- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-01
- Bylos Nr.
- e2-6278-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02049-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama padidinti iš atsakovo A. B. sūnui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą iki 316 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kol vaikas sulauks pilnametystės; padidinti iš atsakovo A. B. dukrai M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą iki 316 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kol vaikas sulauks pilnametystės; nustatyti, kad mokamas išlaikymas pervedamas iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės banko sąskaitą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru sutarimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014 m. gegužės 26 d. teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog A. B. moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams, M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis 116 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovui nevykdant taikos sutarties, (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas vykdyti antstolei. Antstolė atsakovo darbovietei nurodė mokėti kasmėnesinį išlaikymą. A. B. įmonėje (duomenys neskelbtini) nurodomas kaip gaunantis pusę minimalaus atlyginimo. Vaikų tėvas nepalaiko jokių ryšių su savo atžalomis, nesidomi jais, nebendrauja, nors skyrybų metu buvo sutartos visos sąlygos abiem šalims rūpintis savo atžalomis. 2022 m. spalio 11 d. L. B. kreipėsi į mediatorę su prašymu sutaikyti, priminti atsakovui apie tėvystės pareigą ir kad dar nėra per vėlu pradėti palaikyti su vaikais santykius, tačiau vaikų tėvas atsisakė dalyvauti mediacijoje. Vaikų mama negali priversti jų tėvo bendrauti su savo vaikais, tačiau vaikams reikia užtikrinti bent minimalius poreikius, todėl pareiga išlaikyti vaikus išlieka iki jų pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad brangstant pragyvenimui, didėjant kainoms, iš esmės padidėjo ir vaikų poreikiai maistui, sveikatai, būstui, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Vaiko tik minimalių poreikių patenkinimui būtinas 633 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį, taigi už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turi mokėti po 316,50 Eur (633/2). Ieškovė uždirba minimalų atlyginimą, kurio ypač neužtenka visaverčiam pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, todėl tenka ieškoti papildomos veiklos iš šalies, trumpalaikių uždarbių ar kreiptis ir prašyti paramos iš valstybės. Netrukus vieno vaiko laukia ilgas ir brangus ortodontinis gydymas, kuriam visiškai nėra jokių santaupų ir pinigų, taip pat kasmet reikia pirkti akinius dėl prastėjančio regėjimo. Šiuo atveju vaikų tėvas nededa pastangų dirbti visu pajėgumu, kad užtikrintų savo vaikų gerovę, ir vengia atsakomybės. Tai dar kartą įrodė jo nenoras bendrauti su mediatore ir ieškoti visiems kartu sprendimų, sudaryti taikos sutartį.
3. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, vaikams augant, didėja jų poreikiai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytas išlaikymas vaikams (po 116 Eur / mėn.) nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaikų poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaikų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus bei reikalavimus, papildomai paaiškino aplinkybes apie vaikų padidėjusius (atsiradusius naujus) poreikius, taip pat atsakovo bendravimą su vaikais.
6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
7. Šalys yra nepilnamečių vaikų M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, numatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka ir atsakovo vaikams teikiamo išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui įsipareigojo mokėti po 116 Eur (400 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad prašo padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį dėl iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių.
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas), o visapusiškam vaiko vystymuisi, kaip minėta, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
14. Vadovaujantis ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo teismo nutarties, kuria iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista (dėl to patvirtinta taikos sutartis) po 116 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų, praėjo daugiau kaip devyneri metai, t. y. tuo metu šalių sūnui buvo šešeri metai, dukrai – ketveri metai, tuo tarpu ieškinio padavimo metu šalių sūnui buvo penkiolika metų, dukrai – trylika metų; vaikai pradėjo lankyti mokyklą, atsirado su tuo susijusių papildomų poreikių (mokyklinėms prekėms, uniformai, stovykloms, ekskursijoms, būreliams), įvertinus vaikų amžių (paaugliai) – poreikių bendravimui, pramogoms, naujų su sveikata susijusių poreikių – abiem vaikams reikalingas ortodontinis gydymas, dukrai papildomai reikalingi akiniai dėl prastėjančio regėjimo (el. b. 1 t., b. l. 24–26, ieškovės teismo posėdžio metu pateikti papildomi įrodymai). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat Tarnybos išvadą, teismas daro išvadą, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties priėmimo nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė (padidėjo), todėl yra pagrindas spręsti priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) klausimą.
15. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 316 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsakovas ieškinio pagrįstumo neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
16. Kaip minėta, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, laikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau taip pat pripažįstama, kad tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o visapusiškam vaiko vystymuisi, kaip minėta, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ir kt.
17. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius, tad vienam iš tėvų tenkanti šio orientacinio išlaikymo dydžio dalis yra 316,50 Eur (633 Eur / 2 = 316,50 Eur). Taigi ieškovės prašoma padidinti vaikų išlaikymo suma, kaip neviršijanti orientaciniu kriterijumi pripažįstamos minimaliosios mėnesinės algos, laikytina pagrįsta.
18. Pagal įstatymą, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Vadovaujantis teismo surinktais duomenimis, atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, registruota viena, 1990 metų gamybos, transporto priemonė, kuri yra areštuota, vykdomas išieškojimas keliose vykdomosiose bylose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos – 425 Eur neatskaičius mokesčių.
20. Taigi iš žinomų oficialių duomenų negalima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis būtų itin gera. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kaip minėta, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
21. Atsakovui yra 43 metai, taigi atsakovas yra darbingo amžiaus. Duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, ribotą darbingumą byloje nėra. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taigi nepaneigė, kad turi realių galimybių užsidirbti daugiau pajamų nei 425 Eur per mėnesį ir atitinkamai didesnė dalimi, nei buvo priteista, prisidėti prie vaikų išlaikymo.
22. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai gauna šias išmokas: 136,22 Eur „vaikų pinigus“, 88,20 Eur valstybės mokamą išlaikymą vaikams (dėl atsakovo nevykdomos išlaikymo pareigos), taip pat vienkartinę 196 Eur paramą mokyklinėms pratyboms abiem vaikams.
23. Nors kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau, naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
24. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti vaikams priteistino išlaikymo dydžio valstybėms mokamomis išmokomis dėl šių priežasčių: atsakovas nepagrindė, kad negalėtų mokėti vaikams nurodyto dydžio išlaikymo, kaip minėta, gavęs procesinius dokumentus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė; vadovaujantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2023 m. liepos 18 d. iš atsakovo išieškomo vaikų išlaikymo suma buvo 5 975,69 Eur; kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ribotą darbingumą ar kitų priežasčių, dėl kurių negalėtų gauti didesnį nei 425 Eur atlyginimą, spręstina, jog atsakovas ne vienerius metus vengia savo pareigos išlaikyti vaikus, todėl šiomis aplinkybėmis atsakovui tenkančios vaikų išlaikymo naštos mažinimas valstybės mokamų išmokų dydžiu neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
25. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, vaiko slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas paskutinį kartą bendravo su vaikais 2014 m. gegužės mėn., vėliau bendravimas nutrūko, ką iš esmės patvirtina ir Vaikų nuomonės išklausymo aktai (el. b. 1 t., b. l. 38). Taigi faktiškai atsakovas nustojo bendrauti su vaikais nuo to laiko, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo vaikams dydžio, kas reiškia, kad nuo tada ieškovei tenkanti kasdienės vaikų priežiūros, rūpinimosi vaikų sveikata bei ugdymu našta yra ypač didelė, o atsakovas jokių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaikų poreikių tenkinimu, apskritai nepatiria, kas papildomai pagrindžia, jog prašoma padidinti vaikų išlaikymo suma nagrinėjamos bylos kontekste nėra didelė ir atitinka įstatyme įtvirtintus kriterijus.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, taip pat Tarnybos išvada, ieškinys tenkinamas visiškai, padidinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 316 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
27. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikams skirtą išlaikymą išimtinai jų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
28. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Ieškovė nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
30. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 108 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (((((200 Eur + 200 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75) = 108 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
31. Byloje patirta 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 316 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. vasario 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 316 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. vasario 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšas atsakovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumoka ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 46,48 Eur (keturiasdešimt šešis eurus, 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.