Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-34-619/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-09Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-24Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-11-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-24
Bylos Nr.
2A-34-619/2015
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03760-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas
Ieškovas
UAB „Judėjimo kryptis“
Atsakovas
UAB „Senamiesčio ūkis“
Trečiasis asmuo
D. L., D. M. B., S. Ž., R. M.
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-34-619/2015Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03760-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.5; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Judėjimo kryptis“ (teisių perėmėjas Advokatų kontora Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai Juridicon) ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys D. L., D. M. B., S. Ž., R. M. dizaino studija „Kita pusė“, R. P., G. M., A. D., UAB „Autolėkis“, H. S., T. K., G. J.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė :Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 48 811,87 Lt skolos už atliktus statybos darbus pagal 2010-10-08 d. rangos sutartį Nr. 2010 10 07ST20, 15 469,20 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas įsipareigojo atlikti stogo remonto darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas atsiskaityti su ieškovu Rangos sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarka. Remiantis sutarties 3.6 p. šalys susitarė dėl apmokėjimo už stogo remonto darbus tvarkos: sutarties kainą užsakovas apmoka už (duomenys neskelbtini), namo gyventojų sumokėtų už darbus lėšų, pradedama mokėti per 60 dienų nuo galutinio tinkamai atliktų Darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo iš užsakovo pusės ir PVM sąskaitos-faktūros pateikimo užsakovui dienos, mokama dalimis, kas mėnesį iki einamojo kalendorinio mėnesio pabaigos pervedant rangovui namo gyventojų už praėjusį kalendorinį mėnesį sumokėtas užsakovui lėšas už atliktus darbus. Darbų kaina sumokama ne mažiau kaip 6 kalendorinius mėnesius, atsižvelgiant į namo gyventojų tinkamą ir savalaikį apmokėjimą užsakovui ir atliktus darbus. Galutinai užsakovas atsiskaito su rangovu per 10 dienų namo gyventojams visiškai apmokėjus užsakovui už darbus“. 2010-12-17 pasirašytas Atliktų darbų aktas bei 010-12-17 PVM sąskaita-faktūra Nr. JST00064 77 541,46 Lt sumai. Atsakovas nėra galutinai atsiskaitęs su ieškovu. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas turi teisę nemokėti už atliktus stogo remonto darbus tol, kol už juos galutinai atsakovui kaip daugiabučio namo administratoriui nesumokėjo šio namo gyventojai. Rangos sutarties 3.6 punktas negali būti aiškinamas išimtinai atsakovo naudai. Prašė priteisti delspinigius ne daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų, kas sudaro 15 469,20 Lt. 2011-07-01 ieškovas ir atsakovas sudarė Rangos sutartį Nr. SŪ-20110701/1, pagal kurios 1.1 punktą, ieškovas įsipareigojo atlikti laiptinės remonto darbus aukščiau minėtame name, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Rangos sutarties 3.1 punkte ir Darbų sąmatoje šalys susitarė dėl 32 802,82 Lt darbų kainos. 2011-12-22 susitarimu Nr. 1 dėl 2011-07-01 rangos sutarties Nr. SŪ-20110701/1 šalys pakeitė Rangos sutarties 3.5 punkte numatytus atsiskaitymo terminus ir susitarė, kad dalį darbų kainos – 19 308,91 Lt ieškovui tiesiogiai sumokės 9,10,11a, 13, 16 butų savininkai, o likusią 13 493,10 Lt darbų kainos dalį atsakovas sumokės ieškovui iš karto po to kai 11,12, 14, 14a,15 butų savininkai sumokės atsakovui 13 493,10 Lt. Laiptinės remonto darbus ieškovas atliko 2011 m. gruodžio mėn., pagal Atliktų darbų aktą juos perdavė atsakovui, išrašė PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovas pilnai neatsiskaitė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad piniginės prievolės, kurias reikalauja įvykdyti ieškovas yra sąlyginės ir jų atsiradimas siejamas su atidedamąja sąlyga. Aiškinant Rangos sutarties 3.6 p., 3.6.4 p. nuostatas, akivaizdu, jog atsakovo atsiskaitymas su ieškovu siejamas su sąlyga, jog namo gyventojai atsiskaitys su atsakovu už jų naudai atliktus stogo remonto darbus, priešingu atveju atsakovas neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu. Rangos sutarties sąlygos yra privalomos ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas vykdyti piniginę prievolę, kurios dar net nėra, yra neteisėtas ir itin nesąžiningas elgesys. Ieškovui reiškiant ieškinį namo savininkai nebuvo galutinai atsiskaitę už stogo remonto darbus, todėl piniginės prievolės nėra atsiradusios ir todėl nevykdytinos. Ieškovo reikalaujama priteisti delspinigių suma negali būti didesnė kaip 5 procentai nuo sutarties kainos (Rangos sutarties 7.11 p.), t.y. 3 877,07 Lt. Be to, 0,2 procentai delspinigių yra per didelės netesybos. Analogiškai pasakytina apie 2011-07-01 Rangos sutartį. Rangos sutartis kvalifikuotina kaip lėšų surinkimo sutartis, pagal kurią atsakovas veikia kaip tarpininkas - surenka patalpų savininkų jam perduotas lėšas ir atiduoda jas ieškovui.

