Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta tuo pačiu adresu, neteistas (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu M. G., už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281(1) straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos L. G. atsakomybei),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

M. G. 2021 m. gruodžio 31 d. apie 18.41 val. (duomenys neskelbtini) pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - automobilį „Ford Eco Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - 18.24 val. jam nustatytas 2,34 promilių neblaivumas.

Be to, M. G. 2023 m. kovo 7 d. apie 19.54 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) gatve nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Ford Eco Sport", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0710, jam nustatytas 3,21 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl 2021 m. gruodžio 31 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, M. G. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, todėl įrodymai, kuriais pagrįstos šiame nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami. Tai, kad sprendžiant dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, iš naujo nenustatoma, ar buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kas ją padarė, nes šių nusikalstamų veikų padarymo faktas ir asmuo, jas įvykdęs, jau yra nustatyti, išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklioje praktikoje (žr. pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-429/2007, Nr. 2K-418/2007, Nr. 2K-7-266-511/2018 ir kt.).

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. kovo 7 d. vakare apie 20:00 valandą vairavo lizinginį automobilį „Ford eco sport“, vairavo (duomenys neskelbtini) gatve prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Express market“, buvo neblaivus kai vairavo, įpūtė 3,21 promiles. Mano, kad turi jau priklausomybę alkoholiui, kreipėsi pas psichologus, sutiktų ir gydytis, nes pripažįsta, kad reikia pagalbos.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas M. G. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Byloje pačio kaltinamojo M. G. parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, vaizdo įrašu, fotonuotraukomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, tarnybiniu pranešimu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. M. G. 2023 m. kovo 7 d. apie 19.54 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) gatve nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Ford Eco Sport", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0710, jam nustatytas 3,21 promilių neblaivumas. M. G. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus neblaivumo ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

M. G. 2021 m. gruodžio 31 d. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12d. priimtame nuosprendyje, tačiau kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Ši materialinės teisės norma įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2007-11-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-429/2007). Nustatyta, jog M. G. naują tyčinį nusikaltimą padarė laidavimo metu, todėl šiuo nuosprendžiu sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas ir skiriama bausmė.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijas, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis M. G. padarė du nesunkius tapačius tyčinius nusikaltimus, abu nusikaltimai baigti, ankščiau neteistas, laikomas nebaustu administracine tvarka, praeityje baustas už vieną administracinį nusižengimą, tačiau nuobauda negaliojanti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. G. priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė. Teismo posėdžio metu pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, dėl ko lankosi pas psichologą, sutiktų ir gydytis nuo priklausomybės. Kaltinamasis dirba kvalifikuotą darbą, yra aukštesniojo išsilavinimo, turi nepilnametį išlaikomą vaiką.

Paskyrus bausmes už abi nusikalstamas veikas, bausmių bendrinimas BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo atveju nėra numatytas nei BK 63 straipsnyje, nei BK 64 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje (Nr. 2K-P-429/2007) yra pasisakyta, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo atveju paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131/2013, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-233-519/2016). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirtos bausmės už abi veikas bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo M. G. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Duomenų, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisykles, dėl ko galėtų būti laikytinas piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju, šioje byloje nenustatyta. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas net 3,21 promilės girtumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas – sunkus girtumo laipsnis, kuris antro pūtimo metu dar padidėjo iki 3,33 promilių, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, kaltinamojo teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius M. G., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo dirba, bet teisė vairuoti nėra būtina darbui, bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog padaryti du tapatūs šiurkštūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, į tai, kad asmuo dirba, tačiau teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo

BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford eco sport“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, kuris kaip patvirtina bylos duomenys nebuvo informuotas nei apie ketinamą daryti 2021-12-31 nusikalstamą veiką M. G. vairuojant lizinginį automobilį būnant neblaiviu, juolab nėra duomenų, kad šis juridinis asmuo būtų buvęs informuotas ir apie M. G. 2022-04-12 teismo nuosprendžiu pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto vertės konfiskaciją. Akivaizdu, kad minėto automobilio savininkas UAB „Swedbank lizingas“ nežinojo ir apie ketinamą daryti 2023 m. kovo 7 d. nusikalstamą veiką, nes kaip minėta kaltinamasis minėtą automobilį naudojo lizingo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 14 180 Eur su PVM (b. l. 55), kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teigiamai charakterizuojamas, neteistas nebaustas administracine tvarka, išlaiko nepilnametį vaiką, dirba, turi kreditorinių įsipareigojimų, moka lizingo įmokas. Įvertinus šias aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo principų kriterijus, visos automobilio vertės - 12240 eurų sumos konfiskavimas varžytų kaltinamojo teises daugiau, negu yra būtina. Šios kaltinamojo padėtį apibūdinančios aplinkybės bei nurodyta konfiskuotino turto vertė, leidžia daryti išvadą, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė ir psichologinė našta, suvaržytų ne tik jo teises daugiau negu yra būtina, bet tai be abejo atsilieptų ir nepilnamečio vaiko interesams, todėl tai būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 6000 Eur. Tokia išieškotino konfiskuotino turto vertė nustatytina, atsižvelgus ne tik į aukščiau aptariamas aplinkybes, bet ir į galimybę tokią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui „Ford eco sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio valdytojas – M. G., taikytas 2023 m. kovo 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu, terminą pratęsiant Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi, panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui, apie tai nedelsiant informuotinas turto arešto aktų registro tvarkytojas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka: 1) automobilis Ford Eco sport“ su užvedimo rakteliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje, grąžintinas jo savininkui UAB „Swedbank lizingas“ (valdytojas M. G.), 2) vaizdo įrašai – CD diskas, saugomas voke byloje – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2021 m. gruodžio 31 d.), numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 80 MGL dydžio baudą (4000 Eur), ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2023 m. kovo 7 d.), numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą (5000 Eur), ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti M. G. subendrintą bausmę – 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. skirti galutinę bausmę 100 MGL dydžio baudą (5000 Eur), ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilio „Ford Eco sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Ford Eco sport“ su užvedimo rakteliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui UAB „Swedbank lizingas“, valdytojas M. G.; vaizdo įrašus – CD diską, saugomą voke byloje – palikti saugoti byloje.

M. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Ford eco sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „Swedbank lizingas“, valdytojas M. G., taikytą 2023 m. kovo 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu, terminą pratęsiant Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti M. G., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 5000 eurų (penki tūkstančiai eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai per antstolį. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.