- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-1900-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03046-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- SIA „Citadele Leasing“
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- I. P., I. B., A. J., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (trečiojo asmens) A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys I. P., I. B., A. J. ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės ieškovei 20210,00 Eur draudimo išmoką dėl 2021 m. gegužės 9 d. eismo įvykio metu padarytos žalos automobiliui BMW 750 dxDrive, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad:
1.1. ieškovė ir V. V. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. V. įsipareigojo perduoti ieškovei transporto priemonę BMW 750 dxDrive nuosavybės teise, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už jį 26 950,00 Eur. Pagal Sutarties 2.3 punktą, automobilį ieškovė pirko turėdama tikslą perduoti jį naudotis ir valdyti I. B. pagal Finansinės nuomos (lizingo) ar veiklos nuomos sutartį;
1.2. ieškovė ir trečiasis asmuo A. J. 2021 m. gruodžio 1 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė lizingo gavėjui A. J. 30 722,54 Eur vartojimo kreditą įsigyti automobilį BMW 750 dxDrive. Ieškovė, A. J. ir V. V. pasirašė 2020 m. gruodžio 1 d. Turto perdavimo – priėmimo naudotis ir valdyti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė perdavė A. J. automobilį BMW 750 dxDrive laikinai valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o A. J. priėmė turtą valdymui ir naudojimui;
1.3. 2021 m. gegužės 9 d. 20.40 val., kelyje Švenčionys-Adutiškis, automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja I. P., išvažiuodama į pagrindinį kelią, atsitrenkė į A. J. vairuojamą automobilį BMW 750 dxDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį sugadino. Į įvykio vietą atvyko Švenčionių policijos komisariato pareigūnas (kuris vyko pro šalį pagal iškvietimą į kito įvykio vietą), o A. J. ir I. P. pareiškus, kad sužeistų nėra, kad eismo įvykio kaltininke prisipažino I. P., kad apie tai bus surašyta eismo įvykio deklaracija, policijos pareigūnas jokių dokumentų įvykio vietoje nepildė;
1.4. automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas atsakovės draudimo įmonėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamo filialo Lietuvoje. Atsakovė atsisakė mokėti 2021 m. gegužės 9 d. eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką, atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindė draudžiamojo įvykio nebuvimu bei galimu eismo įvykio imitavimu. Nurodė, kad ji, kaip lizingo davėja, ir A. J., kaip lizingo gavėjas, bei I. B., kaip automobilio BMW 750 dxDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja, nesutiko su 2021 m. liepos 2 d. atsakovės sprendimu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką dėl 2021 m. gegužės 9 d. autoįvykio metu sugadinto automobilio BMW 750 dxDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
1.5. atsakovės sprendimas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką dėl 2021 m. gegužės 9 d. eismo įvykio metu sugadinto automobilio yra nepagrįstas ir neteisingas. UAB „Impulsana“ eksperto dr. V. M. išvados MV 2021-37 laikytinos tik tikėtinomis, kadangi tyrimas atliktas nesant tikslios eismo įvykio schemos (mastelio plano, faktinių automobilių padėčių po eismo įvykio, stabdymo pėdsakų, kelio pločių ir kitų žymų), o vertinant tik įvykio dalyvių praėjus gerokai ilgam laiko tarpui nupieštas įvykio schemas, kas akivaizdžiai nulėmė reikšmingų duomenų stoką. Tuo tarpu atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką atsakovė nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kad eismo įvykio dalyviai A. J. ir I. P. tyčia ir sąmoningai klaidino atsakovę, siekdami apsunkinti atsakovės pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo I. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, jį palaiko ir prašo tenkinti.
3. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nesutikimą grindė tokiais argumentais:
3.1. ginčas kilęs atsakovei administruojant žalos įvykio bylą ITCA/21/006285 dėl 2021 m. gegužės 9 d. įvykusio eismo įvykio kelyje Švenčionėliai – Adutiškis, Švenčionių raj. sav., kuriame dalyvavo ieškovės automobilis BMW dxDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į atsakovę buvo kreiptasi dėl žalos atlyginimo pagal eismo įvykį sukėlusio asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl draudiko atsakomybė šiuo atveju yra sutartinė;
3.2. gavusi pranešimą apie 2021 m. gegužės 9 d. įvykį atsakovė pradėjo žalos administravimo veiksmus. Nurodė, kad kad surinko ir ištyrė bylos medžiagą – įvykio deklaraciją, raštu ir žodžiu pateiktus paaiškinimus ir kt. Pažymėjo, kad draudikas, spręsdamas ar eismo įvykio dalyvio pripažinta atsakomybė už padarytą žalą laikyti nustatyta, turi įsitikinti, jog šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bei nustatyti 2021 m. gegužės 9 d. eismo įvykio aplinkybes buvo kreiptasi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Impulsana“ su prašymu atlikti eismo įvykio tyrimą, rezultatus surašant eksperto išvadoje. 2021 m. birželio 23 d. iš UAB „Impulsana“ buvo gauta eksperto dr. V. M. išvada MV 2021-37, iš kurios spręstina, kad įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias jo aplinkybes;
3.3. nors pateikdama ieškinį ieškovė nesutinka su atsakovės pateikta eksperto išvada, tačiau nesutikimo motyvai grindžiami subjektyvia nuomone ir niekuo nepagrįstais teiginiais. Nurodė, kad patį faktą, jog automobiliai buvo įvykio vietoje, patvirtina, atsitiktinai pro šalį važiavę kiti asmenys, tačiau nei vienas iš ieškovės nurodomų asmenų nematė kaip įvyko eismo įvykis, o tai patvirtina ir užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad liudytojų nėra. Atsakovės teigimu, ekspertinė išvada MV 2021-37 laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu, kad vairuotojai pateikė draudikui tikrovės neatitinkančius duomenis. Kadangi dėl to nėra galimybės nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų, tokio įvykio negalima pripažinti draudžiamuoju.
