Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams,

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 159 straipsnį (4 veikos) laisvės apribojimo bausme 2 metams, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, 2014 m. birželio 13 d. paleistas atlikęs bausmę,

Telšių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutine 20 parų arešto bausme,

Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą galutine 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, galutine 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariams fizinį skausmą, t. y. 2021 m. sausio 1 d. apie 11.30 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumą nusistatyti atsisakė), virtuvėje kilusio konflikto su patėviu P. A. metu, delnu sudavė sėdinčiam ant kėdės P. A. vieną kartą į galvos sritį, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, išgirdusiai konfliktą ir į virtuvę atėjusiai savo motinai R. A. suėmė abiem rankomis už krūtinės ir ją pastūmė, dėl ko ji krisdama susitrenkė pečius, taip mušdamas ir smurtaudamas savo šeimos nariams – nukentėjusiesiems P. A. ir R. A. – sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Pripažįsta, kad sutrenkė patėviui iš delno į galvos sritį ir pastūmė mamą. Daug laiko negali grįžti į namus. Dabar nėra jokių konfliktų, sugyvena draugiškai, grįžta į namus per mėnesį vieną kartą. Nukentėjusiųjų atsiprašė ir jam atleido. Dabar susitinka, gyvena taikiai. Po naujų metų, gal sausio 1 d. baiginėjo likučius, eidamas į virtuvę P. A. paprašė cigaretės, matė, kad turėjo, bet specialiai nedavė. Tai ir privertė taip pasielgti. Supranta, kad tai ne priežastis naudoti smurtą. Kojomis jo nespardė, tik iš delno vieną sykį trenkė. Tiksliai nepamena, žino, kad garsiai pradėjo šaukti, gal atbėgo mama ir gal ją pastūmė. Dėl savo veiksmų blogai jaučiasi. Negali prisiminti, kiek alkoholio buvo suvartojęs. Naujųjų išvakarėse buvo išgėrę nemažai, o iš ryto tik po kelias stiklines alaus. Konflikto metu nebuvo visiškai išsiblaivęs. Jei būtų buvęs blaivas, tai būtų kitaip elgęsis. Blaivas nekonfliktuoja, pasako piktesnį žodį, bet rankomis nesinaudoja. Po to įvykio nebuvo kitų konfliktų, kad būtų naudojęs smurtą. Šiuo metu statybose įvairius darbus atlieka. Dirba pas pusbrolį, ten bus dar maždaug pusę metų. Ikiteisminių tyrimų daugiau nėra. Bausmę kontroliuoja Klaipėdos probacija. Laikytis įpareigojimų sekasi gerai, viską vykdo. Laikausi ir alkoholio nevartoja. Išgeria stiklinę alaus, o stipresnių gėrimų daug mažiau. Kiek atvažiavo, visada buvo blaivus.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

A. Z. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

– nukentėjusysis P. A. parodė, kad A. Z. jau ne pirmą kartą prieš jį smurtauja. Jis nelabai sutaria su A. Z., jie praktiškai nebendrauja, bet gyvena vienuose namuose, todėl susitinka ir bendrauti tenka. 2021 m. sausio 1 d., apie pietus, A. Z. atsikėlęs atėjo į virtuvę ir pradėjo piktintis, kad jis jam neleidžia eiti pas draugus gerti, pasidarė agresyvus, keikėsi. Paskui iš pykčio A. Z. sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvą. Jam iškart suskaudo galvą, sąmonės neprarado. Daugiau A. Z. jam smūgių nesudavė. Po to į virtuvę atėjo R. A. ir pradėjo šaukti, ką jie čia daro, nes kilo triukšmas: jis ir A. Z. garsiai kalbėjo, šaukė vienas ant kito. Jis mano, kad R. A. nematė, kaip A. Z. sudavė jam smūgį į galvą, tik vėliau jis sugyventinei pasakė, kad A. Z. jam sudavė smūgį į dešinę galvos pusę. Paskui A. Z. puolė ant savo mamos: ją pastūmė ir pargriovė ant žemės. R. A. skaudžiai susitrenkė, nes sakė, kad jai dėl to pastūmimo buvo sukeltas skausmas. Paskui A. Z. nieko nedarė nei jam, nei R. A., nuėjo į savo kambarį. Jis iškvietė pareigūnus, nes A. Z. vis nepasimoko dėl savo veiksmų. Jis ieškinio byloje neteiks, nes A. Z. nieko neturi, nedirba. Jis dėl šito įvykio į medikus nesikreipė nei įvykio dieną, nei po įvykio. Gėrė vaistų nuo skausmo dėl galvos sumušimo, skausmas praėjo po kelių dienų (I t., b. l. 31-33). Nukentėjusysis P. A. papildomos liudytojo apklausos metu parodė, kad įvykio dieną pas jį namuose buvo P. ir H. K. Jie su A. jo kambaryje gėrė alkoholį. Paskui A. vienas atėjo į virtuvę ir jam sėdinčiam sudavė vieną smūgį delnu į galvą. Po visko jis išėjo kviesti pagalbos ir skambino policijai. Paskui įėjęs į namus matė, kad P. ramino A. ir netrukus atvyko pareigūnai, kuriuos jis pasitiko lauke (I t., b. l. 198-199);

