Panevėžio apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams J. D., J. D. dėl tyčiniu bankrotu padarytos žalos atlyginimo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priimtinas sprendimas už akių ieškinį tenkinti visiškai.

Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Priimant minėtą sprendimą, būtina įvertinti, ar egzistuoja prielaidos tam, kad sprendimas už akių būtų priimtas, t. y. būtina įsitikinti, ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir jo nepateikimo pasekmes (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovams J. D. ir J. D. ieškinio pareiškimas su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, siųsti ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos nurodytais adresais, atsakovų nebuvo atsiimti iš pašto skyrių, tačiau iš teismui pateikto advokato padėjėjo A. T. 2022-09-12 prašymo pratęsti terminą atsiliepimui paduoti bei atsakovo J. D. savo ir J. D. vardu su advokato padėjėju 2022-09-09 sudarytos teisinių paslaugų sutarties matyti, kad atsakovams dar 2022-09-07 buvo žinoma apie priimtą ieškinį. Teismas tenkino atsakovų atstovo prašymą ir atsiliepimo padavimo į ieškinį terminą atsakovams 2022-09-13 pratęsė iki 2022-09-26, tačiau nustatytu terminu atsakovų atstovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o 2022-09-30 gautas prašymas atnaujinti terminą, netenkintas. Teismas daro išvadą, kad atsakovams žinomos teismui atsiliepimo nepateikimo nustatytu terminu pasekmės. Kadangi nustatytu terminu ir jį pratęsus, atsiliepimas į ieškinį teismui nėra pateiktas ir duomenys, kad atsakovai nutraukė teisinių paslaugų sutartį, teismui nepateikti, darytina išvada, kad atsiliepimo nepateikimas yra atsakovų pozicija dėl nagrinėjamos bylos išreiškimo forma. I. Š. rajono savivaldybės administracija ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos jis buvo informuotas CPK nustatyta tvarka. Dėl aukščiau paminėto (atsakovams sudarius teisinių paslaugų sutartį), teismas daro išvadą, kad atsakovams yra žinoma apie ieškovės reikalavimą.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), įsitikinta, kad, jeigu pasitvirtintų byloje surinktų įrodymų turinys, yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015-04-30 arbitražo teismo galutiniu sprendimu, UAB „Kašgarija“ bei UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ tinkamai neįvykdžius su Švenčionių rajono savivaldybės administracija sudarytos 2010-04-02 rangos sutarties, solidariai iš atsakovių UAB „Kašgarija“ bei UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ buvo priteista 322 208,59 Eur negrąžintų lėšų; 62 247,88 Eur delspinigių (viso 384 456,47 Eur) ir 5 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2014-12-05 iki galutinio sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos naudai. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-03-16 nutartimi UAB „Kašgarija“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016-05-19, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, įmonės bankroto administratorei UAB „Audata“ nustačius, kad bendrovė buvo nemoki jau 2010 m. ir valdymo organai nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, veiklą organizavo ir vykdė kreditorių sąskaita ir lėšomis, didino įmonės įsipareigojimų ir skolų dydį; nesant lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir esant visiško neatsiskaitymo su įmonės darbuotojais atvejų nuo 2010 m., vykdė atsiskaitymus pagal trišalius susitarimus su kreditoriais (susijusiomis įmonėmis), kurie neturėjo pirmumo teisės gauti atsiskaitymų, Panevėžio apygardos teismo 2017-08-24 nutartimi bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir minėta nutartis įsiteisėjo 2017-11-17. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Kašgarija“ iškėlus bankroto bylą, 2016-08-31 nutartimi Panevėžio apygardos teismas patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, tame tarpe ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos kreditorinį reikalavimą 388 304,80 Eur sumai. Nustatyta, kad minėto teismo 2020-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-1-544/2020 pripažinta, kad UAB „Kašgarija“ veikla pasibaigė dėl bankroto bei patvirtino kreditorių sąrašą, kurių reikalavimai liko nepatenkinti bankroto byloje ir jų finansinius reikalavimus, tame tarpe ir ieškovės 388 304,80 Eur finansinį reikalavimą. Be to, minėto teismo 2022-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-85-589/2022 pripažinta, kad dėl bankroto pasibaigė ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ veikla ir įmonė išregistruotina iš Juridinių asmenų registro.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad iki UAB „Kašgarija“ bankroto bylos iškėlimo dienos bendrovės vadovo pareigas ėjo - J. D., kuris valdė 263 vnt. (60 proc.) bendrovės akcijų, o 176 vnt. (40 proc.) bendrovės akcijų valdė jo sutuoktinė J. D., kuri buvo ir įmonės buhalterė. Ieškovė nurodo, kad dalį įsiskolinimo atlyginus solidariam skolininkui UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, neišieškota žala 381 573,08 Eur priteistina iš J. D. ir J. D., nes dėl jų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų kilo tyčinis UAB „Kašgarija“ bankrotas ir bankrutavusi įmonė neįvykdė prievolės kreditoriui. Tvirtina, kad pareigą atlyginti kreditoriaus patirtą žalą numatė galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis.