4. Trečiasis asmuo A. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu ir prašo ieškovės ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 166,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas nepritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovės ieškinys yra aiškiai nepagrįstas vien tuo pagrindu, kad pati ieškovė byloje nėra patyrusi jokios žalos, atsakovė nėra gavusi jokios pretenzijos dėl eismo įvykio, o reikalavimas reiškiamas trečiojo asmens vardu. Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ieškovei, o Finansinio lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6 punkte nustatyta, kad draudiminio įvykio atveju Lizingo gavėjas atstovauja Lizingo davėją derybose dėl draudimo išmokos, Turto remonto arba pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) požiūriu, kai susiduriama su poreikiu atlyginti žalą nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo reiškia asmenį, kuriam turtas priklauso nuosavybės teise, t. y. turto savininką, nebent savininkas su naudotoju susitaria kitaip. Todėl ieškovė SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas, kaip automobilio BMW savininkė turi teisę reikalauti iš kalto asmens draudimo bendrovės atlyginti jos turtui (automobiliui BMW) padarytą žalą, išmokant draudimo išmoką.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir atsakovės teiginius, jog ieškovė nereiškė jokių pretenzijų iki teisminio nagrinėjimo. Nurodė, kad tai, jog iki teisminio nagrinėjimo ieškovė neteikė atsakovei savo vardu pretenzijos, nereiškia, kad šia teise nebuvo pasinaudota, kadangi pagal Finansinio lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6 punktą, draudiminio įvykio atveju Lizingo gavėjas atstovauja Lizingo davėją derybose dėl draudimo išmokos, Turto remonto arba pakeitimo.
8. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsniu, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 5 dalimi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio nustatymu ir tik pripažinus, kad eismo įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį (ginčo aktualiu laikotarpiu galiojusio įstatymo 98 straipsnio 7 dalis), draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka. Remdamasis teisės aktais sprendė, kad teigdama, jog eismo įvykis įvyko ne eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nelaikomas draudžiamuoju, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta.
9. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose svarią įrodomąją reikšmę turi ekspertų išvados, tačiau eksperto išvada, kaip įrodymas, civiliniam procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK 212 straipsnis). Nurodė, kad šioje byloje nei viena iš proceso šalių neprašė skirti byloje teismo ekspertizę. Tuo tarpu atsakovė savo sprendimą neišmokėti draudimo išmokos motyvavo tuo, kad negalima nustatyti, kuriam iš eismo įvykio dalyvių kyla civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio dalyvių nurodytų tikrovės neatitinkančių įvykio aplinkybių, o pagrindo eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju įvykiu nebuvimą grindė UAB „Impulsana“ surašytu dokumentu „Eksperto išvada MV 2021-37“, kuris nors pavadintas eksperto išvada, tačiau negali būti laikomas ir vertinamas kaip dokumentas, gautas teismui byloje paskyrus ekspertizę. Tačiau teismas kartu ir nurodė, kad pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę teisminio nagrinėjimo eigoje gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, t. y. gauti atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias ir tokie dokumentai atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, – kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir toks rašytinis įrodymas vertinamas pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles – visų byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų kontekste.
10. Teismas nustatė, kad išvadą pasirašė UAB „Impulsana“ turintis specialių žinių darbuotojas dr. V. M., o tyrimas buvo atliktas atsakovės pateiktos žalos bylos dėl eismo įvykio dokumentų kopijos pagrindu, nurodant, kad transporto priemonių neapžiūrėjo, kadangi tyrimui atlikti pakako pateiktų transporto priemonių nuotraukų ir kitos žalos administravimo bylos medžiagos.
11. Teismas nustatė, kad atliekant tyrimą buvo įvertinti transporto priemonių sugadinimai, nustatyti sugadinimų atitikimo ir automobilių kontaktavimo požymiai. Padarė išvadą, kad atlikus trasologinį ant automobilių likusių pėdsakų tyrimą, buvo nustatytas buvęs kontaktas tarp automobilių BMW ir OPEL, o likusių ant automobilių pėdsakų pobūdis leidžia spręsti apie tai, kad jie susidarė esant minėtų automobilių kontaktui (išskyrus automobilio OPEL variklio dangčio sugadinimus, pažymėtus 3-4 nuotraukose). Pažymėjo, kad dėl V. M. padarytų išvadų dėl transporto priemonių susidūrimo atitikimo požymių byloje ginčo nebuvo, o teismas, įvertinęs Išvadoje pateiktą išsamią trasologinio tyrimo analizę, neturi pagrindo abejoti susidūrimo požymiais.
12. Remdamasis Išvada teismas nustatė, kad V. M. tyrė eismo įvykio metu dalyvių nubraižytų transporto priemonių išsidėstymo planus (brėžinius) jų kontakto metu ir po kontakto. Pažymėjo, kad pagal Išvados 2.5 punktą 3 pav. raudona ir mėlyna rodyklėmis pažymėtos įprastos (atitinkančios sankryžos konfiguraciją) automobilių BMW ir OPEL judėjimo kryptys šioje sankryžoje, todėl teigtina, kad automobilio OPEL vairuotojos nurodyta schema dėl automobilių padėčių jų susidūrimo metu prieštarauja sankryžos konfiguracijai, deklaruoto eismo įvykio vietoje. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilių vairavusių asmenų nurodytų padėčių automobiliams sustojus, imant pagrindą vairavusių asmenų nurodytus automobilių greičius prieš pat jų susidūrimą.
