- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- ATP-763-562/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimo, kuriuo Z. T., vadovaujantis ATPK 30¹ str., nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. 1158 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. T. nubausta pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad ji, nuo 2014-09-29 iki 2015-12-30 įgaliota laikinai užimti vadovės pareigas T (duomenys pakeisti) I.Į., pažeidė LR Darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido dirbti B. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. gruodžio 30 d. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. sausio 5 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Taip pat esant darbo sutarties požymiams leido dirbti G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. vasario 13,14 ir 15 dienomis šašlykų kepėju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Z. T., būdama įgaliota laikinai užimti vadovės pareigas T (duomenys pakeisti) IĮ, neužtikrino, kad B. L. ir G. Ž. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį, bei įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią, pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, pripažįstant Z. T. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. ir paskirti 1882 eurų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei neatsižvelgė į galiojančius teisės aktų reikalavimus.
Apeliantas pažymi, kad Z. T. tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, pažeidimo nepripažino, o teismas atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apelianto nuomone, apylinkės teismo motyvas, kad Z. T. atlikti veiksmai mažareikšmiai, pats pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino esamų aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, yra vertintinas kritiškai. Apelianto įsitikinimu, nelegalus darbas yra priskiriamas prie sunkiausių darbo teisės pažeidimų, tokia veika paprastai yra laikoma tyčine, ji padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą. Šiuo atveju nustatyta, kad apie 2015 m. vasario 13, 14 ir 15 dienomis nelegaliai T (duomenys pakeisti) IĮ dirbusio G. Ž. socialinio draudimo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius informuotas nebuvo, nebuvo sudaryta ir darbo sutartis. Pasak apelianto, esant tokioms aplinkybėms valstybei buvo padarytas turtinis nuostolis. Apeliantas pažymi, kad abejones dėl šių teismo motyvų kelia ir tai, jog patikrinimo metu 2014-12-30 nelegaliai dirbusi B. L. buvo paslėpta virtuvėje esančiame rūsyje ir tik atsitiktinumo dėka buvo rasta darbo inspektorių. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, jog Z. T. nėra piktybinė pažeidėja. Apeliantas mano, kad faktas, jog po 2014-12-30 patikrinimo, nustačius nelegaliai dirbančią B. L., po maždaug dviejų su puse mėnesio buvo nustatytas nelegaliai dirbantis G. Ž., leidžia suabejoti nutarime nurodyta aplinkybe. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas vertindamas Z. T. asmenybę, netikrino ir nenustatė, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra baustas administracine tvarka, nors VDI duomenimis Z. T. yra bausta administracine tvarka (pridedamas VDI išrašas). Apelianto nuomone, teismo motyvas, kad pažeidimas buvo pašalintas po inspektorių patikrinimo, yra vertintinas kritiškai, kadangi B. L. įdarbinta po trijų dienų, o toks terminas darbo teisėje yra pakankamai ilgas ir teisiškai reikšmingas. Svarbu paminėti, kad G. Ž. įmonėje įdarbintas nebuvo. Apeliantas pažymi, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelegalaus darbo kaip socialinio reiškinio pavojingumą, į įvairias galimas pažeidimo padarymo aplinkybes, numatė plačias baudos ribas, todėl teigti, kad pažeidimo sankcijoje numatytos baudos dydis yra per griežtas, apelianto nuomone, yra nekorektiška. Apeliantas mano, kad Z. T. paskyrus mažesnę nei sankcijoje administracinę nuobaudą, būtų pažeisti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 302¹¹ str. 2 d., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyrius neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 41³ str. 1 d., apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, Z. T. už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė 1158 eurų baudą.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad ATPK 30¹ str. nuostatos Z. T. atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali, arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatyta (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai), tačiau pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Z. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, taip pat skirdamas nuobaudą atsižvelgė į tai, kad Z. T. atlikti veiksmai mažareikšmiai, pats pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino esamų aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, Z. T. nėra piktybinė pažeidėja, B. L. po atlikto VDI patikrinimo buvo įdarbinta įmonėje sudarius su ja darbo sutartį, teisės pažeidimas yra pašalintas. Tačiau šiuo atveju minėtos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis, išimtiniu atveju, sudarančiu pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., švelninti ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažymėtina, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondo biudžetą, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, tuo padarant didelę žalą asmeniui ir valstybei. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju faktas, jog po 2014-12-30 patikrinimo, nustačius nelegaliai dirbančią B. L., po maždaug dviejų su puse mėnesio buvo nustatytas nelegaliai dirbantis G. Ž., leidžia suabejoti skundžiamame nutarime apylinkės teismo nurodyta aplinkybe, jog Z. T. nėra piktybinė pažeidėja. Be to, iš prie apeliacinio skundo pridėtos pažymos matyti, kad Z. T. 2015 m. vasario 24 d. jau buvo bausta už administracinių teisės pažeidimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje (ATPK 41 str. 1 d. ir 41⁵ str. 1 d.). Visa tai neigiamai apibūdina jos asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai individualizavo pažeidėjos atsakomybę, pažeidimo pobūdį ir aplinkybes bei nepagrįstai, nesant teisinio pagrindo, skyrė jai švelnesnę administracinę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali.
Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 41³ str. 1 d. keistinas, skiriant už šį pažeidimą sankcijoje numatyto dydžio nuobaudą. Skirdamas Z. T. administracinę nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, kad vienas iš nelegaliai dirbusių asmenų – B. L. praėjus trims dienoms po atlikto VDI patikrinimo buvo įdarbinta įmonėje sudarius su ja darbo sutartį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes Z. T. skirtina minimali ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimą:
1) panaikinti nutarimo dalį, kuria Z. T., vadovaujantis ATPK 30¹ str., pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. paskirta 1158 eurų bauda;
2) už Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą Z. T. paskirti 868 eurų dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (B. L., G. Ž.), iš viso 1736 eurų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.