Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-101-258/2016 pagal ieškovo V. S. (V. S.) ieškinį atsakovui A. M., tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltposta“, uždaroji akcinė bendrovė „Bermeta“, Vokietijos įmonė Schwab Versand Gmgh, Vokietijos įmonė Fa Grigori Itkis Export dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. S. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-02-10 sprendimo (t. 2, b. l. 65-71), kuriame prašė dėl sunkios materialinės padėties žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Ieškovas šį prašymą motyvavo tuo, jog reiškė ieškinį įmonės interesais, prarado savo investicijas. Ieškovo nuomone, jo asmeninis turtas neturi daryti įtakos sprendimui (ne)atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytą aplinkybę apie sunkią ieškovo turtinę padėtį, kas yra būtina žyminio mokesčio atidėjimo sąlyga. Todėl įpareigojo ieškovą arba pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį, arba sumokėti įstatymo nustatyto dydžio 3 896 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina trūkumų šalinimo instituto nagrinėjamoje byloje taikymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismui įpareigojus apeliantą apmokėti jo paduodamą apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu ir sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie nagrinėjamos bylos

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikto naujo įrodymo, kuris nebuvo pateiktas ir vertinamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo Trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymą apie apeliantą. Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus paprastai atsisakoma priimti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių apelianto turtinę padėtį, visumą, kas atsisakius pridėti prie nagrinėjamos bylos medžiagos apelianto naujai pateiktą įrodymą būtų sudėtinga, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apelianto duomenis.

Dėl asmens turtinės padėties kaip sąlygos atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą

Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus - taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 str.). Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė apelianto prašymą atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios materialinės padėties iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Kadangi fizinio asmens turtinė padėtis yra vertinamoji aplinkybė, pirmosios instancijos teismas, apeliantui kartu su apeliaciniu skundu nepateikus visiškai jokių ją apibūdinančių duomenų, tokį prašymą pripažino nepagrįstu, pasiūlęs dvi alternatyvas: arba pateikti įrodymus, liudijančius apelianto turtinę padėtį, arba tokį mokestį valstybei sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai sutinka.

Teismas gali tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tik tuomet, kai prašymas yra motyvuotas, o prie jo pridedami įrodymai bei kiti duomenys, leidžiantys įsitikinti, kad asmens turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jis objektyviai neturi galimybės sumokėti mokestį atlikdamas konkretų procesinį veiksmą (paduodamas ieškinį, apeliacinį skundą ir pan.) (CPK 84 str.). Tačiau apeliantas pirmosios instancijos teismui su apeliaciniu skundu neteikė jokių duomenų apie savo turtą, pajamas bei įsipareigojimus, taip pat nepasinaudojo nutartyje dėl apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo suformuluotu teismo pasiūlymu juos pateikti, kad šis teismas dar kartą įvertintų jo turtinę padėtį bei jos pokyčius laiko perspektyvoje. Apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu apelianto teikta Trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma jo turtinės padėties taip pat neleidžia įvertinti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens turtinę padėtį, sudarančią prielaidas atidėti jam žyminio mokesčio mokėjimą, nusako ne atitinkamu laikotarpiu jo (ne)gautos pajamos ir / ar jų dydis, bet ir kiti ją apibūdinantys rodikliai. Asmens turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti panašūs dokumentai. Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami žyminio mokesčio mokėjimui atidėti. Šią savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas objektyvių duomenų, leidžiančių įvertinti jo turtinę padėtį kaip sunkią, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors tokia pareiga, kaip minėta, tenka būtent prašymą dėl jo atidėjimo reikšiančiam asmeniui (CPK 84 str., 178 str.).

Dėl kitų skundo argumentų

Apelianto įsitikinimu, jo ieškinys yra susijęs su viešojo intereso gynimu, t. y. jis patenka į kitų asmenų, kurie CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai jie kreipiasi į teismą, pareikšdami ieškinį siekiant apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus, ratą. Su tokiais skundo argumentais apeliacinis teismas negali sutikti. Apeliantas kreipėsi į teismą įgyvendindamas Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą akcininkų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismų praktikoje nurodoma, jog nors šioje teisės normoje numatyta viena iš neturtinių akcininkų teisių, tačiau tokios neturtinės teisės įgyvendinimas nereiškia, kad jos pagrindu pareikštas ieškinys taip pat yra neturtinio pobūdžio. Ieškovas, reikšdamas netiesioginį ieškinį, turi materialinį interesą, nes tokiu ieškiniu priteistos sumos bendrovės naudai reiškia finansinę naudą ir ieškovo (akcininko) atžvilgiu. Todėl galima teigti, kad netiesiogiai ieškovas gina ir savo turtinius interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-30 nutartis c. b. Nr. 2-1527/2013).

Antra vertus, akivaizdu, kad byloje pareikštu ieškiniu buvo siekta privačių asmenų – akcininko ir privataus juridinio asmens, kurio tikslas yra tenkinti privačius interesus, teisių gynimo, kurias, pasak apelianto, pažeidė atsakovas, juolab kad viešųjų juridinių asmenų sąrašas yra nustatytas įstatymo (CK 2.44 str.). Įstatymo leidėjas, beje, įtvirtina ir subjektų, kuriems pavedama ginti (atstovauti) viešuosius interesus teisme, ratą, o apeliacinis teismas nenustatė, kad jog apeliantas kaip nors būtų susijęs su viešojo intereso gynimu. Todėl ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymui pagrindo nėra.

Apeliantas nurodo ir tokius skundo argumentus, kad šiuo atveju reikšminga yra ne jo, kaip įmonės akcininko, turtinė padėtis, o turimas akcijų skaičius ir jų nominali vertė. Tokie atskirojo skundo argumentai yra teisiškai ydingi. Sprendžiant, kieno turtinė padėtis – akcininko ar įmonės, turėtų būti vertinama, nustatant, ar egzistuoja pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, jog ieškinys pareikštas bendrovės interesais. Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose ieškovas netiesiogiai gina ir savo turtinius interesus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, jog bendrovės turtinė padėtis neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškovo (akcininko) mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo, reiškiant reikalavimus bendrovės interesais Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-30 nutartis c. b. Nr. 2-1527/2013).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra faktinio ar teisinio pagrindo kitokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas, susiformuoti, t. y. kad apeliantas turi pareigą sumokėti žyminį mokestį. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, apeliantui nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2016-03-15 nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad teismo nurodytų trūkumų pašalinimą patvirtinantys, t. y. žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui V. S. terminą iki 2016 m. liepos 5 d. įskaitytinai šioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti už paduodamą apeliacinį skundą 3 896 Eur žyminį mokestį valstybei.