13. Teismas kritiškai vertino V. M. Išvadoje pateiktą eismo dalyvių A. J. ir I. P. nubraižytų transporto priemonių padėčių analizę, nurodė, kad abejoja šios analizės rezultatų įrodomąja verte, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Pažymėjo, kad asmenys, dalyvavę eismo įvykio metu, gali apytiksliai nubraižyti transporto priemonių padėtis, tačiau iš jų reikalauti nubraižyti tikslias transporto priemonių padėtis paruoštame sankryžos fone, pavaizduojant tikslų tarp transporto priemonių susidariusį kampą, išsidėstymą sankryžoje tiek susidūrimo metu, tiek po susidūrimo, jiems neturint tam specialių įgūdžių, nėra jokio pagrindo. Nurodė, kad tikslius brėžinius galėtų nubraižyti tik specialistai, atlikdami išsamius matavimus, eismo dalyviams nurodant tikslias transporto priemonių buvusias padėtis eismo įvykio vietoje. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje paaiškėjo, kad nors tokie matavimai ir buvo atlikti, nebuvo pateikti UAB „Impulsana“ (liudytojo G. L. duoti parodymai), jie nebuvo pateikti ir į bylą. Todėl sprendė, kad A. J. ir I. P. nubraižytų transporto priemonių išsidėstymo planais atliekant tyrimą nebuvo tikslinga vadovautis, kaip tiksliais, be to, liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo dalyvių brėžinius vertino tik kaip vaizduojančius „principines padėtis“.
14. Teismas nurodė kad tolimesnė Išvados kitų įrodymų apimtyje analizė leidžia daryti išvadą, kad automobilis BMW susidūrimo metu stovėjo. Įvertinęs Išvadoje pateiktą analizę bei teismo posėdžio metu V. M. duotus parodymus, teismas padarė išvadą, kad V. M. transporto priemonių greičių skirtumą ir dydį nustatė, įvertinęs transporto priemonių sugadinimų pobūdį (intensyvumą). Atlikęs analizę, V. M. padarė išvadą (taip pat teismo posėdžio metu patvirtino), kad automobilio OPEL greitis turėjo būti didesnis už automobilio BMW. Modeliuojant transporto priemonių judėjimą ir parenkant tam tikrus greičius nustatyta, kad BMW padėtis atsidurtų panašioje padėtyje, kaip pavaizdavo automobilio BMW vairuotojas, tokiu atveju, jei šio automobilio greitis būtų 0 km/h, o automobilio OPEL toks, kaip nurodė I. P. – 40-50 km/h. Taip pat liudytojas paaiškino, kad tik pasirinkus BMW greitį 0 km/h galėjo susidaryti tokie transporto priemonių sugadinimų požymiai. Tuo tarpu modeliuojant transporto priemonių judėjimą, kai BMW greitis yra didesnis, būtų gauta visiškai kitokia transporto priemonių padėtis.
15. Nors teismo posėdžio metu buvo keliamas V. M. naudojamos programos gautų rezultatų patikimumo klausimas, buvo paaiškinta, kad šios programos autorė yra Austrijos įmonė, liudytojas yra tiek Baltijos, tiek Rytų Europos šalyse šios programos platinimo atstovas, parengė šios programos lietuvišką versiją, daugiau kaip 15 metų ją naudoja teismo ekspertizės centras, o gauti sertifikatą Europos Sąjungoje nėra galimybės, nes tai prieštarautų laisvos prekybos taisyklėms ir sąlygoms. Tai įvertinęs teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog V. M. naudotos programos rezultatai yra neteisingi ir jais nėra pagrindo remtis. Nurodė, kad proceso šalys byloje neprašė skirti ekspertizės, todėl nesant kitų specialių žinių turinčių asmenų pateiktų išvadų dėl eismo įvykio, vien deklaratyviais teiginiais remiantis pripažinti programos gautus rezultatus neteisingais ar nepatikimais nėra pagrindo. Pažymėjo, kad tiek Išvada, tiek ir paties liudytojo V. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai pagrindžia, jog eismo įvykio tyrimas buvo atliktas ne tik programos pagalba modeliuojant transporto priemonių judėjimą, bet ir atliekant trasologinį tyrimą. Nurodė, kad transporto priemonių greitis iš esmės buvo nustatytas remiantis trasologinio tyrimo rezultatais ir tik nustačius greitį, buvo modeliuojamas transporto priemonių judėjimas, kuris leido nustatyti, kokiose padėtyse galėjo atsidurti transporto priemonės, jiems judant atitinkamu greičiu.
16. Įvertinęs V. M. Išvadoje pateiktą trasologinį tyrimą, taip pat transporto priemonių judėjimo trajektorijas, esant Išvadoje parinktiems BMW ir OPEL greičiams, teismas sprendė labiau tikėtina aplinkybę, kad OPEL transporto priemonės galutinė padėtis po susidūrimo turėjo būti ne tokia, kaip pavaizdavo eismo dalyviai brėžiniuose, o tokia, kaip 12 pav., esant tarpusavio kontaktui.
Todėl atsižvelgdamas į tai, kad V. M. padarytos išvados dėl eismo įvykio aplinkybių yra nuoseklios, paremtos išsamia tyrimo analize, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių jo padarytų išvadų teisingumą, teismas sprendė, kad atsakovė turėjo pagrindą, remiantis Išvada, atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, konstatuodama, kad įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, dėl ko negalima nustatyti, kuriam iš eismo dalyvių kyla civilinė atsakomybė, taigi, ir ar įvykis yra draudžiamasis. Todėl ieškovės ieškinio netenkino.
