- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2S-753-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03925-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- L. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. G. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6853-512/2022 pagal pareiškėjų S. K. ir V. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Pareiškėja nurodė, kad ji yra abiejų pareiškėjų (sutuoktinių) V. K. ir S. K. kreditorė. Tačiau L. G. nebuvo įstatymo nustatyta tvarka informuota apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą ir apie sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį. Nei teismas, nei S. K. ir V. K. L. G., kaip abiejų sutuoktinių kreditorei, nepasiūlė įstoti į bylos nagrinėjimą. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi procesas minėtoje byloje buvo atnaujintas ir byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2. V. K. atstovas advokatas D. K. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-243-889/2023 ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-243-889/2023 dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, iškelta pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. K.. Klaipėdos apygardos teismui patenkinus ieškovės L. G. reikalavimą patvirtinti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą tarp L. G. ir V. K. už 105 000 Eur kainą, į sandorio kainą bus įskaityta 50 022,91 Eur prievolės suma, kuri iš esmės yra šios civilinės bylos ginčo objektas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-243-889/2023.
4. Teismas nustatė, kad šioje byloje pareiškėja L. G. siekia būti pripažinta abiejų pareiškėjų (buvusių sutuoktinių) V. K. ir S. K. kreditore. L. G. nurodė, kad pirkdama gyvenamąjį namą su priklausiniais įvykdė solidarią sutuoktinių V. K. ir S. K. prievolę – padengė jų solidarų kreditą, kurio paskirtis buvo susijusi su ginčo turtu, jo pagerinimu. Teismui panaikinus ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir sugrąžinus jį V. K., abu sutuoktiniai V. K. tapo solidariais L. G. skolininkais, o jų prievolės dydis – 50 022,91 Eur. Nors ši suma priteista anksčiau nurodytu teismo sprendimu tik iš V. K., teikiami įrodymai patvirtina, kad S. K. lygiai taip pat kaip ir V. K. privalo atsakyti kreditorei L. G., o prievolė yra solidari, nors teismas, nagrinėdamas actio Pauliana ieškinį, šios aplinkybės nepastebėjo ir neįtraukė į bylos nagrinėjimą S. K..
5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-243-889/2023 dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, iškelta pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. K.. Ieškiniu prašoma patvirtinti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą tarp L. G. ir V. K. dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažįstant anksčiau išvardytą turtą L. G. nuosavybe.
6. Teismo vertinimu, nurodytos bylos yra tiesiogiai glaudžiai teisiškai susijusios. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-243-889/2023 nustatytinos aplinkybės ir faktai, joje pareikštų reikalavimų išsprendimas ir priimtas sprendimas turės teisinės reikšmės šioje civilinėje byloje keliamiems klausimams: 1) ar yra prievolė ar ne, 2) jei taip, kam, kokia ir kokio dydžio. Todėl teismas konstatavo, jog šios civilinės bylos sustabdymas, iki bus išnagrinėta kita susijusi civilinė byla, sudarys sąlygas išvengti prieštaringų sprendimų ir užtikrins teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimą stabdomoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja L. G. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo V. K. atstovo prašymą sustabdyti civilinę bylą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismo nurodyta civilinių bylų sąsaja nepakankama, kad būtų galima taikyti bylos sustabdymo institutą. Teismas nenustatė, kokia konkrečiai kitoje byloje priimtino sprendimo reikšmė nagrinėjamai bylai dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kokios kitoje byloje nustatinėjamos faktinės aplinkybės bus reikšmingos sutuoktinių pareigoms pranešti kreditorius santuokos nutraukimo byloje.
7.2. Nagrinėjamoje byloje S. K. ir V. K. nuslėpė duomenis apie turimus kreditorius. Kartu K. nenurodė, ar prievolės apeliantei yra asmeninės, ar bendros ir kaip jos bus vykdomos po santuokos nutraukimo. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo neišspręsti privalomi su kreditore susiję klausimai. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-243-889/2023 sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo.
