Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1446-450/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-08
Bylos Nr.: 2A-1446-450/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-03760-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
Atsakovas: UAB „Senamiesčio ūkis“
Ieškovas: UAB „Vingės statyba“

Civilinė byla Nr. 2A-1446-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03760-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 3.2.4.9.6.2.; 2.6.18.3.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vingės statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ priešieškinį UAB „Vingės statyba“ ir advokatų kontorai M., Č. ir partneriai Juridicon dėl reikalavimo perleidimo pripažinimo negaliojančiu, priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Judėjimo kryptis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ 48 811,87 Lt skolos už stogo remonto darbus pagal 2010 m. spalio 8 d. rangos sutartį Nr. 2010 10 07ST20, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti stogo remonto darbus name adresu, (duomenys neskelbtini), o atsakovė, priėmusi darbus pagal atliktų darbų aktą, turėjo sumokėti 77 541,46 Lt. Atsakovė sumokėjo už darbus 34 573,01 Lt ir liko skolinga ieškovei 42 698,44 Lt. Taip pat ieškovė prašė priteisti 5 843,42 Lt už laiptinės remonto darbus pagal 2011 m. liepos 1 d. Rangos sutartį Nr. SŪ-20110701/1, už kuriuos atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, sumokėjusi 7 649,68 Lt. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 15 469,20 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už reikalaujamą priteisti sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad piniginės prievolės, kurias reikalauja įvykdyti ieškovė yra sąlyginės ir jų atsiradimas siejamas su atidedamąja sąlyga, kuri dar nėra atsiradusi. Atsakovė su ieškove atsiskaito ne iš savo lėšų, o iš namo gyventojų sumokėtų už darbus lėšų. Ieškovė, kaip apdairi verslininkė, turėjo suvokti Rangos sutarties 3.6 p. ir 3.6.4 p. nuostatų turinį, pobūdį ir reikšmę. Ieškovės reikalaujama priteisti delspinigių suma negali būti didesnė kaip 5 procentai nuo sutarties kainos (Rangos sutarties 7.11 p.). Be to, 0,2 procentai delspinigių yra per didelės netesybos. Taip pat atsakovė vertino ir 2011 m. liepos 1 d. Rangos sutartį. Rangos sutartys kvalifikuotinos kaip lėšų surinkimo sutartys, pagal kurias atsakovė veikia kaip tarpininkas - surenka patalpų savininkų jai perduotas lėšas, kuriomis vykdomas atsiskaitymas su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ 11 733,05 Eur (40 511,87 Lt) skolos, 1 112,88 Eur (3 877,07 Lt) delspinigių, 6 procentų metines palūkanas ir 1 276,96 Eur (4 409 Lt) bylinėjimosi išlaidas UAB „Judėjimo kryptis“ naudai; taip pat priteisė iš atsakovės 413,40 Eur (1 427,40 Lt) ir iš ieškovės 107,91 Eur (372,60 Lt) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas trečiųjų asmenų naudai.

4. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Ieškovė palaikė reikalavimą tokio dydžio, kiek ieškovei buvo nuspręsta priteisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimu, t. y. dėl 11 733,05 Eur (40 511,87 Lt) skolos, 1 112,88 Eur (3 877,07 Lt) delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu trečiojo asmens advokatų kontoros M., Č. ir partneriai Juridicon 2014 m. gegužės 15 d. susitarimą, kuriuo ji savo reikalavimus perleido ieškovei UAB „Vingės statyba“.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nurodė, kad pradinė ieškovė UAB „Judėjimo kryptis“ 2013 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo teises perleido advokatų kontorai M., Č. ir partneriai Juridicon. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. priėmė nutartį, kurioje nurodyta ieškovės teisių perėmėja advokatų kontora M., Č. ir partneriai Juridicon. Nors vėliau reikalavimas buvo perleistas UAB „Vingės statyba“, tačiau ieškovės vardu toliau veikė advokatų kontora ir nei teismams, nei atsakovei nebuvo pranešta apie susitarimą dėl reikalavimo perleidimo, todėl teismams nagrinėjant apeliacinį ir kasacinius skundus advokatų kontora neturėjo reikalavimo teisės, t. y. skola buvo priteista reikalavimo teisės neturinčiam asmeniui. Tolesnėje proceso stadijoje ieškovė negalėjo būti pakeista, nes tai pažeistų atsakovės interesus. 2014 m. gegužės 15 d. susitarimas atsakovei teisines pasekmes gali sukelti tik nuo 2016 m. birželio 22 d., kai teismui buvo pateiktas pranešimas apie susitarimą dėl reikalavimo perleidimą. Kadangi UAB „Senamiesčio ūkis“ 2015 m. tinkamai įvykdė prievolę advokatų kontorai, tai kreditoriaus reikalavimo teisė atsakovės atžvilgiu išnyko ir UAB „Senamiesčio ūkis“ neturi prievolės nei pradiniam kreditoriui, nei naujajam kreditoriui UAB „Vingės statyba“. Įvykdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą, priteistų sumų sumažinimo ar visiško ieškinio atmetimo atveju turėtų būti taikomas sprendimo vykdymo atgręžimas. Dėl atgręžimo galimybės advokatų kontora yra ne kreditorė, o skolininkė. Toje situacijoje veikdama kaip kreditorė, UAB „Senamiesčio ūkis“ nedavė sutikimo perkelti skolą, todėl advokatų kontora negalėjo perkelti skolos UAB „Vingės statyba“. Net jei advokatų kontora būtų laikoma kreditore, reikalavimo teisės perleidimas be UAB „Senamiesčio ūkis“ sutikimo negali būti įvykdytas, nes bylos nagrinėjimas iš naujo gali nulemti teismo sprendimo atgręžimą, ir, kadangi UAB „Senamiesčio ūkis“ yra sumokėjęs advokatų kontorai reikšmingą 15 405,48 Eur sumą, sprendimo vykdymo atgręžimo atveju asmuo, kurio atžvilgiu UAB „Senamiesčio ūkis“ turėtų reikalavimo teisę, turėtų esminę reikšmę, nes jo asmens finansinė padėtis lemtų, ar bus reali galimybė įvykdyti teismo sprendimo atgręžimą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į priešieškinį UAB „Vingės statyba“ nurodė, kad nepranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimo faktą nedaro susitarimo dėl reikalavimo perleidimo negaliojančiu. Nei viena iš 2014 m. gegužės 15 d. susitarimo šalių per klaidą nepranešė UAB „Senamiesčio ūkis“ apie reikalavimo perleidimą. Advokatų kontora, pateikdama antstoliui vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. išduotą vykdomąjį raštą nurodė pageidavimą išieškotą skolą pervesti į UAB „Vingė statyba“ sąskaitą ir UAB „Senamiesčio ūkis“ 2015 m. rugsėjo 28 d. bei 2015 m. rugsėjo 29 d. pavedimais 15 405,48 Eur sumą pervedė būtent į UAB „Vingė statyba“ sąskaitą. Kadangi skolos suma yra pervesta naujajam kreditoriui, tai sprendimo vykdymo atgręžimo atveju nebūtų pažeisti UAB „Senamiesčio ūkis“ interesai. Reikalavimo perleidimo sandoris ir jo pasekmės galioja į ateitį, t. y. kai skolininkas gauna reikalavimo perleidimą patvirtinančio dokumento kopiją. Šiuo atveju skolos suma yra pervesta ieškovei UAB „Vingės statyba“, kuri, ieškinio atmetimo ir sprendimo vykdymo atgręžimo taikymo atveju turėtų būti įpareigota grąžinti gautą sumą. Jokios esminės reikšmės kreditoriaus asmuo atsakovei neturi, todėl atsakovė teikia per didelę reikšmę CK 6.101 str. 5 d. nuostatai.