Tretieji asmenys D. L., D. M. B., A. D., S. Ž., R. M. dizaino studija „Kita pusė“, R. P., G. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog ieškovo ir atsakovo tarpusavio sutartinius santykius palieka spręsti teismo nuožiūra. Tačiau nurodė, jog statybos rangos darbai, atlikti pagal 2010-10-08 rangos sutartį buvo pradėti neteisėtai, nesant stogo avarinės būklės ar gyventojų sutikimo, atlikti nekokybiškai, darbai ir šiai dienai nėra pilnai baigti, o atliekant darbus buvo pažeista eilė teisės aktų reikalavimų, ko pasėkoje stogo būklė ne pagerėjo, o priešingai, atliktais remonto darbais buvo padaryta žalos.

Trečiasis asmuo UAB „Autolėkis“ su ieškiniu nesutiko. Nurodo, jog neprivalo apmokėti administruojančiai įmonei išlaidų, susijusių su stogo remonto darbais, nes šiems darbams atlikti nedavė sutikimo. Neesant leidimo rekonstruoti statinį, statybą leidžiančių dokumentų, bendraturčių sutikimo, projekto, ieškovas atlikti stogo rekonstrukcijos darbų negalėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovo UAB „Judėjimo kryptis“ naudai iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ 40 511,87 Lt skolos, 3 877,07 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (44 388,94 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 409,08 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiųjų asmenų D. L., D. M.B., A. D., S. Ž., R. M. dizaino studijos „Kita pusė“, R. P., naudai iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“, lygiomis dalimis 1 427,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 237,90 Lt kiekvienam trečiajam asmeniui. Priteisė trečiųjų asmenų D. L., D. M.B., A. D., S. Ž., R. M. dizaino studijos „Kita pusė“, R. P., naudai iš ieškovo UAB „Judėjimo kryptis“, į.k. 300555631, lygiomis dalimis 372,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 62,10 Lt kiekvienam trečiajam asmeniui. Teismas sprendime konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas iš rangos teisinių santykių už ieškovo atliktus stogo ir laiptinės remonto darbus. Konstatavo, kad 2010-10-08 ir 2011-07-01 rangos sutarčių pagrindu ieškovas atliko darbus, tačiau už juos nevisiškai atsiskaityta.

