Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autodata“ atstovams direktoriui V. S., advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autodata“ dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie sandorį aukcione, atsakovė buvo ne tarpininkė tik iškraunant automobilį Klaipėdoje, bet vykdė visą automobilio pargabenimo procedūrą. Neaišku kur atsirado automobilio papildomi defektai – ar transportuojant laivu, ar atgabenant ieškovui iki namų, tačiau atsakovė kaip pardavėjas atsako už visą laikotarpį. Paaiškino, jog ieškovas įsigijo automobilį aukcione, prisijungimo kodus prie aukciono gavo per draugą G. K., o šis iš atsakovės. Visas automobilio įsigijimas vyko per G. K., o šiam bendraujant tik su atsakove. Aukciono metu automobilis nuotraukose buvo su defektais, tačiau jų buvo mažiau. Jei būtų matęs tokius defektus, kokie paaiškėjo pristačius automobilį, jo nebūtų pirkęs. Pažymėjo, jog sumokėjo automobilio kainą grynais G. K. apie 15 500 dolerių, o šis pinigus perdavė atsakovei, likusią 3 025 Eur sumą sumokėjo automobilį pristačius jam iki namų tralo vairuotojui.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, o be to ieškovas neįrodė patirtos žalos. Pažymėjo, jog nors atsakovė prekiauja automobiliais, tačiau visi sandoriai vyksta pavedimais, o ne grynaisiais, be to sudarant rašytines sutartis. Nusimano apie automobilių pirkimus iš aukcionų ir už juos neprisiima atsakomybės – tai rizikingas pirkimas, todėl paprastai atkalba pirkėjus nuo bandymo įsigyti automobilius iš aukciono, niekada nežinai, ką gali įsigyti ir kokį automobilį pristatys. Patvirtina, jog į atsakovę kreipėsi pažįstamas G. K., prašė padėti gauti automobilių aukcionų Niujorke prisijungimų kodus, atsakovė nukreipė į Ariston Trade Eood bendrovę, ši bendrovė nusiuntė G. K. prisijungimo prie aukciono kodus. Nurodė, jog jokių pinigų iš G. K. atsakovė nėra gavusi, gavo tik 3 025 Eur, kuriuos parvežė tralo vairuotojas po transporto priemonės ieškovui nugabenimo, 2 200 Eur iš karto pervedė Ariston Trade Eood, todėl realiai šiame automobilio sandoryje dalyvavo kaip iškrovėjo Klaipėdos uoste prižiūrėtojas su transporto priemonės nugabenimu iki ieškovo namų, transporto priemonė atsakovės priežiūroje faktiškai buvo tik apie 5 dienas, už tokias paslaugas uždirbo 300 Eur. Iškrovimo nuotraukos patvirtino kokia transporto priemonės būklė buvo ją iškraunant, su tokias pačiais apgadinimais ji buvo pristatyta ieškovui. Kol transporto priemonė buvo atsakovės valdyme, naujų defektų neatsirado, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės nuostolių priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, ir šalys neginčija aplinkybių, jog transporto priemonę Mercedes Benz GLC300, pirmos registracijos data: 2017 m. sausio 1 d., identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), ieškovas įsigijo aukciono, vykusio JAV, būdu. Ieškovo pateiktas išrašas iš nemokamos automobilių istorijos elektroninės sistemos apie transporto priemonę identifikavimo kodu (duomenys neskelbtini), nurodo, jog nurodyta transporto priemonė parduota aukcione 2020 m. vasario 21 d., pardavėjas „MAPFRE USA“, galutinė pasiūlymo kaina 14 700 (valiuta nenurodyta) bei pateiktos transporto priemonės nuotraukos, su nurodyta galima nuotraukų atlikimo data 2019 m. gruodžio 23 d. (bylos l. 26-30, II tomas). Ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog automobilį pirko JAV aukcione nuotoliniu būdu, įvertinęs suteiktą informaciją ir nuotraukas, automobilio faktinis pardavėjas aukciono metu ieškovui nežinomas. Ieškovas tvirtina automobilį aukcione įsigijęs už 14 700 dolerių be aukciono mokesčių, su aukciono mokesčiais kaina nurodo galėjo būti apie 15 500 dolerių. Pinigus už automobilį grynais dolerių valiuta 3 dienos po laimėjimo aukcione ieškovas nurodo perdavęs draugui G. K., o šis jam nurodė pinigus perdavęs nuvežti į Klaipėdą V. S. (UAB „Autodata“ direktoriui). Pagal Masačiusetso transporto priemonės departamento nuosavybės pažymėjimą transporto priemonės identifikavimo kodu: (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 30 d. datai savininku nurodyta „COMMERCE INS CO“, dokumentas antspauduotas transporto priemonių eksporto komandos, JAV Muitinės Pasienio apsaugos Niujorko valstijos antspaudu 2020 m. kovo 23 d. (bylos l. 93, 98, I tomas). Pagal Antverpeno muitinės deklaravimo dokumentus 2020 m. balandžio 29 d. transporto priemonės identifikavimo kodu: (duomenys neskelbtini), siuntėju nurodytas „USA INTERCARGO LLC“, apmokestinamoji vertė 2 200 Eur (bylos l. 83-90, I tomas). Pagal 2020 m. kovo 11 d. sąskaitą faktūrą nustatyta, jog perdirbimui tinkamas apgadintas naudotas automobilis 2017 m. Mercedes Benz GLC300, transporto priemonės identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), „USA INTERCARGO LLC“ parduotas Bulgarijos įmonei „ARISTON TRADE EOOD“ už 2 200 dolerius (bylos l. 100-101, I tomas). Pagal 2020 m. birželio 17 d. sąskaitą nustatyta, jog Bulgarijos įmonė „ARISTON TRADE EOOD“ perleido transporto priemonę 2017 m. Mercedes Benz GLC300, VIN: (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Autodata“ už 2 200 Eur, apmokėjimas pagal 2020 m. birželio 17 d. sąskaitą atliktas 2020 m. birželio 30 d. (bylos l. 126-127, I tomas).

