Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

4.1. Skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje pagrįstai motyvavo, jog A. Š. veiksmuose yra jam inkriminuojamų veiksmų pažeidimas, pagrįstai rėmėsi teismų praktika, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Š. veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, kad A. Š. veiksmai yra antraeiliai, nes vairuotojui pirmam įvykdžius pareigą išlaipinti keleivius, nukentėjusiajai S. Š. nebūtų padarytas sunkus kūno sužalojimas.

4.2. Pažymėjo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai padarant BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, buvo sąlygoti skirtingų teisės aktuose nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių nesilaikymo, t. y. A. G., veikdamas kaip automobilio, į kurį buvo pilamos dujos, savininkas, ignoravo dujų kolonėlės informaciniame stende išdėstytus, privalomus visiems dujas pilantiems vairuotojams, reikalavimus išlaipinti keleivius, o A. Š., veikdamas pagal specifines dujų operatoriams nustatytas taisykles, kaip UAB „M.S.“ degalinės „M.“ operatorius-pardavėjas, ignoravo teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl draudimo pildyti autotransporto priemonių dujų balioną neišlaipinus keleivių ir nesilaikė UAB „M.S.“ direktoriaus patvirtintų operatoriaus-pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. PN 22 4.6 p. reikalavimo, stebėti, kad klientai laikytųsi darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tokiu būdu A. Š. nevykdė savo pareigų-nestebėjo, ar A. G. išlaipino iš automobilio keleivius, nepasidomėjo ar automobilyje yra žmonių bei įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui, nukentėjusiajai dėl neatsargumo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Analizuojant abiejų kaltinamųjų veiką pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, matyti, kad įvardintų taisyklų nesilaikė ir A. G., ir A. Š., pradėjęs pildyti automobilio dujų balionus dujomis ir nepaklausdamas, ar yra automobilyje žmonių, nesiimdamas jokių priemonių išsiaiškinti, ar A. G. išpildė reikalavimą ir išlaipino keleivius.

4.3. Atkreipė dėmesį, kad teismas, nuosprendyje nurodė, jog pirminė veika, susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, sunkiu kūno sužalojimu, yra būtent su A. G. nerūpestingumu, o vėlesni A. Š. veiksmai, jog jis nepasidomėjo ar automobilyje yra žmonių yra antraeiliai veiksniai, nes vairuotojui pirmam įvykdžius šią pareigą, nukentėjusiajai S. Š. nebūtų padarytas sunkus kūno sužalojimas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai A. Š. veiksmus, jam pažeidžiant teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir dėl to neatsargiai sunkiai sužalojant žmogų, įvardijo antraeiliais, sumenkindamas šios veikos priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis. Pažymėjo, kad A. Š. tinkamai atlikus savo darbą, jeigu jis būtų laikęsis UAB „M.S.“ direktoriaus patvirtintų operatoriaus-pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. PN 22 4.6 punkto reikalavimų ir būtų išlaipinti iš automobilio keleiviai, nebūtų atsiradę pasekmių, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę.

4.4. Pabrėžė, kad kiekvienas vairuotojas, norėdamas užpildyti dujomis automobilį, tai gali padaryti savarankiškai. Tokiu atveju vairuotojai, vadovaudamiesi informaciniame stende nurodytomis taisyklėmis, jų nevykdę, atsitikus panašaus pobūdžio aplinkybėms, patys atsako už pasekmes, įvardintas baudžiamojo kodekso atitinkamam straipsnyje. Nagrinėjamu atveju operatorius-užpylėjas A. Š., priėjęs prie A. G. automobilio ir prijungęs prie jo dujų užpylimo žarną, pradėjo eiti savo pareigas, todėl privalėjo jas vykdyti, t. y. laikytis virš išvardintų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių, nepriklausomai nuo to, ar jų laikėsi kitas proceso dalyvis - A. G.. Šioje konkrečioje situacijoje A. Š. veiksmai, pagrįsti jo pareigybinėse instrukcijose išvardintų taisyklių laikymusi, turėjo būti garantu, siekiant išvengti sunkių pasekmių.

