Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0179/23/33416, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022, dėl pareiškėjo (išieškotojo) L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (skolininkė – R. J.). Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymu kreipusis į antstolį dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymo, 2023 m. rugsėjo 20 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl bendravimo tvarkos Nr. S-23-179-25191, kuriame nurodęs, kad susipažinus su išieškotojo prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatė, kad skolininkė galimai nevykdo minėtame vykdomajame rašte numatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, antstolis nutarė įpareigoti skolininkę per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstoliui duomenis, ar yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. e2-734-1102/2022; jeigu skolininkė nesudaro sąlygų vaiko (-ų) tėvui L. I. bendrauti su vaiku (-ais) vykdomajame dokumente nustatyta tvarka, įpareigoti skolininkę per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstoliui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nėra tinkamai vykdomas teismo išduotas vykdomasis dokumentas; informuoti, kad nustačius teismo išduoto vykdomojo dokumento nevykdymą arba netinkamą vykdymą, CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka antstolis surašys aktą dėl vykdomojo dokumento nevykdymo bei kreipsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti skolininkei baudą. Pareiškėjo pateiktais duomenimis, nuo to laiko jis negavo jokių rašytinių įrodymų dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų, nors antstolio ne kartą prašė pateikti informaciją (byloje pateiktas pareiškėjo 2023 m. gruodžio 13 d. elektroninis laiškas aptariamo antstolio kontorai, nurodant, kad praėjo trys mėnesiai nuo paskutinės antstolio informacijos pateikimo, ir prašoma informuoti, ar antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei). Anot pareiškėjo, 2023 m. gruodžio 14 d. jis pakartotinai elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį prašydamas informuoti, ar antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei, tačiau vėl atsakymo negavo; 2023 m. gruodžio 15 d. 11.16 val. telefonu susisiekė su antstolio kontoros darbuotoja ir paprašė iki dienos pabaigos informuoti jį apie antstolio veiksmus, tačiau jokio atsakymo vėl negavo. Be to, pareiškėjo pateiktais duomenimis, jis buvo pateikęs ir 2023 m. gruodžio 18 d. skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau pareiškėjo teigimu, iš antstolio nebuvo gautas joks atsakymas.

10. Pareiškėjui kreipusis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, nurodant aukščiau paminėtas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismas iš pradžių 2024 m. kovo 29 d. nutartimi nustatęs terminą skundo trūkumams pašalinti, pagrinde akcentuojant tinkamai nesuformuluotą skundo reikalavimą, trūkstant aiškumo, koks konkretus antstolio veiksmas ar neveikimas skundžiamas ir pan., vėliau 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti dėl praleisto įstatymo nustatyto naikinamojo termino. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu vertinimu nesutinka, akcentuodamas, kad šiuo atveju skundžia antstolio neveikimą, kai antstolis neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per įstatymo numatytą terminą ir pareiškėjo skundo kartu su vykdomąja byla neperdavė teismui, šie veiksmai antstolio turėjo būti atlikti po 2023 m. rugsėjo 20 d. ir tiksli antstolio neatlikto procesinio veiksmo data pareiškėjui nėra žinoma. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus byloje turimų duomenų kontekste, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kritiškai.

11. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

12. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019). CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatyme antstoliui nesuteikta teisė gavus dalyvaujančio vykdymo procese asmens skundą jo nenagrinėti ir nepriimti dėl jo patvarkymo, taip pat nėra aptarti tokio antstolio neveikimo procesiniai padariniai. Tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą. Teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procedūra turi būti efektyvi ir veiksminga, išankstinis ginčo sprendimas ne teisme tarnauja šiam tikslui ir negali tapti kliūtimi asmeniui, kuris mano, kad antstolis pažeidžia jo teises, kreiptis teisminės gynybos. Bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad vykdymo proceso dalyvis neturi teisės kreiptis į teismą tol, kol antstolis nepriima patvarkymo dėl jo skundo, be kita ko, reikalavimas antstoliui CPK 510 straipsnyje įtvirtintais terminais nepriėmus jokio patvarkymo dėl paduoto skundo, skųsti jo neveikimą, yra ydinga, nes veda prie „užburto rato“ procesinės situacijos, neatitinka teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo principų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

14. Aptariamu atveju, kaip ir minėta, nors teismas iš pradžių ir buvo nustatęs pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau vėliau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, net nevertinęs pareiškėjo 2024 m. balandžio 5 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų, jo skundą atsisakė priimti dėl neva praleisto naikinamojo termino, teismui nurodžius, kad nuo patvarkymo priėmimo iki skundo padavimo yra praėjęs CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15. Neginčyta, kad pagal CPK 512 straipsnį, skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Nagrinėjamu atveju, teismas nepagrįstai konstatavo minėtoje teisės normoje įtvirtinto termino skundui paduoti praleidimą, nepagrįstai, kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties turinio, kaip atskaitos tašką tokiam terminui skaičiuoti laikydamas byloje pateiktą antstolio 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą dėl bendravimo tvarkos. Nei iš pareiškėjo skundo turinio, nei iš kitų byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas skundžia minėtą patvarkymą, ką jis patvirtino ir savo atskirajame skunde. Šiuo atveju nėra skundžiamas konkretus antstolio veiksmas, o jo (antstolio) neveikimas, pareiškėjui iš esmės pateikus skundą minėta CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, byloje esant pateiktiems duomenims, kad pareiškėjas buvo pateikęs 2023 m. gruodžio 18 d. skundą dėl antstolio veiksmų (byloje pateiktas antstolio kontorai 2023 m. gruodžio 18 d. išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame prašoma priimti jo (pareiškėjo) skundą ir jį tenkinti, taip pat 2023 m. gruodžio 28 d. antstolių kontorai išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į antstolį su skundu, tačiau jokio atsakymo negavo ir prašoma nedelsiant informuoti apie pateikto skundo nagrinėjimo eigą) ir nesant duomenų, kad toks skundas būtų išnagrinėtas. Be kita ko, iš pareiškėjo pateiktų duomenų, kuriuos patvirtina ir duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas su skundu dėl antstolio veiksmų iš esmės tų pačių aplinkybių pagrindu kreipėsi į teismą dar 2024 m. sausio 5 d., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-4337-994/2024, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-529-794/2024 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti. Taigi, ir teismo atsisakymas šiuo pagrindu priimti pareiškėjo skundą laikytinas nepagrįstu.

16. Tuo pačiu pažymėtina, kad nepaneigiant aukščiau nurodyto civilinio proceso tikslo, kiekvieno asmens teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio ar kito procesinio dokumento dalyką, laikytis kitų procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų (CPK 135 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalis), ką pirmosios instancijos teismas turi įvertinti procesinio dokumento (šiuo atveju skundo) priėmimo metu, o manydamas, kad skundas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą.

17. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė skundo dėl antstolio veiksmų priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina. Be to, atsižvelgiant į tai, kad skundo priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, pirmosios instancijos teismas galutinai neištyrė ir neįvertino skundo atitikties jam keliamiems CPK įtvirtintiems reikalavimams, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo L. I. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo L. I. skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.