Ieškovas atsakovės pareigą atlyginti nuostolius ieškinyje grindžia automobilio pirkimo – pardavimo santykiais, pagal kuriuos pardavėjas atsako už daikto trūkumus. Teismo posėdžių metu atsakovės pareigą atlyginti nuostolius grindžia atsakovės netinkamu tarpininkavimo paslaugų atlikimu, pargabenant automobilį iš JAV iki ieškovo namų, transportavimo metu atsiradusiems defektams pašalinti patirtas remonto išlaidas prašo priteisti iš atsakovės. Patirtą žalą įrodinėja byloje pateikta IĮ „A. Pavasario firma“ 2020 m. liepos 16 d. parengta automobilio Mercedes Benz GLC300, identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), remonto sąmata, pagal kurią galima paskaičiuota automobilio remonto kaina su PVM 5 931,04 Eur (bylos l. 10-13, I tomas), faktiškai atliktų remonto darbų sąskaitomis faktūromis, liudytojų (remontavusių automobilį) paaiškinimais ir paties ieškovo atliktais paskaičiavimais (bylos l. 52-57, 143-147, I tomas, bylos l. 25, II tomas).

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis). Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Todėl teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), kad atsakovė automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi įsipareigojo pargabenti defektuotą transporto priemonę iš JAV ieškovui ir sutarties vykdymo metu atsirado papildomi transporto priemonės sugadinimai už kuriuos turi atsakyti atsakovė bei atsakovei nesutinkant su tokiomis faktinėms aplinkybėmis, būtent šiuo aspektu vertina ieškinio pagrįstumą.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo – pardavimo sutarties sampratą, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas. Pirkimo – pardavimo sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Pirkimo – pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, nes prievolės dalyku gali būti ir turtas, kuris bus sukurtas ateityje (CK 6.3 straipsnio 2 dalis). Taigi, pardavėju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra parduodamo daikto savininkas arba daiktą įgis ar sukurs ateityje (CK 6.306 straipsnio 1 dalis), t. y. nuosavybės teisę paprastai gali perduoti tik tas asmuo, kuris ją turi pats, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (pvz., komisionierius, turto patikėtinis, antstolis, administratorius ir pan.).

Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo.

Jei kyla šalių ginčas dėl sutarties aiškinimo, taikytinos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.).