4.5. Skundo autoriaus nuomone, teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, kad A. Š. neturėjo galimybės matyti, ar transporto priemonėje yra žmonių, negali būti svariu argumentu jo atžvilgiu priimant išteisinamąjį nuosprendį, nes A. Š., pradėjęs pildyti dujomis automobilį, nevykdė savo pareigų, tai yra nestebėjo, ar A. G. išlaipino iš automobilio keleivius, nepasidomėjo, ar automobilyje yra žmonių, dėl ko, įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui, nukentėjusioji S. Š. patyrė sunkius kūno sužalojimus. Pažymėjo, kad kaltinamasis A. Š. nepagrįstai išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 3 dalyje, o teismo išvada, kad neįrodyta, jog kaltinamasis A. Š. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo nuostatų.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Edvardas Zaluba prašo 2023 m. kovo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus teismo rūmų apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, A. G. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepagrįstai priteistą civilinį ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Dalyje dėl juridinio asmens ir kitų asmenų atsakomybės bylą grąžinti prokurorui, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl papildomų, kaltinime nepagrįstai nenurodytų saugaus elgesio taisyklių pažeidimo.

5.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, prieštarauja byloje esančiam objektyviam įvykio vaizdo įrašui, Lietuvos Teismo ekspertizių centro specialisto išvadai, o byloje apklaustų liudytojų, paties kaltinamojo paaiškinimų interpretavimas, kuriuo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis A. G. atžvilgiu ir A. Š. išteisinimas, neatitinka teismo posėdžio garso įrašui, nes teismo posėdžio protokolas ir garso įrašas prasmiškai nesutampa, todėl esmingai pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 6 punktų reikalavimai, dėl ko A. G. atžvilgiu nepagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis( BPK 328 straipsnio 3 punktas).

5.2. Nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, jog turėtų būti grįžtama į bylos pradžią ir detaliai įvertinta ikiteisminio tyrimo eiga, nustatytos faktinės aplinkybės, atsiribojant nuo subjektyvių tiriamo gaisro įvykio priežasčių ir pasekmių vertinimo. Būtent tai, kad:

5.2.1. 2018 m. liepos 21 d. A. G. atvyko savo automobiliu kartu su šeimos nariais A. G., O. G., I. T. ir S. Š. į UAB „M.S.“ degalinę, kur privažiavus prie dujų pildymo kolonėlės praktiškai tuo pačiu metu A. G. lipant iš vairuotojo vietos laukan degalinės dujų pildymo operatorius A. Š. pradėjo dujų pildymo veiksmus: pagal vaizdo įrašo 14.38.20 val. prijungė kolonėlės žarną prie automobilio dujų pildymo angos, nuspaudė kolonėlės dujų pildymo mygtuką, kurį laikė nuspaudęs tol, kol iš automobilio galinės dalies pradėjo veržtis dujos, t. y. vaizdo įrašo 14.41.34 val. Po akimirkos tikėtina vaizdo įrašo 14.41.46 val. dujų ir oro mišinys užsiliepsnojo. Kilęs gaisras sukėlė A. G. ir S. Š. kūno nudegimus.

5.2.2. 2018 m. liepos 21 d. Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius M. Č. absoliučiai be jokių mokslinių tyrimų, matavimų, patikrinimų, t. y. be patikimų duomenų organoleptiniu būdu, akte Nr. 8.22-5(81) nustatė neabejotiną gaisro kilimo priežastį - automobilio dujų įrangos gedimą. Akto surašymo metu nei degalinės įranga, nei automobilio įranga jokiais metodais netikrinta. Aktą be nurodyto pareigūno pasirašė tiesiogiai įvykio tyrimo rezultatu suinteresuotas degalinės vadovas G. V., kurio nuomonė tikėtina ir nulėmė pareigūno išvadas. Dėl šios priežasties ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas vienpusiškai išimtinai prieš A. G.. Išskyrus nurodytą aktą ir paviršutinišką (iš akies) įvykio vietos apžiūrą, jokie veiksmai tiesai nustatyti po įvykio nebuvo atliekami, nuo pat gaisro pabaigos momento buvo atliekami tiesai paslėpti būtini ir neatidėliotini veiksmai: metaliniu strypu gaisrinės pareigūnų sulaužyta automobilio dujų įrangos instaliacija, išmėtytos detalės, atliktos manipuliacijos su degalinės dujų kolonėle, pradangintas dujų kolonėlės manometras, specialisto tyrimui automobilinė dujų įranga pateikta po gaisrininkų įvykdytos intervencijos ir po ilgo laiko laikant ją atvirame ore, ikiteisminiam tyrimui pateiktas neaišku koks supiltų dujų kiekio kvitas, o 2018 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyrius ikiteisminį tyrimą nepaisant paties A. G., jo sutuoktinės A. G. ir jo vaikų pareiškimų pradėti ilgai atsisakinėjo (2018 m. liepos 31 d. nutarimas).

