- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-712-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03862-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- A. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Virginija Meškauskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašė panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2019 m. sausio 9 d. priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, vykdomąją bylą Nr. 0015/18/01706 nutraukti ir vykdomąjį raštą grąžinti suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
1.1. Nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-45503 priimtas dėl neegzistuojančios skolos, nes pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis yra žyminio mokesčio permoka, kurią suinteresuotas asmuo VMI turi grąžinti.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pareiškėjas rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018, kuria suinteresuotam asmeniui VMI uždrausta atlikti bet kokius veiksmus išieškojimo procese. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-76-525/2019 atmetė suinteresuoto asmens VMI atskirąjį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018.
1.3. Pareiškėjas pabrėžė, jog neteisėtai, pažeidžiant teismo draudimą, pradėtas išieškojimas turi būti nutrauktas, o vykdomasis raštas grąžintas suinteresuotam asmeniui VMI.
2. Antstolė Virginija Meškauskienė 2019 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-46016, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.
2.1. Nurodė, kad antstolei Virginijai Meškauskienei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-975-558/2018 dėl 30,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo. Pažymėjo, jog 30,00 Eur dydžio žyminis mokestis priteistas teismo, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-975-558/2018 dėl išlaikymo priteisimo, todėl pareiškėjo pridedami dokumentai, nutartys administracinėje byloje, duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį administracinėje byloje, neturi įtakos vykdomam išieškojimui.
2.2. Pabrėžė, jog antstolei Virginijai Meškauskienei pateiktas vykdomasis raštas nėra panaikintas, nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis ir vykdytinas. Šiuo atveju antstolei Virginijai Meškauskienei pateiktame skunde nenurodytas nei vienas pagrindas vykdomosios bylos Nr. 0015/18/01706 nutraukimui.
3. Teisme gautas suinteresuoto asmens VMI atsiliepimas, kuriuo prašoma pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas skunde teigęs, kad antstolė Virginija Meškauskienė 2019 m. sausio 9 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, tačiau jokių konkrečių argumentų dėl savo teiginių nepateikė. Pareiškėjas teismo priteistų 30,00 Eur žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl teismas pagrįstai išdavė 2018 m. kovo 8 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-975-558/2018 dėl 30,00 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo suinteresuoto asmens VMI naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo mokestinė prievolė, atsiradusi 2018 m. vasario 2 d. įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-975-558/2018 pagrindu, iki 2018 m. kovo 8 d., kada buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-975-558/2018, buvo neįvykdyta, todėl antstolė Virginija Meškauskienė pagrįstai 2018 m. lapkričio 13 d. patvarkymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100,00 Eur, išieškojimo Nr. S-18-15-13583 priėmė suinteresuoto asmens VMI pateiktą vykdomąjį raštą Nr. e2-975-558/2018 vykdyti.
6. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-76-525/2019, kuriomis remiasi pareiškėjas, aptartos aplinkybės dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo iš turto nepasibaigus mokestiniam ginčui, vykstančiam administracinėje byloje, su ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje yra nesusijusios ir neturi teisinės reikšmės. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prievolė dėl 30,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo kyla iš civilinės bylos Nr. e2-975-558/2018, būtent kurioje jis ir yra nesumokėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-975-558/2018 priteistos 30,00 Eur žyminio mokesčio sumos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-975-558/2018 buvo tinkamai neįvykdytas, todėl antstolė Virginija Meškauskienė privalo tęsti vykdomąją bylą Nr. 0015/18/01706 iki visiško jos įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog 83,72 Eur vykdymo išlaidų suma yra neproporcinga 30,00 Eur skolai, nepagrįsta ir neteisėta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį bei patenkinti pareiškėjo skundą dėl neteisėtų išieškojimo veiksmų vykdymo; įpareigoti antstolę grąžinti trečiajam asmeniui vykdomąjį dokumentą; nutraukti išieškojimo veiksmus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, dėl žyminio mokesčio permokos neatliko skundo pagrįstumo patikrinimo. Žyminio mokesčio permoką patvirtina ir su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti dokumentai – mokesčių mokėtojo kortelės duomenys apie sumokėtas žyminio mokesčio permokas;
Šalies argumentai
