Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-562-565/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-19
Bylos Nr.: e2A-562-565/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03176-2025-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Bujokaitė
Ieškovas: I. T.
Atsakovas: A. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-562-565/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03176-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2026 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei I. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-446-944/2023 dalį dėl išlaikymo nepilnametei P. G. priteisimo: padidinti atsakovo A. G. teikiamą išlaikymą vaikui, priteisiant vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad Plungės apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi, be kita ko, šalys susitarė, jog šalių dukros gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, taip pat, kad atsakovas teiks išlaikymą dukrai 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Atsakovo mokamas 200 Eur išlaikymas per mėnesį nebepatenkina minimalių augančio vaiko poreikių, todėl išlaikymo suma turėtų būti padidinta.

Atsiliepimas

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog teismas išlaikymo dydį nustatė įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo tik du metai, ieškovė neįrodė, kad dukros poreikiai iš esmės pasikeitė.

4. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo dalį dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nustatyti naują bendravimo tvarką: 1) tėvas kas antrą savaitę, nuo penktadienio 16 – 17 val. iki sekmadienio 17 – 18 val. bendrauja su dukra, paimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos / vaiko buvimo vietos, apie kurią motina privalo iš anksto pranešti tėvui. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja bei išlaidas apmoka ieškovė; 2) kiekvienais metais, vasaros atostogų metu, tėvas bendrauja su vaiku kas dvi savaites pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos pirmąją vaikų atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 12 val. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą iki 18 val. organizuoja bei išlaidas apmoka ieškovė; 3) kiekvienais metais tėvas bendrauja su vaiku pusę laiko žiemos atostogų metu, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją vaikų atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 12 val. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą iki 18 val. organizuoja bei išlaidas apmoka motina; 4) kiekvienais metais tėvas bendrauja su vaiku puse laiko rudens ir pavasario atostogų metu, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją vaikų atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 12 val. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą iki 18 val. organizuoja bei išlaidas apmoka motina; 5) kiekvienais lyginiais metais Velykų pirmą dieną ir Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją Velykų dieną nuo 10 – 11 val., bendravimas vyksta iki Velykų antros dienos 17 – 18 val.; vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja bei išlaidas apmoka motina. Kiekvienais nelyginiais metais Velykų pirmą dieną ir Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su motina; 6) kiekvienais nelyginiais metais Kūčių ir Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 – 11 val., bendravimas vyksta iki Kalėdų pirmos dienos 15 – 16 val.; vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja bei išlaidas apmoka motina. Kiekvienais lyginiais metais Kūčių ir Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina; 7) kiekvienais lyginiais metais Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų išvakarėse tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dieną 10 – 11 val. ir bendravimas vyksta iki Kalėdų antros dienos (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 d.) 17 – 18 val.; vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja bei išlaidas apmoka motina. Kiekvienais nelyginiais metais Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su motina; 8) kiekvienais lyginiais metais vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir po jos einančią dieną ((duomenys neskelbtini)) tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos 16 val. ir bendravimas vyksta iki (duomenys neskelbtini) 17 – 18 val.; 9) kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną vaikas bendrauja su motina, todėl tėvas, tuo atveju, jeigu vaikas yra su juo, gegužės pirmąjį šeštadienį ir dieną prieš motinos gimimo dieną, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18 – 20 val.; 10) kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą iš vaikų gyvenamosios vietos atitinkamai birželio pirmąjį šeštadienį ir dieną prieš tėvo gimimo dieną 18 – 21 val., bendravimas vyksta iki kitos dienos 18 – 20 val.; vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja bei išlaidas apmoka motina; 11) tuo atveju, jei vaikas serga ar dėl kitų priežasčių negali bendrauti su tėvu nustatytomis dienomis, tai tėvo ir vaiko bendravimas kompensuojamas perkeliant bendravimą į kitą savaitę (kitas dienas). Apie vaiko ligą / susirgimą motina nedelsiant, tą pačią dieną, privalo pranešti vaiko tėvui; 12) vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos / vaiko buvimo vietos gali paimti tėvo įgaliotas asmuo; 13) tėvas turi teisę nuolat bendrauti su dukra bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis; 14) nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, o taip pat abiejų tėvų susitarimu arba vaiko prašymu; 15) šalys neturi teisės išvežti vaiko iš Lietuvos Respublikos į kitą šalį be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo ilgiau nei 20 dienų laikotarpiui.

5. Priešieškinyje nurodė, kad santuokos nutraukimo metu ieškovės ir šalių dukros gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu ieškovė su šalių dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovui nepavyksta su ieškove taikiai išspręsti klausimų dėl bendravimo su dukra tvarkos.

Šalies argumentai

6. Ieškovė prašė atmesti atsakovo reikalavimų dalį, kad vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja bei išlaidas apmoka ieškovė. Nurodė, jog atsakovo reikalavimas, kad vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuotų bei išlaidas apmokėtų ieškovė, yra nepagrįstas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principams bei teismų praktikai. Skyrium gyvenantis tėvas, norėdamas bendrauti su vaiku, turi pats atvykti jo pasiimti ir pats jį parvežti, prisiimdamas su tuo susijusias laiko ir pinigų sąnaudas.

