Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovams D. A., A. L., S. L., D. L., V. L., J. L., G. O. ir R. M., atsakovų atstovei advokatei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovams D. A., P. L., A. L., S. L., D. L., V. L., J. L., G. O. ir R. M. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ar atsakovų 2013-02-26 duodant parodymus pasakyti teiginiai apie ieškovą, ištraukti iš parodymų konteksto, gali žeminti ieškovo garbę ir orumą teismui kelia abejonių, kadangi pirmiausia šiuose teiginiuose nurodytų aplinkybių dėl miško kirtimo, dėl tėvo dokumentų išvežimo, dėl to, kad už iškirstą mišką gauti pinigai ieškovo nebuvo padalinti broliams ir seserims, iš esmės ieškovas neneigia, pats yra pateikęs į bylą šiuos teiginius pagrindžiančius dokumentus (leidimą kirsti, įgaliojimus, sutartis dėl medienos pardavimo ir t.t.; I t. 41, 42, II t. 45 b.l.), be to susipažinus su šių teiginių turiniu teismas nenustatė, kad šiais teiginiais atsakovai kaip nors sąmoningai siekė įžeisti, pažeminti ieškovą. Tai daugiau atsakovų tikslių faktų nežinojimas dėl paties ieškovo nebendradarbiavimo su atsakovais, atsakovų pasipiktinimas dėl daugiau nei prieš dešimt metų vykusių įvykių, padidėjęs broliams ir seserims bylinėjantis dėl tėvų palikimo, taip pat jiems, net jų advokatei nuolat aiškinantis policijoje, prokuratūroje, kadangi ne kartą ieškovas kreipėsi į policiją, prokuratūrą, ikiteisminius tyrimus atsisakyta pradėti (I t. 127-129, II t. 26-31, 35-40 b.l., III t. 150-156 b.l.). Teismas nori pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys (taigi tame tarpe ieškovo cituoti atsakovų parodymai) neskelbtini, šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina (BPK 177 str. 1 d.). O ikiteisminį tyrimą, kur būtent ir buvo 2013-02-26 apklausti atsakovai, atsisakyta pradėti (I t. 127-129 b.l.).

Įvertinus nurodytą, teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovai paskleidė ieškinyje nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius tretiesiems konkretiems asmenims ir neįrodė, kad atsakovai pažeidė ieškovo garbę ir orumą, todėl netenkina ieškovo reikalavimų pripažinti, kad ieškinyje išvardinti atsakovų D. A., P. L., A. L., S. L., D. L., V. L., J. L., G. O. ir R. M. teiginiai, kurių pirmų aštuonių paskleidimo faktas net neįrodytas, žemina ieškovo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės.

Dėl neturtinės žalos ir ieškinio senaties.

Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo jam priteisti iš kiekvieno atsakovo po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už garbės ir orumo pažeidimą, o per baigiamąsias kalbas paprašė, kad atsakovai atsakytų solidariai. Pažymėtina, kad sutinkamai su CPK 253 str. 4 d. baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje, o tikslinti savo ieškinio reikalavimus ieškovas gali iki teismo posėdžio paskyrimo, o vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik tuo atveju jei tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau ar jeigu gautas priešingos šalies sutikimas ar jei teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 str. 1 d.). Taigi ieškovas baigiamųjų kalbų metu negalėjo tikslinti savo reikalavimų ir reikalauti solidarios atsakovų atsakomybės, todėl spręstinas jo reikalavimų pagrįstumas dėl neturtinės žalos iš atsakovų atlyginimo po 10 000 Lt iš kiekvieno. Ieškovo teigimu dėl atsakovų kaltinimų dalis artimų giminaičių nuo jo nusigręžė, o kiti ėmė abejoti ieškovo sąžiningumu. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, pažeminimų 2010 metais ieškovui buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, ilgą laiką ieškovas buvo gydomas nuo šios ligos, vartojo psichiką veikiančius vaistus

Atsakovai su ieškovo reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, prašo teismo taikyti sutrumpintą 3 metus ieškinio senatį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo atstovės teigimu ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestiniai reikalavimai iš ieškovo reikalavimų dėl garbės ir orumo gynimo, reikalavimams dėl asmeninių neturtinių gynimo senaties terminas nėra taikomas. Teismas dėl senaties termino sutinka su ieškovo atstovės teiginiais, kadangi sutinkamai su formuojama teismų praktika iš tiesų ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestiniai reikalavimai iš ieškovo reikalavimų dėl garbės ir orumo gynimo, o reikalavimams dėl asmeninių neturtinių gynimo senaties terminas nėra taikomas (CK 1.134 str. 1 p.).

Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.22 str. 3 d., 2.23 str. 4 d., 2.24 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti atsakovų veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsakovų kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 2.22, 2.24, 6.250 straipsniuose nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos minimali ir (ar) maksimali ribos, priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių ieškovo nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą. Teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.

