Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1296-730/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
e2S-1296-730/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04611-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
S. B.
Ieškovas
I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1296-730/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04611-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui S. B., institucija, teikianti byloje išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamąją vietą su motina – ieškove I. B. ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos uždrausti atsakovui S. B. matytis su nepilnamečiu sūnumi A. B..

Žemesnės instancijos teismas

2. 2018 m. gegužės 25 d. teismo nutartimi teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatė nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. B., kitos prašymo dalies uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi netenkino.

3. 2018 m. birželio 1 d. teisme gautas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią atsakovo su sūnumi A. B. tvarką: atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 18 iki 19 val. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose, dalyvaujant ieškovei bei Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistei. Taip pat prašo uždrausti tėvui paimti vaiką iš lopšelio-darželio.

4. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. birželio 14 d. pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-7770-639/2018. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodoma, jog įstaigai pavyko pabendrauti tik su vaiko motina, nes tėvas yra išvykęs į darbo komandiruotę. Buvo pabendrauta taip pat su socialine darbuotoja R. B., dalyvavusia A. B. susitikime su tėvu S. B., vykusiame 2018 m. gegužės 30 d. BĮ Šeimos ir vaiko gerovės centre. Socialinės darbuotojos teigimu, vaikas su tėvu bendravo noriai ir aktyviai žaidė, jokių psichologinės įtampos ir baimės ženklų nepastebėta. Atsižvelgiant į tai, išvadą teikiančios institucijos teigimu, tikslinga vaiko ir tėvo susitikimus pratęsti iki 1,5 ar 2 val., tai yra nuo 17 iki 19 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovui S. B. be ieškovės I. B. raštiško sutikimo iš lopšelio-darželio pasiimti sūnų A. B. ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną atsakovo S. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B. tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nustatė, jog atsakovas S. B. su sūnumi A. B. bendraus kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose, dalyvaujant ieškovei bei Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistei. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad 2018 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir tėvų pareigų vykdymo, tėvai susitarė, kad atsakovas su sūnumi A. B. bendraus kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. iki 19 val. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose, dalyvaujant ieškovei bei Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistei. Kaip matyti, tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra tinkama ir priimtina ir atsakovui, ir ieškovei, tačiau ieškovė, baimindamasi, kad atsakovas gali nesilaikyti žodinio susitarimo, prašo patvirtinti bendravimo tvarką teismo nutartimi, taip pat uždrausti atsakovui paimti vaiką iš darželio.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriuje šalys susitarė, jog tikslinga tėvo susitikimuose su vaiku dalyvauti ir vaiko motinai bei Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistei, manytina, kad nebūtų tikslinga tėvui vienam pasiimti vaiką iš darželio ir tokiu būdu nukrypti nuo formuojamos bendravimo su vaiku tvarkos. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, taikytina laikinoji apsaugos priemonė, uždraudžiant atsakovui S. B. iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos be ieškovės raštiško sutikimo iš lopšelio-darželio pasiimti sūnų A. B.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas S. B. prašo 2018 m. birželio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį pakeisti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus A. B. bendravimo tvarką, nusprendė dėl neįtraukto byloje asmens – biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro – materialiųjų teisių ir pareigų, tai yra nustatė, kad apelianto ir sūnaus A. B. bendravimas vyks kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose, dalyvaujant centro specialistei. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras nėra teismo įtrauktas kaip proceso dalyvis, kaip institucija, byloje teikianti išvadą, kaip numatyta CPK 49 straipsnyje. Teigia, kad Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras nėra pavaldumo santykiais susijęs su institucija, teikiančia išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kuris yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos padalinys, todėl vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka gali pažeisti nepilnamečio vaiko psichologinę pusiausvyrą, kadangi teismo nustatyta, kad susitikimuose su vaiku turi bendrauti ir vaiko motina (ieškovė), o teismas taip pat yra konstatavęs konfliktiškus bylos šalių santykius. Nurodo, kad teismas, prieštaraudamas savo paties išvadoms, nuspręsdamas, kad atsakovo ir sūnaus pasimatymai turi vykti dalyvaujant ieškovei, iš esmės sudarė situaciją, kuri tiesiogiai neigiamai veiks vaiko psichologinę būseną ir taip bus pažeistas CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtino, kad mažametis A. B. noriai bendravo su tėvu, aktyviai žaidė, jokių psichologinės įtampos ir baimės ženklų nebuvo pastebėta. Atkreipia dėmesį į tai, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė vaiko nenoru bendrauti su tėvu, tai yra kryptingai klaidino teismą, ir tokiu būdu ieškovė realizavo savo interesą iki minimumo apriboti tėvo ir sūnaus bendravimą.