Nurodė, jog ieškovo atliktų 2010-10-08 rangos sutartimi stogo remonto darbų perdavimas ir priėmimas įformintas sutartyje numatyta tvarka, be išlygų, trūkumai nei akte, nei statybos darbų žurnale nekonstatuoti. Ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JST00064 77 541,46 Lt sumai. Pagal 2011-07-01 rangos sutartį ieškovas 2011 m. gruodžio mėnesį atliko laiptinės remonto darbus name už 13 493,10 Lt, pasirašytas be pastabų atliktų darbų aktas, tačiau atsakovas už laiptinės remonto darbus liko neatsiskaitęs su ieškovu 5 843,42 Lt. Įvertinęs 2010-10-08 rangos sutarties 3.6 punkto ir 2011-07-01 rangos sutarties 3.5 punkto nuostatas teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad atidedamosios sąlygos dar nėra atsiradusios, todėl nėra ir pačios prievolės mokėti pagal sutartį. Remdamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei pripažindamas, kad sutartyse esanti atsiskaitymo su ieškovu termino formuluotė įpareigojo ieškovą iš dalies priimti tam tikrą riziką dėl galimų atsiskaitymo sutrikimų, susijusių su finansavimu ne laiku, teismas konstatavo, kad šiuo atveju ilgą laiką neatsiskaitant su ieškovu buvo pažeistos protingumo kriterijų atitinkančios laiko, per kurį ieškovas galėjo protingai tikėtis atsiskaitymo, ribos. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo prievolė atsiskaityti už atliktus darbus turi būti vykdytina. Dėl nurodyto, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 40 511,87 Lt už atliktus statybos darbus (CK 6.2 str., 6.38 str.) bei 3 877,07 Lt delspinigių (CK 6.71 str. 1 d., Sutarties 7.11 p.) bei procesines palūkanas pagal CK 6.37 str. 2 d..

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1332 Lt žyminio mokesčio bei 1 500 Lt advokato išlaidų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino 2010-10-08 rangos sutarties Nr. 2010 10 07ST20 dėl namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto ir 2011-07-01 rangos sutarties Nr. SŪ-20110701/1 dėl (duomenys neskelbtini) namo remonto darbų nuostatas, nustatančias atsiskaitymo tvarką, todėl be pagrindo priteisė iš apelianto sumas, kurių apmokėjimo pareiga apeliantui dar nėra atsiradusi. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ne aiškino sutarties nuostatas, o jas pakeitė, kadangi pripažino, kad sutartyse nustatytas atsiskaitymas yra siejamas su savininkų atsiskaitymu, tačiau nustatė, kad pažeistas teisingumo principas neatsiskaitant ilgą laiką. Tokiu būdu teismas pažeidė sutarties laisvės bei laikymosi principą (CK 6.156 str., 6.189 str., 6.200 str.). Pažymi, kad sutarčių nuostatos, nustatančios atsiskaitymo sąlygas ir tvarką yra aiškios ir nuoseklios, jose iš esmės pakartota ta pati taisyklė – apeliantas už darbus ieškovui apmoka iš gyventojų surinktų lėšų, tai siejant su lėšų gavimu (2010-10-08 d. rangos sutarties 3.6 p., 3.6.4 p.; 2011-07-01 rangos sutarties 3.5 p, 3.6.4 p.). Taigi, apelianto atsiskaitymas su ieškovu siejamas su sąlyga, jog gyventojai atsiskaitys su apeliantu už jų naudai atliktus remonto darbus (CK 1.66 str. 2 d., 6.30 str. 1 d.). Kadangi atidedamosios sąlygos nėra dar atsiradusios, nėra ir pačios prievolės mokėti, todėl negalima reikalauti ir jos vykdymo. Sutartyje numatyta, kad apeliantas atsiskaito su ieškovu ne iš savo, o iš gyventojų sumokėtų už darbus lėšų – jis neprisiėmė pareigos apmokėti už darbus iš savo lėšų, atsiskaitymas su ieškovu vyksta per 10 dienų (30 d. pagal 2011-07-01 rangos sutarties 3.5 p.) namo gyventojams galutinai apmokėjus apeliantui už darbus. Tas sumas, kurias gavo iš gyventojų, ieškovui sumokėjo, kitų sumų – ne, nes dar neatsirado atidedamoji sąlyga. Taip pat tvirtina, kad nėra aišku nuo kada teismas priteisė delspinigius, pažymi, jog nebuvo pažeisti terminai atsiskaitymo. Apelianto tvirtinimu, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes tenkindamas ieškinį iš dalies nepriteisė atsakovui jo patirtų išlaidų proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 2 800 Lt, atmesti reikalavimai 20,7 proc., todėl teismas atsakovui iš ieškovo turėjo priteisti 579,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tretieji asmenys buvo atsakovo pusėje, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo nepagrįstas.

Atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą nebuvo gauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl teismo atlikto ginčo sutarties šalių netinkamo sutarties sąlygų aiškinimo

Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas teismo netinkamai atliktu sutarties nuostatų, susijusių su atsiskaitymu už remonto darbus aiškinimu. Nurodo apeliantas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino 2010-10-08 rangos sutarties Nr. 2010 10 07ST20 dėl namo Šv. Stepono g. 20 stogo remonto ir 2011-07-01 rangos sutarties Nr. SŪ-20110701/1 dėl (duomenys neskelbtini) namo remonto darbų nuostatas, nustatančias atsiskaitymo tvarką, todėl be teisinio pagrindo priteisė iš apelianto sumas, kurių apmokėjimo pareiga apeliantui dar nėra atsiradusi. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ne aiškino sutarties nuostatas, o jas pakeitė, kadangi pripažino, kad sutartyse nustatytas atsiskaitymas yra siejamas su savininkų atsiskaitymu, tačiau nustatė, kad pažeistas teisingumo principas neatsiskaitant ilgą laiką. Tokiu būdu teismas pažeidė sutarties laisvės bei laikymosi principą (CK 6.156 str., 6.189 str., 6.200 str.).

Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas, remdamasis sutarties ginčo sąlyga bei įvertinęs sutarčių aiškinimo taisykles, tai, kad Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, remdamasis CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais konstatavo, kad negalima paneigti protingumo bei teisingumo principų reikalavimų – ieškovas turėjo pagrįstą teisę (teisėtą lūkestį) gauti už atliktą darbą apmokėjimą per protingą terminą. Teismo vertinimu, ilgą laiką neatsiskaitant su ieškovu buvo pažeistos protingumo kriterijų atitinkančios laiko, per kurį ieškovas galėjo protingai tikėtis atsiskaitymo, ribos. Todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau minėtas rangos sutarčių sąlygas atsakovo prievolė atsiskaityti už atliktus darbus turi būti vykdytina.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, iš esmės sutinka su teismo pozicija dėl atsakovo prievolės atsiskaityti ieškovui.

Ginčo dalykas yra 2010-10-08 Rangos sutarties 3.6 punktas bei 2011-07-01 Rangos sutarties 3.5 punktas, kuriuose numatyta, jog: „jog sutarties (darbų) kainą užsakovas (atstovas) apmoka iš (duomenys neskelbtini), namo gyventojų (patalpų savininkų) sumokėtų už darbus lėšų. Sutarties (darbų) kaina pradedama mokėti per 60 dienų nuo galutinio tinkamai atliktų Darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo iš Užsakovo pusės ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo Užsakovui dienos ir mokama dalimis, kas mėnesį iki einamojo kalendorinio mėnesio pabaigos pervedant rangovui namo gyventojų praėjusį kalendorinį mėnesį sumokėtas užsakovui lėšas už atliktus darbus. Darbų kaina sumokama ne mažiau kaip per 6 kalendorinių mėnesių, atsižvelgiant į namo gyventojų (patalpų savininkų) tinkamą ir savalaikį apmokėjimą užsakovui už atliktus darbus. Galutinai užsakovas atsiskaito su rangovu per 10 dienų namo gyventojams visiškai apmokėjus užsakovui už darbus“.