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai suma po 350 Eur kas mėnesį atitinka nepilnametės interesus, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius nepilnamečio vaiko poreikius. Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, atsakovo bendravimo tvarkos su dukra pakeitimas neprieštarauja vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai P. G. dydžio, nustatant, kad atsakovas A. G. moka dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. vasario 19 d.) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kiekvieno mėnesio 15 dieną, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas priešieškinį tenkino visiškai: pakeitė Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas dėl atsakovo A. G. bendravimo su nepilnamete šalių dukra P. G. tvarkos, nustatant tokią atsakovo A. G. ir šalių nepilnametės dukros P. G. bendravimo tvarką:

1) A. G. (toliau – tėvas) kas antrą savaitę, nuo penktadienio 16 – 17 val. iki sekmadienio 17 – 18 val. bendrauja su dukra P. G. (toliau – dukra, vaikas), paimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos / vaiko buvimo vietos (toliau – vaiko gyvenamoji vieta), apie kurią I. T. (toliau – motina) privalo iš anksto pranešti tėvui. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja bei išlaidas apmoka motina.

2) Kiekvienais metais, vasaros atostogų metu, tėvas bendrauja su vaiku kas dvi savaites pasiimdamas vaiką dviem savaitėms iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos pirmąją vaikų atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 12 val. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą iki 18 val. organizuoja bei išlaidas apmoka motina.

3) Kiekvienais metais tėvas bendrauja su vaiku pusę laiko žiemos atostogų metu, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją vaikų atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 12 val. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą iki 18 val. organizuoja bei išlaidas apmoka motina.

4) Kiekvienais metais tėvas bendrauja su vaiku puse laiko rudens ir pavasario atostogų metu, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją vaikų atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 12 val. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą iki 18 val. organizuoja bei išlaidas apmoka motina.

5) Kiekvienais lyginiais metais Velykų pirmą dieną ir Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją Velykų dieną nuo 10 – 11 val., bendravimas vyksta iki Velykų antros dienos 17 – 18 val. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja bei išlaidas apmoka motina. Kiekvienais nelyginiais metais Velykų pirmą dieną ir Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su motina.

6) Kiekvienais nelyginiais metais Kūčių ir Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 – 11 val., bendravimas vyksta iki Kalėdų pirmos dienos 15–16 val. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja bei išlaidas apmoka motina. Kiekvienais lyginiais metais Kūčių ir Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina.

7) Kiekvienais lyginiais metais Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų išvakarėse tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dieną 10 – 11 val. ir bendravimas vyksta iki Kalėdų antros dienos (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dienos) 17 – 18 val. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja bei išlaidas apmoka motina. Kiekvienais nelyginiais metais Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su motina.

8) Kiekvienais lyginiais metais vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir po jos einančią dieną ((duomenys neskelbtini)) tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos 16 val. ir bendravimas vyksta iki (duomenys neskelbtini) 17 – 18 val.

9) Kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną vaikas bendrauja su motina, todėl tėvas, tuo atveju, jeigu vaikas yra su juo, gegužės pirmąjį šeštadienį ir dieną prieš motinos gimimo dieną, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18 – 20 val.

10) Kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos atitinkamai birželio pirmąjį šeštadienį ir dieną prieš tėvo gimimo dieną 18 – 21 val., bendravimas vyksta iki kitos dienos 18 – 20 val. Vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja bei išlaidas apmoka motina.

11) Pagal nustatytą bendravimo tvarką tėvas dukrą pasiima iš dukros gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ar kitos jos buvimo vietos, kuri negali būti toliau (atstumą skaičiuojant nuo tėvo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini)) nei dukros gyvenamoji vieta. Pagal nustatytą bendravimo tvarką motina pasiima dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ar kitos jo buvimo su dukra vietos, kuri negali būti toliau (atstumą skaičiuojant nuo ieškovės gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini)) nei tėvo gyvenamoji vieta.

12) Tėvai gali susitarti, jog dukros grąžinimą į dukros gyvenamąją vietą gali atlikti ir tėvas, jeigu tėvai susitaria dėl tėvo patirtų išlaidų dukros vežimui atlyginimo. Tėvams dėl tokių išlaidų atlyginimo nesusitarus, galioja nustatyta bendravimo tvarka.

13) Tuo atveju, jei vaikas serga ar dėl kitų priežasčių negali bendrauti su tėvu nustatytomis dienomis, tai tėvo ir vaiko bendravimas kompensuojamas perkeliant bendravimą į kitą savaitę (kitas dienas). Apie vaiko ligą / susirgimą motina nedelsiant, tą pačią dieną, privalo pranešti vaiko tėvui.

14) Vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos / vaiko buvimo vietos gali paimti tėvo įgaliotas asmuo.

15) Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su dukra bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.

16) Nukrypti nuo šioje sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, o taip pat abiejų tėvų susitarimu arba vaiko prašymu.

17) Šalys neturi teisės išvežti vaiko iš Lietuvos Respublikos į kitą šalį be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo ilgiau nei 20 (dvidešimt) dienų laikotarpiui.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

dėl išlaikymo padidinimo

Šalies argumentai

9.1. ieškovė teigia, kad išlaikymą dukrai padidinti reikia, nes padidėjo dukros poreikiai. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje detalizavo dukros poreikius ir išlaidas per mėnesį: 1) maistas – 300 Eur; 2) avalynė – 30 Eur; 3) striukės – 30 Eur; 4) apatiniai drabužiai – 5 Eur; 5) kojinės – 5 Eur; 6) apranga (kelnės, suknelės, megztiniai, marškinėliai ir kt.) – 40 Eur; 7) sportinė apranga – 5 Eur; 8) pirštinės, šalikai, kepurės – 3 Eur; 9) patalynė – 5 Eur; 10) ugdymo priemonės (knygos, kanceliarinės prekės, ir t. t.) – 50 Eur; 11) vitaminai – 5 Eur; 12) švenčių dovanos – 20 Eur; 13) higienos priemonės – 5 Eur; 14) laisvalaikis – 50 Eur; 15) išvykos – 10 Eur; 16) sveikatos priežiūra (vizitai pas gydytojus, tyrimai, vaistai ir kt.) – 5 Eur; 17) būsto išlaikymo dalis – 70 Eur; 18) buitiniai dalykai – 5 Eur; 19) telefono išlaidos – 10 Eur; 20) transportas – 100 Eur; 21) nenumatytos išlaidos – 5 Eur. Ieškovė nurodė, kad išlaikymui iš viso reikia 750 Eur per mėnesį;

