Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų J. D. (J. D.) ir J. D. (J. D.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų J. D. ir J. D. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-332-278/2022 pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams J. D. ir J. D. dėl padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovams ieškinio ir jo priedų kopijos išsiųstos 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovų atstovas advokato padėjėjas A. T. (A. T.) 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui paduoti iki 2022 m. rugsėjo 26 d. Nurodė, kad atsakovai su ieškiniu nesutinka, tačiau dėl bylos sudėtingumo nustatytu terminu pateikti atsiliepimo negalės. Atsakovų prašymas teisėjos 2022 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija buvo patenkintas, tačiau atsakovai iki 2022 m. rugsėjo 26 d. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 381 573,08 Eur padarytos žalos atlyginimą, 50 Eur žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantų prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas skatina šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

16. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

17. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla, tačiau teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

18. Taigi, sprendimo už akių priėmimo institutas taikomas pasyviajai proceso šaliai, teismui priimant sprendimą dėl byloje kilusio ginčo tų įrodymų, kurie yra byloje, pagrindu. Tuo metu pasyvioji proceso šalis prisiima riziką, kad jai nepalankaus teismo sprendimo už akių priėmimo atveju teismas gali ir neatsižvelgti į jos pavėluotai pateiktus įrodymus, padaręs išvadą, kad ši šalis sąžiningai nesinaudojo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, nes padarė išvadą, kad apeliantai be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą ir šį terminą atsakovų atstovo prašymu pratęsus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių.

19. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021).

20. Kaip matyti, jau po bylos išnagrinėjimo sprendimu už akių pateiktais įrodymais apeliantai iš esmės siekia pagrįsti, kad ieškovė neįrodė ieškinio faktinio pagrindo ir pirmosios instancijos teismas iš esmės netikrino ieškinio faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

21. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad: 1) UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu dalyvavo ir laimėjo ieškovės organizuotą darbų pirkimo konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra, nuotekų siurblių statyba Švenčionių mieste bei Cirkliškio k., Švenčionių r.“, kurios rangovui UAB „Kašgarija“, kaip avansą ieškovė pervedė iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros gautas lėšas ir ieškovės įnašo dalį, iš viso – 385 665,42 Eur, 2) rangovai (UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“) darbus vykdė iki 2010 m. gruodžio mėn., ir ieškovė 2011 m. birželio 21 d. raštu įspėjo rangoves, kad sutartis bus nutraukta, nes ji nevykdoma, 3) Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. balandžio 30 d. galutiniu sprendimu nuspręsta priteisti ieškovei solidariai iš UAB „Kašgarija“ bei UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ 322 208,59 Eur negrąžintų lėšų, 62 247,88 Eur delspinigių (iš viso – 384 456,47 Eur) ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame arbitraže iki arbitražo teismo galutinio sprendimo visiško įvykdymo; 4) UAB „Kašgarija“ iškėlus bankroto bylą ir bankrotą pripažinus tyčiniu dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, ieškovės patvirtintas finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje nebuvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nurodė ieškinio reikalavimus, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus ir nurodė ginčo nagrinėjimui svarbias aplinkybes, kurių apeliantai objektyviais ir leistinais įrodymais nepaneigė.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą galėjo atlikti tik atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir jos nurodytų įrodymų vertinimą. Juos įvertinęs, teismas sprendime pasisakė, kad ieškovė įrodė savo teiginius apie jai apeliantų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, nes: 1) Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi UAB „Kašgarija“ buvo iškelta bankroto byla (aktualus civilinės bylos Nr. B2-1-544/2020), 2) Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, kartu ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą (388 304,80 Eur), 3) Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-15-544/2017 UAB „Kašgarija“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, 4) Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-1-544/2020 pripažino, kad UAB „Kašgarija“ veikla pasibaigė dėl bankroto bei patvirtino kreditorių sąrašą, kurių finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti bendrovės bankroto byloje ir jų finansinius reikalavimus, kartu ir ieškovės 388 304,80 Eur finansinį reikalavimą, 5) iki UAB „Kašgarija“ bankroto bylos iškėlimo dienos bendrovės vadovo pareigas ėjo – J. D., kuris valdė 263 vnt. (60 proc.) bendrovės akcijų, o 176 vnt. (40 proc.) bendrovės akcijų valdė jo sutuoktinė J. D., kuri buvo ir įmonės buhalterė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovei padaryta ir neišieškota žala – 381 573,08 Eur yra priteistina iš J. D. ir J. D. (UAB „Kašgarija“ tyčinio bankroto byloje apeliantai buvo suinteresuoti asmenys), nes dėl jų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų kilo tyčinis UAB „Kašgarija“ bankrotas ir bankrutavusi įmonė neįvykdė prievolės kreditoriui (ieškovei).

23. Pažymėtina, kad apeliantams, siekiantiems sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – jų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies įrodymai, turintys įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, turi būti pateikiami kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tačiau, įvertinus apeliantų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nenustatyta, kad apeliantai kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtų nurodę naujus motyvus ir / ar pateikę naujus įrodymus, galinčius pagrįsti sprendimo už akių nepagrįstumą ar neteisėtumą, sudarančius pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tokių aplinkybių apeliantai nenurodė ir atskirajame skunde.

25. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas byloje keliamą procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai netenkino apeliantų pareiškimo dėl 2022 m. spalio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo panaikinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.