Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei O. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su šalių santuokos nutraukimo susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Ieškinyjenurodo, kad ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jau kurį laiką ieškovas su atsakove santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda. Jų santuoka faktiškai iširo dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, santuoką bei šeimą, paaiškėjusio charakterių nesutapimo, dėl ko bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas. Dabartiniu metu bendri šeimyniniai interesai šalių nesieja, todėl ieškovas reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, todėl nekyla klausimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,jokio turto, įgyto santuokoje ir dalintino, neturi, kreditorių, kuriuos reikėtų informuoti apie santuokos nutraukimo bylą, taip pat nėra.Ieškovas nurodo, kad abi pusės yra darbingo amžiaus, todėl pretenzijoms dėl vienas kito išlaikymo nėra pagrindo.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino aplinkybes apie bendrą sutuoktinių gyvenimą, sutuoktinių tarpusavio bendravimą, santuokos iširimo priežastis. Nurodė, kad po santuokos sudarymo su atsakove kartu negyveno, nes santuoka buvo sudaryta spontaniškai, vėliau suprato, kad apskritai nereikėjo tuoktis. Mano, kas dėl abiejų kaltės iširo santuoka. Patvirtino, kad jokių kreditorių neturi. Prašė iš atsakovės priteisti jo patirtasbylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį.

5. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

6. Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registru centras“ pažymos matyti, kad santuokos metu ginčo šalys nekilnojamojo turto bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise neįgijo. VĮ „Regitra“ duomenimis šalys santuokos metu jokių registruotų transporto priemonių neįgijo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie šalių (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Duomenų, kad šalys turtėtų kreditorinių įsipareigojimų, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

7. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena jau daugiau nei metus, ieškovasaiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Ieškovas nurodė, jog šalims susituokus su atsakove kartu negyveno, santuoka buvo sudaryta spontaniškai, ieškovas suprato, kad tuoktis su atsakove nereikėjo. Pažymėjo, kad jie abu su atsakove pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jau daugiau nei metus santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

11. Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena. Ieškovo teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, ne lojalumu vienas kitam. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

12. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas po santuokos nutraukimo prašo jam palikti jo turimą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei palikti jos turima pavardę – „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė prieštaravimų dėl to teismui nepateikė. Todėl teismas palieka ieškovuijo turimą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei jos santuokoje turėtą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“ .

Dėl tarpusavio išlaikymo

13. Ieškovas ir atsakovė reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

14. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Nagrinėjamu atveju dalintino turto šalys santuokos metu neįgijo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie šalių (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovo atstovas prašė priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Ieškovas šioje civilinėje byloje sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti pilnai (100 proc.), todėl teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisia 88 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

17. Byloje buvo patirtos 4,48 Eur pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), todėl iš atsakovės valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės O. P., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes: ieškovui R. B. – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei O. P. – „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovės O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (už žyminį mokestį).

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.