5.2.3. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarimu tenkintas A. G. skundas. Konstatavus skubotumą ir nepilnai išsiaiškintas įvykio aplinkybes 2018 m. liepos 31 d. policijos nutarimas panaikintas, ikiteisminis tyrimas sujungtas su S. Š. sužalojimo aplinkybių tyrimu, o pastarasis taip pat pradėtas A. G. ir jo šeimos narių iniciatyva.

5.2.4. 2018 m. liepos 24 d. A. G. sutuoktinė ėmėsi veiksmų įvykio aplinkybėms patikslinti ir nuvykusi į degalinę paprašė degalų įpylimo kiekio dokumento, tačiau gavo tik kitokia nei įprastai naudojama programa suformuoto kvito kopiją, kurio surašymo laikas skyrėsi nuo įvykio laiko 2 valandoms, o įpilto dujų kiekio rodmenys fiksuoti ties 72,720 litrų riba, nors pagal sutuoktinio paaiškinimą į automobilį buvo supiltas žymiai didesnis dujų kiekis. Pagal A. G. parodymus į jo automobilį įvykio metu buvo supilta apie 90 litrų dujų, o balionuose iki pildymo buvo likę dar apie 15-20 litrų dujų, tuos paaiškinimus A. G. teikė dar iki įtarimų pareiškimo, o A. G. dėl supilto dujų kiekio duomenų pradėjo ieškoti dar 2018 m. liepos 21 d., kai jokios kalbos apie jokį ikiteisminį tyrimą net nebuvo, todėl nesutinka su teismo logika, jog tokiu būdu A. G. bandė išvengti nuteisimo, kadangi tuo metu procese jis buvo tik nukentėjęs kartu su S. Š. bei A. G., A. G. apie jokią savo baudžiamąją atsakomybę iki įtarimų pareiškimo nenumanė ir negalėjo numanyti, todėl ir dėjo dideles pastangas, kad apgintų savo ir savo šeimos, kaip akivaizdžiai dėl degalinės ir jos darbuotojų absoliutaus aplaidumo stipriai nukentėjusių teises. Byloje visiškai nesant jokių kitų duomenų apie 2018 m. liepos 21 d. supiltą dujų kiekį, teismas privalėjo vadovautis 2018 m. gruodžio 13 d. LTEC specialisto išvada dalyje dėl dujų įrangos viršnorminio perpildymo. Atskirai akcentuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu A. G. ir A. G. reikalavo atlikti dujų pildymo eksperimentą per vaizdo įraše fiksuotą laiko tarpą. Maža to, jog tokio eksperimento ilgą laiką buvo vengiama atlikti, tuomet, kai pagal A. G. skundą ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo priversti jį daryti, padarė jį taip, kad savo sąlygomis jis maksimaliai skirtųsi nuo buvusių įvykio metu (eksperimentas atliktas šaltuoju metų laiku), pakvietė į eksperimentą dalyvauti tik vieną kaltinamąjį ir jo atstovą, o patį A. G. ir jo gynėją „informavo“ apie išreikalautą procesinį veiksmą tokiu būdu, kad laiškai su pranešimais įteikti tik pasibaigus pačiam veiksmui, tuo tarpu ir A. G. ir jo gynėjo šiuolaikinio susižinojimo kontaktai ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokuratūrai buvo žinomi. A. G. ir A. G. toje pačioje degalinėje išbandė per tą patį laiką į panašią dujų įrangą supilti dujas ir gavo A. G. paaiškinimams atitinkantį rezultatą - apie 90 litrų dujų.

5.2.5. 2018 m. rugsėjo 3 d. A. G. įteiktas įtarimas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Įtarimo pagrindas, jog A. G. žinotinai naudojosi netvarkinga transporto priemone, neužtikrino jos techninės būklės dėl ko sukėlė gaisrą degalinėje. 2018 m. rugsėjo 3 d. įtarimo A. G. formuluotė beveik visiškai sutampa su 2018 m. liepos 31 d. policijos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą formuluotėmis A. G. atžvilgiu, kuriame remiamasi M. Č. aktu, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu, apklausiant M. Č. paaiškėjo, jog jis neturi jokių specialių žinių tokio pobūdžio išvadoms teikti.

