Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei G. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, 41⁴ straipsnio 3 dalį, 173¹ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2015 m. rugpjūčio 28 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G. (asm. dok. M. G.), gim. (duomenys neskelbtini), vadybininkų pareigose, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, bei išmokėjo jiems darbo užmokestį, neapskaitytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. (b. l. 3).

Teismo posėdžio metu R. S. pažeidimus pripažino, gailėjosi, paaiškino, kad L. G. iš pradžių dirbo pagal darbo sutartį, tačiau vėliau jis įsigijo individualios veiklos pažymėjimą išnešiojamai prekybai ir dirbo su savo pažymėjimu ir turėjo turėti savo pardavimo kvitus, o apie M. G. nepranešė buhalterei ir patikrinimo dieną pamiršo jam įduoti pardavimo kvitus, nurodė, kad L. G. davė pinigų už reklamą, kadangi M. G. buvo įdarbintas, tai gavo ir įmonės automobilį, patikrinimo metu jis kartu L. G. važiavo įmonės automobiliu, nors dažniau jie dirbo atskirai, parodė, kad šiuo metu įmonėje dirba vienas darbuotojas, nes M. G. išvažiavo studijuoti, o L. G. nebedirba. R. S. prašė skirti minimalią baudą, nurodė, kad augina mažametį vaiką, be to, jo žmona laukiasi antro vaiko.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. G. nurodė, kad R. S. pažįsta, paaiškino, kad Nidoje jis ir jo kolega pardavinėjo R. S. kvepalus, kolegą, kuris neturėjo darbo dokumentų, sulaikė pareigūnai, todėl iškvietė ir jį, nes jis irgi pardavinėjo kvepalus, nurodė, kad jis R. S. įmonėje dirbo pagal darbo sutartį vadybininku, patikrinimo metu jis turėjo darbo sutartį, o kai dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą, darbo sutarties neturėjo, paaiškino, kad mėnesį dirbo pagal darbo sutartį, po to mėnesį – su individualios veiklos pažymėjimu, pirma buvo numatytas darbo atlygis pagal darbo sutartį, t. y. minimalus darbo užmokestis, o vėliau – pagal darbo rezultatus, t. y. 20 proc. nuo pardavimų, atlyginimą mokėjo R. S., L. G. jokio žurnalo nevedė, mokesčių nemokėjo, nes pamiršdavo, o kvitus jam duodavo R. S., kuriuos kartais pildydavo, o kartais pamiršdavo užpildyti, prekių kainas nustatydavo R. S., neparduotas prekes grąžindavo R. S., taip pat L. G. nurodė, kad įmonė turi du automobilius, po vieną kiekvienai komandai, kurioje buvo po 2-3 darbuotojus, patikrinimo dieną jis vairavo įmonės automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. paaiškino, kad Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo persiųsta informacija iš Nidos poskyrio, kad du UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vykdė veiklą Nidoje, tačiau nebuvo duomenų apie veiklos pobūdį, darbo užmokestį, aplinkybes, todėl buvo papildomai iškviesti L. G. ir M. G., L. G. paaiškino, kad dirbo vadybininku nuo liepos 1 iki liepos 8 dienos, prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kosmetika, visus darbo nurodymus, prekes gavo iš direktoriaus R. S., pinigus grąžino taip pat R. S., be to, įmonė aprūpino ir transporto priemone, buvo sutarta, kad bus mokamas darbo užmokestis – 20 procentų nuo suprekiautos sumos, taip pat L. G. nurodė, kad įmonėje nedirbo, tik anksčiau buvo tos įmonės darbuotojas, vėliau įregistravo individualią veiklą, tačiau jos nevykdė. M. G. paaiškino, kad įmonėje dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. liepos 8 d., dirbo analogiškomis sąlygomis kaip ir L. G.. Vėliau buvo nustatyta, kad L. G. ir M. G. nebuvo sudarę darbo sutarčių su įmone, jiems išmokėti atlyginimai, kurie neįtraukti į apskaitą, taip pat nustatyta, kad L. G. ir M. G. uždirbti pinigai už parduotas prekes tą dieną nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą. Papildomai buvo užklausta SODRA apie darbuotojų įdarbinimą, nustatyta, kad 2015-07-08 M. G. buvo įdarbintas įmonėje. Pagal teisės aktus apie įdarbinimą reikia pranešti dieną prieš pradedant darbą, tačiau pranešimas apie įdarbinimą buvo pateiktas tą dieną, kai atliktas patikrinimas.