9.2. teismo vertinimu, dalis ieškovės nurodytų išlaidų yra nebūtinos pagal šalių vaiko amžių. Ieškovė nurodė, kad dukros telefono išlaidoms reikalingi 10 Eur per mėnesį, tačiau nei ieškinyje, nei posėdžio metu šalys neužsiminė, kad tėvai su savo (duomenys neskelbtini) metų dukra bendrautų telefonu ar kad dukra apskritai turi telefoną. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) metų vaikui lankant darželį, telefonas yra nereikalingas ir ieškovės nurodytos 10 Eur mėnesinės išlaidos telefonui yra nepagrįstos;

Žemesnės instancijos teismas

9.3. teismas 2023 m. sausio 10 d. sprendimu patvirtino šalių susitarimą, jog, nepaisant atsakovo dukrai teikiamo išlaikymo (200 Eur per mėnesį), abu tėvai lygiomis dalimis prisidės kiekvienais metais prie dukros paruošimo mokslo metams – pasirūpins apranga, avalyne (ir sportine), kanceliarinėmis prekėmis, knygomis, pratybomis ir pan. Vienam iš tėvų patyrus išlaidas, kitas kompensuos ½ išlaidų per 5 darbo dienas. Šis šalių susitarimas yra galiojantis, šalys jo keisti neprašo, todėl šalims šis susitarimas yra privalomas. Ši suma, šalių susitarimu, nepatenka į atsakovo dukrai teikiamo periodinio išlaikymo dydį (200 Eur);

Šalies argumentai

9.4. ieškovė dukros poreikių lentelėje nurodė, kad dukros poreikiams, kuriuos šalys susitarė pasidalinti po lygiai – aprangai, avalynei (ir sportinei), kanceliarinėmis prekėmis, knygomis, pratybomis ir pan. – per mėnesį reikia 168 Eur (pagal poreikių lentelę: avalynė – 30 Eur; striukės – 30 Eur; apatiniai drabužiai – 5 Eur; kojinės – 5 Eur; apranga (kelnės, suknelės, megztiniai, marškinėliai ir kt.) – 40 Eur; sportinė apranga – 5 Eur; pirštinės, šalikai, kepurės – 3 Eur; ugdymo priemonės (knygos, kanceliarinės prekės, ir t. t.) – 50 Eur). Taigi, per metus minėtiems dukros poreikiams ieškovė teigia patirianti 2 016 Eur išlaidų (168 Eur x 12 mėn.). Ieškovė poreikių lentelėje neišskyrė dukros poreikių jos paruošimui naujam ugdymo procesui, tai yra juos įtraukė į bendrą poreikių lentelę. Kadangi ½ dalies dukros paruošimo naujam ugdymo procesui išlaidų ieškovė gali iš atsakovo reikalauti pagal galiojantį ir šalims privalomą šalių susitarimą, sprendžiant dėl dukros kasmėnesinių poreikių sumos, ieškovė nepagrįstai reikalauja į padidinamo išlaikymo dydį įtraukti ir visas išlaidas, kurias ji patiria dukros paruošimui naujam ugdymo procesui. Atsižvelgiant į tai, jog ženkli šių išlaidų dalis yra patiriama prieš naujo ugdymo proceso pradžią arba jam tik prasidėjus (rugpjūtį, rugsėjį), įvertinus ieškovės nurodomas metines išlaidas minėtiems dukros poreikiams (2 016 Eur), šalių dukros paruošimui naujam ugdymo procesui turėtų pakakti ketvirtadalio ieškovės nurodomos metinių išlaidų sumos, tai yra apie 500 Eur (2 016 Eur / 4). Ši suma gali dar labiau išaugti, šalių dukrai pradėjus lankyti mokyklą. Todėl ½ dalies šios sumos (250 Eur) ieškovė gali reikalauti iš atsakovo ir be periodinio išlaikymo padidinimo. Šia suma mažintinas galimas iš atsakovo priteisti periodinio išlaikymo dydis per mėnesį (250 Eur / 12 mėn., tai yra 21 Eur (suapvalinus));

Motyvuojamoji dalis

9.5. teismas sprendžia, kad šalių dukros poreikiams patenkinti yra būtini 719 Eur per mėnesį (750 Eur – 10 Eur (nepagrįstos telefono išlaidos) – 21 Eur (išlaidų suma, kurios ieškovė gali reikalauti iš atsakovo pagal šalių susitarimą dėl išlaidų pasidalijimo ruošiant dukrą naujam ugdymo procesui) = 719 Eur);

9.6. 2025 m. išmokos vaikui suma – 122,50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį (pajamos neženkliai viršija MMA, turi dar vieną išlaikytinį, nuomojasi butą, turi kelias nedidelės vertės transporto priemones), yra pagrindas teigti, jog valstybės skiriama išmoka vaikui nagrinėjamu atveju palengvina atsakovo, kaip šalių bendros dukros tėvo, vaiko išlaikymo naštą ir yra reikšminga finansinė pagalba atsakovui dukros išlaikymui. Todėl iš atsakovo dukrai priteistinas periodinio išlaikymo dydis mažintinas atsakovui tenkančia valstybės paramos dalimi – 61,25 Eur (122,50 Eur / 2);