Kaip jau minėta teismas nenustatė atsakovų kaltės, taip pat nenustatė, kad atsakovai būtų paskleidę ieškovo ieškinyje nurodytą informaciją ir kad ši informacija neatitinka tikrovės, be to, ieškovas neįrodė, kad žemina jo garbę ir orumą jo ieškinyje nurodyti atsakovų teiginiai, kurių paskleidimo šaltiniai neįrodyti, o atsakovų parodymai, teikti ikiteisminio tyrimo, kurį atsisakyta pradėti, medžiagoje, nėra skelbtini tretiesiems asmenims. Taigi nėra jokių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų, kad iš atsakovų ieškovui galima būtų priteisti neturtinę žalą. Be to, atsakovas prašomos priteisti iš atsakovų neturtinės žalos nediferencijavo, nors atsakovus kaltino paskleidus skirtingą kiekį ir skirtingo pobūdžio teiginius, kurių vienus galima būtų interpretuoti kaip pažeidžiančius daugiau ieškovo teisių nei kitus. Ieškovas nenurodė, kokias konkrečias pasekmes jam sukėlė konkreti konkretaus atsakovo frazė. Taigi ieškovas neįrodė prašomos priteisti iš kiekvieno atsakovo neturtinės žalos dydžio. Be to, teismas nori pažymėti, kad iš ieškovo pateikto 2013-04-29 išrašo iš medicininių dokumentų, kur nedetalizuoti jo sveikatos sutrikimai ir nurodyta, kad gydymas jam nereikalingas (I t. 10 b.l.) negalima spręsti apie ieškovo ligą ir kad sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl atsakovų tariamai neteisėtų veiksmų, kurie kaip nurodyta ieškinyje atlikti tiek 2008 m., tiek 2010 m., tiek 2013 m. Faktiškai ieškovo teiginiai dėl jo pablogėjusios sveikatos nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.), o jo sveikatos pablogėjimą natūraliai galėjo lemti būtent tais 2010 metais pasibaigęs jo bylinėjimasis aukštesnėse instancijose su atsakovais byloje dėl tėvų palikimo priėmimo faktiškai valdant, kur visi sprendimai buvo priimti ieškovo nenaudai. O ieškovo naujai inicijuotus teisminius ginčus, taip pat nuolatinį kreipimąsi į policijos įstaigas ir prokuratūrą dėl įvairių tariamą atsakovų nusikalstamų veikų, galima vertinti, kaip teisingai įvardijo atsakovai, kaip ieškovo siekius atkeršyti atsakovams už anksčiau pralaimėtą civilinę bylą, o ne kaip reiškiamus siekiant realaus ir konkretaus žalos atlyginimo. Visa tai įvertinus teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos iš atsakovų priteisimo yra visiškai nepagrįsti neįrodyti, todėl yra atmestini (CPK 185 str.).

Dėl ieškovo reikalavimo nubausti atsakovą P. L. už priesaikos sulaužymą.

Prieš paskutinį teismo posėdį ieškovas pateikė teismui prašymą vadovaujantis CPK 186 str. 6 d. nubausti atsakovą P. L. 1000 Lt bauda už priesaikos sulaužymą. Ieškovo atstovė prašė šį prašymą išnagrinėti priimant galutinį sprendimą. Prašyme nurodė, kad 2014-03-17 teismo posėdyje apklaustas atsakovas pasirašė priesaiką ir buvo įspėtas, kad už priesaikos sulaužymą teismas turi teisę skirti iki 1000 Lt baudą. Ieškovo teigimu atsakovas šio teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus sakė netiesą, nurodydamas, kad ieškovas neteisėtai iškirto tėvų mišką, kad ieškovas gavo suklastotus dokumentus – leidimą miškui kirsti. Ieškovo teigimu šie paaiškinimai neatitinka tiesos, nes ieškovas teisėtai dalyvavo tėvui priklausiusio miško kirtime, kadangi miško kirtimas buvo atliekamas griežtai laikantis išduoto leidimo miškui kirsti bei galiojančių teisės aktų sąlygų, šis miško kirtimas buvo planinis. A. P. Lementauskui nėra ir negali būti žinomos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie leidimo miškui kirsti suklastojimą: jis yra išduotas kompetentingo pareigūno, jame užfiksuoti duomenys ir informacija atitinka pareigūno, išdavusio leidimą miškui kirsti, turimos informacijos apie kirstiną mišką turiniui. Įpėdiniui prieš sueinant įstatymų numatytam terminui palikimui priimti arba prieš gaunant paveldėjimo teisės liudijimą CK 590 straipsnio 2 dalis suteikia teisę daryti iš paveldimo turto išlaidas apmokėti laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms, išlaikyti fiziniams asmenims, kurie buvo palikėjo išlaikomi, apsaugoti ir tvarkyti paveldimam turtui. Būtent šiais tikslais kaip nurodo ieškovas ir buvo vykdomas miško kirtimas, o su ieškovo žinia iš jo gautos lėšos išimtinai visos buvo pervestos į palikėjo įpėdinės jo sutuoktinės A. L. sąskaitą banke jos poreikių tenkinimui, kadangi ji su palikėju P. L. gyveno iki pat mirties, vedė bendrą ūkį. Ieškovo teigimu dalis lėšų, gautų realizavus malkas, pagamintas iš iškirsto miško, buvo panaudotos palikėjo kapo tvarkymui (paminklo statymui). Paimdamas leidimą miškui kirsti, bei dalyvaujant kartu su kitais įpėdiniais šio miško kirtime, ieškovas išreiškė valią priimti palikimą.