5.2.6. 2018 m. liepos 21 d., t. y. tuoj pat po įvykio dujų pildymo kolonėlė suremontuota pakeičiant jos manometrą ir dujų pildymo žarną su dujų pildymo pistoletu. Senasis manometras degalinės vadovo pradangintas ir nerastas iki šiol, anot degalinės oficialaus atsakymo yra utilizuotas. Maža to, vaizdo įrašo peržiūros 2022 m. spalio 25 d. teisme metu aiškiai nustatyta, jog iš karto po įvykio degalinės direktorius G. V. ir A. Š. atidarė dujų pildymo kolonėlės dangtį ir atliko su įtaisu kažkokius veiksmus, kažką sukiojo (vaizdo įrašo 16.09.30 val.-16.10.30 val.), fotografavo, o neįvardinti, tikėtina gaisrinės darbuotojai, metaliniu strypu laužė A. G. automobilio dujų įrangos instaliaciją ir išmetė detales (vaizdo įrašo 16.02.00 val. - 16.06.00 val.). Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo paimta degalinės dujų kolonėlės žarna su pistoletu, tačiau 2018 m. gruodžio 13 d. LTEC specialisto išvadą surašiusiam ekspertui šie daiktai taip ir nebuvo pateikti.

5.2.7. 2018 m. gruodžio 13 d. atliktas specialus tyrimas, kuriuo Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas S. K. nurodė, jog dujų nutekėjimas iš automobilinės įrangos vienaip ar kitaip susijęs su viršnorminiu, t. y. didesniu nei leidžiama automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dujų balionų užpildymu net ir tuo atveju, jei tikėti 2018 m. liepos 24 d. A. G. pateikto kvito kopijos duomenimis (72,72 litrai), t. y. gaisro kilimui įtakos turėjo degalinės operatoriaus A. Š. vykdytas automobilio balionų pripildymas dujomis ir viršnormatyvinio perpildymo sąlygotas dujų nuotėkis. Tuo tarpu apylinkės teismas bylos teisminio nagrinėjimo metu nepagrįstai apsiribojo tik tuo, jog tyrė aplinkybes M. Č. be jokio tyrimo iš akies surašyto akto ribose, t. y. tik keleivių išlaipinimo/ neišlaipinimo aplinkybes. Nors atlikus specialų tyrimą 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialistas galų gale pakankamai aiškiai paneigė specialių žinių dujų įrangos tyrimams neturinčio „specialisto“ M. Č. 2018 m. liepos 21 d. akto išvadas, kurios padarytos peržengiant kompetencijos ribas ir turėjo neigiamos įtakos šios bylos tyrimui.

5.2.8. 2020 m. sausio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta eilė liudytojų, gautos specialistų išvados, atlikti kiti procesiniai veiksmai, tačiau vis tik nebuvo nustatytas dėl įvykio kaltas asmuo. Konstatuotas ir specialistų išvadų prieštaringumas, kuris nepašalintas iki šiol.

5.2.9. 2020 m. liepos 24 d. teismo nutartyje užfiksuota, kad degalinės operatorius pagal vaizdo įrašą nesekė pildomų dujų kiekio, tačiau tokie jo veiksmai ikiteisminio tyrimo ir teismo visiškai neįvertinti, esant duomenims apie baliono perpildymą turėjo būti įvertintos perpildymo aplinkybės ir dėl kieno kaltės balionas buvo perpildytas. Konstatavus, kad dujų nuotėkis įvyko iš automobilinės dujų įrangos, teismas turėjo imtis priemonių automobilinės dujų įrangos techninio gedimo priežasties nustatymui, kas ir buvo padaryta dar 2018 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje nurodant, kad dujų nuotėkį sukėlė dujų baliono viršnorminis perpildymas. Vaizdo įrašo 14.37.52 val.- 14.39.00 val., aiškiai matoma, jog A. G. jokių pildymo dujomis operacijų neatliko, o jas atliekantis asmuo dujų įrangos neapžiūrėjo, ant balionų esančio užpildymo lygio prietaiso rodmenų nematė, nes priešingai degalinės operatoriui adresuotos instrukcijos (Specialių taisyklių) reikalavimams atidaryti pildomos autotransporto priemonės kapotą ir stebėti dujų įrangos būklę, šių veiksmų neatliko.