Faktines aplinkybes, jog 2020 m. birželio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė prisiėmė įsipareigojimus tarpininkauti automobilio įsigijime ir transportavimo procese ieškovui nuo pat 2020 m. vasario mėnesį įvykusio aukciono iki automobilio pristatymo ieškovui į namus, ieškovas grindžia rašytine 2020 m. birželio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, žodiniais savo ir liudytojo G. K. paaiškinimais. Pirkimo – pardavimo sutartimi šalys užfiksavo konkretaus automobilio perdavimo faktą, perdavimo metu nustatytus automobilio defektus, mokėtiną sumą, tačiau jokie rašytiniai įrodymai ar liudytojo G. K. paaiškinimai nepagrindžia ieškovo teiginių apie atsakovės prisiimtus didesnės apimties įsipareigojimus galiojusius iki rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas dėl automobilio įsigijimo ar pargabenimo iš JAV į atsakovę tiesiogiai nesikreipė, iki teismo posėdžio šalys viena kitos nėra matę. Ieškovui transporto priemonę įsigyti padėjo draugas G. K., kuris bendravo tiek su ieškovu, tiek su atsakove. Tarp šalių nėra ginčo, jog draugo pagalba buvo reikalinga, siekiant gauti aukciono prisijungimo kodus. Ieškovas ir G. K. neturėjo norimos įsigyti transporto priemonės aukciono prisijungimo kodų, o be jų ieškovas negalėjo dalyvauti aukcione ir nupirkti norimą automobilį. Atsakovė patvirtino, jog ji taip pat neturėjo reikiamo aukciono kodo, tačiau G. K. prašant, atsakovė nurodė jog JAV aukcionuose Niujorke prisijungimus turi Bulgarijos įmonė „ARISTON TRADE EOOD“, kuri ir atsiuntė kodus G. K. Atsižvelgiant į tai, jog kodus ieškovui per G. K. suteikė su atsakove bendradarbiaujanti Bulgarijos įmonė, automobilį atplukdžius į Klaipėdos uostą atsakovės paaiškinimais, būtent ši įmonė informavo atsakovę apie ieškovo įsigytos transporto priemonės iškrovimą, per šią įmonę vyko krovinio (transporto priemonės) perdavimas atsakovei, o ši automobilį pristatė ieškovui. Teismo vertinimu, atsakovės pagalba ieškovo draugą nukreipiant dėl aukciono kodų gavimo į Bulgarijos bendrovę, nepatvirtina, jog atsakovė sudarė tarpininkavimo sutartį su ieškovu dėl automobilio pargabenimo iš JAV iš karto po aukciono. Teismas atkreipia dėmesį, jog kiti ieškovo ir liudytojo G. K. paaiškinimai, kuriais iš esmės ieškovas remiasi įrodinėdamas ieškinį yra itin prieštaringi. Ieškovas nurodo, jog po kelių dienų nuo įvykusio aukciono perdavė 15 500 dolerių G. K., o šis jam nurodė, jog šią sumą grynais perdavė nuvežti per kitus asmenis į Klaipėdą atsakovei, todėl atsižvelgdamas į šį faktą, bei į tai jog draugas G. aukciono kodus taip pat nurodė gavęs iš UAB „Autodata“, vertina, jog jau aukciono metu faktinė transporto priemonės pardavėja buvo atsakovė, jai sumokėti pinigai tiek 2020 m. vasario, tiek 2020 m. birželio mėnesį. Tačiau G. K. paneigė šią informaciją, nurodydamas, jog iš ieškovo nėra gavęs pinigų, UAB „Autodatai“ taip pat nėra perdavęs pinigų. Liudytojo G. K. parodymais, jo pagalba apsiribojo kodų aukcionui gavimu, toliau ginčo šalys galimai viską derinosi pačios. Atsakovė taip pat neigia gavusi 15 500 dolerių ir patvirtina, jog su ieškovu nebuvo pažįstami, jokių sutarčių šalys nebuvo sudarę iki nurodytos 2020 m. birželio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties. Net ir sudarant minėtą sutartį, šalys nebuvo susitikę – ieškovo duomenis pirkimo – pardavimo sutarčiai, transporto priemonės pristatymui, nurodė G. K., automobilį ant tralo iš Klaipėdos uosto į Kauno rajoną nugabeno pasitektas trečiasis asmuo ir per šį asmenį buvo parvežti vokelyje 3 025 Eur grynaisiais. Atsakovė iš esmės veikė kaip vieno iš automobilio pristatymo ieškovui etapų tarpininkė, o ne pardavėja. Ieškovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog neturi jokių išlikusių rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodomas ieškovo aplinkybės dėl ieškovo manymu prisiimtų atsakovės įsipareigojimų būti atsakingai už visą automobilio pakrovimo, parplukdymo, muitinės procedūrų sutvarkymo, iškrovimo procesą (aukciono dokumentų/ išrašų, pinigų keitimo į dolerius ir perdavimo atsakovei fakto, susitarimo tarpininkauti derinimo ir pan.).

