Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos pagal pavedimo sutartį VšĮ „Klaipėdos butai“, ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja S. B. prašė ieškinį tenkinti, priteisti 2 503,97 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei nurodė, kad 2009 m. gruodžio 16 d. su atsakove buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pagal sutarties 4.3 p. atsakovė įsipareigojo už gyvenamųjų patalpų nuomą Sutartyje nustatyta tvarka mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ( 113,65 Eur per mėnesį). 2016 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8645-980/2016, kuriuo nutraukė 2009-12-16 Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės J. P. sudarytą gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; iškeldino atsakovę J. P. ir jos dukras iš nuomojamo buto, priteisė 3632,91 Eur nuomos mokesčio. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio priverstinio iškeldinimo atsakovė nemokėjo jokio nuomos mokesčio, todėl susidarė įsiskolinimas – 2503,97 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, kad prašo priteisti ne ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytą 2965,13 Eur sumą, bet 2 503,97 Eur pagal 2018-05-14 pažymą,- įsivėlė techninė klaida. Atsakovės butas buvo ne socialinis būstas, sutartyje buvo numatytas nuomos mokesčio kitimas.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. P. paaiškino, jog dėl nuomos mokesčio didinimo buvo nuspręsta vienašališkai, prie dokumentų nėra jos parašo, savivaldybė apie padidintus nuomos mokesčius nepranešdavo. Nurodo, jog savivaldybė siūlė socialinį būstą, tačiau reikėjo pasirašyti socialinio būsto sutartį, atsakovė nesutiko. Atsakovė nurodo, jog buto remontui išleido daug, langus, duris reikėjo keisti, daryti vidaus apdailą, tapetus keisti, jos teigimu, keičiantis butais, toks butas jai buvo tinkamas. Apie nuomos mokestį nieko nežinojo; sužinojo, kai pasirašė sutartį. Nurodo, jog mainų pagrindu iškeitė savo nuosavą butą D. K. į nuomojamą butą, priklausantį savivaldybei; tuo metu nesuprato, ką darė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškinio dalis dėl 461,16 Eur priteisimo nutrauktina.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybe, atstovaujama VšĮ „Klaipėdos butai“ ir atsakovė J. P. 2009 m. gruodžio 16 d. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį; minėta sutartimi Nuomotojas, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu (1998 m. spalio 15 d. Nr. 528) išnuomojo Nuomininkui J. P. ir jo šeimos nariams,- I. P., M. P. neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) ( 3 kambarių, 71,68 m2 naudingojo ploto), o Nuomininkas įsipareigoja valdyti ir naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka bei mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį; nuomos sutarties 4.3 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja sutartyje nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį, mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą bei mokestį už namo bendrųjų objektų nuolatinę priežiūrą, butui suteiktas komunalines paslaugas; nuomos mokestis mokamas kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtosios dienos (sutarties 7 punktas), už komunalines ir kitas paslaugas mokama pagal pateiktas sąskaitas (sutarties 8 punktas); nustatyta tvarka apskaičiuotų nuomojamų Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis perskaičiuojamas, bet ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Pasikeitus nustatyta tvarka apskaičiuotų nuomojamų Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžiui, keičiamas prie pasirašytos sutarties pridėtas Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas (9 punktas) (e. b. l. 4-7). Iš 2009 m. gruodžio 16 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akto matyti, kad apskaičiuotas gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis už visą nuomojamą bendrąjį plotą per mėnesį,- 200,87 Lt, su nuomos mokesčio apskaičiavimu J. P. susipažino, pasirašė ( e. b. l. 9-10). Iš 2012-01-01 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akto matyti, kad apskaičiuotas gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis už visą nuomojamą bendrąjį plotą per mėnesį,- 344,78 Lt, prie „susipažinau su nuomos mokesčio apskaičiavimu“ J. P. parašo nėra (e. b. l. 13). Iš 2015-07-01 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akto matyti, kad apskaičiuotas gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis už visą nuomojamą bendrąjį plotą per mėnesį,- 113,65 Eur, prie „susipažinau su apskaičiavimu“ J. P. parašo nėra (e. b. l. 14). Iš 2009-12-21 VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (e. b. l. 15-16). Iš 2018-05-14 pažymos Nr. 512 matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už nuomą nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio yra 2 503,97 Eur (e. b. l. 21). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 2060 nurodyta, kad J. P. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2018-05-31 iki 2020-06-10 (e. b. l. 48). Iš 1998-09-29 pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos matyti, kad J. P. nuosavybės teisė priklausė butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 49). Iš 1998-10-29 sutarties matyti, kad J. P. nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini), butą, Klaipėdos miesto valdybai leidus (1998-10-15 sprendimas Nr. 521), iškeitė į D. K. priklausančią teisę naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 50-51). Iš 1998-10-15 Klaipėdos miesto valdybos sprendimo dėl leidimo keistis butais matyti, kad nuspręsta leisti D. K. (šeima - 3 asmenys), gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (butas nuomojamas iš Savivaldybės, bendras naudingas plotas 71,81 kv. m, 3 kambariai, atskira virtuvė), su J. P. (šeima – 2 asmenys), gyvenančia (duomenys neskelbtini) (butas privatus, bendras naudingas plotas 78,78 kv. m. 3 kambariai, atskira virtuvė) (e. b. l. 52).

Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimo sumą ir prašo priteisti iš atsakovės J. P. 2 503,97 Eur negauto nuomos mokesčio. Atsakovė teigia, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu ir teiks priešieškinį ieškovei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo. Nurodo, kad nei 1998-10-29 sutartyje nei Klaipėdos miesto savivaldybės 1998-10-15 sprendime Nr. 521 nebuvo nurodyta, kad turės mokėti nuomos mokestį; suprato, kad neterminuotai ir nemokamai leidžiama naudotis butu; dėl nuomos mokesčio didinimo buvo nuspręsta vienašališkai, be jos sutikimo.

Pažymėtina, kad atsakovė priešieškinio byloje nepateikė. Ieškinys dėl skolos priteisimo grindžiamas tais pačiais motyvais, dėl kurių yra įsiteisėję teismo sprendimai: 2016 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8645-980/2016 dėl iškeldinimo ir nuomos mokesčio priteisimo bei 2017 m. birželio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kur nurodyta, kad „Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, skolos susidarymo priežastis – atsakovės savavališką atsisakymą vykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju vertintinas atsakovės pasyvumas – atsakovė vengė mokėti mokesčius už butą ar bent dalį nuomos mokesčio, todėl netinkamai vykdė prievolę pagal nuomos sutartį nuo 2013-06-01 iki 2016-04-30 ir už šį laikotarpį susidarė 3 632,91 Eur dydžio įsiskolinimas. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė J. P. pažeidė nuomos sutartį, nemokėjo mokesčių“. Atsakovės teiginius, jog ji suprato, kad jai neterminuotai ir nemokamai leidžiama naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), paneigia ir pačios atsakovės pasirašyta 2009-12-16 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurioje įtvirtinta nuomos mokesčio mokėjimo tvarka. Be to, pažymėtina, kad aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra patvirtintas ir 2015-07-01 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo pagrįstumas, nes buvo priteista nuomos mokesčio skola, paskaičiuota iki 2016 metų balandžio mėnesio. Atsakovės teiginiai dėl išlaidų buto (duomenys neskelbtini), remontui nenagrinėtini šioje byloje, kadangi priešieškinis byloje nėra pateiktas, be to, analogiški atsakovės argumentai buvo atmesti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kur buvo nurodyta, kad „kompensacijos priteisimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nepasisako“.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 503,97 Eur įsiskolinimą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.583, 6.584 straipsniai), todėl tenkintinas. Įvertinus, kad ieškinio suma teismo posėdžio metu buvo sumažinta nuo 2965,13 Eur iki 2503,97 Eur, ieškinio dalis dėl 461,16 Eur skolos priteisimo nutrauktina.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2018 m. birželio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti 500 Eur išlaidų už teisines paslaugas (e. b. l. 76-77). Atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė patyrė 500 Eur išlaidų už teisines paslaugas, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovei nepriteistinos. Pažymėtina, kad 2018-10-31 mokėjimo nurodymu 500 Eur VšĮ „Klaipėdos butai“ pervedė į advokato padėjėjos S. B. sąskaitą pagal 2018-10-31 sąskaitą-faktūrą, kuri teismui nepateikta, todėl nurodytas dokumentas nepatvirtina tos aplinkybės, kad 500 Eur buvo sumokėti už už ieškinio J. P. surašymą bei atstovavimą teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinį pasirašė bei teismui pateikė direktorė P. M., ieškinyje nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą, todėl advokato padėjėjos 2018-10-31 prašyme nurodyta 400 Eur suma už ieškinio paruošimą nelaikytina pagrįsta. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 3,78 Eur, mokėtinas žyminis mokestis byloje,-56 Eur. Ieškovei esant įstatymo atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šios išlaidos į Valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei, į. k. 188691433, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB Swedbank, iš atsakovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 2 503,97 Eur (du tūkstančiai penki šimtai trys eurai 97 ct) nuomos mokesčio, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2018 m. birželio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinio dalį dėl 461,16 Eur nutraukti.

Priteisti į Valstybės biudžetą iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 59,78 Eur ( penkiasdešimt devyni eurai 78 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pasirinktą banko sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.