Žemesnės instancijos teismas

11. Tretieji asmenys D. L., D. M. B., S. Ž., R. M. dizaino studija „Kita pusė“, R. P., G. M., A. D., UAB „Autolėkis“, H. S., T. K., G. J. 2017 m. sausio 16 d. protokoline nutartimi buvo pašalinti iš bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ 11 733,05 Eur skolos, 1 122,88 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir 3 672,79 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Vingės statyba“ naudai; priešieškinį atmetė ir priteisė iš UAB „Senamiesčio ūkis“ 86,13 Eur pašto išlaidų.

13. Teismas nustatė, kad 2010 m. spalio 8 d. pirminė ieškovė UAB ‚Judėjimo kryptis“ ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 2010 10 07ST20, kurios 1.1 p. ieškovė įsipareigojo atlikti stogo remonto darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove rangos sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarka. Rangos sutarties 3.1 p. bei Lokalinėje sąmatoje šalys susitarė dėl darbų 86 910,04 Lt sumai kainos. Remiantis Atliktų darbų aktu ieškovė atliko stogo remonto darbus už 77 541,46 Lt. Šalys taip pat 2011 m. liepos 1 d. sudarė Rangos sutartį Nr. SŪ-20110701/1, kurios 1.1 p. ieškovas įsipareigojo atlikti laiptinės remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Rangos sutarties 3.1 p. ir Darbų sąmatoje šalys susitarė dėl 32 802,82 Lt darbų kainos. 2011 m. gruodžio 22 d. susitarimu Nr. 1 dėl 2011 m. liepos 1 d. rangos sutarties Nr. SŪ-20110701/1 šalys pakeitė Rangos sutarties 3.5 p. numatytus atsiskaitymo terminus ir susitarė, kad dalį darbų kainos – 19 308,91 Lt ieškovei tiesiogiai sumokės 9, 10, 11a, 13, 16 butų savininkai, o likusią 13 493,10 Lt darbų kainos dalį atsakovė sumokės ieškovei iš karto po to kai 11, 12, 14, 14a, 15 butų savininkai sumokės atsakovei 13 493,10 Lt.

14. Pagal Rangos sutarčių 3.5 p., 6.3 p. darbai perduodami užsakovui šalims pasirašant galutinį atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą ir užsakovui palikta teisė vėliau pareikšti reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo. Į bylą pateiktas Atliktų darbų aktas 2010 m. gruodžio 27 d., kurį pasirašė atsakovės atstovas darbų vadovas E. G., ieškovės statybų vadovas J. M. bei namo, (duomenys neskelbtini), 6-to buto atstovas R. M.. Akte nurodyta, kad UAB ‚Judėjimo kryptis“ atliko darbų už 77 541,46 Lt sumą. Nei Atliktų darbų akte, nei statybos darbų žurnale nenurodyti jokie trūkumai, todėl UAB ‚Judėjimo kryptis“ 2010 m. gruodžio 17 d. pagal minėtą rangos sutartį išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JST00064 už 77 541,46 Lt ir šį finansinį dokumentą priėmė atsakovės atstovas darbų vadovas E. G.. Remiantis 2011 m. liepos 1 d. rangos sutartimi ieškovė 2011 m. gruodžio mėn. atliko laiptinės remonto darbus name už 13 493,10 Lt. Laiptinės remonto darbų rezultato priėmimas buvo įformintas atliktų darbų aktu, kurį pasirašė ieškovės atstovas statybų vadovas J. M. ir atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovas vadybininkas R. S.. Minėtame akte šalys nekonstatavo jokių trūkumų, atsakovės atstovas nenurodė jokių pastabų. UAB „Judėjimo kryptis“ 2011 m. gruodžio 21 d. pagal 2011 m. liepos 1 d. rangos sutartį išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JST000137 už 13 493,10 Lt.

15. 2010 m. spalio 8 d. rangos sutarties 3.6 p. bei 2011 m. liepos 1 d. rangos sutarties 3.5 p. nurodyta, kad sutarties (darbų) kainą užsakovas (atstovas) apmoka iš (duomenys neskelbtini), namo gyventojų (patalpų savininkų) sumokėtų už darbus lėšų. Sutarties (darbų) kaina pradedama mokėti per 60 dienų nuo galutinio tinkamai atliktų Darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo iš Užsakovo pusės ir PVM sąskaitos –faktūros pateikimo Užsakovui dienos ir mokama dalimis, kas mėnesį iki einamojo kalendorinio mėnesio pabaigos pervedant rangovui namo gyventojų praėjusį kalendorinį mėnesį sumokėtas užsakovui lėšas už atliktus darbus. Darbų kaina sumokama ne mažiau kaip per 6 kalendorinių mėnesių, atsižvelgiant į namo gyventojų (patalpų savininkų) tinkamą ir savalaikį apmokėjimą užsakovui už atliktus darbus. Galutinai užsakovas atsiskaito su rangovu per 10 dienų namo gyventojams visiškai apmokėjus užsakovui už darbus.

16. Nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje bei ją perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino bei Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartyje pažymėjo, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ turi atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus per protingą terminą ir to neeliminuoja šalių rangos sutarčių nuostata dėl patalpų savininkų tinkamo ir savalaikio atsiskaitymo su namo administratore - UAB „Senamiesčio ūkis“.

17. Teismas pažymėjo, kad c. b. Nr. 2-9927-534/2015 buvo nagrinėjamas namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ ginčas su namo gyventojais (patalpų savininkais) dėl atsiskaitymo už remonto darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį namo gyventojams dėl skolos už stogo remonto darbus priteisimo atmetė ir iš dalies patenkino D. L. priešieškinį bei priteisė jos naudai iš UAB „Senamiesčio ūkis“ 5 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi panaikino 2013 m. spalio 11 d. sprendimą dalyje, kuria iš dalies buvo patenkintas D. L. priešieškinis ir toje dalyje grąžino bylą nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, atmetė D. L. priešieškinį, nes nenustatė tiesioginio priežastinio tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ veiksmų organizuojant namo, (duomenys neskelbtini), dalies stogo remontą ir atsiradusios žalos, taip pat teismas pripažino, jog D. L. neįrodė žalos dydžio.

18. Grąžinus iš naujo nagrinėti ieškovės (rangovo) ir atsakovės (užsakovo) ginčą teismas vertino c. b. Nr. 2-9927-534/2015 atliktos statybos techninės ekspertizės reikšmę bei įrodomąją galią nagrinėjamam ginčui. Taip pat pateikė argumentus dėl c. b. Nr. 2-9927-534/2015 nustatytų aplinkybių prejudicijos šiam ginčui.