5.3. Prašo tinkamai įvertinti visus aukščiau nurodytus argumentus ir duomenis, kurie iš esmės paneigia A. G. kaltę. Įvykių seka rodo, kad A. G. vyko atostogauti, užsuko prisipildyti degalų, pats jokių degalų pripildymo veiksmų neatliko, todėl jo atliktų veiksmų sąsajumas su 2018 m. liepos 18 d. įvykusiu dujų nuotėkiu ir kilusiu gaisru nenustatytas.

5.4. Skundo autoriaus nuomone, UAB „M. S. “ degalinėje buvo padaryta pažeidimų sistema, kuri nulėmė A. G. ir S. Š. sužalojimus, todėl 2022 m. kovo 28 d. jau buvo prašoma spręsti klausimą dėl juridinio asmens atsakomybės, kadangi:

5.4.1. Dujų kolonėlėje dujų slėgio kontrolės manometras neveikė arba veikė netinkamai.

5.4.2. By-pass vožtuvas neveikė tinkamai, nes pakilus slėgiui iki 15,6 barų dujos nebuvo gražinamos į rezervuarą, o toliau tiekiamos į automobilį, ko pasėkoje atsidarė automobilio dujų įrangos apsauginis (perteklinis) vožtuvas (pagal bylos duomenis net po gaisro automobilinės dujų įrangos baliono apsauginis vožtuvas laikė iki 18 barų slėgį).

5.4.3. Dujų kolonėlės manometrų metrologinės patikros sertifikatų nėra, pateikti (duomenys neskelbtini) degalinės sertifikatai padaryti 2018 m. birželio mėn., patikrą atliko Šilalės rajono įmonė. (duomenys neskelbtini) (t. y. įvykio vietos) degalinėje patikra buvo atlikta tik 2018 m. rugpjūčio mėn.

5.4.4. Nebuvo instruktažų pagal kuriuos turėjo būti instruktuotas A. Š. (2018 m. lapkričio 23 d. LTEC specialisto S. K. išvada).

5.4.5. A. Š. nepateikė galiojančių dokumentų LTEC specialistui, atlikusiam gaisro priežasčių tyrimą S. K. 2018 m. lapkričio 23 d. Pratęsti dokumentai atsirado ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2019 metais, t. y. daug vėliau, jau po specialisto išvados surašymo.

5.4.6. Dujų pildymo vietoje įvažiavime nuo (duomenys neskelbtini) pusės STOP ženklo nebuvo, nebuvo aikštelės ar linijos kur išlaipinti keleivius ir instrukcijos, kad reikia išlaipinti keleivius. Prie kolonėlės buvo tik savitarnos instrukcija, kurioje nėra nurodytas keleivių išlaipinimas (3 t., b. l. 97). 2018 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas STOP ženklas ir stendas su atitinkamomis išlaipinimo žymomis ir linijomis buvo tik nuo Kauno pusės.

5.4.7. Įvykio vieta turėjo būti išsaugota iki tyrimo pradžios tokia, kokia buvo po avarijos, tačiau degalinės įranga pakeista nedalyvaujant policijos atstovams tą pačią dieną t. y. 2018 m. liepos 21 d.

5.4.8. Apie įvykį nebuvo pranešta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai. Aktas apie nelaimingą atsitikimą surašytas 2019 metais liepos mėn. atbuline data.

5.4.9. Galimai pakoreguotas užpiltų dujų kiekis.

5.4.10. Ištrinti duomenys iš kasos aparato kietojo disko.

5.4.11. Pirmose apklausose degalinės darbuotojai: A. Š., I. J., duoda neteisingus parodymus – slepia, kad buvo keistas degalinės kolonėlės manometras.

5.4.12. A. Š. profesinės kvalifikacijos dokumentų galiojimą pratęsė (duomenys neskelbtini) DSS tarnybos vadovas A. R., buvęs UAB „M. S.“ (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Dokumentus gali pratęsti tik akredituota mokymo įstaiga.

5.4.13. A. Š. instruktažai ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsirado 2019 metais.

5.4.14. Vaizdo įraše po gaisro matyti, kaip gaisrinės darbuotojas su metaliniu strypu laužo „VW Transporter“ dujų įrangą, vėliau apžiūros metu fiksuojama, kad nėra apsauginio dangtelio, nulaužti vamzdeliai, tai jie ir buvo sugadinti gaisrininko invazijos metu.