9.7. tarp šalių nekilo ginčo, kad dukra tam tikrą laikotarpį per metus praleidžia su tėvu ir tuo metu dukros poreikiais pasirūpina atsakovas (įvertinus atsakovo priešieškiniu siūlomą (faktiškai šiuo metu taikomą) atsakovo bendravimo su dukra tvarką, su kuria iš esmės ieškovė sutinka). Taigi, atsakovas nėra nusišalinęs nuo dukros auklėjimo ir išlaiko ją dukrai būnant su juo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas šalių nepilnametei dukrai privalo teikti išlaikymą po 300 Eur (750 Eur – 10 Eur – 21 Eur – 122,50 Eur) / 2 = 298,25 Eur, suapvalinus – 300 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;

dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

9.8. ieškovei su šalių dukra persikėlus gyventi iš (duomenys neskelbtini), ženkliai pasikeitė skyriumi gyvenančio atsakovo galimybės bendrauti su dukra dėl padidėjusio atstumo nuo tėvo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)). Ieškovei nesutinkant su atsakovo reikalavimu, kad vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą (po bendravimo su tėvu) organizuoja bei išlaidas apmoka ieškovė, teismas pažymi, kad nors šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau ieškovė turi pareigą sudaryti galimybę šalių dukrai bendrauti su tėvu, ypač atsižvelgiant į tai, jog šalių dukra išreiškė norą dažniau su juo matytis. Pakeisti savo ir dukros gyvenamąją vietą buvo ieškovės sprendimas, tačiau dėl vienašalio ieškovės sprendimo neturi būti pernelyg apsunkinama atsakovo padėtis, dažnai vykstant didelius atstumus pasiimti dukrą ir vėliau ją grąžinant (atstumas tarp šalių gyvenamųjų vietų yra daugiau nei 230 km, kelionė į vieną pusę trunka apie 2,5 val.), taip pat neturi būti ribojama nepilnametės teisė matytis su tėvu;

Žemesnės instancijos teismas

9.9. pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo su dukra tvarką, su kuria ieškovė sutinka, atsakovas su dukra bendrautų du kartus per mėnesį savaitgaliais, su tam tikrais nukrypimais švenčių ir vaiko atostogų metu. Taigi, jeigu ieškovė būtų įpareigota dukrą iš tėvo pasiimti pati, jai teiktų du kartus per mėnesį vykti iki (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovei, turinčiai vairuotojo pažymėjimą ir nuosavas transporto priemones, dukros paėmimas du kartus iš atsakovo gyvenamosios vietos per mėnesį nebūtų pernelyg apsunkinantis ieškovės padėtį. Tokiu atveju ieškovės vienašališko sprendimo pakeisti savo ir dukros gyvenamąją vietą pasekmės (atstumas ir laikas) būtų vienodai padalintos tarp tėvų. Kiekvienas iš tėvų per mėnesį turėtų nuvažiuoti apie 920 km (230 km x 2 (pirmyn ir atgal) x 2 (kartai per mėnesį)) ir kelyje praleisti apie 10 val. (2,5 val. x 2 (pirmyn ir atgal) x 2 (kartai per mėnesį)). Priešingu atveju (jeigu atsakovas turėtų pats pasiimti dukrą iš gyvenamosios vietos ir ją grąžinti į gyvenamąją vietą), atsakovui tektų neproporcingai didelė našta – nuvažiuoti apie 1 840 km per mėnesį ir kelyje praleisti apie 20 val.;

9.10. dukros vežimo laiko ir kuro sąnaudų vienodas paskirstymas tarp šalių būtų proporcingas atsižvelgus ir į šalių turtinės padėties skirtumus – ieškovės pajamos dvigubai viršija atsakovo, todėl ieškovė turi geresnes finansines galimybės susimokėti už kurą, sunaudojamą pasiimant dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos. Jeigu atsakovas būtų įpareigotas ne tik pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, tačiau ją ir grąžinti, atsakovui tai galėtų būti per didele finansine našta. Svarbu ir tai, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį (sūnų), su kuriuo taip pat turi pareigą leisti laiką, jį auklėti, todėl pernelyg ilgas laikas, atsakovo praleistas kelionėse grąžinant dukrą ieškovei, neproporcingai apsunkintų ne tik atsakovo padėtį, tačiau pažeistų ir jo sūnaus teisę kuo daugiau laiko praleisti su savo tėvu, kadangi ši teisė būtų apribota dėl ieškovės nenoro pasiimti dukrą iš atsakovo po dukros bendravimo su juo;

9.11. šiuo atveju nustatytina atsakovo prašoma bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią dukrą bendravimui nustatytu laiku pasiima atsakovas, tačiau dukrą, po bendravimo su atsakovu, pasiima ieškovė. Nei viena iš šalių negali piktnaudžiauti nustatoma bendravimo tvarka (pavyzdžiui, su dukra tuo metu, kai jos pasiimti turi atvažiuoti kitas iš tėvų, būti kuo toliau nuo kito iš tėvų gyvenamosios vietos, kad pastarasis patirtų kuo daugiau išlaidų ir pan.). Todėl atsakovo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje papildomai nurodoma, kad atsakovas dukrą pasiima iš dukros gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ar kitos jos buvimo vietos, kuri negali būti toliau (atstumą skaičiuojant nuo atsakovo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini)) nei dukros gyvenamoji vieta. Taip pat ir ieškovė pasiima dukrą iš atsakovo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ar kitos jo su dukra buvimo vietos, kuri negali būti toliau (atstumą skaičiuojant nuo ieškovės gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini)) nei atsakovo gyvenamoji vieta. Bendravimo tvarkoje nustatytina tokia galimybė, kad tėvai gali susitarti, jog dukros grąžinimą į dukros gyvenamąją vietą gali atlikti ir atsakovas, jeigu šalys susitaria dėl atsakovo patirtų išlaidų dukros vežimui atlyginimo. Šalims dėl tokių išlaidų atlyginimo nesusitarus, galioja nustatoma bendravimo tvarka;

