Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui E. O. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovę pažįsta daug metų; paprašytas 2000 Eur paskolino 2015 metais liepos mėnesį jos buto remontui. Jis anksčiau dažnai atsakovei skolindavo lėšas po 300, 200 Eur, atsakovė visada grąžindavo. Ieškovas turėjo santaupų savo namuose, iš jų ir paskolino. Paskolintus grynus pinigus perdavė atsakovei būtent savo namuose, nepamena tiksliai kokiomis kupiūromis. Atsakovė tuo metu dirbo vaikų darželyje, gaudavo pastovias pajamas, todėl ieškovas manė, kad atsakovė skolą turės iš ko gražinti. Ieškovo įdukra ir atsakovės dukra lankė kartu bažnyčią prieš 25 metus, per tai susipažino ir šalys. Raštelį surašė atsakovė, sąlygas dėl skolos grąžinimo teismo keliu ir lėšų grąžinimo įdukrai padiktavo pats ieškovas. Pinigus ieškovas atsakovei padavė parašius raštelį. Raštelius šalys rašydavo ir anksčiau, kuriuos ieškovas grąžindavo atsakovei atgal, kuomet ji grąžindavo pinigus. Lėšas skolino atsakovei, todėl kad juos siejo draugiški santykiai. Jis paskutinę skolą gražinti ragino ne vieną kartą, tačiau atsakovė prašydavo vis palaukti. Nėra pasilikęs nei vieno ankstesnio skolos raštelio egzemplioriaus; jie visada buvo rašomi vienu egzemplioriumi, laikomi pas ieškovą iki pinigų grąžinimo. Atsakovė visuomet grąžindavo mažas sumas, čia vienintelė tokia didelė negrąžinta paskola.

4. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad nėra gavusi tų 2000 Eur pagal sutartį, ieškovas nėra patvirtinęs parašu, kad jai perdavęs tuos pinigus. Yra skolinusis iš ieškovo mažomis sumomis, bet 2000 Eur nėra pasiskolinusi. Remontą bute darėsi iš savo pinigų po truputį. Dirbusi darželyje auklėtojos padėjėja, vienu metu dirbo kartu su ieškovo įdukra E. O. ir išėjo į pensiją. Pripažįsta, kad byloje pateiktas raštelis (sutartis) rašyta jos ranka, tačiau visas sąlygas diktavo būtent ieškovas. Sutartį rašėsi, nes ieškovas jai taip liepė. Nurodo, kad ieškovui buvo skolinga 700 Eur. Įrodymų, kad yra grąžinusi skolas, ji neturi, neišsaugojo raštelių. Be to yra pati atidavusi dalį pinigų ieškovo įdukrai E. O.. Teigia buvusi apgauta ir pasitikėjusi ieškovu, kaip jis prašydavo surašyti naują raštelį, į kurį įrašydavo jau negrąžintos skolos dalį su paskaičiuotomis didelėmis palūkanomis. Ją su ieškovu siejo tik draugiški santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas P. S. su atsakove R. K. pasirašė 2015-07-18 paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovė iš ieškovo pasiskolino 2000 Eur; atsakovė įpareigojo juos grąžinti iki 2015-08-15; priešingu atveju pinigus pasižadėjo grąžinti teismo keliu; o jeigu su P. S. kas nors atsitiktų, pinigus pasižadėjo grąžinti dukrai E. O. (3 b.l.); šalys pripažino aplinkybę, kad šią sutartį surašė būtent atsakovė savo ranka. Atsakovė nesutikdama su ieškovo argumentais apie paskolintus sutarties pasirašymo metu 2000 Eur, savo atsikirtimams pagrįsti pateikė pažymą apie gaunamas pajamas bei teismo posėdyje paprašė prijungti prie bylos kitus rašytinius duomenis - dvi atsakovės ranka surašytas sutartis (2018-11-14 ir 2018-11-16), pagal kurias R. K. pasiskolino iš trečiojo asmens E. O. 750,00 Eur ir 700,00 Eur, kurios patvirtintos pačios atsakovės parašu (24-25b.l.).