– nukentėjusioji R. A. parodė, kad A. Z. yra jos sūnus, kuris yra geras, tik kai išgeria, pasidaro agresyvus, smurtauja prieš ją ir jos sugyventinį P. A. 2021 m. sausio 1 d. nuo ryto namuose, virtuvėje, toliau visi trys šventė Naujuosius metus. Dėl ko kilo konfliktas, ji dėl girtumo neprisimena, bet A. Z. užtenka nors vieno nepatinkančio žodžio ir jis tampa agresyviu. Taip buvo ir tądien. Apie 11.00 val. ji, matyt, kažką sūnui pasakė, šis supyko ir parvertė ją ant žemės, t. y. stūmė už pečių, dėl ko ji nukrito ant grindų, ir tada A. Z. laikė jos rankas. Toks veiksmas sukėlė jai fizinį skausmą, jai skaudėjo pečius ir kojas, nes ji skaudžiai nukrito ant grindų, skaudėjo kokias dvi paras, skausmui numalšinti vartojo nuskausminamuosius vaistus (duomenys neskelbtini). Į medikus nesikreipė, pas ekspertus nevažiavo. Tą pačią dieną A. Z. smurtavo ir prieš P. A., bet dėl girtumo ji tiksliai neprisimena, ar prieš tai, kai ją nuvertė ant žemės, ar po to. Tik pamena, kad A. Z. trenkė kumščiu P. A. į galvą, tačiau kiek kartų sudavė ir kur, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Po A. Z. smurto P. A. iškvietė policiją. Jai ant kūno po šio smurto jokių žymių nesimatė, o P. A. galvos dešinėje pusėje matė guzą. Dėl šio įvykio A. Z. jos atsiprašė, ji sūnui atleido, civilinio ieškinio nereiškia, tik nori, kad A. Z. daugiau prieš ją ir jos sugyventinį P. A. nesmurtautų (I t., b. l. 40-42). Nukentėjusioji R. A. papildomos liudytojo apklausos metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. pas juos į namus buvo atėję K. P. ir H. K. atėjo pas jos sūnų, nes jie yra jo draugai, ir visi jie vartojo alkoholį, šventė Naujus metus. Kitą rytą ji su P. buvo virtuvėje, jie dviese vartojo alkoholį. Vėliau ji trumpam buvo išėjusi iš virtuvės ir atėjo tada, kai įvyko konfliktas tarp P. ir A., nes išgirdo triukšmą. K. buvo pas A. kambaryje, o paskui, kai įvyko konfliktas virtuvėje, kurio metu sūnus ją pastūmė, po visko atėjo į virtuvę P., kuris bandė raminti A., o ji šaukė ant A. dėl jo elgesio. Kai atvyko pareigūnai, abu su P. prašė, kad jie išvarytų K. iš jų namų, nes jie buvo nepageidaujami. Kai K. ateina pas jos sūnų, jie būna pas A. kambaryje, ji su P. su tais jaunuoliais nebendrauja, nes tai yra A. draugai, jis juos parsiveda į savo kambarį (I t., b. l. 192-194);

– 2021 m. balandžio 19 d. atlikta akistata tarp nukentėjusiosios R. A. ir įtariamojo A. Z., kurios metu nukentėjusioji R. A. parodė, kad 2021 m. sausio 1 d. ji buvo kitame kambaryje, kai išgirdo triukšmą. Atėjusi į virtuvę pamatė, kad A. ir P. pykstasi. Ji nematė, ar A. prieš P. naudojo fizinį smurtą, nes girdėjo tik jų kivirčą. Atėjusi lindo į jų tarpą ir ją A. pastūmė, dėl ko ji nukrito ant žemės, susitrenkė abu pečius. Jai skaudėjo sumuštą vietą, ryte skausmas praėjo. A. jos atsiprašė, ji sūnui atleido. A. Z. parodė, kad su mamos parodymais sutinka. Jis dėl išgerto alkoholio kiekio neprisimena šių aplinkybių bet, jei mama nurodo tokias aplinkybes, vadinasi, taip ir buvo. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (I t., b. l. 150-152);