9.12. siekiant sprendimo vykdymo aiškumo, sukonkretinamas atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 2 punktas, patikslinant, kad su dukra vasaros atostogų metu tėvas bendrauja kas dvi savaites, pasiimdamas vaiką dviem savaitėms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Ieškovė I. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeitimo ir ieškinį tenkinti: padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio vaiko P. G. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje priešieškinis tenkintas visiškai ir priimti naują sprendimą: pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete šalių dukra P. G. tvarkos, nustatant tokią atsakovo A. G. ir šalių nepilnametės dukros P. G. bendravimo tvarką:

3) Kiekvienais metais tėvas bendrauja su vaiku pusę laiko žiemos atostogų metu, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją vaikų atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 12 val., tėvas vaiką grąžina į gyvenamąją vietą iki 18 val.

4) Kiekvienais metais tėvas bendrauja su vaiku puse laiko rudens ir pavasario atostogų metu, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją vaikų atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 12 val., tėvas vaiką grąžina į gyvenamąją vietą iki 18 val.

5) Kiekvienais lyginiais metais Velykų pirmą dieną ir Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją Velykų dieną nuo 10 – 11 val., bendravimas vyksta iki Velykų antros dienos 17 – 18 val., tėvas vaiką grąžina į gyvenamąją vietą. Kiekvienais nelyginiais metais Velykų pirmą dieną ir Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su motina.

6) Kiekvienais nelyginiais metais Kūčių ir Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 – 11 val., bendravimas vyksta iki Kalėdų pirmos dienos 15 – 16 val., tėvas vaiką grąžina į gyvenamąją vietą. Kiekvienais lyginiais metais Kūčių ir Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina.

7) Kiekvienais lyginiais metais Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų išvakarėse tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dieną 10 – 11 val. ir bendravimas vyksta iki Kalėdų antros dienos (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dienos) 17 – 18 val., tėvas vaiką grąžina į gyvenamąją vietą. Kiekvienais nelyginiais metais Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su motina.

8) Kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos atitinkamai birželio pirmąjį šeštadienį ir dieną prieš tėvo gimimo dieną 18 – 21 val., bendravimas vyksta iki kitos dienos 18 – 20 val., tėvas vaiką grąžina į gyvenamąją vietą.

9) Pagal nustatytą bendravimo tvarką tėvas dukrą pasiima iš dukros gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ar kitos jos buvimo vietos, kuri negali būti toliau (atstumą skaičiuojant nuo tėvo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini)) nei dukros gyvenamoji vieta, tėvas vaiką grąžina į gyvenamąją vietą.

11. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

11.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Taigi atsakovo šiuo metu mokamas 200 Eur / mėn. išlaikymo dydis yra nepatenkinantis net minimalių nepilnamečio vaiko poreikių. Išlaikymas turėtų būti padidintas, atsakovui mokant po 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinio pateikimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 1 038 Eur. Tai reiškia, kad natūralus vieno iš tėvų indėlis į vaiko išlaikymą turi būti ne mažesnis kaip 350 – 400 Eur, atsižvelgiant į proporciją tarp tėvų turtinės padėties ir faktinį rūpesčio pasiskirstymą;

Žemesnės instancijos teismas

11.2. pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių vaiko poreikių. Apeliantė pateikė detalų mėnesinių poreikių sąrašą – 750 Eur, kuris pagrįstas pateiktais dokumentais, sąnaudų skaičiavimais, atitinka realius (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikius. Teismas neanalizavo išlaidų, nevertino jų realumo, neįsigilino į poreikių struktūrą. Vaiko poreikiai natūraliai didėja. Vaikas nuo (duomenys neskelbtini) metų patiria: didesnes ugdymo išlaidas; aktyvaus laisvalaikio ir būrelių išlaidas; didesnį aprangos, avalynės poreikį; socialinės integracijos poreikius. Atsižvelgiant į tai 350 Eur dydžio išlaikymas yra proporcingas, pagrįstas ir atitinkantis teismų praktiką;

11.3. atsakovas pajėgus mokėti 350 Eur. Atsakovas turi savo verslą (automobilių remonto veikla) bei stabilias pajamas. Nors atsakovas nuolat deklaruoja 800 – 900 Eur, bet realios jo veiklos pajamos didesnės, ką rodo faktinės jo gyvenimo išlaidos ir turto valdymas. Atsakovas yra sveikas darbingas žmogus, galintis susirasti ir kitus geriau apmokamus darbus. Be to, atsakovas pripažįsta, kad gali mokėti 250 Eur, taigi papildomi 100 Eur nesudaro jokios neproporcingos naštos;

11.4. pirmos instancijos teismo nustatyta tvarka, pagal kurią vaiko grąžinimą organizuoja ir apmoka motina, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.156 straipsnyje įtvirtintam tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumui, nes visa su vaiko kelione atgal susijusi našta (tiek laiko, tiek finansinė) neproporcingai perkeliama vienam iš tėvų. Tėvai turi lygias pareigas vaikui, nepriklausomai nuo to, kur gyvena. Tėvas, kuris nori bendrauti su vaiku, turi pats organizuoti ir užtikrinti vaikui grįžimą, taip, kaip tai numato bendravimo tvarkos logika;