17. Teismas nustatė, kad atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 955,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 774,40 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo UAB „Impulsana“ už surašytą Eksperto išvadą MV 2021-37, taip pat 181,50 Eur už liudytojo V. M. dalyvavimą teismo posėdyje. Pažymėjo, kad atsakovė kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl išvados pateikimo iki civilinės bylos nagrinėjimo, t. y. siekdama gauti papildomų duomenų, reikalingų sprendžiant draudimo (ne)išmokėjimo klausimą, todėl šių išlaidų nepripažino išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, nurodydamas, kad jos yra priskiriamos prie atsakovės patirtų nuostolių (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Išlaidas už V. M. dalyvavimą teismo posėdyje teismas priskyrė prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl jas priteisė iš ieškovės atsakovei.
18. Taip pat teismas priteisė iš ieškovės valstybei 166,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Trečiasis asmuo A. J. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu ir prašo teismo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
19.1. padarydama išvadą, jog eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir priimdama sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką atsakovė rėmėsi vien eksperto V. M. išvada. Atsakovė nevertino, to, kad specialisto išvados laikytinos tik tikėtinomis, kadangi tyrimas buvo atliktas nesant tikslios eismo įvykio schemos (mastelinio plano, faktinių automobilių padėčių po eismo įvykio, stabdymo pėdsakų, kelio pločių ir kitų žymų). Šiuo atveju buvo vertinamos tik eismo įvykio dalyvių nupieštos orientacinės įvykio schemos, praėjus gerokai ilgam laiko tarpui nuo įvykio, kas sąlygojo reikšmingų duomenų stoką;
19.2. eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai netrukus po įvykusio eismo įvykio 2021 m. gegužės 9 d. eismo įvykio vietoje sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir nesant nukentėjusių asmenų užfiksavo eismo įvykio aplinkybes Eismo įvykio deklaracijoje, nubraižant įvykio schemą ir aprašant pačias įvykio aplinkybes, kaip tai leidžiama teisės aktais. Apelianto teigimu, abu transporto priemonių vairuotojai negalėjo žinoti, kad užpildę Eismo įvykio deklaraciją praėjus tam tikram laiko tarpui turės atkurti automobilių judėjimo trajektorijas ir automobilių buvimo vietą po eismo įvykio, atsižvelgiant į tai, kad tokio reikalavimo nekelia teisės aktai, reglamentuojantys Eismo įvykio deklaracijos pildymo procedūrą;
19.3. atsisakydama išmokėti draudimo išmoką atsakovė savarankiškai netyrė įvykusio eismo įvykio aplinkybių. Apelianto vertinimu, automobilio greitis neturi įtakos nustatant eismo įvykio buvimo faktą. Vairuotojai dėl patirto streso ar panašių priežasčių negali adekvačiai perteikti visų važiavimo aplinkybių, tikslios važiavimo trajektorijos ar tikslaus greičio;
19.4. pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvykis yra draudžiamasis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, draudikas (šiuo atveju atsakovė) privalo pagrįsti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, ieškinio netenkindamas vieninteliu motyvu – atsakovės pasitelkto eksperto V. M. išvada, jog eismo įvykio dalyvių nurodytas važiavimo greitis autoįvykio metu nesutampa su eksperto nustatytu greičiu;
19.5. kasacinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 (29 punktas) nurodė, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), negali būti pakankamai patikimas įrodymas. Todėl nėra pagrindo iš eismo įvykių dalyvių reikalauti tikslumo, juolab kad pagal kasacinio teismo praktiką faktinį klydimą dėl tokios eismo aplinkybės kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Todėl eksperto išvadoje pateikti vertinimai negalėjo būti pagrindu teismui spręsti, jog įvykęs eismo įvykis buvo klastojamas ar imituojamas. Aplinkybės dėl trečiųjų asmenų vairuojamų transporto priemonių greičio, trečiųjų asmenų suklydimas nurodant greitį nepaneigia paties eismo įvykio fakto ir nesudaro pagrindo pripažinti eismo įvykio nedraudžiamuoju;
19.6. byloje nėra duomenų apie tai, kad tretieji asmenys tyčia nuslėpė eismo įvykio priežastis, tyčia padarė avariją ar kitais būdais siekė gauti draudimo išmoką. Nei ekspertas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad transporto priemonių apgadinimai nesutampa, kad sugadinimai buvo padaryti kitomis nei eismo įvykis aplinkybėmis. Teismas taip pat nenustatė, jog transporto priemonių vairuotojai tyčia ir sąmoningai klaidino draudiką siekiant apsunkinti draudiko pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes ar tyčia pateikė išgalvotus duomenis;
19.7. pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nevertino byloje esančių reikšmingų ieškovo ir trečiųjų asmenų pateiktų rašytinių įrodymų bei žodinių paaiškinimų. Byloje ieškovės atstovas kėlė klausimą dėl atsakovės pasitelkto eksperto naudojamos PC Crash programos legalumo ir patikimumo, tačiau teismas, atmesdamas ieškovės atstovo pretenzijas, jog eksperto išvada negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku, kadangi nepateikti naudojamos programos sertifikavimo įrodymai, programos naudojimo aprašymas, nepagrįstai rėmesi kaip pakankamais eksperto paaiškinimais, jog šiai programai Europos Sąjungoje nėra galimybės gauti sertifikato;
19.8. teismas netyrė ir nevertino, kad automobilio BMW 750 dxDrive vertė 2020 m. lapkričio 24 d. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ nustatyta 30700 Eur, pateiktos nuotraukos, patvirtinančios automobilio būseną be sudaužymų ir subraižymų. Taip pat nevertinta, kad pagal Transporto priemonių draudimo liudijimą nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d. galioja draudėjos I. B. sudaryta transporto priemonės BMW savarankiškojo draudimo sutartis, kurioje tarp draudžiamųjų įvykių numatyta ir autoavarija, o naudos gavėjas SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas. Nėra duomenų ir apie trečiųjų asmenų giminystės, draugystės ar kitokius tarpusavio ryšius ar kad vairuotoja I. P. atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai dėl apgaulės, smurto ar siekdama nuslėpti tiesą. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonių vairuotojams nebuvo jokio poreikio imituoti 2021 m. gegužės 9 d. eismo įvykį, o teismas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių transporto priemonių vairuotojai galėjo imituoti eismo įvykį, juolab kad transporto priemonį buvo drausta kasko draudimu. Be kita ko, eismo įvykio pripažinimą draudžiamuoju patvirtina ir tai, jog eismo įvykis įvyko kelyje šviesiu paros metu. Teismas taip pat nevertino ir fakto, jog įvykus eismo įvykiui suveikė iškvietimo sistema „eCall“, o į eismo įvykio vietą buvo atvykęs Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnas, kuris, dokumentų eismo įvykio vietoje nepildė, kadangi I. P. prisipažino kalta, o eismo įvykyje žmonės nenukentėjo.