19. Dėl c. b. Nr. 2-9927-534/2015 nustatytų aplinkybių prejudicinės reikšmės. Teismas nustatė, kad c. b. Nr. 2-9927-534/2015, po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi grąžino bylą dalyje pagal D. L. priešieškinį nagrinėti iš naujo, D. L. įrodinėjo, kad jos 11-tam butui dėl 2010 m. rudenį atlikto namo stogo remonto buvo padaryta žala. Atmesdamas jos ieškinį teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendime pripažino, kad D. L. butas galėjo būti užlietas dėl vykdytų namo stogo dalies remonto darbų bei kartu nurodė, jog buto konstrukcijų kai kurie trūkumai galėjo atsirasti dėl natūralių dėvėjimosi procesų. Teismas sprendime taip pat nurodė, jog ekspertas pateikė tik tikėtiną išvadą, jog D. L. buto sienų ir lubų įtrūkimus galėjo nulemti 2010 m. atlikti dalies stogo remonto darbai.

20. Teismas pažymėjo, kad statybos techninė ekspertizė 2012 m. kovo 12 d. nutartimi buvo skirta patenkinus atsakovės D. L. prašymą. Atlikęs ekspertizę teismo ekspertas pateikė išvadą, kad daugiabučio namo stogo remonto darbų atlikimo metu namo stogo būklė nebuvo avarinė, o tik turėjo avarinės būklės požymius. Taip pat ekspertas nurodė, jog atliktų stogo remonto darbų suminė vertė, tiesiogiai susijusi su nustatytos avarinės būklės požymių šalinimu, yra lygi nuliui.

21. Teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje pripažino pagrįsta apylinkės teismo išvadą, jog UAB „Senamiesčio ūkis“, organizuodama namo dalies stogo remontą atlikto ne namo bendraturčių, o vieno – 6-to buto administravimą, t. y. iniciavo stogo remontą virš 6–tojo buto, nes šis butas dėl stogo nesandarumo nuolat buvo apliejamas.

22. Teismas nustatė, kad į bylą pateiktoje UAB „Dravinta“, kuri buvo viena iš galimų rangovių namo stogui suremontuoti, sudarytoje sąmatoje nurodytas 406 m2 remontuotinas stogo plotas. Tai leido teismui teigti, kad UAB „Judėjimo kryptis“ iš tikro remontavo tik dalį stogo, kaip tą užsakė UAB „Senamiesčio ūkis“. Nagrinėjant bylą iki apeliacijos ieškovės atstovas rėmėsi argumentu, kad neturi būti vadovaujamasi c. b. Nr. 2-9927-534/2015 atliktos ekspertizės išvadomis bei pažymėjo, jog darant ekspertizę buvo remiamasi ir statybos metu (ne po remonto darbų užbaigimo) padarytomis foto nuotraukomis. Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovė taip pat palaikė tokią poziciją ir teismas su tuo sutiko. Teismai jau yra pripažinę, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ išimtinai 6-to buto interesais organizavo namo stogo dalies būklę, kad išspręsti buto nuolatinių apliejimų problemą. C. b. Nr. 2-9927-534/2015 ekspertui pateikta užduotis atsakyti, kokia atliktų darbų, susijusių su avarinės būklės šalinimu, suminė vertė. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Judėjimo kryptis“ atlikinėjo namo stogo avarinės būklės šalinimo darbus, nes ji atliko tik dalies namo stogo remontą siekiant pašalinti stogo, daugiausia virš namo 6-to buto, trūkumus. Eksperto išvados, atsakant į klausimus, taip, kaip jie buvo suformuluoti kitoje byloje, nesudaro galimybės nustatyti konkrečios darbų, pripažintinų būtinais objekto nustatytiems trūkumams ištaisyti, vertės. Ekspertizės aktas nėra privalomas teismui ir vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 218 str.), todėl teismas nesivadovavo c. b. Nr. 2-9927-534/2015 atliktos statybos ekspertizės išvadomis. Atsakovė nepareiškė prašymo skirti ekspertizę šioje byloje, nors po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo procesas byloje tęsėsi pakankamai ilgą laiką.

23. Nagrinėjamoje byloje pirminė ieškovė pareiškė ieškinį UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl skolos priteisimo už remonto darbus, atliktus pagal 2010 m. spalio 8 d. ir 2011 m. liepos 1 d. rangos sutartis. Atliktų darbų akte už 2010 m. 12 mėn. nurodyta, kad UAB „Judėjimo kryptis“ atliko darbus – ardė senus ant stogo esančius asbestcementinius lapus, skardos lapus, ardė senus grebėstus, montavo gegnes ir murlotus, įrenginėjo grebėstus, dengė antikondensacinę plėvelę, dengė stogą lygia skarda ant įrengtų grebėstų, surinko statybinį laužą ir šiukšles. Keičiamo stogo plotas akte nurodytas 210 m2 (100*2,1), kaip ir 2010 m. balandžio 23 d. „Pastato (duomenys neskelbtini), gatvės korpuso /1A3p/ stogo būklės virš 6-to buto įvertinimo akto“ 10.1 p. rekomenduota pakeisti 2010 m2 ploto stogo dangą virš 6 buto ir laiptinių. Darbų atlikimo faktą akte savo parašais patvirtino UAB „Senamiesčio ūkis“ darbų vadovas E. G. ir 6-to buto atstovas E. M.. Jokių pastabų darbų atlikimo akte nenurodyta. Taip pat UAB „Senamiesčio ūkis“ darbų vadovo E. G. ir pastatų administravimo ir priežiūros skyriaus vadybininko pasirašytame 2011 m. birželio 16 d. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros akte nurodyta, kad gyvenamajame name, korpuse 1A3/p buvo vykdomi stogo remonto darbai, kuriuo atlikus stogo būklė gera, avarinės būklės požymiai nenustatyti. Statybos darbų žurnale fiksuota darbų atlikimo eiga, apie darbų priėmimą pasirašydavo rangovo darbų vadovas J. M. ir kaip statybų techninės priežiūros vadovas UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovas E. G. Tokie įrodymai teismui leido teigti, kad UAB „Judėjimo kryptis“ stogo remonto darbus faktiškai atliko.

24. Dėl skolos buvimo pagrindo. Pagal pradinę poziciją byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ nesutiko su UAB „Judėjimo kryptis“ reikalavimu iš esmės tik dėl rangos sutartyse numatytos atidedamosios sąlygos. Tik kai UAB „Senamiesčio ūkis“ pareiškė reikalavimus namo patalpų savininkams sumokėti už namo stogo remontą, šie iškėlė stogo remonto darbų kokybės klausimą. Tik bylą nagrinėjant apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje buvo padarytos išvados, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ prievolės rangovui apimtis sietina su namo stogo remonto darbų kokybe ir apimtimi, taip pat su bendrosios dalinės nuosavybės savininkų prievolės apimtimi. Susiklostė situacija, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ reikalavimai tretiesiems asmenims (pašalintiems iš bylos), t. y. namo patalpų savininkams už namo stogo remonto darbus yra atmesti. Taip pat yra atmestas D. L. priešieškinis UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl nuostolių susidariusių remontuojant stogą, atlyginimo. Teismo nuomone, tai nereiškia, kad dėl to atsakovei UAB „Senamiesčio ūkis“ išnyko prievolė atsiskaityti pagal rangos sutartis, kurios šalims turi įstatymo galią.

