- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-768-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03233-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- P. L.
- Atsakovas
- D. A., P. L., A. L., S. L., D. L., V. L., J. L., G. O., R. M.
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje 2-103-901/2014, iškeltoje pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovams D. A., P. L., A. L., S. L., D. L., V. L., J. L., G. O. ir R. M. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. L. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas 1) pripažinti, kad atsakovų D. A., P. L., A. L., S. L., D. L., V. L., J. L., G. O., R. M. paskleistos žinios, kad jis yra „vagis“, „banditas“, „pavogė žemės nuosavybės dokumentus, juos gavo apgaulės būdu, savavališkai iškirto tėvų mišką bei už iškirstą mišką gautą didelę pinigų sumą pasisavino, neprisidėjo prie savo mamos A. L. laidotuvių“, o taip pat „siekė papirkti savo brolius ir seseris“, žemina ieškovo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės; 2) priteisti iš kiekvieno atsakovo po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas; 3) skirti atsakovui P. L. 1000 Lt baudą už priesaikos sulaužymą. Teigė, kad atsakovų paskleista informacija neatitinka tikrovės. Šių žinių paskleidimas sumenkino aplinkinių nuomonę apie ieškovą ir ieškovo savivertę. Tvirtina, kad atsakovai ikiteisminio tyrimo įstaigoms davė parodymus, kurie žemina jo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas taip pat netenkino ieškovo prašymo nubausti atsakovą P. L. už priesaikos sulaužymą. Nurodė, kad nė vienas iš atsakovų nepatvirtino ieškovo teiginių, dėl po 2008-04-09 Mažeikių rajono apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio teismo patalpose paskleistų žinių. Pažymėjo, kad pats ieškovas negalėjo paaiškinti, kas iš atsakovų tuos teiginius sakė, kas girdėjo šiuos teiginius, o ieškovo nurodyto liudytojo parodymai buvo nenuoseklūs. Sprendė, kad ieškovo nurodyti liudytojai dėl anksčiau vykusių teisminių ginčų yra priešiškai nusiteikę atsakovų atžvilgiu, todėl jų parodymai nėra objektyvūs. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė teiginių paskleidimo šaltinių dalies, taip pat byloje nebuvo įrodyta, jog konkretūs asmenys konkrečius teiginius pasakė būtent apie ieškovą ir kad šie teiginiai paskleisti konkretiems tretiesiems asmenims. Susipažinęs su ieškovo pateiktais atsakovų P. L., D. A., V. L. ir S. L. T. apskrities VPK Mažeikių rajono PK 2013-02-26 duotais parodymais, teismas sprendė, kad minėti teiginiai apie ieškovą iš tiesų buvo atsakovų išsakyti, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog pats ieškovas pripažino, kad atsakovų 2013-02-26 parodymuose nurodyti teiginiai iš esmės atitinka tikrovę, ir įvertindamas šalių konfliktinius santykius, tai, jog atsakovai sąmoningai nesiekė iškraipyti faktų ir pats ieškovas turėjo atsakovams aiškiai išdėstyti jiems visą aktualią informaciją, susijusią su tėvų miško kirtimu, sprendė, kad pats ieškovas prisidėjo prie to, jog jo veiksmai buvo atsakovų klaidingai interpretuoti. Nesant atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) P. L. prašo teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti jo ieškinį. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, pažeidė procesinės teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepdami į apeliacinį skundą, atsakovai D. A., P. L., A. L., S. L., D. L., V. L., J. L., G. O. ir R. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad skundas grindžiamas akivaizdžiai melagingais teiginiais ir atsakovai iš paties apelianto sužinojo informaciją, neva žeminančią apelianto garbę ir orumą, kuri tapo žinoma tik proceso šalims. Mano, kad teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas, o apeliantas šią bylą inicijavo dėl to, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme pralaimėjo kitą bylą.
Šiaulių apygardos teisme 2014-10-17 gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) P. L. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apelianto rašytinių paaiškinimų
Minėta, kad Šiaulių apygardos teisme 2014-10-17 gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą, už kurių paruošimą vėliau apeliantas paprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 tomas, 94–102 b. l.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reglamentavimas (CPK) nenumato galimybės šalims teikti atsiliepimo į šalies (šalių) atsiliepimą dėl apeliacinio skundo, ir apeliantas savo argumentus turi išdėstyti apeliaciniame skunde. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis), ir įvertindama kasacinio teismo praktiką iš esmės analogišku savo teisine problematika klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), nevertina apelianto teiginių, pateiktų CPK apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų nenumatytuose rašytiniuose paaiškinimuose, pagrįstumo.
Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo
Civilinis procesas inter alia (lot. be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; kt.).
CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcija. Dėl to įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovai, tačiau ieškovas turi pareigą, be kita ko, įrodyti žinių paskleidimo faktą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui nebuvo ribojamos galimybės ginti savo garbę ir orumą, todėl apelianto teiginiai dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo pažeidimo yra nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde kelia iš esmės tik įrodymų vertinimo klausimą. Tai, kad, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas apelianto įrodinėjamus argumentus atmetė, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas savo argumentus, kad atsakovai paskleidė ieškinyje nurodytus teiginius, ieškovo teigimu, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, grindė savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, taip pat Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK medžiaga.
Teisėjų kolegija pažymi, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės.
Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė aštuonių pirmų teiginių paskleidimo, t. y. nėra vieno aptartų būtinų asmens garbės ir orumo gynimui faktų sudėties sąlygos – žinių paskleidimo fakto. Teisėjų kolegija, įvertindama pirmosios instancijos teismo motyvus dėl ieškovo ir liudytojų parodymų nenuoseklumo, šalių konfliktinius santykius ir ankstesnį teisminį ginčą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino įrodymų įrodomąsias reikšmes ir iš įrodymų viseto darė išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadoms ir pažymi, kad ieškovo teiginiai apie atsakovų 2008–2010 m. žodžiu paskleistus duomenis, konkrečiai nuosekliai neįvardijant, kas iš atsakovų, kada, kokius duomenis ir kokiomis aplinkybėmis paskleidė, kelia pagrįstų abejonių.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).
Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagristas, ar to, kad teismas pažeidė materialinės ar procesinės teisės normas.
Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kita dalis teiginių pagrįsta Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK 2013-02-26 atsakovų duotais parodymais, teismas pagrįstai vertino faktines aplinkybes, sąlygojusias tos informacijos paskelbimą, t. y. įvertino, kas lėmė šios informacijos paskleidimą ir nustatė, jog pats ieškovas pripažino, jog atsakovų 2013-02-26 parodymuose nurodyti teiginiai iš esmės atitinka tikrovę, t. y. nėra vieno asmens garbės ir orumo gynimui faktų sudėties sąlygos – fakto, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Taip pat nustatė, kad atsakovai sąmoningai nesiekė įžeisti, pažeminti ieškovą, iškraipyti faktų ir juos hiperbolizavimo dėl konfliktinių šalių santykių, neteisingų faktų interpretavimo, informacijos, kuria disponavo ieškovas ir neteikė atsakovams, stokos.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
Dėl bylos esmės neatskleidimo
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismai neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos esmės neatskleidimas yra svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas ar neįvertinimas. Kolegija, įvertinusi skundžiamų procesinių sprendimų turinį, neturi pagrindo sutikti su apelianto minėtais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, išsamiai ištyrė ir įvertino šalių argumentus ir reikalavimus, kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymus ir paaiškinimus, įvertino pagrindinius byloje esančius įrodymus, savo išvadas pakankamai išsamiai argumentavo. Skundžiamo sprendimo turinys parodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus esminius ieškovo patikslinto ieškinio motyvus. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Van de Hurk v. Netherlands,judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Remiantis tuo, kad išdėstyta, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kolegija, įvertindama aplinkybės, kad apeliantų patirtos 2000 Lt advokato pagalbas išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (4 tomas, 85–86 b. l.) viršija rekomendacijas (8.11 punktas), ir atsižvelgdama į tai, jog apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, bei įvertindama atsakovams suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir aplinkybes, kad tas pats advokatas atstovavo atsakovų interesams ir pirmosios instancijos teisme (2.3 punktas), dėl to jo darbo sąnaudos buvo mažesnės, minėtas išlaidas mažina iki 1000 Lt ir šias išlaidas priteisia iš apelianto P. L. atsakovui S. L., t. y. asmeniui, kuris sumokėjo lėšas advokatui.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinio skundą paruošimą.