinių savininkė. Ieškovė laiko, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, suteikiančios teisę ieškovei žemę nuomotis ne aukciono tvarka, t. y. teisėtas pastatų buvimas žemės sklype, ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai turi apibrėžtą paskirtį, pastatų savininkas jais naudojasi pagal savo poreikį ir galimybes, pastatų naudojimas atitinka ieškovės įstatuose nustatytą veiklą, tai reiškia, kad žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Žemės sklypas, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, atitinka CK 1.109 straipsnio, 6.546 straipsnio bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatytus reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarties dalykui.