11.5. bendravimas su vaiku yra ne tik teisė, bet ir pareiga (CK 3.170 straipsnis). Skyrium gyvenantis tėvas privalo: aktyviai dalyvauti vaiko auklėjime; pats organizuoti bendravimą; pats pasiimti ir grąžinti vaiką; prisiimti su tuo susijusias išlaidas. Teismų praktikoje tėvų pareigų pusiausvyra pabrėžiama nuolat, o išlaidų perkėlimas kitam tėvui laikomas neproporcingu ir nesąžiningu;

11.6. teismo sprendimu nustatoma bendravimo tvarka turi būti ne tik teoriškai teisinga, bet ir praktiškai įgyvendinama bei protinga. Reikalavimas, kad motina, su kuria nuolat gyvena vaikas, po kiekvieno pasimatymo organizuotų vaiko kelionę atgal, yra nelogiškas. Būtent bendrauti atvykstantis asmuo (šiuo atveju – tėvas) yra atsakingas už visą bendravimo ciklą, tai yra atvykimą pas vaiką (pasiėmimą) ir išvykimą (grąžinimą). Teismų praktikoje bylose dėl bendravimo tvarkos nustatymo ar pakeitimo atsižvelgiama į tėvų galimybes ir pastangas bendrauti, o su tuo susijusios kelionės išlaidos yra natūrali bendraujančio tėvo pareigos dalis;

11.7. tėvų ginčai ir nepatogumai neturi neigiamai paveikti vaiko. Stabili ir aiški tvarka, kai vaiką pasiima ir parveža tas pats tėvas, su kuriuo jis leidžia laiką, vaikui yra kur kas aiškesnė ir saugesnė. Dirbtinis atsakomybių padalijimas, kai vienas tėvas vaiką pasiima, o kitas turi pasirūpinti jo grįžimu, gali kelti nereikalingą įtampą tarp tėvų ir sumaištį vaikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tėvai privalo bendradarbiauti visais su vaiku susijusiais klausimais ir siekti taikių sprendimų. Šiuo atveju atsakovo siūlomas modelis kuria potencialų nuolatinių nesutarimų šaltinį;

Žemesnės instancijos teismas

11.8. nors gyvenamosios vietos pakeitimas yra pagrindas peržiūrėti bendravimo tvarką, tai nesuteikia pagrindo perkelti kelionės išlaidų ir organizavimo naštos motinai. Tėvo pareiga bendrauti su vaiku išlieka tokia pati, pasikeitė tik šios pareigos vykdymo geografinės aplinkybės. Skyrium gyvenantis tėvas, siekdamas realizuoti savo teisę ir pareigą matytis su vaiku, turi prisiimti su tuo susijusias natūralias išlaidas. Nėra jokio teisinio pagrindo motinai apmokėti tėvo bendravimo išlaidas. Tokios pareigos neįtvirtina nei CK, nei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nei teismų praktika. Tai yra netipinė, nepagrįsta ir neteisėta sąlyga.

12. Atsakovas A. G. prašo ieškovės I. T. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo. Tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus;

Žemesnės instancijos teismas

12.2. ieškovė nurodo, jog neva pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikta jokių tai įrodančių duomenų. Teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatytas šalių vaikui teiktino išlaikymo dydis, buvo įvertinta ne tik šalių turtinė padėtis, bet ir vaiko poreikiai. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo tik du metai. Šalių vaikui tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu – (duomenys neskelbtini), tad akivaizdu, jog vaiko poreikiai iš esmės negalėjo pasikeisti. Be to, apeliantė nepateikė jokių duomenų apie padidėjusias išlaidas vaikui dėl pablogėjusios vaiko sveikatos, apie reikalingas didesnes išlaidas vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ar kt. Apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, tik deklaratyviai nurodoma, jog pasikeitė vaiko poreikiai bei ekonominė situacija Lietuvoje;

12.3. apeliantė iš esmės nesutinka tik su ta teismo sprendimu nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos dalimi, kuri susijusi su jos pareiga organizuoti bei apmokėti vaiko grąžinimo į gyvenamąją vietą išlaidas. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, apeliantės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu vėliau apeliantė su vaiku pakeitė gyvenamąją vietą bei gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovui nepavyko taikiai išspręsti klausimų, susijusių su bendravimo tvarka;

12.4. pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių dukters vežimo laiko ir kuro sąnaudas paskirstė tarp šalių vienodai. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos pakeitimu, yra visiškai nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nepaaiškinama kuo pasireiškia tėvo ir motinos lygiateisiškumo principo pažeidimas, jei pagal skundžiamą teismo sprendimą vaiko pasiėmimą iš gyvenamosios vietos organizuoja ir apmoka tėvas, o vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą organizuoja ir apmoka mama. Akivaizdu, jog vienai šalia organizuojant ir apmokant vaiko pasiėmimą, o kitai šaliai – grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą, šalių patiriamos laiko ar finansinės sąnaudos yra vienodos;

12.5. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

15. Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kitų klausimų, buvo susitarta dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, išlaikymo dukrai dydžio ir bendravimo su dukra tvarkos.

16. Pagal Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies 7 punktą, po santuokos nutraukimo nepilnametės šalių dukros P. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

17. Pagal Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies 9 punktą, atsakovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, dukrą pasiimdamas po ugdymo proceso ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį, ne vėliau nei iki 16 valandos, taip pat ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis, su nakvynėmis, dukrą ryte pristatant į ugdymo įstaigą.

18. Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies 11 punkte nurodyta, kad atsakovas teiks dukrai išlaikymą iki dukros pilnametystės periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

19. Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies 13 punkte nurodyta, kad, nepaisant teismo sprendimo rezoliucinės dalies 11 punkte įvardinto išlaikymo, abu tėvai lygiomis dalimis prisidės kiekvienais metais prie dukros paruošimo mokslo metams – pasirūpins apranga, avalyne, tame tarpe ir sportine, kanceliarinėmis prekėmis, knygomis, pratybomis ir pan. Vienam iš tėvų patyrus išlaidas, kitas kompensuos ½ išlaidų per 5 darbo dienas.

