Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-4688-302/2015 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui T. P. (T. P.) (trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Santateks“) dėl juridinio asmens valdymo organo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo pagrįstumo.

Ieškovė B. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti tarp atsakovo T. P. ir trečiojo asmens (šiuo metu bankrutuojančios) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Santateks“ 2005 m. sausio 5 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 20040105/1N ir 2010 m. gegužės 21 d. sudarytą nuomos sutartį negaliojančiomis ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo T. P. UAB ,,Santateks“ naudai pagal minėtas sutartis gautą nuomos mokestį ir kitus mokėjimus.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl juridinio asmens valdymo organų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė ieškovei B. P. keturiolikos dienų procesinį terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovės ieškinys buvo priimtas dar Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 14 dieną. Po to, kai ieškinys civilinėje byloje buvo priimtas ir pradėtas pasirengimas bylos nagrinėjimui, negalima iš naujo spręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškinys gali būti tikslinamas, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jeigu žyminis mokestis nebus primokėtas ir ieškinys nebus patikslintas, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Taigi teismas iš naujo sprendė ieškinio priėmimo klausimą.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį, ir nustatė ieškovei terminą nurodyti, kokį reikalavimą ji turi į trečiąjį asmenį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pareiškė ieškinį kaip juridinio asmens akcininkė. Teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis. Teismui pareikštas ieškinys yra išvestinis, apie kurį pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013. Ieškovei priklauso ½ visų paprastųjų vardinių trečiojo asmens akcijų ir pagal turimą akcijų kiekį ji gali balsuoti akcininkų susirinkime, turi teisę ginčyti nurodytus sandorius, nes dėl ginčijamų sandorių UAB „Santateks“ tapo nemoki ir jai iškelta bankroto byla.Pareikštu ieškiniu siekiama atstatyti trečiojo asmens mokumą ir apginti akcininkės turtines teises. Ieškovė nepareiškė turtinio reikalavimo savo naudai, todėl jos ieškinys negali būti vertinamas kaip turtinis ir reikalaujama primokėti 2 595 Eur žyminį mokestį.

Teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškino ieškovei, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnyje nustatyta, kad jei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu. Tas pats pasakyta ir apie žyminio mokesčio nesumokėjimą. Paaiškėjus, kad ieškinys turi trūkumų, po jo priėmimo nagrinėti teisme, teismas gali įpareigoti ieškovą tokius trūkumus ištaisyti, o jų nepašalinus – ieškinį palikti nenagrinėtu.Įstatyme nustatyta ieškovo pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio elementus. Tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas sudaro galimybę atsakovui įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu ir kokie konkretūs reikalavimai jam reiškiami, pasirinkti gynybos būdą, nustatyti kaip teismo sprendimas gali paveikti jo teises ir tesėtus interesus. Priešingai nei teigia ieškovė, ieškinyje nurodyta, kad „ieškinys yra išvestinis ir pagal savo turinį atitinka netiesioginio ieškinio turiniui“. Atskirojo skundo motyvai patvirtina teismo nustatytą trūkumą – neaiškiai suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą. Ieškinyje dėstomos aplinkybės savo pobūdžiu neatitinka netiesioginio ieškinio turinio. Tik atskirajame skunde ieškovė pareiškė, kad ieškiniui taikytinas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Ieškinio pagrindo tikslinimas turi būti daromas ne atskirojo skundo forma, o teikiant teismui patikslintą ieškinį per teismo nutartyje nustatytą terminą. Nuo tinkamo ieškinio pagrindo suformulavimo priklauso ir UAB „Santateks“ procesinis statusas.Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad turi materialinį suinteresuotumą reikalauti, jog ginčijamos nuomos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis. Po restitucijos taikymo grąžintinas nuomos mokestis būtų įskaitomas į UAB „Santateks“ turtą, todėl pagal pačios ieškovės aiškinimą turėtų keistis ir jos turtinis interesas, o tokiam ginčui taikytinas proporcinis žyminis mokestis ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 7 punkte taip pat pažymima, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtu ir jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. CPK 296 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