25. Remiantis Rangos sutarčių 3.5, 3.6 p. UAB „Senamiesčio ūkis“ už remonto darbus su rangove turėjo atsiskaityti iš namo gyventojų (patalpų savininkų) lėšų. Tačiau rangos sutarčių 6.4 p. numatyta užsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ pareiga sumokėti už darbus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Kaip minėta, nagrinėjant UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinius ir kasacinį skundus teismai pripažino, kad UAB „Senamiesčio ūkis“, nors ir veikdama kaip namo administratorė, turėjo atsiskaityti su dalies stogo remonto darbus atlikusia bendrove per protingą terminą. Teismo nuomone, jei būtų suabsoliutinta šalių sudarytose sutartyse numatyta atidedamoji sąlyga, kai UAB „Senamiesčio ūkis“ pareiga sumokėti rangovei atsiranda tik po to, kai bus surinktos tuos tikslu iš namo gyventojų (patalpų savininkų) lėšos, galėjo susidaryti situacija, kad nebūtų pareikštos jokios pretenzijos dėl remonto darbų kokybės, o lėšos dėl kokių nors priežasčių iš gyventojų nebūtų iš viso surinktos ir UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl tos priežasties iš viso atsisakytų mokėti už atliktus darbus.

26. Pasak teismo, aukščiau išvardinti darbų atlikimo (priėmimo), gyvenamojo namo stogo būklės įvertinimo po remonto darbų atlikimo aktai, kuriuose pasirašė ir darbų atlikimo tinkamumo faktą tvirtino UAB „Senamiesčio ūkis“ įgaliotas atstovas, patvirtina aplinkybę, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ savo iniciatyva nenustatė jokių esminių UAB „Judėjimo kryptis“ atliktų darbų trūkumų. UAB „Senamiesčio ūkis“ priešieškinis patvirtina, kad atsakovė, jei ir turi ieškovei pretenzijų, tai ne dėl darbų trūkumų, o dėl kitų priežasčių. Teismas pažymėjo, kad 2010 m. spalio 8 d. rangos sutarties 3.11 p. nuostata, kad šalims nesutariant dėl darbų tinkamumo, apie jų tinkamumą sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą. UAB „Senamiesčio ūkis“ nei darbų priėmimo metu, nei vėliau savo iniciatyva nenurodė defektų, kurie būtų stogo remonto netinkamai atliktų darbų pasekmė ir savo iniciatyva nekvietė jokio eksperto. Pretenziją rangovei UAB „Judėjimo kryptis“ UAB „Senamiesčio ūkis“ pareiškė tik 2013 m. sausio 7 d., kai D. L. iniciatyva buvo atlikta ekspertizė, tačiau pretenzijoje namo administratorė net nenurodė konkrečių trūkumų, kuriuos nustatyti, todėl teismas teigė, kad imtis priemonių atsakovė galėjo gerokai anksčiau. 2010 m. spalio 8 d. rangos sutarties 4.5, 5.13, 5.18, 5.19 p. suteikė teisę užsakovui kontroliuoti darbų eigą ir tai, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovui buvo žinoma remonto darbų eiga patvirtina įrašai Statybos darbų žurnale. Teismo nuomone, atsakovei tenka susidariusios situacijos pasekmių rizika, nes jei atsakovė atsakingai būtų vykdžiusi stogo remonto darbų priėmimą, laiku iniciavusi ekspertinį remonto darbų įvertinimą, tuomet būtų tinkamas pagrindas konstatuoti defektus, patvirtintus eksperto pagal konkrečius jam pateiktus klausimus ir spręsti apie apmokėjimą už darbus proporcingai pasiektam rezultatui. Teismų konstatavimas, kad UAB „Senamiesčio ūkis“, inicijuodama dalies stogo remontą faktiškai vykdė vieno buto administravimą, taip pat teismui leido pripažinti, kad atsiradusios pasekmės turi tekti UAB „Senamiesčio ūkis“ veiklos rizikai. Teismo nuomone, namo administratoriaus ir jo pasamdyto rangovo ginče neturėtų būti rangovui, kaip savo srities specialistui, keliami tokie reikalavimai, kuriuos akcentuojant būtų paneigti kitai sutarties šaliai – subjektui, vykdančiam profesionalią administravimo veiklą, keliami atidumo reikalavimai, t. y. ir reikalavimas pagal pavyzdinius administravimo nuostatus tinkamai įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, taip pat reikalavimas savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 str. 2 d.). Tikėtina, kad namo administratorius nepakankamai dėmesio skyrė kaupiamųjų lėšų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, surinkimui ir tiksliniam panaudojimui. Bet kokiu atveju, teismo vertinimu, UAB „Senamiesčio ūkis“ su rangove siejo sutartiniai teisiniai santykiai, sutartyse aptartos šalių teisės bei pareigos, kurių atsakovė turi laikytis.

27. Teismas nustatė, kad namo patalpų savininkai reiškė pretenzijas dėl remonto organizavimo išimtinai 6-to buto interesais, tačiau c. b. Nr. 2-9927-534/2015, yra duomenys, kad S. V. už stogo remontą sumokėjo į UAB „Senamiesčio ūkis“ kasą 16 533 Lt bei ėmė paskolą 10 000 Lt pagal rangovo sutartį 2010-10-07.ST 20 už stogo remontą, t. y. iš viso S. V. sumokėjo 26 533 Lt. Nors UAB „Senamiesčio ūkis“ organizavo tik dalies namo stogo remontą, tačiau yra nepaneigta aplinkybė, jog stogas virš S. V. patalpų buvo tikrai blogos būklės, kas leido teismui teigti, jog stogo remontas (viso ar dalies) buvo būtinas ir jį atlikti reikėjo kiek įmanoma greičiau.

28. Teismas pastebėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimu buvo nuspręsta priteisti iš atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ 11 733,05 Eur (40 511,87 Lt), t. y. be skolos už stogo remontą buvo sprendžiama dėl 5 843,42 Lt skolos už laiptinės remontą. Kaip minėta, ieškovės atstovė palaikė reikalavimą toje apimtyje, kiek ieškovės reikalavimą buvo patenkinęs teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu. Teismas pastebėjo ir tai, kad tik dalyje UAB „Senamiesčio ūkis“ mokėjimo pavedimų, kuriais iš dalies buvo sumokėta už stogo remonto darbus, yra nurodyta, kad mokama pagal 2010-10-07 ST 20 rangos sutartį, o kituose nenurodyta nei rangos sutartis, nei už kokius darbus sumokama. Vertindamas aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ skolinga už atliktus statybos darbus 11 733,05 Eur (40 511, 84 Lt).

29. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys raštu susitarė dėl netesybų, į šalių sulygtus maksimalių delspinigių dydžio apribojimus, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 122,88 Eur delspinigiai (77 541,46 Lt x 5 % = 3 877,07 Lt).

30. Teismas, remdamasis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d., ieškovei iš atsakovės priteisė 6 proc. metines palūkanas.