Ginče yra aktualus iki 2020-12-31 galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau ir ĮBĮ). ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje reglamentuota kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Kaip minėta, UAB „Kašgarija“ bankrotas teismo 2017-08-24 buvo pripažintas tyčiniu dėl neteisėtų juridinio asmens dalyvių veiksmų, todėl ieškovė, kurios finansinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo patenkintas, turi teisę iš kaltų asmenų reikalauti atlyginti žalą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-115-915/2017, e3K-3-118-1075/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo tiek pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, tiek pagal CK 6.263 straipsnį.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

Atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu patvirtina faktas, kad UAB „Kašgarija“, kuriai vadovavo ir organizavo veiklą J. D., bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad bankrutavusios įmonės dalyvių J. D. ir J. D. neteisėti veiksmai yra konstatuoti UAB „Kašgarija“ bankrotą pripažįstant tyčiniu. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek J. D., tiek ir J. D., kaip akcininkė, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors turėjo tokią pareigą ir savo neveikimu, neatsakingumu didino įmonės įsipareigojimus; vykdė atsiskaitymus su asmenimis, nesilaikant eiliškumo, tame tarpe ilgą laiką delsiant atsiskaityti ir su įmonės darbuotojais, vykdė įskaitymus su susijusiomis (iš dalies atsakovams priklausančiomis, jų valdomomis) įmonėmis. A. J. D. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad nebūtų daroma žala įmonės kreditoriams, o veikdama kartu su sutuoktiniu J. D. didino įmonės skolas kreditoriams, nors būdama buhaltere žinojo įmonės turtinę padėtį, be to, būdama akcininke elgėsi nesąžiningai, nes nesiėmė veiksmų, kad bendrovės vadovas J. D. nepriimtų sprendimų, kurie daro žalą įmonei ir jos kreditoriams ir tokiais savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo kreditoriams. Be to, įmonės bankroto byloje, priimant sprendimą dėl UAB „Kašgarija“ pabaigos, nustatytas ieškovei padarytos žalos dydis, kuris nei UAB „Kašgarija“, nei UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ bankroto proceso metu nebuvo padengtas ir dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovei atgauti skolą nebus galima, todėl konstatuotina, kad byloje yra įrodyta, jog Švenčionių rajono savivaldybės administracija pagrįstai prašo priteisti iš atsakovų patirtą 381 573,08 Eur žalą (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Be to, preziumuojamas ir priežastinis ryšys tarp asmenų neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir įmonės kreditoriaus žalos, nes byloje yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingų asmenų neteisėti veiksmai, kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia ir likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus (ieškovės) reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115- 915/2017). Esant minėtiems duomenims konstatuotina, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovų, kaip bankrutavusio juridinio asmens dalyvių pareigą atlyginti ieškovės patirtą žalą.

CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kadangi abiejų atsakovų, kaip juridinio asmens dalyvių, neteisėtais veiksmais ieškovei padaryta žala, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovų J. D. ir J. D. solidariai priteistina žala bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinas 3 887 Eur žyminis mokestis valstybei (iš kiekvieno po 1 943,50 Eur), nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovų. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 285, 286 straipsniais nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovų J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188766722) naudai 381 573,08 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 8 ct) žalos atlyginimo, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-08-31) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovų J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 943,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jie per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę dėl jo peržiūrėjimo Panevėžio apygardos teismui paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Šis teismo sprendimas už akių kitų dalyvaujančių byloje asmenų gali būti apskųstas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.