Atsiliepimas
20. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, pateiktu atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
20.1. apeliantas dėl žalos atlyginimo į atsakovę kreipėsi pagal eismo įvykį sukėlusio asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl draudikės atsakomybė yra sutartinė. Atsakovė kaip draudimo bendrovė jai kylančias prievoles dėl žalos atlyginimo turi pagrindą vykdyti neperžengiant draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ribų, o pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, kai taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas, tačiau pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, bei pagal pačią draudimo sutartį;
20.2. gavusi pranešimą apie 2021 m. gegužės 9 d. eismo įvykį, atsakovė pradėjo žalos administravimo veiksmus: surinko ir ištyrė bylos medžiagą – įvykio deklaraciją, raštu ir žodžiu pateiktus paaiškinimus ir kt. Spręsdama, ar eismo įvykio dalyvio pripažinta atsakomybė už padarytą žalą laikyti nustatyta, turi įsitikinti, jog šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Vykdant žalos administravimą kilo įtarimų dėl eismo įvykio inscenizavimo, todėl siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bei nustatyti įvykusio eismo įvykio aplinkybes atsakovė kreipėsi į UAB „Impulsana“ su prašymu atlikti eismo įvykio tyrimą rezultatus surašant eksperto išvadoje. Gauta eksperto išvada sudarė pagrindą išvadai, jog eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes;
20.3. bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl eksperto išvados, o apeliantas nesutikimą su eksperto išvada grindžia subjektyvia nuomone ir niekuo nepagrįstais teiginiais. Nors apeliantas nurodo, kad tai, jog automobiliai buvo eismo įvykio vietoje, patvirtina atsitiktinai pro šalį važiavę kiti asmenys, tačiau nei vienas iš asmenų nepatvirtino, kad matė kaip įvyko eismo įvykis;
20.4. pirmos instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, vertino visas byloje esančias faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Nors apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi eismo įvykyje dalyvavusių trečiųjų asmenų schema, tačiau teismas sprendė, kad A. J. ir I. P. nubraižytais transporto priemonių išsidėstymo planais nebuvo tikslinga vadovautis kaip tiksliais;
20.5. eismo įvykio tyrimas atliktas ne tik specialios kompiuterinės programos pagalba, bet ir atlikus trasologinį tyrimą ir transporto priemonių greitis nustatytas remiantis trasologinio tyrimo rezultatais. Nustačius greitį, buvo modeliuojamas transporto priemonių judėjimas, kuris leido nustatyti, kokiose padėtyse galėjo atsidurti transporto priemonės judant atitinkamu greičiu. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti ar paneigti eksperto naudotas tyrimo priemones ir abejoti teismo padaryta išvada;
20.6. apeliacinio skundo argumentai ir motyvai, kad nėra pagrindo teigti, jog vairuotoja I. P. atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdama nuslėpti tiesą, ar kad po eismo įvykio į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, pagal gautą iškvietimą, yra subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra nustatyta jokių faktinių duomenų ar pateikta rašytinių įrodymų, kurie leistu pagrįsti šiuos teiginius;
20.7. draudikui nekyla civilinė atsakomybė, kadangi eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai aplinkybėmis, nėra aišku kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, nenustatytas priežastinis ryšys, neteisėtų veiksmų apimtis ir priežastis. Kadangi nėra draudiminio įvykio, nėra ir draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką.
21. Trečiasis asmuo I. P. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo teismo tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės sprendimo atsisakyti pripažinti 2021 m. gegužės 9 d. 20.40 val., kelyje Švenčionys-Adutiškis įvykusį eismo įvykį, kurio metu apgadintas trečiojo asmens A. J. vairuojamas automobilis BMW 750 dxDrive, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju dėl to, jog eismo įvykio dalyviams neteisingai nurodant eismo įvykio aplinkybes nėra galimybės nustatyti, kuriam iš eismo įvykio dalyvių kyla atsakomybė, ir išmokėti 20210,00 Eur draudimo išmoką už padarytą automobiliui BMW 750 dxDrive, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žalą.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
24. K. Š. – Audutiškis 2021 m. gegužės 9 d. 20:40 val. įvyko transporto priemonės OPEL Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamos I. P., ir transporto priemonės BMW 750 dxDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamos A. J., eismo įvykis. Byloje ginčo nėra dėl to, jog eismo dalyviai užpildė Eismo įvykio deklaraciją, kurioje I. P. pripažino esanti kalta dėl eismo įvykio.
25. Byloje pateiktas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. AJB 2373136 patvirtina, kad transporto priemonė OPEL Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo apdrausta draudimo kompanijoje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamoje filialo Lietuvoje. Todėl buvo kreiptasi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo dėl įvykusio eismo įvykio.