7.3. Nagrinėjamos bylos yra susijusios tuo, kad abiejose dalyvauja tos pačios šalys. Be to, priklausomai nuo Klaipėdos apygardos teismo sprendimo gali kisti sutuoktinių prievolių apeliantei dydžiai. Nepriklausomai nuo Klaipėdos apygardos teismo bylos baigties, apeliantė vis tiek liks V. K. kreditorė. Vadinasi, santuokos nutraukimo byloje neišvengiamai bet kuriuo atveju turės būti nurodyta sutuoktinių kreditorė L. G. ir aptartas prievolių jai vykdymas.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjai V. K. ir S. K. pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Klaipėdos apygardos teismui patenkinus ieškovės L. G. reikalavimą patvirtinti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą tarp L. G. ir V. K. už 105 000 Eur, į sandorio kainą bus įskaityta 50 022,91 Eur prievolės suma, kuri iš esmės yra Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eA2-3210-639/2023 ginčo objektas. Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-243-889/2023 nebeliks ir Klaipėdos apylinkės teisme iškeltoje byloje Nr. eA2-3210-639/2023 ginčo objekto.
8.2. Reikalavimai nagrinėjami Klaipėdos apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme negali būtį tenkinami vienu metu.
8.3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-222-618/2021 nurodė, kad L. G. kreditorius 50 022, 91 Eur yra konkretus asmuo V. K.. S. K. jokių sandorių su L. G. nevykdė ir solidarios atsakomybės dėl V. K. skolų neprisiima.
Šalies argumentai
8.4. L. G. iniciatyva iškelta dar viena civilinė bylą dėl skolos priteisimo iš V. K. Nr. eL2-8159-522/2023. L. G. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo priteisti iš skolininko V. K. 25 979,00 Eur skolos, 1 766,03 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. V. K. pareiškė prieštaravimus dėl skolos priteisimo. Civilinė byla Nr. eL2-8159-522/2023 ir Nr. eA2-3210-639/2023 yra tiesiogiai susijusios. Tai taip pat yra pagrindas palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Pareiškėjai V. K. ir S. K. kartu su atsiliepimu į pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą pateikė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimų ir teismo įsakymo kopijas iš civilinės bylos Nr. eL2-8159-522/2023. Tačiau pareiškėjai nepateikė prašymo priimti teikiamus rašytinius dokumentus, nenurodė jokių motyvų, kodėl teikiami rašytiniai dokumentai turėtų būti priimami, kaip jie susiję su atskirajame skunde keliamais klausimais, kodėl naujai teikiamų rašytinių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kokias aplinkybes, egzistavusias skundžiamos nutarties priėmimo metu, jie gali patvirtinti. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjų teikiamus rašytinius dokumentus ir jų nevertina.
Dėl ginčo esmės
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-243-889/2023. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytos bylos yra tiesiogiai glaudžiai teisiškai susijusios. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr.e2-243-889/2023 nustatytinos aplinkybės ir faktai, joje pareikštų reikalavimų išsprendimas ir priimtas sprendimas turės teisinės reikšmės šioje civilinėje byloje keliamiems klausimams: 1) ar yra prievolė, ar ne, 2) jei taip, kam, kokia ir kokio dydžio. Apeliantė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdama, kad teismo nurodyta civilinių bylų sąsaja nepakankama, kad būtų galima taikyti bylos sustabdymo institutą. Teismas nenustatė, kokia konkrečiai kitoje byloje priimtino sprendimo reikšmė nagrinėjamai bylai dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kokios kitoje byloje nustatinėjamos faktinės aplinkybės bus reikšmingos sutuoktinių pareigoms pranešti kreditorius santuokos nutraukimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiems atskirojo skundo argumentams.
14. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022).
17. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo, todėl nacionaliniai teismai neatleisti nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydami bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).