Teismo posėdžio metu protokolą surašiusios institucijos atstovė G. V. nurodė, kad yra užfiksuoti tiek nelegalaus darbo objektyvūs elementai – faktas, pobūdis, vieta, laikotarpis, atlygintinumas, tiek neįtraukto darbo užmokesčio neįtraukimo į apskaitą faktas, tiek apskaitos taisyklių pažeidimas, prašė pripažinti R. S. kaltu padarius protokole nurodytus pažeidimus ir skirti atitinkamas nuobaudas.

R. S. 2015 m. rugpjūčio 18 paaiškinime nurodė, kad M. G. pradėjo dirbti 2015 m. liepos 8 d., tačiau įmonės buhalterė pamiršo pranešti SODRAI, L. G. iki 2015 m. birželio 30 d. dirbo pagal darbo sutartį, o nuo 2015 m. liepos 3 d. dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą, dėl padarytų pažeidimų R. S. gailisi, prašo skirti kuo mažesnę baudą. (b. l. 9).

L. G. 2015 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 3 d. įregistruotos individualios veiklos nevykdė, paaiškino, kad nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, platino įmonės prekes, kurias išduodavo direktorius R. S., išduotoms prekėms išrašydavo važtaraštį, pinigus už parduotas prekes atiduodavo R. S., jam buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, už kurį pasirašydavo dokumente, taip pat nurodė, kad nuo 2015 m liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 8 d. jam buvo mokamas darbo užmokestis, kurį sudarė 20 proc. nuo užprekiautos sumos, už minėtą laikotarpį jam buvo išmokėtas 150 Eur darbo užmokestis. (b. l. 10-11).

M. G. 2015 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 29 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, platino kvepalus, direktorius R. S. išduodavo prekes, išrašydavo išduotoms prekėms važtaraštį, nurodė, kad už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 7 d. direktorius jam sumokėjo 30 Eur darbo užmokestį, 2015 m. liepos 8 d. jis pasirašė darbo sutartį, per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. jam sumokėtas 170 Eur darbo užmokestis. (b. l. 12).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (10.2)-FR1042-7958 užfiksuota, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad L. G. nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 8 d. nesudaręs rašytinės darbo sutarties dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose ir gavo 150 Eur darbo užmokestį, taip pat nustatyta, kad M. G. nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 8 d. nesudaręs rašytinės darbo sutarties dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose ir gavo 30 Eur darbo užmokestį, nustatyta, kad išmokėtas darbo užmokestis (180 Eur) nebuvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, be to, įmonės pateiktuose 2015 m. liepos mėnesio apskaitos dokumentuose nerasta duomenų apie 2015 m. liepos 8 d. už įmonės parduotas prekes gautų grynųjų pinigų (28,5 Eur) įtraukimą į įmonės apskaitą, išrašant apskaitos dokumentą. (b. l. 5-8).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio vyriausios tyrėjos L. P. 2015 m. liepos 7 d. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015 m. liepos 7 d., apie 11.45 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tarnybinėse patalpose M. G. ir A. V., kurie su savimi turėjo įvairių parfumerijos gaminių, prisistatę prekybos agentais pasiūlė įsigyti kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ platinamos produkcijos – parfumerijos gaminių, A. V. įmonėje neįdarbintas, M. G. paaiškino, kad įmonėje dirba apie 1,5 savaitės, nežino, ar su juo sudaryta darbo sutartis, nustatyta, kad A. V. ir M. G. atvyko kartu su L. G., kuris nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. birželio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis vykdo prekybą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. liepos 3 d. Prekes perduoda įmonės direktorius R. S., pinigai už parduotas prekes perduodami įmonės direktoriui R. S., tačiau R. S. neišrašo jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą. (b. l. 14-15).

Byloje yra Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymima, kad L. G. nuo 2015 m. liepos 3 d. vykdo individualią veiklą: kvepalų ir kosmetikos priemonių didmeninė prekyba. (b. l. 21).

Byloje yra 2015 m. liepos 7 d. darbo sutartis Nr. 12, kurios 1 punkte nurodyta, kad M. G. priimamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, 2 punkte nurodyta, kad darbo sutartis sudaroma neterminuotai, 3 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti minimalų mėnesį atlyginimą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės. (b. l. 54-55).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti nelegalaus darbo požymiai: 1) nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) nelegaliu darbu yra laikomas darbas, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis, kuris numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnis); darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą); darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą; darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu; darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad R. S. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-4), paties R. S. parodymais bei rašytiniu paaiškinimu (b. l. 9), M. G. paaiškinimais (b. l. 12, 26-29), L. G. parodymais ir paaiškinimais (b. l. 10-11, 19-20), Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-8), liudytojos J. J. teismo posėdžio metu duotais parodymais, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio vyriausios tyrėjos L. P. 2015 m. liepos 7 d. Tarnybiniame pranešime (b. l. 14-15), Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), 2015 m. liepos 7 d. darbo sutartis Nr. 12 (b. l. 54-55), UAB “ (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais (b. l. 32-53, 56-58).

