Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi paskirtos galutinės subendrintos 7 (septynerių) metų 2 (dvejų) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų, o nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos 1 (vienų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 9 (devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 11 (mėnesių) laisvės atėmimo.

Civilinės ieškovės UAB „T“ ieškinys patenkintas ir iš M. T. priteista 891,91 Eur (aštuoni šimtai devyniasdešimt vienas Eur 91 centas) turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo valstybės naudai nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti mobiliojo ryšio telefoną „A“, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 11 d., paskambinęs įmonės UAB „T" konsultantei, panaudodamas A. Ž. asmens duomenis, be jo žinios ir sutikimo, pristatė save kaip A. Ž., taip UAB „T“ atstovą suklaidino dėl asmens, sudarančio sutartį ir ketinimų ją vykdyti, su paslaugų tiekėju UAB „T“ A. Ž. vardu sudarė mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo naudotis ryšio paslaugomis ir už įgyjamą telefoną periodinėmis įmokomis sumokėti, įmokų už telefoną nemokėjo, taip apgaule įgijo UAB „T“ turtą – 599 eurų vertės telefoną „A“.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. T. kaltė patvirtinta byloje esančiais rašytiniai įrodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į M. T. asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo pareiga – patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados – aiškios ir pakankamai argumentuotos.

6. Apeliaciniu skundu yra ginčijama nuteistojo kaltė ir įrodymų vertinimas, o būtent teigiama, kad M. T. nusikalstamos veikos nepadarė, byloje nėra įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių jo kaltę. Tvirtinama, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltę nuteistasis pripažino tik dėl to, kad norėjo padėti E. K., kuri ir padarė šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką.

7. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

8. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą.

9. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016 ir kt.).

10. Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018).

11. Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-303-693/2019 ir kt.).

12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. T. nuteistas už tai, kad paskambinęs UAB „T“ konsultantei, panaudodamas A. Ž. asmens duomenis, be jo žinios ir sutikimo, pristatė save kaip A. Ž., taip UAB „T“ atstovą suklaidino dėl asmens, sudarančio sutartį ir ketinimų ją vykdyti, su paslaugų tiekėju UAB „T“ A. Ž. vardu sudarė mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, kuria įsipareigojo naudotis ryšio paslaugomis ir už įgyjamą telefoną periodinėmis įmokomis sumokėti, įmokų už telefoną nemokėjo, taip apgaule įgijo UAB „T“ turtą – telefoną „A“.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas M. T. kaltu dėl sukčiavimo, nuosprendyje tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir pagrindė savo poziciją dėl kaltinime nustatytų aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir nuosekliai aptarti įrodymai, įvertinant tiek kiekvieną atskirai, tiek jų sąsajas tarpusavyje, todėl pagrindo abejoti apylinkės teismo sprendimu, nėra.

14. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad palaiko M. T. poziciją, jog jis nusikalstamos veikos nepadarė, o kaltę prisiėmė paprašytas E. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nuosprendyje ši nuteistojo versija yra argumentuotai paneigta ir atmesta remiantis byloje esančiais įrodymais. O būtent: į UAB „T“ klientų aptarnavimo centrą paskambino vyras, kuris prisistatė A. Ž., pateikė šio asmens visus duomenis, skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98). A. Ž., kurio pareiškimo pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, parodė, kad jokios sutarties su UAB „T“ nesudarinėjo, susirašinėdamas internete savo asmens dokumento nuotrauką nusiuntė nepažįstamam asmeniui, kadangi manė, jog susirašinėja su mergina (3 t., b. l. 10–11). Iš nukentėjusiojo anketinių duomenų matyti, kad jo naudojamas mobiliojo telefono numeris neatitinka skambinusio į UAB „T“. Pagal atliktų pokalbių išklotinių analizę nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie telekomunikacijos bokštelių, į kurių veikimo teritoriją patenka ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas. Be to, nustatyta, kad iš šio numerio du kartus skambinta į UAB „T“. Taip pat nustatyta, kad iš minėto telefono daug kartu skambinta I. M., kurios sūnus atlieka bausmę Marijampolės kalėjime (1 t., b. l. 136). Bausmę atliekantis A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pats mobilaus telefono neturėjo, tačiau jį turėjo tame pačiame būryje bausmę atliekantis M. T., su kuriuo gerai sutarė ir iš kurio dažnai pasiimdavo mobilųjį telefoną. Iš jo daug kartų yra skambinęs savo mamai ir draugei E. K., su kuria bendravo ir M. T. (1 t., b. l. 69–70). Apklausiamas teisme liudytojas A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (3 t., b. l. 13). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad su asmeniu, naudojančiu telefono numerį (duomenys neskelbtini) daug kartų kontaktavo ir E. K.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad prieš du metus pradėjo bendrauti su (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atliekančiu A. M., o prieš metus laiko ir su M. T., su kuriais susipažino per pažinčių programėlę. Taip pat nurodė, kad tiek A. M., tiek M. T. jai paskambindavo iš to paties telefono numerio (1 t., b. l. 54). Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja E. K. be kita ko parodė ir tai, kad M. T. prašydavo pasinaudoti jos banko sąskaita, į kurią gaudavo pavedimus ir ji pati jo vardu atlikinėjo pavedimus, taip pat kartą yra tekę jo prašymu paimti siuntą, kaip vėliau paaiškėjo, joje buvo telefonai, siuntą perdavė asmeniui, kurį atsiuntė M. T.. Siuntą priėmė (duomenys neskelbtini). Už pagalbą iš M. T. jokio atlygio nėra gavusi. Teigė, kad nuo lapkričio mėnesio prasidėjo jos atžvilgiu bylos dėl sukčiavimo, nors niekada to nedarė ir tokiais dalykais neužsiimdavo (3 t., b. l. 12).