6.3. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovo atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir jame pasiūlytą laikiną bendravimo tvarką atmetė savo sprendimo nemotyvuodamas. Ieškovės pasiūlyto bendravimo laiko prailginimas viena valanda neturi esminės reikšmės, nes bendravimas vyks tik po dvi valandas vieną dieną per savaitę. Tokia bendravimo tvarka ne tik pažeidžia vaiko teisėtus interesus, bet ir neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad dėl savo darbo pobūdžio apeliantas (dirba (duomenys neskelbtini)) neturėtų galimybės maksimaliai bendrauti su sūnumi, net jeigu bendravimo tvarka ir būtų jam ir vaikui daug palankesnė.

Atsiliepimas

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo ieškovė nurodo, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesprendė ir nepasisakė dėl Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro teisių ir pareigų, skundžiama nutartis centrui nesukelia jokių teisių ir pareigų. Šios bylos dalykas yra ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir iš to kylantys kiti reikalavimai, tarp jų ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymas.

7.2. Dėl ieškovės dalyvavimo apelianto su vaiku susitikimo metu ieškovė nurodo, kad apeliantas netinkamai bendrauja su vaiku, vartoja alkoholį. Nurodo, kad ieškovė negali būti tikra, kad atsakovas į susitikimą su vaiku atvyks blaivus, kad galės tinkamai pasirūpinti vaiku, kad nedarys jam psichologinio spaudimo arba kad nenuteikinės prieš ieškovę. Ieškovė nurodo, kad taip pat negali būti tikra, kad atsakovas grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą iš karto pasibaigus bendravimo laikui, kas sąlygoja būtinybę iki minimumo apriboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką. Esant konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, būtų nelogiška organizuoti susitikimą, kuriame, be šalių, dalyvautų Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, vaikų lopšelio-darželio darbuotojai, centro atstovai ir kurio metu būtų tariamasi tik dėl vienkartinio atsakovo susitikimo su sūnumi, kuriam pasibaigus šalys ir vėl atsidurtų tokioje pat konfliktinėje padėtyje.

Atsiliepimas

7.3. Dėl atsakovo atsiliepime nurodytų motyvų nevertinimo ieškovė nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad S. B., pateikdamas atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad pageidauja daugiau laiko bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Tai patvirtina, jog, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino atsakovo atsiliepimą bei atsiliepime nurodytus motyvus. Pažymėtina, kad proceso normų nereikalaujama sprendime perteikti įrodymų turinio, o tik juos įvertinti, jų pagrindu nustatant tam tikras aplinkybes, tai yra teismas glausta forma motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti nustatytas aplinkybes, pateikti įrodymų vertinimą, argumentus, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimo vykdymo procese teisėtumą ir pagrįstumą.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo. 2018 m. birželio 1 d. teisme gautas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi A. B. tvarką. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. birželio 14 d. pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-7770-639/2018. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodoma, jog įstaigai pavyko pabendrauti tik su vaiko motina, nes tėvas išvykęs į darbo komandiruotę. Buvo pabendrauta taip pat su socialine darbuotoja R. B., dalyvavusia A. B. susitikime su tėvu S. B., vykusiame 2018 m. gegužės 30 d. biudžetinėje įstaigoje Šeimos ir vaiko gerovės centre. Socialinės darbuotojos teigimu, vaikas su tėvu bendravo noriai ir aktyviai žaidė, jokių psichologinės įtampos ir baimės ženklų nepastebėta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški (I e. tomas, 139, 142, 144–145).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną apelianto ir jo nepilnamečio sūnaus A. B. bendravimo tvarką, nusprendė dėl neįtraukto byloje asmens – biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro – materialiųjų teisių ir pareigų, nes nustatė, kad apelianto ir sūnaus A. B. bendravimas vyks kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose, dalyvaujant centro specialistei.

12. Pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu.

13. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010).

14. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė susitarė dėl bendravimo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose, dalyvaujant centro specialistei. Suinteresuotas asmuo byloje yra toks asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla ir paaiškėjus, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir apeliantas susitarė dėl bendravimo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo teisinių pasekmių pagal šiuo metu esančią bylos nagrinėjimo stadiją nesukels, darytina išvada, kad apelianto nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi išsprendė klausimą dėl Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro materialiųjų teisių ir pareigų, laikytinas nepagrįstu.

