Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-5156-565/2017 pagal ieškovo R. B. netiesioginį ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Group Europa Investment“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. B. pareiškė ieškinį, prašydamas trečiajam asmeniui UAB „Group Europa Investment“ priteisti iš atsakovo A. B. 154 657,08 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra trečiojo asmens UAB „Group Europa Investment“ kreditorius. Trečiajam asmeniui negrąžinus ieškovo jam suteiktų paskolų, ieškovas kreipėsi į teismą ir jo reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-20 sprendimu, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2017-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-99-241/2017 atmetus trečiojo asmens skundą. Trečiasis asmuo UAB „Group Europa Investment“ neįgyvendina neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės susigrąžinti palūkanų permoką iš atsakovo pagal 2011-05-27 paskolos sutartį Nr. 01/27.05.2011 (EUR) po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-798-178/2016 pripažino iš dalies negaliojančiu šios paskolos sutarties 1.1 punktą, numačiusį 10 proc. metinę palūkanų normą. Per vienerius metus trečiojo asmens atsakovui permokėta suma sudaro 154 657,08 Eur. Atsakovas palūkanų permokos iki šiol negrąžino, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė. Trečiojo asmens finansinė padėtis yra itin sudėtinga, pats trečiasis asmuo nurodė, kad nevykdo jokios veiklos. Todėl egzistuoja visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti.Už ieškinį ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, teigdamas, kad ieškinys yra neturtinis (CPK 80 str. 1 d. 5 p. ir 7 d.).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-08-18 nutartimi nustatė ieškovui R. B. terminą iki 2017-08-31 sumokėti už reiškiamą ieškinį 1 835 Eur žyminį mokestį.Teismas ieškovo reikalavimą pripažino turtiniu, todėl sprendė, kad už ieškinį turi būti sumokėtas 1 910 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.). Tokią išvadą grindė tuo, jog ieškovas nors ir reiškia netiesioginį ieškinį, tačiau juo, visų pirma, gina savo turtinius interesus – siekia iš trečiajam asmeniui ieškiniu prašomos priteisti sumos atgauti 618 106,71 Eur skolą, priteistą ieškovui iš trečiojo asmens Vilniaus apygardos teismo 2016-05-20 sprendimu. Teismas rėmėsi ir CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis, jog bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba pagal atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, t. y. ieškinio sumos nustatymas nesiejamas su tuo, kam grąžinamos iš atsakovo priteisiamos pinigų sumos ar išreikalaujamas turtas.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas R. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-08-18 nutartį panaikinti ir netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje reiškiamą netiesioginį ieškinį kvalifikavo turtiniu reikalavimu. Patenkinus netiesioginį ieškinį, ieškovui neatsirastų tiesioginių turtinių padarinių ir / ar turtinės naudos. Asmuo, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t. y. veikia skolininko vardu (CK 6.68 str. 1 d.). Netiesioginio ieškinio tenkinimo atveju ieškovas neįgytų jokio prioriteto prieš kitus trečiojo asmens kreditorius (CPK 754 str. 1–5 d.). Netiesioginio ieškinio kvalifikavimas turtiniu reikalavimu vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu nesuprantamas ir nepagrįstas, nes ieškovas šioje byloje ieškiniu nereiškia reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais.Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008, nes šios bylos ir nurodytos kasacinės bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) akivaizdžiai skiriasi: kasacinėje byloje buvo reiškiamas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kasacinis teismas sprendė dėl bylos priskyrimo apylinkės ar apygardos teismui, o šioje byloje nesprendžiamas sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, o tinkamas šių klausimų išsprendimas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad ieškinio pobūdžio (turtinis ar neturtinis ginčas) nustatymą lemia subjektas, kurio naudai prašoma priimti sprendimą priteisti pinigines lėšas. Šią savo poziciją apeliantas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2011-05-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, kurioje buvo nuspręsta, jog actio Pauliana ieškinio patenkinimo atveju, taikant restituciją skolininko naudai, teismo sprendimu kasatoriui nebūtų priteista lėšų, kito turto, todėl toks reikalavimas laikytinas neturtiniu. Tačiau apelianto nurodyta teismų praktika buvo pakeista, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012-11-06 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 išaiškinus, jog actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.). Todėl apelianto įvardijami kasacinio teismo išaiškinimai yra praradę savo aktualumą ir nagrinėjamu atveju negali būti pritaikyti.Nekvestionuotina, kad netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju joks turtas apeliantui tiesiogiai nebūtų priteisiamas, nes asmuo, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t. y. veikia skolininko vardu (CK 6.68 str. 1 d.). Patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 str. 5 d.). Tačiau nepaneigta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, nors ir netiesiogiai, tačiau visų pirma siekia ginti savo paties turtinius interesus – tenkinus šioje byloje pareikštą ieškinį ir priteistos sumos dydžiu padidėjus trečiojo asmens mokumui, patenkinti trečiojo asmens atžvilgiu turimą turtinio pobūdžio reikalavimą. Antra vertus, apeliantas siekia įgyvendinti trečiojo asmens neįgyvendinamą būtent turtinio reikalavimo į atsakovą teisę, t. y. pats ginčas, kaip toks, išlieka ginču dėl turto – dėl didelės pinigų sumos reikalavimo. Konkretaus teisminio ginčo pobūdį ir jo apmokestinimą proporciniu arba fiksuotu įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu lemia būtent ginčo dalykas, t. y. konkrečios pinigų sumos priteisimo reikalavimas (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o ne kuriam subjektui prašoma priteisti ginčo sumą. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad pats apeliantas ieškinyje nurodė esantis trečiojo asmens akcininkas, dėl ko yra suinteresuotas ir turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, šią savo teisę pagrįsdamas ir Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta akcininko teise kreiptis į teismą su ieškiniu kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje tokiu aspektu jau pasisakyta, kad ieškovas, reikšdamas netiesioginį ieškinį, turi materialinį interesą, nes tokiu ieškiniu priteistos sumos bendrovės naudai reiškia finansinę naudą ir ieškovo (akcininko) atžvilgiu. Todėl galima teigti, kad netiesiogiai ieškovas gina ir savo turtinius interesus. Turtiniu (įkainojamu) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą, nesvarbu kieno naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1527/2013; 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1341-516/2015; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2016). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ieškinį įkainojo 154 657,08 Eur suma ir jį pateikė Vilniaus apygardos (o ne apylinkės) teismui, spręstina, jog ir jis pats savo pareikštą reikalavimą kvalifikavo kaip turtinį ginčą, kurio teismingumas dėl sumos dydžio yra priskirtas apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.). Byloje nėra duomenų, jog trečiajam asmeniui, kurio vardu reiškiamas netiesioginis ieškinys, būtų iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir jog šiuo ar kuriuo nors kitu teisiniu pagrindu apeliantas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1632-178/2016). Skundžiamos teismo nutarties motyvų analizė nesuponuoja ir tokios apelianto daromos išvados, jog jo pareikštas ieškinys buvo apmokestintas kaip ieškinys dėl sandorio negaliojimo. Pirmosios instancijos teismas CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, numatančia, jog bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu, būtų taikoma restitucija, pasirėmė vien siekdamas pažymėti, jog ir kitais panašiais atvejais (pvz., reiškiant reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, jeigu tenkinus šį reikalavimą, būtų taikoma restitucija), ieškinys vertinamas kaip turtinis ir apmokestinamas pagal grąžintino turto rinkos vertę, nepriklausomai nuo to, kam (kuriam subjektui) turtas grąžinamas, t. y. jog teismo išvados apie apelianto ieškinio kaip turtinio reikalavimo apmokestinimą nulemtos ir sisteminio bei loginio civilinio proceso kodekso nuostatų aiškinimo. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo apelianto byloje pareikštą reikalavimą ir dėl to mokėtiną žyminio mokesčio sumą nustatė neteisingai.Nepagrįstais pripažintini ir atmestini taip pat tokie atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl skirtingų ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008 išaiškinimais. Nors cituotoje byloje buvo pareikštas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sprendžiama dėl rūšinio tokio ginčo teismingumo, tačiau pirmosios instancijos teismas šia kasacinio teismo nutartimi rėmėsi tik tiek ir tik tokia apimtimi, kuria kasacinis teismas pateikė bendro pobūdžio išaiškinimus, atribojęs turtinio ir neturtinio pobūdžio ieškinius bei konstatavęs, kad „turtinis ginčas“ aiškintinas kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neįkainotini turtiniai ieškiniai aiškintini kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma. Šie išaiškinimai neabejotinai yra aktualūs ir nagrinėjamos bylos atveju, kurioje taip pat sprendžiama, ar ieškinys yra turtinis, ar neturtinis. Tokiu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pasiremti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais turinio ir neturtinio ieškinių atskyrimo kriterijais, nepaisant skirtingų abiejų bylų materialinių ginčų faktų bei reikalavimų (ieškinių dalykų). Pripažinus, kad apeliantas šiuo konkrečiu atveju reiškia būtent turtinį reikalavimą, remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktu toks ieškinys tūri būti įkainotas ir nurodyta ieškinio suma, kuri nustatytina kaip išieškoma suma (CPK 85 str. 1 d. 1 p.). Apeliantui elektroninių ryšių priemonėmis reiškiant 154 657,08 Eur dydžio turtinį reikalavimą, mokėtinas žyminis mokestis lygus 2 135 Eur (154 657,08 Eur – 100 000 Eur, 2 300 Eur + 1 proc. nuo 54 657,08 Eur = 2 846,57 Eur, 2 846,57 Eur x 75 proc. = 2 135 Eur; CPK 85 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo sumokėjusi 75 Eur dydžio mokestį kaip už neturtinio pobūdžio ieškinį, reiškiamą elektroninių ryšių priemonėmis. Vadinasi, apeliantas yra nesumokėjęs 2 060 Eur žyminio mokesčio dalies, tačiau pirmosios instancijos teismas suklydo skaičiuodamas ir apeliantui apskaičiavo mažesnę, nei nustatyta pagal įstatymą, mokėtiną žyminio mokesčio sumą – 1 910 Eur, iš kurios dar atėmė apelianto sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį, nustatęs jam terminą 1 835 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas ir jo trūkumų identifikavimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio nagrinėjimo ribų, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naują terminą ieškinio trūkumams ištaisyti, kartu turi išspręsti ir mokėtino žyminio mokesčio dydžio klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, pavedant šiam teismui nustatyti naują terminą ieškinio trūkumams ištaisyti.