– 2021 m. balandžio 19 d. atlikta akistata tarp nukentėjusiojo P. A. ir įtariamojo A. Z., kurios metu P. A. parodė, kad 2021 m. sausio 1 d. dieną A. Z. jam padarė sužalojimą galvos srityje, priekinėje dalyje, ties kakta. Jis trenkė kumščiu į galvą, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Jis su A. susitaikė, jis A. atleido. Jis sėdėjo virtuvėje, kai A. jam trenkė, įvyko konfliktas, dėl to A. sudavė jam į galvą. A. Z. parodė, kad viskas buvo taip, kaip sako P. Jis negali paaiškinti, kodėl ankstesnėse apklausose neigė, kad sudavė smūgį P. į galvą, bet dabar nori prisipažinti, kad sukėlė fizinį skausmą P. Įvykio metu jis buvo neblaivus, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Įvykį matė jo mama (I t., b. l. 158-160);

– 2021 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrė P. A. ir R. A., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusių asmenų dėl jų fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti jie akivaizdžiai neblaivūs, girtumą nusistatyti atsisakė, matomų sužalojimų nėra. Smurtu įtariamas A. Z. agresyvus, jo kūne matomų sužalojimų nėra. P. A. ir R. A. paaiškino, kad namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būnant virtuvėje tarp P. A. ir posūnio A. Z. kilo žodinis konfliktas. Jo metu A. Z. sudavė P. A. vieną smūgį kumščiu į dešinę galvos pusę, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Po to A. Z., suėmęs už pečių, stūmė savo motiną R. A. ant grindų ir laikė prispaudęs, dėl ko R. A. skaudėjo dešinę ranką (I t., b. l. 15-18);

– 2021 m. sausio 1 d., 12.05 val., alkoholio kiekio matuokliu P. A. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, 2021 m. sausio 1 d., 12.14 val., R. A. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (I t., b. l. 28);

– kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota atlikta vaizdo įrašo apžiūra, gauta iš "Body" kameros Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 12 d. (I t., b. l. 167-170);

– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje fotografuota, prijungtos 5 skaitmeninės nuotraukos (I t., b. l. 19-21, 22-25);

– 2021 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime dėl P. K. apklausos telefonu nurodyta, kad 2021 m. kovo 8 d., 13.20 val., tarnybiniu telefonu buvo susisiekta su P. K., kuris paaiškino, kad liudytojo (nukentėjusiojo) teisės ir pareigos jam yra žinomos, jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. P. K. sutiko, kad apklausa būtų atlikta telefonu ir paaiškino, kad 2021 m. sausio 1 d. dieną jis pas A. Z. nebuvo, o buvo tik išvakarėse, t. y. 2020-12-31. Tą vakarą jie atsigėrė alaus, žiūrėjo fejerverkus ir apie pirmą valandą jis su broliu išėjo namo. Tą vakarą jis pas A. buvo nuėjęs su savo broliu V. K. Paklausus, kodėl A. Z. nurodė, kad jis buvo atėjęs pas jį sausio 1 dieną, P. K. atsakė, kad, galimai, A. Z. susimaišė dėl girtumo. Kol jis buvo pas A., tarp A. ir P. nebuvo jokių konfliktų. Pasak P. K., P. dėl bet kokio jam pasakyto nepatinkančio žodžio iškart nori kviesti pareigūnus. Paklausus, dėl ko dažniausiai kyla konfliktai tarp P. ir A., P. K. nurodė, kad konfliktai vyksta tarp R. ir P., o ne A. Nebuvo tokio atvejo, kad A. eitų prašyti patėvio cigarečių, nes pats A. duoda savo patėviui cigarečių (I t., b. l. 121-122). Liudytojas P. K. papildomos apklausos metu parodė, kad jis buvo pas A. Z. per Naujus metus. Jis duodamas ankstesnius parodymus sumaišė dienas ir dėl išgerto alkoholio kiekio nesiorientavo laike. Jis buvo pas A. ir jį ramino virtuvėje. Girdėjo, kad R. šaukė, pykosi su A., bet jis pačio įvykio nematė. Tik paskui kambaryje A. sakė, kad dėl to, jog nedavė cigarečių, sudavė į veidą savo patėviui. Jis įvykio ir A. konflikto su patėviu nematė. Paskui atvyko policija ir juos su broliu V. išprašė iš A. namų, nes buvo nepageidaujami. Jo brolis H. tuo metu miegojo kambaryje esančioje lovoje, todėl jis išvis nieko nematė, tik atvykę pareigūnai jo brolį pažadino ir juos abu išprašė. Jis su broliu, kol vyko išgertuvės pas A., buvo jo kambaryje, tik vėliau, išgirdęs triukšmą, jis vienas nuėjo pažiūrėti į virtuvę ir ramino A., kad nesipyktų. Jis virtuvėje alkoholio nevartojo, ten buvo tik R. su P., o jie su broliu buvo A. kambaryje (I t., b. l. 186-188).

