Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimo, kuriuo R. S. nubaustas pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. 2896 EUR bauda, pagal ATPK 41³ str. 1 d. 868 EUR bauda, pagal ATPK 173¹ str. 2 d. (nutarimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta ATPK 41⁴ str. 3 d.) 57 EUR bauda

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2015-08-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini) vadybininkų pareigose, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, bei išmokėjo jiems darbo užmokestį, neapskaitytą UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. ir 5 d., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., ir taip padarė ATPK 41⁴ str. 3 d., ATPK 41³ str. 1 d., ATPK 173¹ str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Mano, kad atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, apelianto asmenybę (yra baudžiamas pirmą kartą), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 str. 1 d. 1 p., aplinkybę, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali ir sumažintų skirtos piniginės baudos dydį iki 1000 eurų sumos. Mano, kad tokia nuobauda, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ATPK 20 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčo dėl R. S. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus nėra, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto nuomone, apylinkės teismas skyrė jam pernelyg griežtą nuobaudą. Todėl prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti paskirtą baudą.

Pirmosios instancijos teismas R. S. veiką kvalifikavo pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. ir skyrė 2896 Eur baudą, pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir skyrė 868 Eur baudą, pagal 173¹ str. 2 d. (nutarimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta ATPK 41⁴ str. 3 d.) ir skyrė 57 EUR baudą. Pažymėtina, kad ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų. Atsakomybė pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. atsiranda už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą, ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 2896 iki 5792 eurų. Byloje nustatyta, kad R. S. leido dirbti be darbo sutarties UAB „ (duomenys neskelbtini)” dviem darbuotojams - M. G. ir L. G., todėl teismas pagal ATPK 41³ str. 1 d. R. S. skirdamas minimalią baudą, turėjo paskirti ne 868 Eur, o 1736 Eur. Taigi pagal ATPK 41³ str. 1 d. teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą, kas yra įmanoma tik taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau tokio sprendimo nemotyvavo. Kita vertus, paskirtas nuobaudas apylinkės teismas bendrino apėmimo būdu, todėl teismui pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. R. S. paskyrus minimalią 2896 Eur baudą, toks teismo sprendimas galutiniam nuobaudos dydžiui įtakos neturėjo.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LAT nutartis Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas R. S. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pritaikyti ATPK 30¹ str. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad R. S. padarė du administracinius teisės pažeidimus darbo srityje ir vieną administracinį teisės pažeidimą apskaitos srityje, R. S. leido dirbti be darbo sutarties dviem UAB „ (duomenys neskelbtini)” darbuotojams, be darbo sutarties darbuotojai dirbo trumpą laiko tarpą. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. S. administracine tvarka anksčiau baustas nebuvo, yra vedęs, augina mažametį vaiką, jo žmona laukiasi antro vaiko, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi dėl pažeidimo) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti R. S. už kiekvieną pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., 41⁴ str. 3 d., 173¹ str. 2 d., paskyrus sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą – baudą. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

Nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais ir nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiais pažeidimais iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Atsižvelgdamas į išvardintą, vertindamas nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, kaip administracinius teisės pažeidimus pagal jų pobūdį, aukštesnysis teismas pažymi, kad šie pažeidimai priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nors pirmos instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. nurodė, kad įmonė nauja, o jis vis dar mokosi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2015-06-30 L. G. įmonėje dirbo pagal darbo sutartį (b. l. 18), o po to jis buvo atleistas, išsiėmė individualios veiklos pažymą, nors darbo santykiai iš esmės tęsėsi toliau. Be to, iškart po to, kai 2015-07-07 paaiškėjo, kad M. G. įmonėje UAB „ (duomenys neskelbtini)“ dirba nelegaliai, su juo buvo sudaryta darbo sutartis (b. l. 54), ir 2015-07-08 pranešta apie valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 31). Taigi akivaizdu, kad R. S. tokius savo veiksmus atliko ne dėl nežinojimo ar patirties trūkumo (išaiškėjus nelegaliam darbui, jis iškart tinkamai įformino darbo santykius su M. G., o su L. G. nutraukė darbo sutartį, nors šis ir toliau realiai dirbo UAB „ (duomenys neskelbtini)“), o siekdamas nesumokėti mokesčių valstybei. Taip pat pažymėtina, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)” pasirinktas paslaugų teikimo modelis ir darbuotojų darbo pobūdis kontroliuojančioms institucijoms ženkliai apsunkino R. S. padarytų pažeidimų nustatymą– neįdarbinti darbuotojai gaudavo iš įmonės produkciją ir transporto priemonę, su kuria važinėdavo ir reklamuodavo bei pardavinėdavo parfumerijos gaminius. Taigi darbuotojai darbo funkcijas, kurios buvo aptartos su įmonės vadovu, atlikdavo ne konkrečioje darbo vietoje, kur jie galėtų būti aptikti patikrinimo metu, bet nuolatos važinėdami po regioną. Nors nelegalūs darbuotojai iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dirbo trumpą laiko tarpą, tačiau pažeidimo trumpas laikas šiuo atveju nėra susijęs su pažeidėjo pastangomis jį nutraukti, o minėtas darbo pobūdis sąlygoja, kad pažeidimai dar galėjo būti tęsiami ilgą laiko tarpą –pažeidimas paaiškėjo atsitiktinai, tuomet, kai neįdarbinti darbuotojai nusprendė pasiūlyti įsigyti parfumerijos gaminių Klaipėdos AVPK Neringos PK tarnybinėse patalpose dirbusiems asmenims (b. l. 14).