26. Vykdydama draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje, užsakymą, 2021 m. birželio 22 d. UAB „Impulsana“ surašė dokumentą – Eksperto išvadą MV 2021-37, kurią pasirašė dr. V. M.. Buvo pateiktos tokios išvados: 1) automobilių BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir OPEL Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai suderinami sąlyginai: sprendžiant iš nustatytų požymių, galimai įvykęs šių automobilių susidūrimas, kai automobilis OPEL priekio kaire puse slystamai kontaktavo su automobilio BMW priekinės dešinės pusės durelėmis ir dešiniu slenksčiu, kol atsirėmė į standžią vietą, esančią automobilyje BMW ties šių durelių ir priekinio dešinio sparno sandūra; Automobilio OPEL variklio dangčio sugadinimų, pažymėtų 3-4 nuotraukose, negalima pagrįsti galimai buvusiu susidūrimu su automobiliu BMW; 2). Techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilius BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir OPEL Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusių asmenų šių nurodytų aplinkybių: automobilį BMW vairavusio asmens parodymų, kad šis automobilis prieš pat eismo įvykį judėjo vos mažesniu nei 70 km/h greičiu; automobilį BMW vairavusio asmens pavaizduotos schemos, atspindinčios sustojusių po eismo įvykio automobilių padėtis; automobilio OPEL vairuotojos pavaizduotų schemų, atspindinčių automobilių padėtis jų susidūrimo metu bei jiems sustojus po eismo įvykio.
27. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, remdamasi Eksperto išvada MV 2021-37, 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. ITCA/21/006285 informavo I. B., kad nėra pagrindo išmokėti draudimo išmoką dėl automobilio BMW 750 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, deklaruoto 2021 m. gegužės 9 d. eismo įvykio metu, nes eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, todėl nėra galimybės nustatyti, kuriam iš įvykio dalyvių kyla civilinė atsakomybė.
28. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu konstatavo, jog specialių žinių turinčio UAB „Impulsana“ darbuotojo V. M. išvados dėl eismo įvykio aplinkybių yra nuoseklios, paremtos išsamia tyrimo analize, o byloje nėra duomenų, paneigiančių išvados teisingumą, todėl atsakovė, nustačiusi, kad eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, dėl kurių nėra galimybės nustatyti, kuriam iš eismo įvykio dalyvių tenka civilinė atsakomybė, pagrįstai atsisakė pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką padarytą automobiliui BMW 750 dxDrive, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žalą.
29. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodydamas, jog: 1) išmokėti draudimo išmoką atsisakyta remiantis vien UAB „Impulsana“ specialisto V. M. išvada, neįvertinant to, kad specialisto išvados tik tikėtinos, kadangi tyrimas atliktas nesant tikslios eismo įvykio schemos; 2) nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią draudikui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos išmokėjimo, o greitis, jei jis nebuvo išmatuotas specialiomis priemonėmis, o subjektyviai vertinamas ar nurodomas transporto priemonės vairuotojo, nėra pakankamai patikimas įrodymas, jei nėra paneigiamas pats eismo įvykis, nėra pakankamas pagrindas pripažinti draudžiamąjį įvykį imituotu; 3) byloje nenustatyta, kad transporto priemonių sugadinimai būtų padaryti kitomis aplinkybės nei eismo įvykio metu ar kad sugadinimai nesutampa, o eismo įvykio dalyviai tyčia ir sąmoningai suklaidino draudiką siekdami draudimo apsunkinti draudiko pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes. Šiais esminiais aspektais grindžia apeliacinį skundą.
Dėl eismo įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju ir sprendimo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką už transporto priemonei padarytą žalą eismo įvykio metu
30. Atsakovė įrodinėjo, jog eismo įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagrindą sudaro jos pasitelkto UAB „Impulsana“ specialisto dr. V. M. išvadoje MV 2021-37 nustatytos aplinkybės: 1) automobilių BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir OPEL Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai suderinami sąlyginai: sprendžiant iš nustatytų požymių, galimai įvykęs šių automobilių susidūrimas, kai automobilis OPEL priekio kaire puse slystamai kontaktavo su automobilio BMW priekinės dešinės pusės durelėmis ir dešiniu slenksčiu, kol atsirėmė į standžią vietą, esanti automobilyje BMW ties šių durelių ir priekinio dešinio sparno sandūra; automobilio OPEL variklio dangčio sugadinimų, pažymėtų 3-4 nuotraukose, negalima pagrįsti galimai buvusiu susidūrimu su automobiliu BMW; 2) techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilius BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusių asmenų šių nurodytų aplinkybių: i) automobilį BMW vairavusio asmens parodymų, kad šis automobilis prieš pat eismo įvykį judėjo vos mažesniu nei 70 km/h greičiu; ii) automobilį BMW vairavusio asmens pavaizduotos schemos, atspindinčios sustojusių po eismo įvykio automobilių padėtis; iii) automobilio OPEL vairuotojos pavaizduotų schemų, atspindinčių automobilių padėtis jų susidūrimo metu bei jiems sustojus po eismo įvykio.
31. CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) įtvirtinta, jog draudžiamasis įvykis yra eismo įvykis, kuriam įvykus pagal įstatymą turi būti išmokama draudimo išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis).
32. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - DĮ) 2 straipsnio 10 punkte reglamentuota, jog draudimo apsauga - draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Tuo tarpu draudžiamasis įvykis įtvirtintas kaip draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (DĮ 2 straipsnio 33 punktas). DĮ 98 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (DĮ 98 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006). Taigi, kaip teisingai remdamasis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. tai, kad eismo įvykis įvyko ne eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.
33. Kaip jau buvo minėta, atsakovė atsisakymą 2021 m. gegužės 9 d. eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju grindė UAB „Impulsana“ surašytu dokumentu „Eksperto išvada MV 2021-37“, kurią pasirašė turintis specialių žinių darbuotojas dr. V. M.. Aptardamas minėto dokumento reikšmę visų įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai sprendė, jog toks dokumentas negali būti laikomas ir vertinamas kaip dokumentas, gautas teismui byloje paskyrus ekspertizę pagal CPK 216 straipsnį, kadangi eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Minėta išvada gali būti vertinama tik kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad privačių nuomonių gali būti daug ir įvairių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-52/2009).
34. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, apylinkės teismas pritarė atsakovės pozicijai laikyti eismo įvykį nedraudžiamuoju, spręsdamas, jog atsakovė pagrindė aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Ir nors pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptarta specialių žinių turinčio dr. V. M. išvada, kuri paremta kelių tyrimų rezultatais – t. y. trasologinio tyrimo ir automobilio modeliavimo kompiuterine programa rezultatais, išklausyti V. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl eismo įvykio aplinkybių ir nenustatyti byloje duomenys, paneigiantys padarytų išvadų teisingumą, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tai nėra svari priežastis laikyti, kad atsakovė 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. ITCA/21/006285 pagrįstai atsisakė pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju ir dėl to sprendė neišmokėti draudimo išmokos už apelianto transporto priemonei padarytą žalą.
35. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. gegužės 9 d. 20:40 val. kelyje Švenčionys – Adutiškis automobilio OPEL Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja I. P., įvažiuodama į pagrindinį kelią, atsitrenkė į A. J. vairuojamą automobilį BMW 750 dxDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį sugadino. Nustatyta, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir teismo posėdžio metu paaiškinimus teikę tretieji asmenys I. P. ir A. J., paaiškindami analogiškas eismo įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad eismo įvykis įvyko I. P. iš šalutinio kelio įvažiavus į pagrindinį kelią - I. P. paaiškino, kad ji, išvažiuodama į pagrindinį kelią, nepastebėjo atvažiuojančios mašinos, A. J. paaiškino, kad pamatęs įvažiuojantį į pagrindinį kelią automobilį OPEL, bandė sustabdyti automobilį, tačiau nepavyko išvengti susidūrimo. Taip pat A. J. paaiškino, kad po susidūrimo jo automobilis nuvažiavo į kairę kelio pusę, o I. P.vairuojamas automobilis – į dešinę. Taigi eismo įvykio dalyviai pripažino I. P. kaltę dėl eismo įvykio bei jo metu padarytos žalos, nesant nukentėjusių fizinių asmenų užfiksavo eismo įvykio aplinkybes Eismo įvykio deklaracijoje, nubraižydami eismo įvykio schemą ir aprašydami įvykio aplinkybes.
36. Specialisto dr. V. M. išvada paremta trasologinio tyrimo ir automobilio modeliavimo kompiuterine programa rezultatais. Atlikus trasologinį ant automobilių likusių pėdsakų tyrimą, buvo nustatyta, kad kontaktas tarp automobilių BMW ir OPEL buvo ir likusių ant automobilių pėdsakų pobūdis leidžia spręsti apie tai, kad jie susidarė esant minėtų automobilių kontaktui (išskyrus automobilio OPEL variklio dangčio sugadinimus, pažymėtus 3-4 nuotraukose). Dėl V. M. padarytų išvadų dėl transporto priemonių susidūrimo atitikimo požymių byloje ginčo nebuvo. Taigi specialisto dr. V. M. išvada pagrindžia, jog eismo įvykis įvyko abiems transporto priemonėms susidūrus, o ne kitomis aplinkybėmis nei nurodė apeliantas ir I. P.. Byloje pateikti įrodymai, jog A. J. vairuojamame automobilyje BMW 750 dxDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuota „eCall“ (skubios pagalbos iškvietimo) sistema, ji suveikė įvykus eismo įvykiui. Tiek apeliantas, tiek I. P. nurodė, kad į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnas, tačiau vietoje jokių dokumentų nepildė, kadangi nebuvo sužeistų asmenų, nebuvo ginčo dėl kaltininko, eismo įvykio dalyviai pildė Eismo įvykio deklaraciją. Taigi eismo įvykį susidūrus abiems transporto priemonėms patvirtinta ir kiti byloje esantys duomenys, kurie nėra ginčijami.
37. Įvykusio eismo įvykio bei transporto priemonės Opel Signum vairuotojos kaltės dėl eismo įvykio nepaneigia specialisto dr. V. M. išvada, jog techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilius BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusių asmenų aplinkybių. Visų pirma, kaip jau buvo paminėta, ši išvada turi rašytinio įrodymo galią, todėl vertintina pagal bendras įstatyme bei teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, nesuteikiant jai aukštesnės įrodomosios galios. Antra, galimas transporto priemonių greitis bei jų galutinė padėtis nustatyti modeliavimo kompiuterine programa pagalba, todėl vien tai, kad sumodeliuota atitinkama galima transporto priemonių judėjimo greičių faktinė situacija ar galutinė padėtis esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams, ir ji skiriasi nuo trečiųjų asmenų nurodomų galimų greičių bei faktinio atvaizdavimo trečiųjų asmenų brėžiniuose, teisėjų kolegijos nuomone, nevertintina kaip svari priežastis atsisakyti įvykį pripažinti draudžiamuoju šiais argumentais:
a) teismų praktikoje yra išaiškinta, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017). Taigi nagrinėjamu atveju eismo įvykio dalyvių nurodomas apytikslinis greitis irgi savaime nesudaro pagrindo eismo įvykio laikyti nedraudžiamuoju. Matyti, kad šią aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime;
b) eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nubraižytos eismo įvykio schemos, kuriose pavaizduota eismo įvykio faktinė situacija, t. y. transporto priemonių judėjimo kryptis, susidūrimas, galutinė padėtis, nurodomas galimas transporto priemonių judėjimo greitis pagal trečiųjų asmenų subjektyvius sugebėjimus ir jų gebėjimą atvaizduoti faktinę situaciją. Taigi šių aplinkybių atvaizdavimas ar nurodymas gali būti nulemtas ne siekio suklaidinti draudiką, o klaidingo subjektyvaus vertinimo. Kadangi tokie duomenys pagal teismų praktiką nėra laikytini pakankamai patikimais įrodymais, neteisinga būtų iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų reikalauti tikslumo ar jų nurodomus duomenis lyginti su modeliavimo kompiuterine programa gautais rezultatais, o gautų prieštaravimų pagrindu atsisakyti eismo įvykį laikyti draudžiamuoju;
c) specialisto išvada parengta modeliuojant situacijas kompiuterine programa, tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, nėra tikslių pirminių duomenų, pagal kuriuos būtų galima atlikti vertinimą. Nėra ginčo dėl to, kad nėra tikslios eismo įvykio schemos (mastelinio plano, tikslių žymių ir pan.). Taigi sutiktina su apeliantu, kad specialisto išvados nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtinos;
d) nei eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nurodomos aplinkybės, nei kompiuterine programa sumodeliuoti rezultatai nekeičia esminės aplinkybės – įvykusio eismo įvykio ir jo metu susidūrusių transporto priemonių apgadinimų, kurie, kaip jau buvo aptarta, nustatyti kaip iš esmės atitinkantys atlikus trasologinį tyrimą.