– 2021 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime dėl V. K. apklausos telefonu nurodyta, kad 2021 m. kovo 8 d., 13 val. 12 min., tarnybiniu telefonu buvo susisiekta su V. K., kuris paaiškino, kad liudytojo (nukentėjusiojo) teisės ir pareigos jam yra žinomos, jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. H. K. sutiko, kad apklausa būtų atlikta telefonu ir paaiškino, kad jis su savo broliu P. K. buvo nuėjęs pas savo kaimyną A. Z., Naujųjų metų išvakarėse, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d. vakare. Jie visi ten gėrė alkoholį. Jiedu su broliu pabuvo iki kol šaudė fejerverkus, o paskui, apie pirmą valandą nakties, abu grįžo namo. Sekančią dieną, t. y. 2021 m. sausio 1 d., nei jis, nei brolis pas A. į namus nebuvo atėję. Jis negali paaiškinti, kodėl A. nurodė, kad jis pas jį buvo atėjęs, galimai, jis suklydo ir sumaišė dienas dėl savo girtumo. Kol jis su broliu buvo pas A. Z. namuose, A. mama R. su savo sugyventiniu P. ginčijosi žodžiais, tačiau jis jokio smurto nematė, jų konfliktas buvo tik žodiniai. A. nekonfliktavo su patėviu, bent jau kol jie buvo pas juos namuose, ir jokių cigarečių A. patėvio neprašė, tai patėvis buvo atėjęs ir jo prašė cigarečių. Paskui neblaivūs R. su P. nuėjo miegoti. P. ir jam norėjo iškviesti pareigūnus dėl to, kad jis jį necenzūriniais žodžiais pasiuntė. Jis mano, kad P. yra linkęs fantazuoti ir meluoti bei skambinti pareigūnams dėl niekų. Jis yra visiškai įsitikinęs, kad sausio 1 dieną visai nebuvo atėjęs pas A. į namus. Vėliau iš kaimynu jis sužinojo, kad A. buvo sulaikytas pareigūnų, tačiau jis pats su A. susitikęs nebuvo. Kiek jam žinoma, A. po sulaikymo namo negrįžo ir gyveno pas dėdę (duomenys neskelbtini). Dėl ko A. buvo sulaikytas pareigūnų, jis nežino (I t., b. l. 117-118).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. Z. padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir A. Z. kaltei įrodyti. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. Z. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, apžiūros protokolų duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. A. Z. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtavo prieš kartu gyvenantį mamos sugyventinį ir savo mamą ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams. A. Z. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. Teismas pažymi, tokia situacija, kai asmeniui per nedidelį laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais, negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamojo girtumo laipsnis nebuvo nustatytas, nes kaltinamasis atsisakė nusistatyti girtumą (I t., b. l. 167-170), tačiau jo paties parodymai ir byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Z. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis pagal byloje pateiktus ir teismų informacinės sistemos duomenis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas du kartus (pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 18 d. nuosprendį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendį). Per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas keturis kartus (I t., b. l. 179-182). Pagal į bylą pateiktus duomenis asmuo niekur nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje (b. l. 65-66). Įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. Z. kitą nei prokuroro pasiūlyta, tačiau BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, skiriant šios bausmės rūšies maksimalų dydį, t. y. skirtina 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam A. Z. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 60 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežčiausios bausmės pridedant iš dalies švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, švelnesnė bausmė keistina griežtesne ir A. Z. skirtina galutinė subendrinta 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas pagal Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendį bei nuo 2021 m. sausio 1 d. 12.10 val., iki 2021 m. sausio 3 d., 10.25 val. (dvi paros) (I t., b. l. 59-63, 64-65) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – penkias laisvės atėmimo dienas.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalis nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Z. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 18 d. nuosprendį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendį, t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo nuosprendžių priėmimo, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltinamasis tinkamai vykdo probacijos sąlygas pagal Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžius, atsižvelgtina į jo socialinę aplinką ir tai, kad nebegyvena su nekentėjusiais, taip pat įvertintinas jo prisipažinimas ir gailėjimasis bei susitaikymas su nukentėjusiaisiais. Be to, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo nuteisimas pagal atskirus nuosprendžius negali būti priežastimi sunkinti kaltinamojo teisinę padėtį. Įvertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Nukentėjusieji P. A. ir R. A. civilinio ieškinio byloje nereiškia.

A. Z. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (I t., b. l. 143-145).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Z. 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta galutine 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 2 d. 16 val. 15 min. iki 2020 m. gruodžio 3 d. 15 val. 1 min. (viena para), nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 19 val. 40 min. iki 2020 m. gruodžio 14 d. 13 val. 30 min. (dvi paros) ir nuo 2021 m. sausio 1 d. 12.10 val. iki 2021 m. sausio 3 d., 10.25 val. (dvi paros) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 5 (penkias) laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. Z. atidėti 2 (dvejiems) metams, A. Z. įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. Z. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.