Pažymėtina, kad atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio sudėtį. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nelegalaus darbo išaiškinta, kad vertinant, ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. Vertintina kokia apimtimi paslaugų teikėjo atliekamas darbas yra įmonės įprastos veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko trukmę ir kitas darbo sąlygas; kokia apimtimi įmonė – paslaugų gavėja vykdo paslaugas teikiančio asmens kontrolę jo atliekamam darbui, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, techniką, medžiagas, būtinas atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai, ar asmeniui suteikiama darbo vieta, ar įmonė periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą, ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas turi mažą įtaką atlyginimo dydžiui, tikėtina, jog santykiai yra darbo. Vertintina ir tai, ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius. Atsižvelgiama, ar įmonė teikia darbuotojui profesinio parengimo paslaugas. Profesinio parengimo paslaugos paprastai bus teikiamos darbo santykiais susijusiam asmeniui. Visos nurodytos aplinkybės stengiantis kvalifikuoti faktinius santykius kiekvienu konkrečiu atveju vertintinos drauge.

Vadinasi darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu.

Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. G. siejo darbo santykiai, kurie nebuvo įforminti, tačiau aplinkybės, kad M. G. ir L. G. buvo pavaldūs R. S., kuris M. G. ir L. G. mokėjo atlyginimą, duodavo jiems prekes, leido naudotis įmonės automobiliu. Taigi analizuojant byloje esančius duomenis darytina išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. S. ir M. G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. G. faktiškai siejo santykiai, turintys darbo sutarties teisiniams santykiams būdingų požymių, kas sąlygoja ir atitinkamą tokių santykių įforminimą bei įregistravimą. M. G. ir L. G. darbą organizavo ir kontroliavo R. S., kas įrodo M. G. ir L. G. pavaldumą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ko civilinės sutarties sudarymo atveju nėra. M. G. ir L. G. privalėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai UAB „(duomenys neskelbtini)”, kaip nurodė M. G. dirbo nuo 8.00 val. iki 17.00 val. penkias dienas per savaitę (b. l. 12) ir kaip nurodė L. G. dirbo nuo 9.00 val. iki 16.00 val. darbo dienomis (b. l. 11). Atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visi darbo teisinių santykių esminiai reikalavimai. Būtent dėl šių aplinkybių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. G. santykiai kvalifikuotini darbo teisiniais santykiais.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad M. G. ir L. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkais dirbo neteisėtai ir nelegaliai, t. y. nesudarius darbo sutarties ir nepranešus apie jų įdarbinimą Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. M. G. ir L. G. dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” naudai, su jais buvo sutarta dėl darbo sąlygų. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog R. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Kadangi R. S. mokėjo darbo užmokestį M. G. ir L. G., neįtraukdamas jo į buhalterinę apskaitą, jo veika atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius. Kadangi R. S. neužtikrino, kad įmonės apskaitos dokumentuose būtų įtraukti ir apskaityti visi už parduotas prekes gauti pinigai, ši R. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 2 dalį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.

R. S. padarė du administracinius teisės pažeidimus darbo srityje ir vieną administracinį teisės pažeidimą apskaitos srityje. R. S. leido dirbti be darbo sutarties UAB “ (duomenys neskelbtini)” dviem darbuotojams, be darbo sutarties darbuotojai dirbo trumpą laiko tarpą. Anksčiau R. S. administracine tvarka baustas nebuvo, yra vedęs, augina mažametį vaiką, jo žmona laukiasi antro vaiko. R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko pažeidėjo prisipažinimą padarius pažeidimą ir gailėjimąsi dėl pažeidimo ((Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu ir 30² straipsniu, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41⁴ straipsnio 3 dalimi, 173¹ straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S. už kiekvieną pažeidimą skirtina sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 313 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 2896 EUR (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) baudą.

R. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

R. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 57 EUR (penkiasdešimt septynių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. S. galutinę nuobaudą – 2896 EUR (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 15049804410 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.