20. Ieškovė 2025 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dukrai nustatymo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį.

21. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu nustatytą atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, be kita ko, nustatant, kad ieškovė organizuoja dukros grąžinimą iš atsakovo gyvenamosios vietos į dukros gyvenamąją vietą ir apmoka grąžinimo išlaidas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

22. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu pakeitė Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl išlaikymo šalių dukrai dydžio, nustatant, kad atsakovas moka dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. vasario 19 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo šią pirmosios instancijos sprendimo dalį pakeisti ir išlaikymą padidinti iki 350 Eur per mėnesį.

23. Prašymą padidinti išlaikymą iki 350 Eur per mėnesį ieškovė grindė tuo, kad dukra auga, todėl didėja jos poreikiai, kyla kainos, Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu nustatytas išlaikymas neatitinka minimalios mėnesio algos, kuri ieškinio pareiškimo dieną buvo 1 038 Eur su mokesčiais, todėl išlaikymas nepatenkina net minimalių dukros poreikių, kuriems patenkinti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką reikalinga bent minimalios mėnesio algos dydžio suma. Ieškovė ieškinyje taip pat pateikė dukros poreikių lentelę, pagal kurią dukros poreikiams per mėnesį patenkinti yra reikalinga 750 Eur suma.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas, 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96/2025, 16 punktas).

26. Ieškovė nei vieno iš nurodytų pagrindų pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl išlaikymo šalių dukrai dydžio nenurodė ir neįrodinėjo. Byloje nėra duomenų nei apie šalių turtinės padėties esminį pasikeitimą, nei apie atsiradusias papildomas šalių dukros priežiūros išlaidas, sąlygotas vaiko ligos, sužalojimo, slaugymo, nuolatinės priežiūros ar kitų poreikių. Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metai, ieškinio pateikimo metu – (duomenys neskelbtini) metai. Toks nežymus vaiko amžiaus pasikeitimas nelaikytinas iš esmės keičiančiu vaiko poreikius.

27. Infliacijos įtaka Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu nustatytam išlaikymui periodinėmis išmokomis yra kompensuojama išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

28. Minimalios mėnesio algos dydžio pasikeitimas taip pat nėra pagrindas keisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Minimali mėnesio alga didėja kiekvienais metais, todėl, pagal ieškovės nurodytus argumentus, priteistas išlaikymas turėtų būti kiekvienais metais keičiamas.

29. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

30. Taigi, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, o ne minimalios mėnesio algos dydis.

31. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

32. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino ieškovės nurodytus šalių dukros poreikius, šalių turtinę padėtį ir pagrįstai sprendė, kad iki 300 Eur per mėnesį padidintas atsakovo teikiamas išlaikymas, įvertinus kitas žemiau nurodytas aplinkybes, bus pakankamas patenkinti šalių dukros poreikius.

33. Šalys, sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitardamos dėl atsakovo teikiamo 200 Eur per mėnesį išlaikymo dukrai, vertino, kad šis išlaikymas yra pakankamas dukroms poreikiams patenkinti. Be to, pagal Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies 13 punktą, nepaisant teismo sprendimo rezoliucinės dalies 11 punkte įvardinto išlaikymo, abu tėvai lygiomis dalimis prisidės kiekvienais metais prie dukros paruošimo mokslo metams – pasirūpins apranga, avalyne, tame tarpe ir sportine, kanceliarinėmis prekėmis, knygomis, pratybomis ir pan.; vienam iš tėvų patyrus išlaidas, kitas kompensuos ½ išlaidų per 5 darbo dienas.

34. Apskųstu teismo sprendimu buvo pakeistas Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies 11 punkte nustatytas išlaikymo dydis, taigi, atsakovui liko pareiga papildomai, be 300 Eur išlaikymo per mėnesį, padengti ½ dukros paruošimo mokslo metams išlaidų (apranga, avalynė, tame tarpe ir sportinė, kanceliarinės prekės, knygos, pratybos ir pan.). Pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, padarytu ieškovės pateiktos dukros poreikių lentelės pagrindu, ši atsakovo papildomai kompensuotina suma sudaro 21 Eur per mėnesį ir keisis (dukrai augant, galimai didės), priklausomai nuo kiekvienais metais patiriamų faktinių dukros paruošimo mokslo metams išlaidų.

35. Ne visi ieškovės pateiktoje dukros poreikių lentelėje nurodytų išlaidų dydžiai yra pagrįsti.

36. Ieškovė nurodė, kad dukrai tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis per mėnesį sudaro 70 Eur. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kokios/kokio dydžio būsto išlaikymo išlaidos yra įskaičiuotos į šią 70 Eur sumą. Pagal bylos duomenis, ieškovė su dukra gyvena ieškovės sugyventiniui priklausančiame name. Dalis namo išlaikymo išlaidų, pvz., šildymo, dalies elektros energijos, yra patiriamos nepriklausomai nuo name gyvenančių asmenų skaičiaus ir, nesant kitokio susitarimo, turėtų būti dengiamos namo savininko. Šalių dukrai tenkančią būsto išlaikymo išlaidų dalį turėtų sudaryti tos išlaidos, kurios susidaro/padidėja būtent dėl to, kad šalių dukra papildomai sunaudoja tam tikrą išteklių dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyta 70 Eur per mėnesį dukrai tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis yra akivaizdžiai per didelė.