31. Dėl priešieškinio. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Judėjimo kryptis“ 2016 m. birželio 20 d. pateikė prašymą jos teises perėmusią advokatų kontorą M., Č. ir partneriai Juridicon pakeisti į procesinių teisių perėmėją ieškovę UAB „Vingės statyba“, nes 2014 m. gegužės 15 d. Susitarimu dėl reikalavimo perleidimo advokatų kontora M., Č. ir partneriai Juridicon savo reikalavimus perleido UAB „Vingės statyba“. Atsakovė prieštaravo, kad advokatų kontora būtų pakeista į ieškovę UAB „Vingės statyba“. Pasak teismo, nagrinėdamas bylą ankstesnės sudėties pirmosios instancijos teismas faktiškai pakeitė advokatų kontorą M., Č. ir partneriai Juridicon į ieškovę UAB „Vingės statyba“ bei UAB „Senamiesčio ūkis“ priešieškinį pareiškė būtent UAB „Vingės statyba“.

32. Šiame ginče teismas nenustatė pagrindų ieškinio netenkinimui, todėl UAB „Senamiesčio ūkis“ laikė skolininke. Ieškovė paaiškino ir pateikė įrodymą, kad pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui buvo nurodyta naujojo kreditoriaus – ieškovės UAB „Vingės statyba“ sąskaita ir UAB „Senamiesčio ūkis“ sumokėjo skolą būtent UAB „Vingės statyba“. Pateiktas sąskaitos išrašas patvirtino, kad antstolis pervedė UAB „Vingės statyba“ 8 673,21 Eur ir 7 674,96 Eur sumas, t. y. prievolė yra įvykdyta naujajam kreditoriui. Teismo sprendimas buvo įvykdytas po advokatų kontoros M., Č. ir partneriai Juridicon ir UAB „Vingės statyba“ 2014 m. gegužės 15 d. Susitarimo sudarymo, t. y. po faktinio reikalavimo perleidimo. Ieškovė neneigė, kad iki 2016 m. birželio 20 d. nebuvo pranešta UAB „Senamiesčio ūkis“ apie reikalavimo perleidimą, tačiau prievolė yra įvykdyta naujajam kreditoriui. UAB „Senamiesčio ūkis“ priešieškinyje teigė, kad kreditoriaus asmuo jai turi esminę reikšmę ir tą aplinkybę susiejo su galimai sunkia UAB „Vingės statyba“ finansine padėtimi, kuri reikšminga būtų tuo atveju, jei būtų vykdomas teismo sprendimo atgręžimas. Tačiau teismas nenustatė jokių duomenų apie sunkią ar itin sunkią UAB „Vingės statyba“ finansinę padėtį, nėra duomenų apie tai, kad ieškovės atžvilgiu būtų keliama ar yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Teismo nuomone, šioje situacijoje kreditoriaus asmuo nėra toks reikšmingas, kad nebuvo galimas reikalavimo UAB „Vingės statyba“ perleidimas. 2014 m. gegužės 15 d. Susitarimo dėl reikalavimo perleidimo sudarymas reikšmingas būtų tik dėl jo panaudojimo prieš UAB „Senamiesčio ūkis“ momento. Teismas sprendė, kad Susitarimą dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo ir darė išvadą, kad juo nebuvo pažeistos UAB „Senamiesčio ūkis“ teisės, nes teismo sprendimas išieškant sumas iš atsakovės buvo įvykdytas UAB „Vingės statyba“ naudai. Pažymėjo, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ skolos dydžio neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priešieškinio reikalavimas netenkino.

33. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Senamiesčio ūkis“, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, skolą ieškovei sumokėjo, todėl šis sprendimas priverstinai galėtų būti vykdomas tik neįvykdytoje (bylinėjimosi išlaidų) dalyje.

34. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., ieškovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 558,97 Eur (1 930 Lt) žyminį mokestį, 1 051,32 Eur (3630 Lt) atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje ir 2 062,50 Eur atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant po kasacinės instancijos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

35. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35.1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nekokybiškai atliktus darbus pagrindžiančiu įrodymu - ekspertizės aktu kitoje susijusioje c. b. Nr. 2-9927-534/2015 bei neteisingai įvertino prejudicinius faktus, nustatytus minėtoje byloje. Bylą nagrinėjant tiek kasacinės (c. b. Nr. 3K-3-646-695/2015), tiek vėliau ir apeliacinės instancijos teisme (2A-1176-560/2016), teismai konstatavo, kad remiantis ekspertizės aktu yra įrodyta, kad darbai atlikti nekokybiškai.

35.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė ir dėl stogo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės, remonto, taip paneigdamas teiginį, kad buvo atliktas vieno - 6-to buto administravimas. Kasacinis teismas nurodė, kad stogo konstrukcija ir danga, nors ir virš vieno buto, yra viso statinio dalis. Ji priklauso namo bendraturčiams, todėl ir jai sutvarkyti tenkančios privalomosios būtinos išlaidos turi tekti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams). Vien ta aplinkybė, kad stogas ar jo dalis yra virš vieno daugiabučio namo buto, paprastai nepakankama išvadai, kad daugiabučio namo bendraturčiai neprivalo padengti stogo ar jo dalies privalomojo remonto būtinųjų išlaidų.

35.3. Ekspertizės akte trečiasis klausimas suformuluotas ar stogo remonto darbai, kurie ekspertizės atlikimo dienai yra užbaigti, atlikti kokybiškai? Tai yra bendro pobūdžio klausimas apie atliktų darbų kokybę, šis klausimas nesusijęs su administravimu, su avarinės būklės požymių šalinimu ir pan. Šio klausimo tiriamojoje dalyje konstatuota, kad stogas įrengtas netinkamai (nekokybiškai), pažeisti: Statybos techninio reglamento (STR) 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“; ST 121895674:06:2010 „Stogų įrengimo darbai“; „Ruukki“ stogo dangos Classic montavimo instrukcijos reikalavimai. Penktojo ekspertizės klausimo tiriamojoje dalyje ekspertas nurodė, kad „<...> rangovas 2010 m. spalio 8 d. Rangos sutartimi Nr. 2010 10 07ST įsipareigojo kokybiškai atlikti darbus, o to neįvykdė“.

35.4. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino byloje esančių įrodymų: 2013-01-07 UAB „Senamiesčio ūkis“ rašto dėl trūkumų pašalinimo ir 2013-01-15 UAB „Judėjimo kryptis“ atsakymo. Šie įrodymai patvirtina, kad po 2012-10-15 ekspertizės aktu nustatytų trūkumų paaiškėjimo, UAB „Senamiesčio ūkis“ 2013-01-07 raštu kreipėsi i rangovą UAB „Judėjimo kryptis“ reikalaudamas ištaisyti nustatytus trūkumus, tačiau darbų trūkumai nebuvo ištaisyti; 2013-11-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Judėjimo kryptis“ iškelta bankroto byla.