Rangos sutarties šalys skirtingai aiškina minėtas rangos sutarties sąlygas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ji turi būti išaiškinta vadovaujantis bendromis sutarčių aiškinimo nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.193 – 6.195 straipsniuose. Aiškindamas CK 6.193 straipsnyje išdėstytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; kt.).

Taigi, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kurie aktualūs sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių ginčą. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Antrasis reikalauja aiškintis sutarties esmę, tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Vertinant sutarties sąlygą apelianto nurodytu būdu, atsakovo prievolės kylančios iš Rangos sutarčių įvykdymas sietinas su aplinkybe, kuri gali įvykti arba neįvykti, prievolės įvykdymas gali būti nukeltas neapibtėžtam laikui, iš to seka, kad atsakovui pareiga atlyginti ieškovui už atliktus darbus gali kilti arba nekilti. Tai paneigtų pačios rangos sutarties, kaip atlygintinos, esmę. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks sutarties sąlygos aiškinimas prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams – ieškovui tinkamai tinkamai įvykdžius savo prievolę, atsakovui darbus priėmus ir įvertinus juos kaip tinkamai atliktus, atstovui pasirašius atliktų darbų aktus yra teisinga ir protinga tikėtis, kad atsakovas taip pat sąžiningai sąžiningai įvykdys savo prievolę ir sumokės Rangos sutartyje nustatytą kainą. Išanalizavus rangos sutarčių ginčo punktus vertintina, kad šalių tikrieji ketinimai buvo nustatyti atsakovo atsiskaitymo su ieškovu terminą „pradedama mokėti per 60 dienų nuo galutinio tinkamai atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir mokama dalimis, kas mėnesį iki einamojo kalendorinio mėnesio pabaigos. Darbų kaina sumokama ne mažiau kaip per šešis kalendorinius mėnesius“, o papildoma sutarties sąlyga „atsižvelgiant į gyventojų tinkamą ir savalaikį apmokėjimą užsakovui“ vertintina kaip perteklinė ir konkuruojanti su terminu, per kurį turi būti įvykdyta atsakovo prievolė atsiskaityti su tinkamai prievolę įvykdžiusiu ieškovu.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių ir pagrįstai iš atsakovo priteisė skolą už atliktus darbus.

Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, neaišku, nuo kurio laikotarpio jie yra paskaičiuoti. Pažymėtina, kad ieškovas prašė teismą priteisti jam iš atsakovo delspinigus už laiktoarpį ne didesnį kaip 180 kalendorinių dienų, kas sudarytų 15469,20 Lt (Sutarties 7.11 p.). Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas delspinigus 3 877,07 Lt sumoje už 180 k. d., juos mažindamas atsižvelgiant į sutarties nuostatą, kad delspinigių dydis ribojamas šalių sutarta suma ne didesne kaip 5 proc. nuo sutarties darbų kainos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas delspinigius paskaičiavo pagrįstai.

Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes tenkindamas ieškinį iš dalies nepriteisė iš ieškovo atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų dalyje bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 93 str. ieškinio patenkinimo iš dalies atveju, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu skundo sutinka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 811.60 EUR išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti (t.2, b.l. 31-34), tačiau šios išlaidos atsakovui teismo nebuvo priteistos proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 98 str. 1 d.) Dėl nurodyto, pakeistina apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, priteisiant iš ieškovo atsakovui 168 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 263 str., 329 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes šios išlaidos priteistos nepažeidžiant CPK 93 str. nuostatų.

Kadangi reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra apelianto procesinis prašymas ir nevertintinas kaip savarankiškas materialinis reikalavimas, šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Atmetus apelianto skundo argumentus dėl teismo išspręstų materialinių reikalavimų, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl apelianto bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.

Priteisti iš ieškovo Advokatų kontoros Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai Juridicon atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ 168 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlvydas Barkauskas