Teismas, įvertinęs ištirtus rašytinius įrodymus bei išklausęs šalių paaiškinimų teismo posėdyje daro išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai iš esmės nelaikytini automobilio pirkimo – pardavimo santykiais, nes atsakovė aukciono metu nebuvo ginčo automobilio savininke, taip pat neveikė ginčo automobilio savininko (kuris ieškovui aukciono metu nebuvo žinomas) vardu. Nustatyta, kad aukcione dalyvavo ir jį laimėjo ieškovas, ieškovui ir pačiam nurodant, kad jis nusipirko transporto priemonę aukcione 2020 m. vasario 21 d., o ne 2020 m. birželio 22 d., kaip nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje. Ieškovas neįrodė, jog automobilį aukciono būdu pardavinėjo atsakovė ar, kad automobilis buvo atsakovės nuosavybė 2020 m. vasario mėnesį, taip pat neįrodė, jog būtent per atsakovę (jos asmeninius prisijungimo kodus) automobilį įsigijo ir atsakovei sumokėjo 15 500 dolerių. Šalių teiktais paaiškinimais apie aukciono būdu perkamus automobilius užsienio valstybėse nustatyta, jog tokių transporto priemonių pargabenimo procedūras atlieka daug skirtingų tarpininkų, kurių kiekvienas norėdamas pagrįsti savo atliekamus veiksmus, teikiamas krovos, transportavimo, išmuitinimo, krovinių defektavimo paslaugas, formina kilnojamąjį daiktą jo paslaugų teikimo metu kaip savo nuosavybę, grindžiamą „invoice“, nors faktinis pirkėjas būna kitas. Šiuo atveju ieškovui aukciono būdu išsirinkus ir laimėjus transporto priemonę, iki automobilio pristatymo ieškovui jo gyvenamosios vietos adresu šis automobilis 2 mėnesių laikotarpiu buvo saugomas iki kol bus pakrautas į konteinerį, konteineris į laivą, perėjo muitinės procedūras pagal Europos Bendrijos reikalavimus Antverpene, perkrautas plukdymui į Lietuvą, iškrautas su konteineriu Klaipėdos uoste, iškrautas iš konteinerio, visus šiuos veiksmus atliekant pagal byloje esančius duomenis tarpininkams „USA INTERCARGO LLC“, „ARISTON TRADE EOOD“ ir galimai kitiems, proceso šalių nenurodytiems tarpininkams. Byloje nėra nuginčyti duomenys, jog atsakovė prižiūrėjo automobilio iškrovimą iš konteinerio Klaipėdos uoste kai šį veiksmą atliko Klaipėdos muitinės tarpininkas UAB „Translaiva“ ir jį pristatė iki ieškovo namų, faktiškai automobilį valdant nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 22 d., automobilį įgijus iš „ARISTON TRADE EOOD“ už 2 200 Eur be PVM ir perdavus ieškovui už 3 025 Eur su PVM, (2 500 Eur be PVM), t. y. už automobilio nugabenimą iš Klaipėdos ieškovui uždirbant 300 Eur. Teismo vertinimu nurodyti duomenys, rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei taikytinos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės leidžia teismui ieškovo ir atsakovės santykius vertinti kaip tarpininkavimo paslaugos santykius, kuriais atsakovė suteikė paslaugą pargabenti transporto priemonę iš Klaipėdos uosto į Kauno rajoną už tokią paslaugą gaunant 300 Eur atlygį.