37. Ieškovė į dukros poreikius įtraukė 100 Eur išlaidas transportui per mėnesį. Ieškovė nepagrindė tokio dydžio išlaidų poreikių. Akivaizdu, kad ieškovė patiria išlaidas dukrai vykstant į/iš ugdymo įstaigą, sveikatos priežiūros įstaigą, organizuojant dukros laisvalaikį/pramogas/kt. Tačiau tokios objektyviai didelės išlaidos transportui niekaip nėra pagrįstos. Be to, tikėtina, kad dalis kelionių, vežant dukrą, yra suderintos ir su pačios ieškovės poreikiais (pvz., vykimu į darbą).

38. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, šalių dukrai iki jos pilnametystės mokama valstybės išmoka, kurios dydis 2025 m. yra 122,50 Eur.

39. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiamos išmokos paskirties, yra nurodęs, kad ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Iš tėvų priteistinas išlaikymas neturėtų būti privalomai mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

40. Pagal byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, šalių turtinė padėtis nėra tokia gera, kad valstybės mokamos vaikui išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems šalių dukros poreikiams patenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

41. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Ieškovės pajamos sudaro apie 1 600 Eur per mėnesį. Atsakovas kartu su sugyventine ir jų bendru sūnumi, gimusiu (duomenys neskelbtini), nuomojasi būstą ir patiria išlaidas nuomai. Be to, atsakovas turi pareigą išlaikyti ir sūnų. Atsakovas verčia individualia veika ir deklaruoja apie 900 Eur pajamas per mėnesį. Net jei ir pritarti ieškovės teiginiui, kad atsakovas gali/turi susirasti daugiau pajamų teikiantį darbą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turi realią galimybę susirasti iš esmės daugiau pajamų teikiantį darbą, tačiau sąmoningai to nedaro. Pažymima, kad atsakovo ir jo dabartinės šeimos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ir galimybės susirasti darbą bei gauti dideles pajamas rajonuose yra mažesnės, nei didžiuosiuose šalies miestuose.

42. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo teikiamo išlaikymo dydį sumažino 61,25 Eur, t. y. atsakovo daliai tenkančia šios išmokos dalimi.

43. Taigi, atsakovo teikiamas 300 Eur išlaikymas, įvertinus, kad ieškovė prie dukros išlaikymo turi prisidėti lygia dalimi (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), pridėjus papildomai kompensuojamas kasmetines dukros paruošimo mokslo metams išlaidas, kartu su išmoka vaikui užtikrins šalių dukros poreikius (300 Eur + 300 Eur + 21 Eur +21 Eur + 122,50 Eur = 764,50 Eur).

Dėl bendravimo tvarkos

44. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu pakeitė Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos ir nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas praleidžia su dukra kas antrą penktadienį - sekmadienį, dvi savaites vasaros atostogų metu, pusę žiemos, pavasario ir rudens atostogų laiko, kas antrais metais didžiąsias metų šventes, kas antrą dukros gimimo dieną, Tėvo dieną. Pirmosios instancijos teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nurodyta, kad atsakovas pasiima dukrą bendravimui iš jos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), o po bendravimo dukros grąžinimą iš atsakovo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), organizuoja bei išlaidas apmoka ieškovė.

45. Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo priėmimo metu šalių gyvenamosios vietos buvo netoliese ((duomenys neskelbtini)). Netrukus po Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo priėmimo ieškovė savo iniciatyva su dukra persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nuo atsakovo gyvenamosios vietos nutolusią daugiau kaip 200 km.

46. Tarp šalių kilo ginčas, kaip turi būti apmokėtos šalių dukros vykimo į atsakovo gyvenamąją vietą ir grįžimo atgal į jos gyvenamąją vietą išlaidos, atsakovui bendraujant su dukra pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pagal kurią po atsakovo ir dukros bendravimo dukros grąžinimą iš atsakovo gyvenamosios vietos organizuoja bei išlaidas apmoka ieškovė, teigia, kad visas su dukros pasiėmimu/grąžinimu susijusias išlaidas turi apmokėti atsakovas, nes atsakovas turi pareigą bendrauti su dukra ir turi pats ją vykdyti. Nėra pagrindo sutikti su tokiu ieškovės teiginiu.

47. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

48. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2016; kt.).

49. Taigi, atsakovas turi lygias teises su ieškove bendrauti su dukra, kas apima ir tokios teisės realizavimo išlaidas, o ieškovės veikimas geriausiais dukros interesais apima ir atsakovo teisės (ir pareigos) bendrauti su dukra užtikrinimą.

50. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, t. y. atsakovas nėra kaltas dėl santuokos iširimo ir situacijos, kad šalys gyvena skyrium. Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo priėmimo metu šalių gyvenamosios vietos buvo netoliese ((duomenys neskelbtini)), todėl atsakovo kelionės išlaidos, įgyvendinant bendravimo su dukra tvarką, nebuvo ženklios. Ieškovės iniciatyva ir interesais pakeitus ieškovės ir dukros gyvenamąją vietą, atsakovo kelionės išlaidos ir laiko sąnaudos iš esmės padidėjo (atstumas, vykstant pasiimti dukros iš jos gyvenamosios vietos ir grįžtant su dukra į atsakovo gyvenamąją vietą, sudaro daugiau kaip 400 km, toks pats atstumas susidarytų ir po bendravimo atsakovui grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą ir grįžtant atgal). Aukščiau nurodyta šalių turtinė padėtis neduoda pagrindo teigti, kad atsakovas turi žymiai geresnes finansines galimybes dengti tokias kelionės išlaidas.

51. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas tarp šalių padalino per pusę ir nustatė, kad po atsakovo bendravimo dukros grąžinimą iš atsakovo gyvenamosios vietos organizuoja bei išlaidas apmoka ieškovė.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

54. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Loreta BujokaitėRūta BurdulienėRūta Veniulytė-Jankūnienė