35.5. Teismas neteisingai vertino prejudicinius faktus, nustatytus susijusioje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-9927-534/2015, Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2A-23-553/2015). Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje inter alia nurodė, kad „ekspertas teismui patvirtino, jog stogo dalies remonto darbai atlikti nekokybiškai [...]“. Esant Vilniaus apygardos teismo išvadai susijusioje byloje, kad rangovo UAB „Judėjimo kryptis“ darbai atlikti nekokybiškai ir tiesioginiai naudos gavėjai (patalpų savininkai) neturi apmokėti už tokius darbus, ieškinio tenkinimas šioje byloje ir atlygio rangovui už netinkamai atliktus darbus priteisimas, prieštarauja teisingumo principui, iškreipia vienodą teisės aiškinimą ir taikymą teismuose.

35.6. Atsižvelgiant į nekokybiškai atliktus darbus, į tai, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ 2013-01-07 raštu kreipėsi į rangovą UAB „Judėjimo kryptis“ reikalaudamas ištaisyti nustatytus trūkumus, tačiau trūkumai nebuvo ištaisyti, - ieškiniu reikalaujama suma neturėtų būti priteista, o už nekokybiškai atliktus darbus UAB „Senamiesčio ūkis“ sumokėta 37029,59 Lt suma yra pakankama ir proporcinga.

35.7. UAB „Vingės statyba“ balanse nurodyta, kad ji turėjo vos 333 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų. Taip pat ieškovės bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme apmokėtos ne UAB „Vingės statyba“, kas patvirtina UAB „Vingės statyba“ piniginių lėšų neturėjimą. Taigi, nepagrįstos teismo išvados, kad nėra duomenų apie sunkią UAB „Vingės statyba“ finansinę padėtį.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vingės statyba“ prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-30 sprendime c. b. Nr. 2-9927-534/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartyje c. b. Nr. 2A-23-553/2015 nekonstatavo, kad UAB „Judėjimo kryptis“ atlikti dalies namo stogo remonto darbai yra nekokybiški. Teismai rėmėsi Ekspertizės akto išvada, kad atliktų stogo remonto darbų suminė vertė, tiesiogiai susijusi su nustatytos avarinės būklės požymių šalinimu, yra lygi nuliui. Ši ekspertizės išvada yra tiesiogiai susijusi su kitoje civilinėje byloje nagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamo gyvenamojo namo stogas turėjo avarinės būklės požymių, kurių šalinimo darbai nebuvo užsakyti, nebuvo šalinami ir dėl to namo gyventojams nekilo pareiga už juos atsiskaityti. Ekspertas akcentavo, kad buvo poreikis viso stogo remonto darbų atlikimui, o ieškovė atliko tik rangos sutartyje ir lokalinėje sąmatoje nurodytą kiekį stogo dalies remonto darbų, nes tik tokį darbų kiekį užsakė atsakovė. Teismas tinkamai atribojo šioje byloje ir byloje pagal UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį namo gyventojams nagrinėtas faktines aplinkybes, tinkamai nustatė jų skirtumus, konstatuodamas, kad rangovas UAB „Judėjimo kryptis“ neatliko viso namo stogo, turėjusio avarinės būklės požymių, remonto darbų, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp rangovo atliktų statybos darbų ir ekspertizės akto išvados.

36.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-12-09 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-646-695/2015 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015-04-24 nutartį ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, konstatuodamas, kad bylą nagrinėję teismai netyrė UAB „Senamiesčio ūkis“ nurodomos aplinkybės dėl nekokybiškai rangovo atlikto darbų ir nevertino galbūt šią aplinkybę patvirtinančio įrodymo (kitoje byloje atlikto ekspertizės akto), todėl teismai turėjo spręsti dėl ginčo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių prejudicinės galios. Vilniaus apygardos teismas 2016-03-15 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, taip pat konstatuodamas, kad byloje turėjo būti sprendžiama dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių prejudicinės galios ir konkrečiai nustatyti, kiek mokėtina už atliktus darbus, sprendžiant pagal atliktų darbų apimtis ir jų atlikimo kokybę. Nei vienoje iš šių nutarčių nėra konstatuota, kad rangovo atlikti dalies namo stogo statybos darbai yra nekokybiški. Teismai įpareigojo vertinti, ar kitoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl skundžiamame sprendime teismas visapusiškai vertino dviejų tarpusavyje susijusių civilinių bylų faktines aplinkybes ir nustatė, kad kitoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir atliktas ekspertizės aktas šioje byloje netaikytini.

36.3. Visi ieškovės atlikti stogo dalies remonto darbai atsakovės specialisto galėjo būti įvertinti darbų priėmimo metu, nes pagal atliktų statybos darbų pobūdį (namo stogo dalies remonto darbus), iš esmės buvo atliekami nepaslėpti darbai. Šalys prie Statybos darbų žurnalo parengė ir pasirašė Paslėptų darbų patikrinimo aktus Nr. 1 ir 2, juose nurodydami, kad paslėpti darbai yra 1) įterptinis dengiamų antioksidacinės plėvelės izoliacijos dengimas ruloniniu medžiagų sluoksniu; 2) gegnių, grebėstų impregnavimas apsauginėmis priemonėmis, stabdančiomis medienos puvimo procesus ir apsaugančiomis nuo biologiniu kenkėjų. Kitoje byloje atliktame ekspertizės akte nėra nurodyti trūkumai, susiję su Paslėptų darbų patikrinimo akte nurodytais paslėptais darbais, taigi ekspertizės aktas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad buvo nustatyti paslėpti trūkumai. Ekspertas nustatė akivaizdžius trūkumus, kurie tiesiogiai susiję su avarinės būklės požymių turinčio namo stogo remontu. Be to, rangovas UAB „Judėjimo kryptis“ 2013-01-15 raštu atsakė į atsakovo 2015-01-07 reikalavimą dėl defektų šalinimo, nurodydamas, kad ekspertizės aktu nebuvo vertinti rangovo atlikti stogo dalies remonto darbai. Dėl to rangovas sutiko kartu su užsakovu susitikti ir dar kartą apžiūrėti statybos rangos objektą, siekiant įvertinti, ar tikrai stogo remonto darbai turi trūkumų. Ieškovė neištaisė trūkumų, nes laikė, kad jų nėra.

36.4. Su Ekspertizės aktu daugelyje pateiktų nuotraukų užfiksuoti ne atlikti statybos darbai, bet senos namo stogo konstrukcijos, taip ekspertui įrodinėjant, kad namo stogas turėjo avarinės būklės požymių. Neįmanoma nustatyti, kurioje gyvenamojo namo stogo vietoje yra Ekspertizės akte nuotraukose pavaizduoti objektai, kai kuriais atvejais aiškiai nurodoma, kad objektai yra virš laiptinės, nors ieškovė neatliko stogo remonto darbų virš laiptinės. Akte nėra duomenų, kad ekspertas vertino ieškovės pasirašytą lokalinę sąmatą ir atliktų darbų aktą, nors būtent taip buvo formuluojamas 2 klausimas ekspertui, kas leidžia manyti, kad ekspertas iš esmės vertino visą namo stogą vieninteliu aspektu – ar stogas turi avarinės būklės požymių ir ar tie požymiai yra pašalinti. Vadinasi, ekspertas savo išvadą, kad ieškovės atlikti darbai yra netinkami, grindė aplinkybe, jog nepašalinus viso stogo avarinės būklės požymių, dalies stogo remonto darbų atlikimas negali būti laikomas tinkamai atliktais darbais. Ekspertui tiesiogiai nevertinus ieškovės atliktų darbų pagal lokalinę sąmatą, byloje nėra įrodymų, jog ieškovės pagal lokalinę sąmatą ir atliktų darbų aktą faktiškai atlikti darbai būtų nekokybiški. Ekspertas, atsakydamas į 3 klausimą „Ar stogo remonto darbai, kurie ekspertizės atlikimo dienai yra užbaigti, atlikti kokybiškai?“, rėmėsi ta pačia Ekspertizė akto 3 klausimo tiriamojoje dalyje nurodyta informacija.