38. Trečia, tai, kad specialisto atlikti eismo įvykio modeliavimo kompiuterine programa rezultatai nepatvirtina eismo įvykio dalyvių nurodomų aplinkybių dėl transporto priemonių judėjimo greičių ar galutinės jų padėties, savaime nepagrindžia eismo įvykio dalyvių nesąžiningo siekio apgauti draudiką ar kad eismo įvykis buvo nulemtas neteisėtų veiksmų. Byloje nenustatyti duomenys, kad transporto priemonės susidūrė kitomis aplinkybėmis, kad eismo įvykio dalyviai yra susiję giminystės, draugystės ar kitais ryšiais, kad Opel Signum vairuotoja padarytą žalą pripažino nepagrįstai siekdama nuslėpti tiesą ar dėl kito eismo įvykio dalyvio veiksmų, pvz. susitarimo iš anksto ir pan. Bylos duomenimis nėra pagrindo laikyti, kad tam tikras eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybių dėl greičio ar galutinės transporto priemonių padėties neatitikimas galėtų būti vertinamas kaip nesąžiningumas, siekiant apgauti draudiką. Eismo įvykis įvyko kai transporto priemonės Opel Signum vairuotoja I. P. išvažiuodama į pagrindinį kelią atsitrenkė į A. J. vairuojamą automobilį BMW 750 dxDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Taigi Opel Signum vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, todėl, priešingai nei nurodo atsakovė, neabejotinai aišku, kurio vairuotojo veiksmai nulėmė atsiradusią žalą.
39. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija laiko, jog atsakovė nepagrindė atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritardamas atsakovės argumentams sprendė, jog remdamasi specialisto išvada atsakovė turėjo pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką dėl to, kad negalima nustatyti, kuriam iš eismo dalyvių kyla civilinė atsakomybė ir ar įvykis yra draudžiamasis.
40. Konstatavus, kad ginčo įvykis yra draudžiamasis, toliau spręstina dėl priteistinos draudimo išmokos dydžio už transporto priemonei BMW 750 dxDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą. Ieškovė prašė priteisti 20210,00 Eur Eur dydžio draudimo išmoką. Prašydama priteisti tokio dydžio draudimo išmoką ieškovė vadovaujasi UAB „Nepriklausomas vertinimas” 2021 m. birželio 30 d. transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2021NV160, kurioje nurodyta 20210,00 Eur (su PVM) transporto priemonės atkūrimo sąnaudos; be PVM ši suma sudaro 16700,00 Eur.
41. Atsakovė nuomonės dėl prašomo atlyginti draudimo išmokos dydžio nepareiškė, neginčijo apskaičiuotos sumos transporto priemonės atkūrimui. Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Nepriklausomas vertinimas” 2021 m. birželio 30 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2021NV160 apskaičiuota sąmata. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovei priteistina 20210,00 Eur (su PVM) draudimo išmoka (CK 6.249 straipsnis, 6.987 straipsnis, TPVCAPDĮ 16, 19 straipsniai).
42. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
43. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas, ieškovė ir apeliantas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 455,55 Eur sumokėtas žyminis mokestis, duomenų apie tai, kad ieškovė patyrė advokato teisinės pagalbos išlaidų, byloje nėra. Todėl ieškinio patenkino atveju ieškovei priteistina iš atsakovės 455,55 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Duomenų apie apelianto (trečiojo asmens) patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų atlyginimo.
44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje buvo patirta 166,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys tenkintas, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Aukščiau aptartų faktinių aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką žalai atlyginti, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai remdamasis specialisto išvada sutiko su atsakovės pozicija ir priėmė neteisingą sprendimą. Todėl remdamasi išdėstytu bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sprendžia naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
46. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Apeliacinio skundo tenkinimo atveju, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo trečiasis asmuo asmuo (apeliantas) A. J.. Apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 456,19 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, ir 1034,55 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 1490,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), yra realios, būtinos, jas pagrindžia tiek PVM sąskaita faktūra, tiek mokėjimo dokumentas. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui priteistina iš atsakovės 1490,74 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nusprendžia:
tenkinti trečiojo asmens A. J. apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302629475, iš atsakovės AAS „BTA Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, 20210 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus dešimt Eur) draudimo išmokos ir 455,55 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis Eur 55 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, valstybės naudai 166,96 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis Eur 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Priteisti trečiajam asmeniui A. J., gim (duomenys neskelbtini)., iš atsakovės AAS „BTA Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, 1490,74 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devynisadešimt Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.