5.5. Pažymėjo, kad trys pažeidimai tiesiogiai nulėmė pasekmių kilimą - degalinės saugos zonos keleiviams ir atitinkamo ženklinimo neįrengimas nuo (duomenys neskelbtini) pusės, galimi degalinės slėgio matavimo prietaiso gedimai ir/ar slėginio prietaiso rodyklės negrįžimas į pradinę skalės padėtį, degalinės operatoriaus veiksmai pripildant balioną dujomis iš klausos, be vizualinės pildymo rodmenų kontrolės ir jį perpildant, kas akivaizdžiai yra ir buvo automobilinės dujų įrangos perteklinio vožtuvo atsidarymo, dujų nuotėkio, kilusio gaisro ir atsiradusių pasekmių - kūno sužalojimų nudegant tiesioginė priežastis ir pasekmė. Ketvirta, su pasekmėmis susijusi priežastis tiesiogiai sąlygojo įvykio pasekmes, nes operatoriaus A. Š. dujų pildymas vyko neatidarius atitinkamų automobilio dangčių, nematant dujų įrangos, todėl balionų perpildymas būtų neįvykęs, nes balionai nebūtų perpildyti daugiau nei 80 proc., arba perpildymas būtų pastebėtas laiku, jei būtų laikomasi šio taisyklių reikalavimo.

5.6. Skunde nurodo, kad pagal Degalinių eksploatavimo taisykles (patvirtintos 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37): 19) Degalinėje turi būti sumontuoti ir naudojami visi saugos, reguliavimo įtaisai, kontrolės sistemos bei matavimo priemonės, nustatytos įrenginių gamintojų techniniuose dokumentuose; 20) Sugedus saugos vožtuvams, uždaromiesiems įtaisams, kontrolės matavimo priemonėms, eksploatuoti degalinės įrenginius draudžiama; 36) visi degalinę eksploatuojantys darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo stažą ir kvalifikaciją, turi išklausyti įvadinį instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais. Apie kvalifikuotų darbuotojų instruktavimą pažymima instruktavimo registracijos žurnale; 69) Degalų kolonėlių techninė būklė tikrinama ne rečiau, kaip kartą per metus. Patikrinimo metu atliekama metrologinė patikra, pagal degalų kolonėlės gamintojo eksploatavimo instrukcijas, įvertinama jos techninė būklė. Pagal gaisrinės saugos instrukciją degalinei Nr. GS 5: 40) pildant automobilio dujų balioną, operatorius privalo: 40.1) nepertraukiamai stebėti dujų pildymo procesą; 40.2) stebėti dujų slėgį pagal kolonėlėje esantį manometrą, kad slėgis neviršytų 16kg/cm2 slėgio, padidėjus slėgiui, nedelsiant užsukti kolonėlės ventilius, imtis priemonių dujų slėgio sumažinimui; 43.4) draudžiama pilti degalus į automobilius, kuriuose yra žmonių. Žmonės turi būti išlaipinami; 46) Kolonėlės darbo zonoje užpildymo metu neturi būti pašalinių žmonių. Pagal Gaisrinės saugos instrukciją degalinės operatoriui - pardavėjui Nr. GS: 7.4) draudžiama pilti suskystintas dujas į automobilius, kuriuose yra žmonių. Žmonės turi būti išlaipinami; 10) degalinės darbo zonoje užpildymo metu neturi būti pašalinių asmenų. Pagal dujų degalinės operatoriaus - pardavėjo saugos ir sveikatos instrukciją Nr.12: 7) darbo vietą ir įrenginių būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; 30) Eksploatuoti manometrą draudžiama kai: 30.3) atjungus manometrą, jo rodyklė negrįžta į nulinę padėtį; 30.4) išmuštas stiklas arba manometras sugadintas taip, kad gali rodyti neteisingą slėgį; 54) pildyti autotransporto priemonių dujų balionus draudžiama: 54.6) esant uždarytam variklio ar bagažinės gaubtui; 54.7) jei iš autotransporto priemonės neišlaipinti keleiviai; 55) draudžiama pripildyti daugiau kaip 80 procentų autotransporto priemonės baliono tūrio. Pagal degalinių eksploatavimo taisykles (patvirtintas 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37): Kelių transporto priemonių SND balionų pildymas: 109) kelių transporto priemonių dujų balionus SND užpildo degalinės operatorius, vadovaudamasis užpildymo darbų technologine instrukcija, parengta vadovaujantis taisyklių 111 punkte nustatytais reikalavimais. 114) Draudžiama: 114.3.5) esant netvarkingai degalinės SND užpildymo įrangai; 114.3.6) jei iš kelių transporto priemonės neišlaipinti keleiviai; 114.4) pripildyti daugiau kaip 80 procentų SND kelių transporto priemonių balionų tūrio; 117.5) neveikia slėgio matavimo prietaisai; 121.4) netvarkinga arba atjungta automatinė blokavimo sistema; 179) Draudžiama užpildyti kelių transporto priemones: 179.5) jei kelių transporto priemonėje yra keleivių. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2018 m. gruodžio 13 d. išvadą: „Bylos medžiagoje yra keletas UAB „M.S.“ instrukcijų, kuriose išdėstyta automobilių dujų pildymo tvarka: „Dujų degalinės operatoriaus – pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 12“, „gaisrinės saugos instrukcija degalinės operatoriui pardavėjui Nr. GS 4“, „Gaisrinės saugos instrukcija degalinei Nr. 5“. Visų UAB „M.S.“ instrukcijų reikalavimus privalėjo vykdyti degalinės operatorius A. Š., atlikdamas automobilio balionų pripildymą, jeigu jis buvo instruktuotas pagal tas instrukcijas. Tačiau instruktavimo žurnalų, patvirtinančių, kad pagal šias instrukcijas buvo instruktuotas degalinės operatorius A. Š., nėra. Techniniu požiūriu tiriamojo gaisro kilimui įtakos turėjo degalinės operatoriaus A. Š. vykdytas automobilio dujų baliono pripildymas ir viršnormatyvinio perpildymo sąlygotas dujų nuotėkis.