15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka gali pažeisti nepilnamečio vaiko psichologinę pusiausvyrą, kadangi teismo nustatyta, kad susitikimuose su vaiku turi dalyvauti ir vaiko motina (ieškovė), nors teismas yra konstatavęs konfliktiškus bylos šalių santykius. Nurodo, kad teismas, prieštaraudamas savo išvadoms, nuspręsdamas, kad apelianto ir sūnaus pasimatymai turi vykti dalyvaujant ieškovei, iš esmės sudarė situaciją, kuri tiesiogiai neigiamai veiks vaiko psichologinę būseną ir taip bus pažeistas CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

16. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, tai yra šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

17. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo su vaiku tvarką, iš esmės rėmėsi aplinkybe, kad 2018 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir tėvų pareigų vykdymo, tėvai susitarė, kad apeliantas su sūnumi A. B. bendraus kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. iki 19 val. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose, dalyvaujant ieškovei bei Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistei. Tačiau atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei į tai, kad S. B., pateikdamas atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad pageidauja daugiau laiko bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, vaiko bendravimo su tėvu laiką prailgino ir nustatė, kad apeliantas su nepilnamečiu vaiku bendraus kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose, dalyvaujant ieškovei bei Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistei.

18. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, ir teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-49/2009). Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto nurodytais argumentais, kad nustatyta bendravimo tvarka gali pažeisti nepilnamečio vaiko interesus, jo psichologinę pusiausvyrą, kadangi vaiko tėvai konfliktuoja, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2048 m. gegužės 24 d. raštas patvirtina, kad tarp tėvų vyksta konfliktai įtraukiant sūnų A. B., tarp tėvų pradėtas teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo ir toks nustatytas bendravimas su vaiku gali pažeisti prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, numatytą CK 3.3 straipsnyje.

19. Byloje esančių duomenų visetas patvirtina ieškovės ir apelianto konfliktiškus santykius (I e. tomas, 139, 142, 144–145, 151–152 e. b. l.), tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybę, jog ieškovės ir apelianto santykiai yra konfliktiški, ir patvirtindamas bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią susitikimai vyks bendraujant ieškovei, apeliantui ir vaiko teisių skyriaus atstovui, netyrė, ar faktinė situacija, kai byloje esantys duomenys patvirtina, kad tėvai į tarpusavio konfliktus įtraukia nepilnametį vaiką (I e. tomas, 151–152 e. b. l), neprieštarauja tėvų 2018 m. gegužės 23 d. sudarytam žodiniam susitarimui. Pažymėtina, kad ieškovės atsiliepime nurodyti motyvai, kad jos buvimas kartu su vaiku, kol vaikas yra susitikime su tėvu, yra būtinas tam, kad galėtų matyti, ar vaikas nėra nuteikinėjamas prieš motiną, ar vaiko tėvas atėjo į susitikimą blaivus, vertintini kritiškai, kadangi apeliantui bendraujant su vaiku turi dalyvauti ir Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė, kuri susitikimo metu turi stebėti vaiko bei apelianto elgesį ir esant konfliktinei ir ar pavojingai situacijai susitikimą nutraukti.

20. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, ir teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta 19 ir 20 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nustatydamas laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Nagrinėdamas prašymą rašytinio proceso tvarka, neišklausęs šalių, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nors apeliantas prašo pakeisti ginčijamą nutartį, tačiau nustačius, kad pirmosios instancijos teismas auksčiau nurodytų aplinkybių nesiaiškino, tai yra iš esmės nesiaiškino ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos pagrįstumo tuo aspektu, kad ieškovė prašo nustatyti, kad apeliantui bendraujant su vaiku yra būtinas ieškovės dalyvavimas, esant įrodymams, kad ieškovės ir apelianto yra konfliktiški ir į konfliktus yra įtraukiamas nepilnametis vaikas (I e. tomas, 139, 142, 144–145, 151–152), yra pagrindas konstatuoti, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės šio klausimo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

22. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

23. Kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

24. Kadangi nutartis panaikinta ir klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėja, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą.

25. 2018 m. lapkričio 29 d. teisme gauti ieškovės atstovės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai – apelianto siųsta žinutė ir psichologės išvada. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina neatskleidus nagrinėjamo klausimo esmės, į tai, kad ieškovės atstovė nenurodė, kodėl įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui, į tai, kad ieškovė gali įrodymus teikti grąžinus klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, į tai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), ieškovės atstovės pateiktus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 181 straipsnis).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsisakyti priimti ieškovės atstovės 2018 m. lapkričio 29 d. pateiktus rašytinius įrodymus.

Teisėja Erinija Kazlauskienė