36.5. Teismas tinkamai vertino, kad atsakovė neįrodė esminės reikšmės svarbos ir rėmėsi senais ieškovės balanso duomenimis bei aplinkybe, kad advokato išlaidas už ieškovę sumokėjo kitas asmuo. Savaime šios aplinkybės nepatvirtina atsakovės teiginių, kad ieškovė turi finansinių problemų, ieškovei bankroto ir restruktūrizavimo byla nekeliama, nėra duomenų apie sunkią turtinę padėtį. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas taip pat nelaikytinas esmine reikšme, nes teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas yra reglamentuojamas atskiru CPK 373 str. kaip savarankiška procedūra, kurią taikant atsakovės teisės nebūtų pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. spalio 8 d. pirminė ieškovė UAB ‚Judėjimo kryptis“ ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 2010 10 07ST20, kurios 1.1 p. ieškovė įsipareigojo atlikti stogo remonto darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove. Rangos sutarties 3.1 p. bei Lokalinėje sąmatoje šalys susitarė dėl darbų 86 910,04 Lt sumai kainos. Remiantis Atliktų darbų aktu ieškovė atliko stogo remonto darbus už 77 541,46 Lt. Šalys taip pat 2011 m. liepos 1 d. sudarė Rangos sutartį Nr. SŪ-20110701/1, kurios 1.1 p. ieškovė įsipareigojo atlikti laiptinės remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove. Rangos sutarties 3.1 p. ir Darbų sąmatoje šalys susitarė dėl 32 802,82 Lt darbų kainos. 2011 m. gruodžio 22 d. Susitarimu Nr. 1 dėl 2011 m. liepos 1 d. rangos sutarties Nr. SŪ-20110701/1 šalys pakeitė Rangos sutarties 3.5 p. numatytus atsiskaitymo terminus ir susitarė, kad dalį darbų kainos – 19 308,91 Lt ieškovei tiesiogiai sumokės 9, 10, 11a, 13, 16 butų savininkai, o likusią 13 493,10 Lt darbų kainos dalį atsakovė sumokės ieškovei iš karto po to kai 11, 12, 14, 14a, 15 butų savininkai sumokės atsakovei 13 493,10 Lt.

6. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl rangovės atliktų darbų kokybės. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 str.), darbų kokybės garantija (CK 6.663-6.666 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012).

7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

8. Dėl prejudicinių faktų nustatymo ir teismo ekspertizės akto kaip įrodymo. Apeliantas įrodinėja, kad atliktų stogo remonto darbų netinkamą kokybę pagrindžia civilinėje byloje Nr. 2-9927-534/2015 (buvęs Nr. 2-47-14-155/2013), iškeltoje pagal jo ieškinį, pareikštą namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams, atliktas ekspertizės aktas bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės aktu bei neteisingai įvertino prejudicinius faktus, nustatytus minėtoje byloje; šią bylą nagrinėjant tiek kasacinės, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, konstatuota, kad remiantis ekspertizės aktu yra įrodyta, jog darbai atlikti nekokybiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-9927-534/2015 2012 m. kovo 12 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią atlikęs ekspertas pateikė 2012 m. spalio 15 d. Ekspertizės aktą, kurio išvados 3 klausime nurodė, kad stogas įrengtas netinkamai (nekokybiškai), pažeisti: STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“; ST 121895674:06:2010 „Stogų įrengimo darbai“; „Ruukki“ stogo dangos Classic montavimo instrukcijos reikalavimai; atliktų stogo remonto darbų suminė vertė, tiesiogiai susijusi su nustatytos avarinės būklės požymių šalinimu, yra lygi nuliui (Išvadų 5 klausimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015, išaiškino, jog apelianto nurodytą aplinkybę dėl nekokybiškų stogo remonto darbų galbūt patvirtinantis įrodymas (2012 m. spalio 15 d. teismo ekspertizės aktas) turėjo būti tiriamas ir iš bylos duomenų viseto, remiantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, padaryta išvada, ar įrodyta, kad darbai atlikti nekokybiškai. Nors ekspertizė atlikta nagrinėjant ginčą kitoje civilinėje byloje, tai neeliminuoja teismo pareigos tirti šį įrodymą, kuriuo apeliantas grindė savo argumentus dėl nekokybiškai atliktų darbų, ir vertinti jį kitų bylos duomenų kontekste bei padaryti išvadą dėl apelianto argumento pagrįstumo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Rangos sutartimi Nr. 1 šalys susitarė, jog su rangovu bus atsiskaityta už tinkamai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015). Analogiškas išvadas padarė ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1176-560/2016 2016 m. kovo 15 d. nutartyje, kuria perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, tiek kasacine, tiek ir apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje nėra konstatuota, kad remiantis ekspertizės aktu yra įrodyta, jog darbai atlikti nekokybiškai. Teismai minėtose nutartyse nurodė, kad ekspertizės aktas turi būti tiriamas ir iš bylos duomenų viseto, remiantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, padaryta išvada, ar įrodyta, kad darbai atlikti nekokybiškai.

9. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesirėmė civilinėje byloje Nr. 2-9927-534/2015 atliktos ekspertizės išvadomis, nes laikė, kad eksperto išvados, atsakant į klausimus, taip, kaip jie buvo suformuluoti kitoje byloje, nesudaro galimybės nustatyti konkrečios darbų, pripažintinų būtinais objekto nustatytiems trūkumams ištaisyti, vertės. Minėta, kad Ekspertizės akto 5 klausimu ekspertui buvo pateikta užduotis atsakyti į klausimą, kokia atliktų darbų, susijusių su avarinės būklės šalinimu, suminė vertė. Atsakydamas į minėtą klausimą ekspertas konstatavo, jog atliktų stogo remonto darbų suminė vertė, tiesiogiai susijusi su nustatytos avarinės būklės požymių šalinimu, yra lygi nuliui. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad UAB „Judėjimo kryptis“ remontavo tik dalį stogo, kurią užsakė atsakovė, o ne visą stogą. Tuo tarpu ekspertas akcentavo, kad viso stogo būklė turėjo avarinės būklės požymių, kuriuos siekiant pašalinti buvo būtina: suremontuoti medines laikančiąsias konstrukcijas, hermetizuoti parapetų prijungimus prie erdvinių stoglangių, pakeisti pažeistą stogo dangą. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai bei ieškovo pozicijai, kad rangovas UAB „Judėjimo kryptis“ neatliko viso namo stogo, turėjusio avarinės būklės požymių, remonto darbų, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp rangovo atliktų statybos darbų ir ekspertizės akto išvados. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje c. b. Nr. 2A-23-553/2015 nutartyje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendime c. b. Nr. 2-9927-534/2015 konstatuotos aplinkybės, kad ieškovė UAB „Senamiesčio ūkis“ atliko ne namo bendrasavininkų, bet vieno buto (6 buto) administravimą su tikslu pašalinti priežastis, kurios sąlygojo vieno iš name esančių butų užliejimą, konstatavus, kad stogo laikančiosios konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, atitinka gyvenamojo namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų (įtvirtintų STR 1.12.05:2002 11 punkte) įgyvendinimą, tačiau šiuo atveju ieškovei buvo žinoma, kad yra būtini didesnio mąsto stogo remonto darbai, kurie turi būti atliekami tik sudarius privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planą, o ne administratoriui individualiai išsprendžiant daugiabučio namo 6 buto problemą. Ekspertas teismui patvirtino, jog stogo dalies remonto darbai atlikti nekokybiškai ir jų suminė vertė, tiesiogiai susijusi su nustatytos avarinės būklės požymių šalinimu, yra lygi nuliui. <...> Visa tai sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra sąžininga ir teisinga mokėti dideles įmokas ieškovei, kuri nesilaikė teisinio reglamentavimo, faktiškai nelikvidavo susidėvėjusio stogo būklės, atliko laikinus pataisymus, kurių išlaidos neproporcingos pasiektam rezultatui.