Apeliacinės instancijos teismo manymu, apelianto skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. R. S. padarė itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, jo padaryta neteisėta veika – nelegaliu darbu ir su juo susijusiais kitais administracinės teisės pažeidimais (kaip šiuo atveju darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos bei apskaitos taisyklių pažeidimai) pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skiriama simboline pinigine bauda būtų ne tik nepasiekiami nuobaudos tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su gaunama nauda darant pažeidimą. R. S. skunde nurodomos aplinkybės, kad dabartinė jo padėtis sunki, jis šeimoje yra vienintelis dirbantis asmuo, su sutuoktine augina mažametį sūnų, sutuoktinė nedirba, laukiasi antro kūdikio, o jo gaunamos pajamos yra labai nedidelės, nekilnojamojo turto neturi, jau buvo įvertintos apylinkės teismo skiriant jam nuobaudas straipsnių sankcijos ribose. Šios aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, t. y. šiuo atveju, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, negalima konstatuoti, kad padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Pozicijos nemažinti administracinės nuobaudos bylose dėl nelegalaus darbo bei darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimų, esant tokioms ir panašioms į R. S. skunde nurodytas aplinkybes, laikomasi ir teismų praktikoje. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1014-626/2014, nagrinėdamas pažeidėjo, nubausto pagal ATPK 41⁴ str. 1 d. ir 41³ str. 1 d., apeliacinį skundą dėl per didelės nuobaudos nurodė, kad „pažeidėjas nurodo, jog pažeidimų padarymą įtakojo ir žmonai prasidėjusi pogimdyvinė depresija, tačiau ši aplinkybė nėra išimtinė, kurios pagrindu būtų taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad J.B. nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis su žmona augina tris nepilnamečius vaikus, žmona niekur nedirba, santaupų neturi, nesustabdė jo nuo pažeidimų darymo. Įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J.B. už ATPK 41⁴ str. 1 d. ir 41³ str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis yra minimalus, yra teisinga ir atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudas J.B., atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti J.B. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnes nuobaudas, nei sankcijoje numatytos minimalios arba paskirti švelnesnes nuobaudas nei numatyta sankcijose, nenustatyta.“ Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-763-562/2015, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo, kuriuo pažeidėjui, nubaustam pagal ATPK 41³ str. 1 d., buvo pritaikytas ATPK 30¹ str. ir paskirta mažesnė administracinė nuoroda, nurodė, kad „nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Z. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, taip pat skirdamas nuobaudą atsižvelgė į tai, kad Z. T. atlikti veiksmai mažareikšmiai, pats pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino esamų aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, Z. T. nėra piktybinė pažeidėja, B. L. po atlikto VDI patikrinimo buvo įdarbinta įmonėje sudarius su ja darbo sutartį, teisės pažeidimas yra pašalintas. Tačiau šiuo atveju minėtos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis, išimtiniu atveju, sudarančiu pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., švelninti ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.“ Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-863-651/2014, kurioje pagal ATPK 41³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė taikyti jam ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančią švelnesnę baudą, nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidėjui netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenurodė. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis privalo išlaikyti šeimą, jam nustatyta vidutinio sunkumo negalia, jis yra atsakingas visu savo turtu už įmonės veiklą, negali būti vertinamos kaip išskirtinės bei sudarančios pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.“

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų, prievolių darbuotojui ir valstybei laikymąsi, darbo santykių ir darbuotojo apsaugą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, skirta nuobauda atitinka R. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, nutarimą keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad R. S. 57 Eur nuobauda skirtina už pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d., padarymą, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, bylos medžiagos ir nutarimo turinio matyti, kad už šį pažeidimą R. S. paskirta minimali sankcijoje numatyta 2896 Eur bauda, o administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėta ir dėl pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ str. 2 d., už kurio padarymą įstatymas numato minimalią 57 Eur baudą, ir kuris rezoliucinėje dalyje nepaminėtas. Apylinkės teismas nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad R. S. už ATPK 173¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą, skirtina sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – bauda, taigi šis neatitikimas vertintinas kaip techninio pobūdžio klaida, ji taisytina nekeičiant nutarimo nurodant, kad R. S. 57 Eur nuobauda skiriama už pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ str. 2 d., padarymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad R. S. 57 Eur nuobauda skiriama už pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ str. 2 d., padarymą.

Nutartis neskundžiama.