Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. atstovo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Butavičiūtės 2024 m. vasario 19 d. nutarimu (toliau – ir Institucija) Nr. 81-ANR_N-1753-2024 G. S. 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams ir transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“, konfiskavimu nubaustas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2024 m. vasario 2 d., 10.10 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai per vienerius metus vairavo transporto priemonę „Mitsubishi Lancer“, valstybinis (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jos vairuoti, nes teisės vairuoti nėra įgijęs, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus (toliau – KET).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. S. iš esmės neginčija savo kaltės padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra keliamas tik administracinio poveikio priemonės – turto – transporto priemonės „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo panaikinimo apeliantui ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu klausimas, kuriuo apibrėžiamos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis skundas, papildomai akcentuojant, kad susiklosčiusi faktinė situacija, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės, o transporto priemonė, priklausanti jo sutuoktinei, yra būtina dėl jos prastos sveikatos būklės bei gyvenant kaimiškoje vietovėje, vis tik laikytina išskirtine ir sudarančia pagrindą spręsti dėl šios administracinio poveikio priemonės netaikymo. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Susipažinus su apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose nurodytais argumentais, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio 2024 m. kovo 19 d. nutarties ir Institucijos 2024 m. vasario 19 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad G. S. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, o jam skirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei transporto priemonės konfiskavimas individualizuotos tinkamai. Apylinkės teismas į skundo dėl Institucijos nutarimo argumentus atsakė plačiai, išsamiai ir motyvuotai, su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

9. ANK 424 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, padarytą pakartotinai, kuris užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Analizuojant pastarosios teisės normos turinį matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudai skirti turinčias reikšmės aplinkybes, pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai.

10. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad G. S. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nubaustas 1000 Eur bauda, jam paskirtos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, Institucija 2024 m. vasario 19 d. nutarimu pažeidėjui paskyrė ANK straipsnio sankcijoje numatytą maksimalią nuobaudą, maksimalios trukmės administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei papildomą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Įvertinusi ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, Institucija pagrįstai sprendė šiuo atveju esant pagrindą konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį, nustačiusi, kad perleisdamas turtą pažeidėjui turto savininkas (N. P.) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). G. S. atstovas neginčija Institucijos nutarimu paskirtų nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių teisėtumo, tačiau kelia turto konfiskavimo taikymo proporcingumo klausimą ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei šios papildomos administracinio poveikio priemonės G. S. neskirti.

11. ANK straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog automobilio konfiskavimas sukelia neproporcingus neigiamus padarinius automobilio savininkei ir G. S. sutuoktinei N. P., jos sveikatai, kadangi gali lemti jai nustatytos ligos (aktyvi antrinė progresuojanti išsėtinė sklerozė) progresavimą, komplikacijas, juolab, kad jai nustatytas 70 procentų nedarbingumas, o šeima gyvena kaimiškoje vietovėje, kur viešasis susisiekimas labai ribotas, transportas nepritaikytas neįgaliųjų poreikiams, tuo tarpu gydymas ir medicininės procedūros teikiamos tik Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nelaikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą lemiančiomis. Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip nustatyta šioje byloje, tiek G. S., sėsdamasis už automobilio vairo, žinojo neturįs teisės vairuoti transporto priemones, tiek jo sutuoktinė N. P., perduodama automobilį vairuoti sutuoktiniui, žinojo, kad šis neturi teisės vairuoti transporto priemones, dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo abu suprato, kad automobilis yra būtinas jų šeimos, o ypač – pačios sergančios N. P. poreikiams užtikrinti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama G. S. sulaikyti nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Todėl šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadoms, jog dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