11. Nors Ekspertizės akte ekspertui buvo keliamas klausimas, ar stogo remonto darbai, kurie ekspertizės atlikimo dienai yra užbaigti, atlikti kokybiškai (3 klausimas), tačiau iš ekspertizės tiriamosios dalies teisėjų kolegija neturi galimybių spręsti, kad ekspertas vertino ieškovės lokalinę sąmatą ir atliktų darbų aktą. Juo labiau, kad trečio klausimo tiriamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad stogo konstrukcijos virš laiptinės nesuremontuotos, palikta apdegusi mediena, nors byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė neatliko stogo dalies remonto darbų virš laiptinės. Ieškovė taip pat nuosekliai viso proceso metu palaikė poziciją, kad ekspertizės akte esančios nuotraukos darytos statybos rangos darbų metu, o ne po remonto darbų užbaigimo. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad ekspertas savo išvadą, jog ieškovės atlikti darbai yra netinkami, grindė aplinkybe, kad nepašalinus viso stogo avarinės būklės požymių, dalies stogo remonto darbų atlikimas negali būti laikomas tinkamai atliktais darbais.

12. Dėl skolos už atliktus darbus. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

13. Pagal Rangos sutarčių 3.5. punktą darbai perduodami užsakovui šalims pasirašant galutinį atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą; tuo atveju, jei užsakovas atsisako pasirašyti atliktų darbų aktus dėl to, kad sutarties pagrindu vykdomi darbai atlikti netinkamai, užsakovas per 5 darbo dienas nuo rangovo prašymo pasirašyti darbų atlikimo aktą, įsipareigoja nurodyti netinkamai atliktus darbus ir/ar jų defektus, kuriuos šalys fiksuoja pasirašomame defektų akte (3.9. punktas); užsakovas įsipareigojo pasirašyti kokybiškai atliktų darbų aktą bei kitus aktus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rangovo prašymo gavimo dienos arba pareikšti pagrįstas pretenzijas dėl darbų trūkumų. Tuo atveju, jei užsakovas, esant darbų trūkumams, pasirašo darbų atlikimo aktą, užsakovui išlieka teisė pareikšti reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo vėliau (6.3. punktas). 2010 m. gruodžio 27 d. Atliktų darbų aktą pasirašė atsakovės atstovas darbų vadovas E. G., ieškovės atstovas statybų vadovas J. M. bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), 6 - to buto atstovas R. M.. Akte nurodyta, kad UAB „Judėjimo kryptis“ atliko darbų už 77 541,46 Lt sumą, tačiau nenurodyti jokie atliktų darbų trūkumai. Atliktų darbų trūkumų nėra konstatuota ir statybos darbų žurnale. 2011 m. birželio 16 d. gyvenamojo namo stogo būklės įvertinimo po remonto darbų atlikimo akte taip pat nenurodyti jokie esminiai atliktų darbų trūkumai; nurodoma, kad buvo vykdomi stogo remonto darbai, kuriuo atlikus, stogo būklė gera, avarinės būklės požymiai nenustatyti. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantė nei darbų priėmimo metu, nei vėliau nenurodė defektų, kurie būtų stogo remonto netinkamai atliktų darbų pasekmė. Apeliantė taip pat nepasinaudojo Rangos sutarties 3.11. punkte numatyta teise, šalims nesutariant dėl darbų tinkamumo, apie jų tinkamumą spręsti pagal nepriklausomo eksperto išvadą. Pirmąją pretenziją ieškovei apeliantė pareiškė tik 2013 m. sausio 7 d., kai civilinėje byloje Nr. 2-9927-534/2015 (buvęs Nr. 2-47-14-155/2013), atsakovės D. L. iniciatyva buvo atlikta ekspertizė. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, minėtoje pretenzijoje atsakovė taip pat nenurodė jokių konkrečių atliktų darbų trūkumų.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Paslėptų darbų patikrinimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta, jog paslėpti darbai yra įterptinis dengiamų antioksidacinės plėvelės izoliacijos dengimas ruloniniu medžiagų sluoksniu; gegnių, grebėstų impregnavimas apsauginėmis priemonėmis, stabdančiomis medienos puvimo procesus ir apsaugančiomis nuo biologiniu kenkėjų. Tuo tarpu Ekspertizės akte nėra nurodomi trūkumai, susiję su Paslėptų darbų patikrinimo aktuose nurodytais paslėptais darbais. Tai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad visi ieškovės atlikti stogo dalies remonto darbai atsakovės galėjo būti įvertinti darbų priėmimo metu.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė nei darbų priėmimo metu, nei vėliau nenurodė defektų, kurie būtų stogo remonto netinkamai atliktų darbų pasekmė, o pirmąją pretenziją ieškovei pareiškė tik 2013 m. sausio 7 d., t. y. daugiau nei po dviejų metų, sprendžia, jog šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertino kaip pagrindžiančias tai, kad atsakovė prarado teisę remtis remonto darbų trūkumais ir dėl to reikalauti sumažinti darbų kainą.

16. Dėl priešieškinio. Apeliantė pirmosios instancijos skundžiamą sprendimą kvestionuoja ir tuo pagrindu, kad jai kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę, nes UAB „Vingrės statyba“ finansinė padėtis yra sunki. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes. Priešingai, pagal Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktą balansą už 2017 metus, ieškovė turto turi 446 480 Eur, iš jų 15 654 pinigų ir pinigų ekvivalentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenis, ieškovės atžvilgiu nėra keliamų ar iškeltų bankroto ar restruktūrizavimo bylų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, jog už ieškovę buvo sumokėtos bylinėjimosi išlaidos, savaime nepatvirtina, kad ieškovė turi finansinių sunkumų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad netaikytina CK 6.101 straipsnio 5 dalis, pagal kurią be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.

17. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos; ieškovė nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėNeringa Švedienė