Kaip matyti iš pirmiau nurodytų normų turinio, ta aplinkybė, kad ieškinys jau yra priimtas, savaime netrukdo pirmosios instancijos teismui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kai tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog nėra pašalinti CPK 296 straipsnyje nurodyti procesinio dokumento trūkumai, kurie galėtų būti ištaisyti per teismo suteiktą terminą. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, pats savaime faktas, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos rezoliucija ieškovės ieškinys buvo priimtas, nepanaikino Vilniaus apygardos teismo, kuriam byla buvo perduota pagal teismingumą, teisės įvertinti ieškinio atitikimą įstatymo reikalavimams ir nustatyti ieškovei terminą teismo nustatytiems trūkumams pašalinti. Skirtingai nei teigia apeliantė, teismas nesprendė ieškinio priėmimo klausimo iš naujo, kadangi skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad nutarties motyvuojamoje dalyje teismas netiksliai pažymėjo, jog ieškinys bus laikomas nepaduotu, automatiškai neleidžia pripažinti teismo nutartį nepagrįsta ir / ar neteisėta, tuo labiau, kad tiek ieškinio palikimas nenagrinėtu, tiek laikymas jo nepaduotu faktiškai sukelia vienodas teisines pasekmes ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju nėra reiškiamas netiesioginis ieškinys, tačiau, kaip matyti iš paties ieškinio turinio bei nurodytų reikalavimų, apeliantė taip pat nereiškia reikalavimo dėl žalos, kuri susidarė dėl įmonės valdybos narių ar vadovo pareigų nevykdymo, atlyginimo. Ieškovė taip pat nepareiškė reikalavimo pripažinti tam tikrus įmonės valdymo organų sprendimus negaliojančiais, kaip kad nurodyta CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, skirtoje būtent valdymo organų sprendimams, o ne organų ir įmonės sandoriams, ginčyti. Pastebėtina, kad, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo, jog ieškovė reiškia būtent netiesioginį ieškinį. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės ieškinyje esančius prieštaravimus ir neaiškiai suformuluotą poziciją, nurodė ieškovei, kad ji turėtų apsispręsti dėl konkretaus jos teisių gynimo būdo ir išaiškino, kaip turėtų būti tikslinamas ieškinys, be kita ko ir tuo atveju, jeigu ieškovė vis dėlto pasirinktų netiesioginio ieškinio institutą. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, aiškinti, tikslinti ir plėsti savo ieškinio pagrindą ieškovė turėtų ne teikdama atskirąjį skundą, o vykdydama pirmosios instancijos teismo nutartį, t. y. teikdama patikslintą ieškinį.

Įvertinęs pateikto ieškinio turinį bei kitą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs ir su UAB „Santateks“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, todėl tinkama UAB „Santateks“ procesinė padėtis šioje byloje būtų atsakovas.

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kur prašoma taikyti restituciją, žyminio mokesčio suma nustatoma įvertinus atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ta aplinkybė, kad apeliantė prašo taikyti restituciją ne savo, o įmonės naudai, niekaip nekeičia pirmiau nurodytos taisyklės taikymo šiuo atveju, tuo labiau, jog kaip nurodė ir pati apeliantė, reikšdama ieškinį, ji siekia ne tik atstatyti įmonės mokumą, bet ir apginti savo pačios, kaip akcininkės, turtinius interesus, todėl apeliantės argumentas, kad jos ieškinys negali būti vertinamas kaip turtinis ir ji negali būti įpareigojama primokėti pirmosios instancijos teismo nustatytą žyminį mokestį, atmestinas.

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas yra suėjęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – 14 dienų nuo šios nutarties paskelbimo, t.y. iki 2015 m. spalio 6 d., išaiškinant, jog patikslintas ieškinys ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Vilniaus apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei B. P. terminą iki 2015 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.