13. Be to, viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad G. S. administracine tvarka ne kartą baustas už įvairius KET pažeidimus (dėl dalies atvejų sprendimai nėra priimti). Pastebėtina, kad analogišką šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytam pažeidimui, kai vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokios iš viso nėra įgijęs, G. S. per pastaruosius penkerius metus padarė jau šeštą – vienas toks atvejis nustatytas dar 2020 m. lapkričio 26 d. (50-ANR-N-241-2021), o per pastaruosius vienerius metus analogiškai jis nusižengė dar keturis kartus. Šioje byloje nustatytą nusižengimą jis padarė nepraėjus nė 2 mėnesiams nuo pastarojo nutarimo jo atžvilgiu. Kaip matyti, tik vieną kartą – 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu jam buvo paskirta papildoma administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kai konfiskuotas tai pačiai N. P. priklausantis automobilis „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtos administracinės nuobaudos G. S. galioja, nes paskirtų baudų jis nemoka. Šie duomenys patvirtina, kad G. S. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Šis nusižengimas yra jo neatsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Ankstesniais nutarimais jam taikytos švelnesnės nuobaudos ir vien imperatyvios administracinio poveikio priemonės jo nesulaikė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, kaip ir pastaruoju nutarimu paskirta papildoma administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Todėl nėra abejonės, kad tokiam asmeniui ši papildoma administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Kaip minėta, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

14. Nors apeliaciniu skundu akcentuojama ir tai, kad paskirtąja nuobauda neproporcingai nubaudžiama automobilio savininkė N. P., tačiau, įvertinus tai, kad automobilio savininkė pati perdavė transporto priemonę vairuoti sutuoktiniui, neabejotinai žinodama, kad šis neturi tokios teisės, nes ir anksčiau buvo nubaustas už analogiškus nusižengimus, ji turėjo suvokti ir galimas neigiamas pasekmes, juolab, kad viena transporto priemonė jau buvo konfiskuota ankstesniu Institucijos nutarimu, todėl ir šįkart privalo prisiimti dėl tokio savo neatsakingo elgesio kilusias neigiamas pasekmes. Šiame kontekste atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas esą teismas nepasisakė ir nevertino nei G. S., nei N. P. paaiškinimų dėl nusižengimo aplinkybių. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, posėdyje apklausė tiek N. P., tiek G. S., įvertino jų parodymus, pateiktus dokumentus ir šių duomenų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti. O vien tai, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens ir liudytojos pateiktus duomenis žemesnės instancijos teismas įvertino kitaip, nei to tikėtasi, nereiškia, jog priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o paskirta administracinio poveikio priemonė – neproporcinga.

15. Šių teismo išvadų nekeičia ir apeliacinio skundo argumentas, jog tokia situacija galėtų būti prilyginama būtinajam reikalingumui. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022). Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis), turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Nors nagrinėjamu atveju būtinasis reikalingumas grindžiamas tiek nepalankiomis meteorologinėmis eismo sąlygomis (apledėjusi, nevalyta, slidi kelio danga), tiek ir N. P. sunkia sveikatos būkle ir prastais įgūdžiais vairuoti tokiomis eismo sąlygomis, bei nuvažiuoti likusiu trumpu atstumu, tačiau nė viena šių aplinkybių ar jų visuma nesudaro pagrindo taikyti būtinojo reikalingumo nuostatas. Byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių ypatingai prastas ar pavojingas eismo sąlygas minėto įvykio metu, N. P. teisė vairuoti transporto priemones dėl sveikatos būklės įstatymo nustatyta tvarka taip pat nėra atimta, todėl vien tai, kad teisės vairuoti transporto priemones neturintis G. S. ketino nuvažiuoti tik trumpą atstumą, kuriame eismas nėra intensyvus ar jo vairavimo metu žala kitiems eismo dalyviams ar turtui nepadaryta, niekaip nemažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo, juolab įvertinus tai, kad pavėžėjimo paslaugą N. P. galėjo suteikti bet kuris kitas teisę vairuoti automobilį turintis asmuo, tačiau, kaip ir ankstesniais atvejais, pati N. P. automobilį vairuoti perdavė tokios teisės neturinčiam sutuoktiniui. Šių aplinkybių visuma patvirtina išvadą, jog G. S. padarytas pažeidimas nėra mažesnio, nei paprastai, pavojingumo, mažareikšmis ar padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

16. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias bylos aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo teisėtas ir pagrįstas, surašytas laikantis teisingumo ir proporcingumo principų, kam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. O apeliaciniame skunde jokių papildomų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant G. S. skundą pirmosios instancijos teisme, dėl kurių būtų pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nenustatyta.

17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės ir nuobaudos skyrimas, pateikė aiškius ir išsamius motyvus dėl papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo pagrįstumo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

18. Esant išdėstytiems motyvams, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. S. atstovo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.