7. Konstatuotina, kad atsakovė iš esmės neneigia fakto, kad ieškovas jai ne kartą yra skolinęs piniginių lėšų, tačiau teigia, kad ji skolą gražindavusi dalimis, dėl ko buvo pasirašomos vis naujos sutartys su mažesne skolos suma ir pagal ieškinyje nurodytą paskolos raštelį ji jokių lėšų iš ieškovo nėra gavusi, todėl jai nekyla prievolė pagal tokią sutartį atsiskaityti. Atsakovė remiasi CK 6.874 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad jei įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų paskolos gavėjui nebuvo perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta.

8. Nagrinėjamos bylos šalių ginčo santykiai kildinami iš paskolos sutarties, kurios sudarymo faktas įrodinėjamas skolos rašteliu. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

9. Teismas pažymi, kad ginčo byloje dėl to, jog paskolos raštelis (sutartis) yra surašytas atsakovės ranka ir jos pasirašytas bei jame nurodyti atsakovės asmens duomenys, nėra. Atsakovė skolos raštelyje parašė: „Aš, R. K., pasiskolinau pinigų sumoje 2000 Eur <...> Pinigus pasižadu grąžinti iki 2015-05-18“; be to raštelis ieškovo, kaip skolintojo, ir atsakovės, kaip skolininkės, pasirašytas. Sprendžiant klausimą, ar šiame skolos raštelyje yra pakankamai aiškiai atspindėtas pinigų perdavimo faktas, teismas pažymi, kad pats raštelis (visas) yra surašytas atsakovės ranka ir jos pasirašytas (atsakovė tai patvirtino); jame atsakovė įrašė konkrečią pinigų sumą ir jos grąžinimo terminą. Iš to galima padaryti išvadą, kad atsakovė gavo paskolos raštelyje nurodytą sumą. Tam neprieštarauja tiek ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, kad ieškovas skolino iš savo asmeninių santaupų, laikomų namuose, tiek atsakovės patvirtinimas, kad ieškovas nuolat prireikus skolino mažas (kelių šimtų) pinigų sumas. Taigi, konstatavus, kad šis skolas raštelis iš esmės patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui, t.y. atsakovei. Be to, pažymėtina, jog ir paties skolos raštelio buvimas pas kreditorių patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CK 6.65 str.). Nors atsakovė šiuo atveju tvirtina, jog jame nurodytos 2000,00 Eur dydžio pinigų sumos negavo, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus nepateikia.

10. Kita vertus, net ir laikant, kad minėtame dokumente nėra tiesiogiai užfiksuotas pinigų perdavimo faktas atsakovei, įvertinus paskolos raštelio turinį visų šios konkrečios bylos aplinkybių bei šalių tarpusavio santykių kontekste, t.y. sprendžiant iš byloje surinktų įrodymų visumos, galima padaryti išvadą, jog pensijinio amžiaus ieškovą su daug jaunesne bei turinčia darbą atsakove siejo ilgalaikiai draugiški, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai, todėl tarp jų faktiškai buvo sudaryta ir įvykdyta ne viena paskolos sutartis, atitinkamai ir 2015 metų paskolos sutarties sudarymas dėl 2000 Eur nekelia jokių abejonių, ieškovas laikytinas sąžininga sutarties šalimi, ir teismas turi pagrindą vertinti, jog paskolos dalykas (pinigai) atsakovei buvo perduoti, tai buvo atlikta tuo pat metu, kai atsakovė savo ranka pasirašė raštelį ir jį atidavė ieškovui. Kaip aukščiau nurodyta, tuo atveju, jei ieškovo turimas skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą, paskolos sutarties sudarymas preziumuojamas ir pareigą įrodyti, jog pinigų negavo, turi atsakovė.

