Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4337-994/2024 pagal L. I. skundą dėl antstolio neteisėtų veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjui. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujo įrodymo prijungimo

14. Įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

15. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju matyti, jog teikiamas naujas rašytinis įrodymas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas pateikė 2023 m. rugsėjo 4 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad minėtas įrodymas galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymas, t. y. pateikta sąskaita apmokėjimui, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teikiamas įrodymas neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareiškėjo pareiškimo dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir pareiškėjo pateiktą įrodymą atsisakytina prijungti prie bylos. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti nurodytą apelianto pateiktą naują įrodymą, jo nevertina ir dėl jo nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantas (pareiškėjas) ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

20. Procesinio pobūdžio prašymai vykdymo procese pateikiami tiesiogiai antstoliui, dėl kurių antstolis priima patvarkymą (CPK 613 straipsnis). Bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamas pagal pareiškėjo pateiktą skundą (CPK 443 straipsnio 4 dalis). CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildomais reikalavimais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Bylų dėl antstolių veiksmų taisyklės detalizuotos CPK XXXI skyriuje (510-513 straipsniuose). Papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų CPK 510-513 straipsniuose nėra nustatyta, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110-115 straipsniai).

21. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

22. Remiantis aktualia sprendžiamam klausimui kasacinio teismo praktika, įstatyme nėra numatyta aptartos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo tvarkos išimčių. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Tik tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Skunde nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paštu su prašymu kreipėsi į antstolį Robertą Vasiliauską, prašydamas antstolio kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022. 2023 m. rugsėjo 20 d. antstolio patvarkymu Nr. S-23-179-25191 buvo informuotas apie antstolio patvarkymą dėl bendravimo tvarkos ir vykdymo eigą. Nuo to laiko jokių rašytinių įrodymų dėl antstolio procesinių veiksmų, daugiau negavo. Todėl 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį prašydamas informuoti, ar antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo, tačiau atsakymo negavo. 2023 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas pakartotinai elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį su prašymu informuoti, ar antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo, tačiau atsakymo vėl negavo. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 15 d. telefoniniu skambučiu susisiekė su antstolio kontoros darbuotoja ir paprašė iki dienos pabaigos informuoti jį apie antstolio veiksmus, vis dėlto jokio atsakymo nesulaukė. 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas su skundu elektroninio laiško pavidalu kreipėsi į antstolį, prašydamas priimti jo skundą ir jį tenkinti, tačiau jokio atsakymo negavo. 2023 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į antstolį su skundu, atsakymo taip pat negavo.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo dėl antstolio neteisėtų veiksmų trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti savo skundo dėl antstolio neteisėtų veiksmų dalyką (reikalavimą); pateikti teismui savo skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, kurį 2023 m. gruodžio 18 d. elektroniniu paštu pateikė antstoliui. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad iki nustatyto termino nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

25. Pareiškėjas šalindamas minėta teismo nutartimi nustatytus trūkumus, per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą skundą dėl antstolio neteisėtų veiksmų, kuriuo prašo: 1) tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti iš antstolio Roberto Vasiliausko patirtą 300,00 Eur dydžio žalą; 2) išspręsti ginčą su R. J. dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos su vaikais J. ir J. I. nesilaikymą, kuri teismo sprendimu buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022.

26. Apeliantas nurodo, jog jo patikslinto skundo 2 punkte yra aiškiai suformuluotas reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas ginčo neišnagrinėjo, todėl pažeidė CPK 510 straipsnio 4 dalį.

27. Nagrinėjamu atveju matyti, jog patikslinto skundo rezoliucinėje dalyje pareiškėjas prašo teismo išspręsti ginčą su R. J. dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos su vaikais J. ir J. I. nesilaikymą, kuri teismo sprendimu buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo kokį konkretų antstolio veiksmą ar neveikimą skundžia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesinis dokumentas, kuriame nėra formuluojamas reikalavimas dėl antstolio neveikimo, o vien tik procesinio dokumento turinyje nurodoma, kad su tam tikru antstolio neveikimu pareiškėjas nesutinka, negali būti laikomas tinkamu ir teisme nagrinėtinu skundu dėl antstolio neveikimo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nurodytas pareikštas reikalavimas neatitinka skundui dėl antstolio veiksmų keliamų reikalavimų (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnis). Skunde pareiškėjas nurodė tam tikras aplinkybės, tačiau konkretūs reikalavimai nėra suformuluoti, nenurodyti skundžiami antstolio patvarkymai (CPK 613 straipsnis) ir/ar kokius konkrečius veiksmus antstolis įpareigotinas atlikti. Pareiškėjui procesiniame dokumente aiškiai nesuformulavus jo dalyko bei pagrindo, nėra galimybės nustatyti skundo nagrinėjimo ribų. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog patikslintame skunde aiškiai suformulavo reikalavimą bei tai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 510 straipsnio 4 dalį yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

28. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti 2023 m. gruodžio 18 d. skundą dėl antstolio veiksmų yra perteklinis, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su minėtu apelianto argumentu pabrėžia, jog CPK 510 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nepateikė teismui 2023 m. gruodžio 18 d. skundo, kurį elektroniniu paštu išsiuntė antstoliui. Nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas yra susipažinęs su pareiškėjo 2023 m. gruodžio 18 d. skundu antstoliui, kuris yra prisegtas prie 2024 m. sausio 5 d. skundo teismui 6 priedo, tačiau nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo antstoliui siųsto elektroninio laiško matyti, kad pareiškėjas skundą antstoliui prideda (žr. 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškėjo elektroninį laišką „Sk20231218 suEP”), o vien skundo pridėjimo ir siuntimo antstoliui faktas niekaip neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas susipažino su nurodytu skundu. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju apeliantas privalėjo pateikti 2023 m. gruodžio 18 d. skundą dėl antstolio veiksmų, o apelianto argumentas, jog minėto dokumento pateikimas teismui yra perteklinis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįstas tik apelianto nuomone, todėl atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

29. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą, tačiau to nepadarė, bet reikalauja iš pareiškėjo, kad skundas būtų tiesiogiai atsiųstas teismui. Apeliantas nurodo, jog šį dokumentą teismui turėjo persiųsti antstolis.

30. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau toks aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog pareiškėjas yra atleidžiamas nuo pareigos pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį pateikti teismui atitinkamus dokumentus.

31. Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo tiesiogiai pirmosios instancijos teismui paduoto skundo turinį matyti, jog pareiškėjas jame nurodė, kad skundą dėl antstolio veiksmų išsiuntė antstoliui. Pareiškėjo teigimu, antstolis nesivadovavo CPK 510 ir 512 straipsnių nuostatomis, todėl pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų teikia tiesiogiai teismui. Taigi, iš išdėstytų argumentų matyti, jog pareiškėjas skundą grindė CPK 510 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios, kaip minėta, įpareigojo pareiškėją kartu su skundu pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Taigi, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą, tačiau to nepadarė bei tai, jog apeliantas nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjo, kad skundas būtų tiesiogiai atsiųstas teismui, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

34. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog apeliantas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti bei jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, turi teisę kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka. Ginčo dėl antstolio, kitų asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo išsprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010; kt.). Tam, kad būtų pagrindas taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl toks reikalavimas turi būti reiškiamas bendrosios ginčo teisenos tvarka. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Taigi, šiuo atveju esant tokiam teisiniam reguliavimui bylos dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo yra nagrinėjamos ginčo teisena pateikus teismui ieškinį, o ne teikiant skundą CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog toks pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas – atlyginti iš antstolio patirtą 300,00 Eur žalą, negali būti šio patikslinto skundo dalyku.

35. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad dėl ydingai formuluojamo skundo dėl antstolio neveikimo ir antstolio procesinių veiksmų dalyko bei pagrindo, toks procesinis dokumentas negali būti priimtas ir išnagrinėtas teisme, nes nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi nurodytų skundo trūkumų, teismas pareiškėjo patikslintą skundą dėl antstolio neveikimo ir antstolio procesinių veiksmų pagrįstai laikė nepaduotu ir gražino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

36. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina apeliantui, jog šia nutartimi apeliantui nėra užkertamas kelias vėl pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510-512 straipsnių nustatyta tvarka.

37. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas pareiškėjo pareiškimą dėl antstolio veiksmų nepaduotu ir grąžindamas jį pareiškėjui, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.