Susipažinus su ieškovo prašymu ir jo argumentais, kita bylos medžiaga, kitų šalių paaiškinimais ir liudytojų, tame tarpe ir V. G. (išdavusio leidimą miškui kirsti) parodymais, teismas nori pažymėti, kad ieškovo prašyme nurodyti atsakovo P. L. teiginiai ir abejonės dėl ieškovo organizuoto miško kirtimo ir leidimo miškui kirsti išdavimo teisėtumo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo ginčijamas, iš esmės nesiskiria nuo kitų proceso dalyvių pasisakymų, be to, tai tėra subjektyvi šio asmens nuomonė ir vertinimas aplinkybių dėl leidimo išdavimo ir miško kirtimo organizavimo ir teismas negali konstatuoti, kad šis asmuo sąmoningai melavo teisme duodamas paaiškinimus, tuo sulaužydamas priesaiką. Todėl ieškovui neįrodžius, kad atsakovas teikdamas paaiškinimus melavo ir kad tą darė sąmoningai, teismas netenkina šio ieškovo prašymo.

Dėl piktnaudžiavimo procesu.

Atsakovai yra pateikę teismui prašymą skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, pateikiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, 50 proc. paskirtos baudos skiriant lygiomis dalimis atsakovams (III t. 41-42, 134 b. l.). Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė šį reikalavimą palaikė. Prašyme nurodė, kad ieškovas, nesiekdamas bylinėjimosi ekonomiškumo inicijavo bylos iškėlimą Šiaulių apylinkės teisme, o ne Mažeikių rajono apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje gyvena dauguma atsakovų, nuolat tikslindamas ieškinio reikalavimus, vilkino bylos nagrinėjimą, be to, ieškovas ignoruoja galutinius ir įsiteisėjusius sprendimus, kurie priimti jo nenaudai.

Ieškovas su tokiu prašymu nesutinka.

Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę įstatymų numatytais būdais ginti jo galimai pažeistas teises (šiuo atveju reiškiant ieškinį), įstatymo leistinais būdais ir priemonėmis įrodinėdamas, kad atsakovų išsakyti teiginiai žemina jo garbę ir orumą, taip pat tikslinti ieškinio reikalavimus ir pagal įstatymą pasirinkti ieškinio teismingumą (CPK 178 str.). Teismas, tik išnagrinėjęs bylą gali spręsti ar ieškovas įrodė savo ieškinio reikalavimus, ar atsakovai nepaskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančios ir žeminančios jo garbę ir orumą informacijos, ar atsakovai padarė jam neturtinės žalos. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad ieškovas sąmoningai reiškė nepagrįstą ieškinį atsakovams, kad įstatymų neleistinais būdais ir priemonėmis įrodinėjo savo ieškinio reikalavimus, kad sąmoningai vilkino procesą, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovų prašymą nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesu (CPK 45 str., 185 str.).

Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovo ieškinį atmetus, jo sumokėtas žyminis mokestis jam negrąžinamas, be to iš ieškovo nėra išieškoma dalis žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo jis buvo atleistas (CPK 93 str.).

Atsakovai pateikė įrodymus, kad jie viso turėjo 5500 Lt atstovavimo išlaidų ir 47,76 Lt dokumentų kopijų darymo ir siuntimo išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (III t. 136-149), kurias atsakovų susitarimu prašo priteisti atsakovo S. L. naudai. Teismo vertinimu šios atstovavimo išlaidos, atsakovų atstovei pateikus detalią išlaidų ataskaitą, atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius bei įvertinus bylos sudėtingumą, ruoštų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, teiktas konsultavimo ir kitas advokato paslaugas nėra per didelės (CPK 185 str.). Ieškovo ieškinį atmetus, iš jo atsakovų naudai priteistinos jų turėtos atstovavimo ir kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.).

Ieškovo ieškinį atmetus, iš jo valstybės naudai priteistina 233,76 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Atmesti ieškovo prašymą nubausti atsakovą P. L. bauda už priesaikos sulaužymą.

Priteisti atsakovui S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 5547,76 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus ir 76 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti atsakovų prašymą nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

Priteisti valstybei iš ieškovo P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 233,76 Lt (du šimtus trisdešimt tris litus ir 76 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.