11. Ieškovo paaiškinimai dėl paskolos sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybių yra nuoseklūs, teismo posėdyje aiškiai nurodant paskolos raštelio sudarymo aplinkybes, vietą, iš kokių lėšų ir kokiam tikslui buvo jos skolintos. Tuo tarpu atsakovė teismui teikė prieštaringus parodymus, pirmiausiai teigdama, kad tokios pinigų sumos iš ieškovo apskritai negavusi, vėliau užsiminė, kad paskolos suma turėjo būti nurodyta mažesnė ir atsakovė vis dėl to buvusi skolinga ieškovui (skola 700 Eur ir 600 Eur palūkanos (2019 m. kovo 25 d. garso įrašas nuo 40.00 min iki 41.36 min.)). Atsakovė nurodė, kad remontą bute dariusi iš savo lėšų po truputį, bet vėliau nurodė, kad vis dėl to skolinosi lėšas iš atsakovo ir remontui mažomis sumomis (2019 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 37.20 min. iki 37.50 min.). Atsakovė neneigia, kad ji savo ranka surašė ir pasirašė ginčo paskolos raštelį, tačiau, būdama daug jaunesnė už ieškovą, turėdama ilgametę darbinę patirtį, teigia, kad taip pasirašė tiesiog paliepta ieškovo. Abi šalys patvirtino, kad ankstesni paskolos rašteliai būdavo sunaikinami, skolą sugrąžinus, tačiau atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl būtent šis skolos raštelis liko pas ieškovą ir nebuvo sunaikintas daugiau nei tris metus. Nors atsakovė teigė, kad vienas po kito einantys paskolos rašteliai buvo rašomi vis mažesnėms sumoms, nes atsakovė skolas gražindavusi ieškovui dalimis, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip ją įtakojo ieškovas ir dėl kokių priežasčių pasirašė šį raštelį būtent 2000 eurų sumai, kai turėjo pakankamos patirties tokių dokumentų rašyme, suvokė pasirašomo dokumento turinį ir jo galimas teisines pasekmes.

12. Atsakovė byloje teikė du ranka rašytus ir savo parašu patvirtintus paskolos dokumentus, pagal kuriuos ji įsipareigojo grąžinti trečiajam asmeniui E. O. 750 ir 700 Eur. Atsakovė nurodė, kad taip siekia pagrįsti savo teiginius, jog paskoliniai santykiai tarp visų šalių (ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens) vyko nuolat ir buvo rašomos tokios šabloninės sutartys. Trečiasis asmuo E. O. teismo posėdžio metu paneigė dalyvavusi bet kokiuose pinigų skolinimo atsakovei santykiuose. Nurodė, kad su atsakove panašiai dešimt metų nebendrauja, apie ginčo skolą ji žinanti tik iš paties ieškovo. Apie atsakovės pateiktus du skolos raštelius E. O. nurodė nieko nežinanti, nėra jų mačiusi, fakitškai jokių pinigų atsakovei neskolinusi.

13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-500/2010; ir kt.). Kartu pažymėtina tai, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

14. Teismas konstatuoja, kad atsakovės deklaratyvūs teiginiai bei pateikti vienašališkai pasirašyti paskolos dokumentai su trečiuoju asmeniu yra su akivaizdžiais trūkumais ( nepatvirtinti tekste skaičių taisymai, žodžių braukymai) laikytini neatitinkantys įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų, nes nėra patvirtinti trečiojo asmens, jie iš esmės nesusiję su bylos dalyku ir nepaneigia būtent ieškovo 2000,00 Eur paskolos suteikimo fakto atsakovei pagal turimą 2015-07-18 paskolos raštelį.

15. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė gavo skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą (2000,00 Eur) iš ieškovo, tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 str.). Atsakovė paskolą ieškovui turėjo grąžinti iki 2015-08-15, tačiau to nepadarė ir ginčą nagrinėjant teisme neįrodė, kad šį sutartinį įsipareigojimą vykdė ir paskolą yra sugrąžinusi. Atsakovė tokiais savo pasyviais veiksmais (t.y. nustatytu terminu ir tinkamai negrąžindama paskolos) pažeidė savo sutartines prievoles ir įstatymo nuostatas (CK 6.873 str., 6.256 str. 1 d. ir kt.), todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovės priteisiant ieškovui negrąžintus 2000,00 Eur (CK 6.213 str. 1 d. ir kt.).

16. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 60,00 Eur žyminio mokesčio ir 250,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

17. Proceso metu susidarė 16,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tačiau šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, nes atsakovė, suteikus jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (10-11 b.l.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) skolą.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminį mokestį ir 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) išlaidas už teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.