18. Kaip matyti iš anksčiau paminėtos kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, vien tik dviejų teismuose nagrinėjamų bylų sąsajų egzistavimas nėra pagrindas stabdyti vieną iš jų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie konkrečiai faktai bus nustatinėjami Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-243-889/2023, kokią konkrečiai reikšmę jie gali turėti šiai bylai, kodėl konkrečiai šių faktų negali nustatyti pats atnaujintą bylą nagrinėjantis teismas. Vien tik pirmosios instancijos teismo abstraktus argumentas, kad kitoje byloje nustatytinos aplinkybės ir faktai turės teisinės reikšmės šioje byloje keliamiems klausimas, kaip teisingai savo atskirajame skunde atkreipė dėmesį apeliantė, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti bylą. Savo ruožu atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuojama aplinkybė, kad išnagrinėjus Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-243-889/2023 išsispręs klausimas dėl apeliantės nurodomo (tikro ar tariamo) solidaraus S. K. ir V. K. įsiskolinimo, nesudaro savarankiško pagrindo sustabdyti šią bylą.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, turi, be kita ko, nustatyti, ar teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl anksčiau į bylą neįtraukto asmens materialiųjų teisių arba teisėtų interesų (pvz., teismo sprendime pasisakyta dėl asmens teisių ir pareigų, teismo sprendimu sukurtos asmeniui teisės ir pareigos, įtvirtintas asmens teisių pažeidimas, neįvertinus neįtraukto asmens pateiktų įrodymų, asmens teisės ir pareigos nustatytos netinkamai ir kt.). Atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialiosios teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022). Santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Būtent šiame kontekste kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019).
20. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, teismas atnaujintoje civilinėje byloje nagrinėjamu atveju visų pirma turi įvertinti, ar teismo sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nuspręsta dėl pareiškėjos L. G. materialiųjų teisių ar teisėtų interesų ir jos materialiosios teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti (yra pažeidžiami) (ir jei taip – motyvuotai sustabdyti bylą, kol sutuoktiniai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalis), o ne (sustabdęs bylą) laukti, kol apeliantės nurodomas jos teisių pažeidimas galbūt bus (arba nebus) pašalintas priėmus teismo sprendimą kitoje byloje. Pastebėtina ir tai, kad atnaujintoje byloje apeliantė ieškinio S. K. ir V. K. nėra pareiškusi, nieko priteisti iš S. K. ir V. K. neprašo (prašymu dėl proceso atnaujinimo ji siekia, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių būtų pripažinti atitinkami įsiskolinimai), todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia, kaip atitinkamų skolų pripažinimas šioje byloje (jei teismas nuspręstų, kad jų nenurodymas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių reiškia nusprendimą dėl jų ir L. G. materialiųjų teisių pažeidimą) galėtų būti kliūtimi atlikti jų įskaitymą kitoje byloje Nr. e2-243-889/2023.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinės bylos sustabdymo institutą ir dėl to be pakankamo pagrindo sustabdė civilinę bylą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nutaria skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
22. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju nevertintina aplinkybė, kad L. G. pateikė ieškinį dėl 27 745,03 Eur priteisimo iš atsakovo V. K. (civilinė byla Nr. e2-7818-323/2023), nes apeliacinės instancijos teismas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertina pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes. Be to, jei pirmosios instancijos teismas, šia nutartimi bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nuspręs minėtą aplinkybę vertinti tuo aspektu, ar ji nesudaro savarankiško pagrindo sustabdyti bylą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėtų įvertinti, ar ginčo minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7818-323/2023 išsprendimas gali turėti kokią nors reikšmę šiai bylai. Šiuo aspektu, be kita ko, gali būti aktualu įvertinti, ar teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių V. K. ir S. K. kažką nusprendė dėl minėtoje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinis privalo išvardyti savo asmeninius kreditorius, ar jų nepaminėjimas tokioje sutartyje kaip nors paveikia (daro įtaką) tokių kreditorių materialiąsias teises ar pareigas ir sudaro pagrindą teigti, kad tokia sutartimi buvo nuspręsta dėl tokių kreditorių materialiųjų teisių ar pareigų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsisakyti priimti pareiškėjų V. K. ir S. K. kartu su atsiliepimu į pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą pateiktus naujus rašytinius įrodymus.