8.2. žyminis mokestis negali būti priverstinai išieškomas esant tos pačios rūšies mokesčių permokai. Buvo sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numatyta įstatymuose, žyminio mokesčio permoka turi būti grąžinama jį sumokėjusiai šaliai;
8.3. byloje yra akivaizdus ginčas dėl šalių, kuris turi mokestinio ginčo požymių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagristai nesustabdė bylos nagrinėjimo ir neperdavė ginčo pagal žinybingumą;
8.4. teismas nepagrįstai neįpareigojo VMI iki teismo posėdžio pradžios pateikti teismui duomenys apie žyminio mokesčio permoką;
8.5. teismas formaliai nagrinėjo šį ginčą, kur vykdymo išlaidos, tris kartus viršijančios skolos dydį, yra pateisinamos Vykdymo instrukcija, neatsižvelgė į tai, kad jos prieštarauja protingumo ir sąžiningumo kritėjams, įtvirtintiems LR civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje. Teismas nedetalizavo, kokias vykdymo išlaidas jis laiko adekvačiomis ir dėl to priėmė formalų ir nepagrįsta sprendimą. Vykdymui pateiktas dokumentas turi esminių trūkumų tiek LR Mokesčių administravimo įstatymo prasme, tiek LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalies prasme.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. pareiga pagrįsti skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytas aplinkybes tenka pareiškėjui. Jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde išdėstytas aplinkybes, jog patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolės buvo priimtas dėl neegzistuojančios skolos, pareiškėjas nepateikė;
Šalies argumentai
9.2. apeliantas atskirajame skunde dėsto teiginius, samprotavimus, kurie nebuvo išdėstyti skunde dėl antstolio veiksmų ir yra visiškai nesusiję su vykdymo procesu. Klausimai, kurie nesusiję su vykdymo procesu ir antstolio atliekamais veiksmais, nėra ir negali būti sprendžiami per skundo dėl antstolio veiksmų institutą. Antstolei nebuvo pateikti jokie duomenys apie pateikto vykdomojo dokumento nuginčijimą, panaikinimą ar pripažinimą netekusiu galios. Antstolei nebuvo pateiktas ir mokesčių administratoriaus sprendimas dėl įskaitymo. Visa skola iš apelianto išieškota 2019 m. kovo 13 d. ir pervesta VMI.
10. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Pažymi, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 15 d. į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas yra sumokėjęs 22,50 Eur įmoką įmokos kodu 5660 (Žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu). Minėta įmoka gauta 2018 m. lapkričio 28 d., tačiau mokėjimo nurodyme pareiškėjas nenurodė esminio rekvizito, t. y. mokėjimo paskirties, pateikė klaidingus duomenis, dėl ko VMI negali identifikuoti gautų pinigų paskirties ir kokiu pagrindu jie sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-975-558/2018 iš pareiškėjo priteistas 30 Eur dydžio žyminis mokestis valstybės naudai, nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 2 d. Pareiškėjui nesumokėjus į valstybės biudžetą priteistų bylinėjimosi išlaidų, 2018 m. kovo 8 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2018 m. spalio 15 d. suinteresuoto asmens VMI pateiktas antstolei Virginijai Meškauskienei vykdyti. Antstolė Virginija Meškauskienė 2018 m. lapkričio 13 d. priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100,00 Eur, išieškojimo Nr. S-18-15-13583, 2018 m. lapkričio 14 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-15-13628, taip pat patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-43958 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-43959. Šie patvarkymai pareiškėjui nebuvo įteikti. 2019 m. sausio 9 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-45503, išsiųstas pareiškėjo darbovietės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ adresu. 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė skundą dėl 2019 m. sausio 9 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S1-45503, nurodydamas, jog 2019 m. sausio 9 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-45503 priimtas dėl neegzistuojančios skolos, nes pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis yra žyminio mokesčio permoka, kurią suinteresuotas asmuo VMI turi grąžinti.
14. Pareiškėjas nurodo, kad žyminis mokestis negali būti priverstinai išieškomas esant tos pačios rūšies mokesčių permokai. Pažymi, kad buvo sumokėta daugiau žyminio mokesčio, nei numatyta įstatymuose, žyminio mokesčio permoka turi būti grąžinama jį sumokėjusiai šaliai.
15. CPK 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama suinteresuoto asmens pareiškimu, 3 dalyje nurodyta, kad žyminį mokestį grąžina VMI remdamasi teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 nutarimu Nr. 1240 „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatančiu žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo tvarką civilinėje byloje, 10 punkte taip pat nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama jo mokėtojui, jei yra CPK 87 straipsnyje nurodyti pagrindai. Šių Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad suinteresuoto asmens prašymu arba teismo iniciatyva priėmus nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į VMI dėl šio mokesčio grąžinimo. Suinteresuotas asmuo kreipiantis į VMI dėl žyminio mokesčio grąžinimo turi pateikti prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir šį prašymą pagrindžiančią teismo nutartį.
16. Faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą Civilinio proceso kodekso 87 straipsnyje nustatytais atvejais. Permokėta žyminio mokesčio dalis gali būti įskaitoma mokant žyminį mokestį už naują procesinį dokumentą toje pačioje ar kitoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad pareiškėjo prievolė dėl 30 Eur žyminio mokesčio išieškojimo kyla iš civilinės bylos, tačiau pareiškėjas nurodo turintis žyminio mokesčio permoką administracinėje byloje. Žyminio mokesčio grąžinimas administracinėse bylose vykdomas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 38 straipsnio nustatyta tvarka, kur numatyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai. Jo 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėse bylose žyminį mokestį grąžina VMI, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą. Taigi dėl mokestinės permokos, jeigu tokia iš tikrųjų egzistuoja, grąžinimo administracinėje byloje pareiškėjas turėtų kreiptis į administracines bylas nagrinėjantį teismą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog kokioje nors civilinėje byloje ar kokioje nors administracinėje byloje (byloje) būtų priimta teismo nutartis dėl vienokios ar kitokios pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio permokos jam grąžinimo ar įskaitymo į kitą civilinę / administracinę bylą, ar kad teismui buvo teikti atitinkami pareiškėjo prašymai šiais klausimais.
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis nustatyta, kad pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2-975-558/2018 valstybei priteisto 30,00 Eur žyminio mokesčio nėra sumokėjęs. Pabrėžtina, kad pareiškėjas apie iš jo valstybei priteistą žyminį mokestį žinojo nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje e2-975-558/2018 priėmimo ir įsiteisėjimo. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo žinoti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), tačiau duomenų apie tai, kad per visą šį laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, pareiškėjas būtų sumokėjęs įsiskolinimą valstybei šioje civilinėje byloje, net ir pradėjus vykdomąją bylą, nėra. Pareiškėjui apie priverstinį skolos išieškojimą buvo žinoma. Pareiškėjas pats savo neveikimu sudarė tokias sąlygas, kad skolos išieškojimas užsitęsė iki dabar, jis turėjo pakankamai laiko geranoriškai sumokėti priteistą žyminį mokestį valstybei, tačiau prievolės nevykdė. Byloje esantys duomenys apie tai, kad egzistuoja pareiškėjo 22,50 Eur įmoka, padaryta 2018-11-28, nesant duomenų, kokia yra šios įmokos paskirtis, pagrindas, dėl ko ji buvo įmokėta, būtent tokio dydžio, juo labiau, jai esant įmokėtai, viena vertus, po teismo nutarties dėl 30 Eur priteisimo iš pareiškėjo, įsiteisėjimo, kita vertus, sumokėtai pareiškėjui dar nežinant apie antstolės priimtus patvarkymus šioje skundžiamoje vykdomojoje byloje, negali būti laikoma susijusia su nagrinėjama byla ir reikšti tinkamą vykdomojo dokumento įvykdymą.
18. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nesumokėjus mokestinės prievolės, atsiradusios 2018 m. vasario 2 d. įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-975-558/2018 pagrindu, iki 2018 m. kovo 8 d., kada buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-975-558/2018, antstolė Virginija Meškauskienė pagrįstai 2018 m. lapkričio 13 d. patvarkymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100,00 Eur, išieškojimo Nr. S-18-15-13583 priėmė suinteresuoto asmens VMI pateiktą vykdomąjį raštą Nr. e2-975-558/2018 vykdyti ir atliko tolimesnius vykdymo proceso veiksmus.
19. Pareiškėjas teigia, kad teismas formaliai nagrinėjo šį ginčą, kur vykdymo išlaidos, tris kartus viršijančios skolos dydį, yra pateisinamos antstolių Sprendimų vykdymo instrukcija, neatsižvelgė į tai, kad jos prieštarauja protingumo ir sąžiningumo kritėjams.
20. Aukščiausiais Teismas ne kartą yra konstatavęs CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
21. Už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą, ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis. CPK 611 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkas privalo apmokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Skolininkui vengiant padengti įsiskolinimą, antstolė priėmė 2018 m. lapkričio 13 d. priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100,00 Eur, išieškojimo Nr. S-18-15-13583.
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde ir bankroto administratorės atsiliepime nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.