Kaip nurodyta aukščiau, pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Nagrinėjamu atveju atsakovei kilo pareiga paskutiniame transporto priemonės pervežimo iš JAV ieškovui į namus etape, ją gabenant iš Klaipėdos uosto į Kauno rajoną, tai atlikti atidžiai. Ieškovas keldamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo nurodė, jog jam nežinoma kuriame automobilio pervežimo etape atsirado didesni automobilio defektai. Atsakovė gindamasi nuo pareikštų reikalavimų remiasi byloje pateiktomis automobilio iškrovimo Klaipėdos uoste fotonuotraukomis. Fotonuotraukos patvirtina, kad iškraunat automobilį iš konteinerio dar 2020 m. gegužės 20 d., akivaizdžiai matyti visi automobilio defektai (bylos l. 115-125, I tomas). Atsakovė iš „ARISTON TRADE EOOD“ automobilį perėmė tolimesniam transportavimui jau su visais užfiksuotais defektais dėl kurių ieškovas kelia ginčą. Atsižvelgiant į automobilio defektus, atsakovė juos nurodė pirkimo – perdavimo sutarties dokumente perduodant automobilį ieškovui. Byloje nėra pateikta duomenų, jog pervežimo iš Klaipėdos į Kauną metu automobilio defektų padaugėjo, kad atsakovė netinkamai, neatidžiai, aplaidžiai teikė tarpininkavimo pervežant automobilį paslaugą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, jog būtent atsakovei kyla pareiga atlyginti automobilio defektų (didesnių nei įsigijus defektuotą automobilį aukciono metu) šalinimo kaštus. Pažymėtina, jog tiek atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė jog ji nėra tinkamas atsakovas byloje, be to tiek parengiamojo ir teismo posėdžio metu ieškovui buvo priminta įrodinėjimo pareiga, siūlyta tikslinti ieškinį, svarstyti proceso šalių tikslinimo klausimą, tačiau ieškovas šia teise nesinaudojo ir prašo žalos atlyginimo iš atsakovės.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Taigi žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kuri atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ne tik neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų jam kilo žala, bet taip pat nepagrindė aiškaus žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė patyręs nuostolius, kurių dydis sutampa su IĮ „A. Pavasario firma“ remonto sąmatoje paskaičiuota galima automobilio remonto kaina su PVM 5 931,04 Eur, tačiau byloje apklausti liudininkais T. M., D. S., Ž. G., atlikę automobilio remonto darbus netyrė ir neskirstė darbų pagal defektus, atsiradusius iki aukciono ir po aukciono, šiuos darbus atliko visai transporto priemonei, be to visi paslaugų teikėjai yra ne PVM mokėtojai, todėl jų sąskaitos neatitinka su į bylą pateiktos remonto sąmatos suma, pažymint ir tai, jog pats ieškovas atlikdamas preliminarius remonto išlaidų mažinimo skaičiavimus, nepateikė tokio skaičiavimo pagrindimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų kokia automobilio būklė buvo aukciono metu, ieškovo pateiktas išrašas iš nemokamos automobilių istorijos elektroninės sistemos apie transporto priemonę identifikavimo kodu (duomenys neskelbtini), nepagrindžia ieškovo nurodomų aplinkybių, jog jis įsigijo automobilį su tokiais defektais, kurie užfiksuoti galimai prieš pusantro mėnesio iki aukciono datos, kitų įrodymų ieškovas į bylą neteikė.

CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami.

Teismas nagrinėjamoje byloje atsižvelgė ir į vidutinio vartotojo sampratą. Tai yra tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ,,vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 punktas; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117, 27 punktas; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 punktas; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375, 31 punktas; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 punktas; kt.). Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, kuriuo įgyvendinama 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, 2 straipsnio 13 dalyje vidutinis vartotojas apibrėžiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010). Atsižvelgiant į aukščiau aiškinamą vidutinio vartotojo sąvoką, įvertinant aplinkybę, kad ieškovas vykdo individualią veiklą susijusią su automobiliais, nurodė jog papildomai verčiasi ir automobilių pirkimu – perpardavimu, teismo posėdžių metu nurodė prieštaringą informaciją apie patirtį aukcionuose, tačiau iš visumos ieškovo nurodytų aplinkybių, kaip vidutinis vartotojas jis turėjo suprasti, kokia rizika veikia įsigydamas automobilį aukciono būdu, turėjo susipažinti su aukciono taisyklėmis, reikalavimais, nurodytomis rizikomis, išsiaiškinti kas tikrieji transporto priemonės savininkai ir kam perduodami pinigai už aukciono metu įgytą transporto priemonę, kas vykdo aukciono metu įsigyto automobilio pargabenimą pirkėjui, nesudarius rašytinių sutarčių su pargabenimo paslaugas teikiančiais asmenimis, kurie prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus, pačiam asmeniškai dalyvaujant aukcione be tarpininkų, ieškovui turėjo būti žinomos galimos neigiamos tokio sandorio pasekmės. Ieškovui neišsiaiškinus ar neišsaugojus reikiamos informacijos ir duomenų, šių duomenų pačiam ieškovui negalint pateikti teismui ginčo atveju, toks elgesys vertintinas kaip ieškovo rizikos pasirinkimas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, ieškovo ieškinys pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir nurodytą ieškinio pagrindą yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 135, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovui jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš ieškovo atsakovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 004,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 4,45 Eur išlaidos už VĮ „Regitra“ dokumentų gavimą (bylos l. 7-10, II tomas), todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamos 1 004,45 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. M. 1 004,45 Eur (vieno tūkstančio keturių eurų 45 centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Autodata“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.