15. Teisėjų kolegijos manymu, byloje reikšmingi ir nuteistojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose M. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Atliekant ikiteisminį tyrimą, apklausų metu jis itin išsamiai išdėstė visą veiksmų seką nuo to kaip buvo gauti nukentėjusiojo A. Ž. asmens duomenys, kurie vėliau buvo panaudoti sudarant sutartį su UAB „T“, nurodė ir telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi ir kuriuo buvo skambinta į mobilaus ryšio operatoriaus klientų konsultavimo centrą, iki to, koks mobiliojo telefono modelis buvo užsakytas ir kokiu adresu pristatytas (2 t., b. l. 113–114, 117, 149). Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistais savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad nusikalstamos veikos nepadarė, o prisiėmė kaltę už E. K., apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems argumentams, kad tokia nuteistojo pozicija vertinama kritiškai, kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės.

16. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad visas bylos detales sužinojo būtent iš E. K., kadangi ji buvo apklausta pirmiau ir gavusi savo apklausos protokolo lapus – atsiuntė jam, jis perskaitė jos parodymus ir tuomet viską papasakojo (2 t., b. l. 194–195). Šios aplinkybės buvo paneigtos apylinkės teisme apklausiant liudytojus E. K. bei ją apklausiusį pareigūną R. T.. E. K. parodė, kad ji pasirašė savo apklausos protokolus, tačiau jai protokolų kopijų tyrėjas nedavė (3 t., b. l. 12). Tyrėjas R. T. apklausiamas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje vykdė E. K. ir kitų asmenų apklausas. Pažymėjo, kad liudytojas niekada negauna jokių procesinių dokumentų, todėl liudytoja negalėjo gauti jokių kopijų, nes niekas neleidžia to daryti ir jų turėti ji negalėjo (3 t., b. l. 11). Nuteistojo poziciją, išsakytą teisiamojo posėdžio metu, paneigia ir byloje esantys liudytojos E. K. apklausos protokolai, kadangi juose nėra visiškai jokios informacijos apie nukentėjusįjį A. Ž., apie išviliotą asmens dokumentą, apie sudarytą sutartį su UAB „T“, apie sutarties metu užsakyto mobiliojo telefono aparato modelį ar konkretų adresą, kuriuo jis pristatytas, todėl akivaizdu, kad šių duomenų M. T. niekaip negalėjo sužinoti iš apklausų protokolų.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, kurie galėtų būti pripažinti M. T. kaltės neginčijamais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

18. Teisėjų kolegijos manymu byloje esantys įrodymai juos sujungiant į vientisą loginę grandinę suponuoja išvadą, kad būtent M. T., veikdamas tiesiogine tyčia, panaudodamas apgaulę, t. y. identifikuodamas save kaip A. Ž. ir taip suklaidindamas UAB „T“ darbuotoją apie sutarties sudarymo šalį, kas turėjo įtakos UAB „T“ atstovams apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir suteikiamų paslaugų, įgijo šios bendrovės turtą – 599 eurų vertės mobilųjį telefoną.

Dėl bausmės ir civilinio ieškinio

19. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

20. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skirdamas bausmę nusiteistajam pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamos veikos sunkumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką M. T. padarė būdamas recidyvistu, į jo atsakomybę charakterizuojančius duomenis, kad nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, anksčiau baustas ir teistas ir už panašaus pobūdžio veikas, kas pagrįstai teismui leido spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik M. T. paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, nepažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančių normų, paskirta bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl ją keisti nėra pagrindo.

21. Byloje UAB „T“ pareiškė 891,91 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 102–112), kurį pirmosios instancijos visiškai patenkino. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, civilinės ieškovės pateiktus dokumentus, patvirtinančius civilinio ieškinio dydį, sprendžia, kad civilinis ieškinys UAB „T“ naudai patenkintas pagrįstai.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

23. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. T. buvo nuteistas, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Vis tik, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš jo priteistas civilinis ieškinys, tačiau nuteistasis nedirba, duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo M. T. išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas (341,03 Eur) už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. T. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. T. valstybės naudai nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.