5.7. Skunde teigia, kad visos aukščiau nurodytos taisyklės buvo pažeistos ne vieną kartą, su jų pažeidimais A. G. niekaip nesusijęs, todėl turi būti kalbama apie juridinio asmens ir jo darbuotojų pažeidimų sistemą. Tam, kad pagrįsti šią gynybos poziciją pakanka peržiūrėti byloje esantį teisminio nagrinėjimo metu pademonstruotą vaizdo įrašą, taip pat byloje esančias įvykio vietos nuotraukas. Iš šių nenuginčijamų įrodymų spręstina, kad stendų ir ženklų apie keleivių išlaipinimą nuo (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo, visus degalų pripildymo veiksmus padarė ne A. G., pildant degalus nebuvo stebimi kolonėlės rodmenys, pripildymas dujomis vyko neatidarius automobilio gaubtų, t. y. nematant automobilio dujų įrangos ir balionuose buvusių dujų likučio rodmenų. Dujų kolonėlės manometras dingo, supilto dujų kiekio kvito kopijos išdavimo aplinkybės neaiškios. Eksperimentas padarytas pažeidžiant A. G. procesines teises. Jam savarankiškai patikrinus, gautas jo parodymams atitinkantis per laiko tarpą supiltų dujų kiekis. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. rugpjūčio 16-20 d., t. y. nuo įvykio praėjus beveik mėnesiui. Jokie degalinės prietaisų tyrimai taip ir nebuvo atlikti, apsiribota degalinės pateiktų patikrų dokumentais, tuo tarpu A. G. automobilio dujų įranga išnarstyta, ją tyrė du specialistai, dėl jos pasisakė liudytojai M. Č. ir J. G., K. R., tačiau nenuginčijamų gedimų nenustatyta, nors jau ikiteisminio tyrimo pradžioje A. G. pateikė visus šios įrangos ir pačios transporto priemonės atitikties techniniams reikalavimams dokumentus. Taip dujų įranga buvo tikrinta 2015 metais ir jos patikra galiojo, taip pat automobilis atitiko transporto priemonių techninius reikalavimus. Nors specialisto S. K. išvadoje teigiama, kad vieno iš balionų dujų perpildymą ribojantis apsauginis vožtuvas veikė netinkamai dėl neteisingai sumontuoto baliono, tačiau ši išvada prieštarauja kito specialisto G. K. atliktam dujų baliono Nr. 000063 2019 m. balandžio 5 d. tyrimui, kur nustatyta, kad balionas buvo sumontuotas teisingai, baliono korpusas niekur neįtrūkęs, virinimo siūlės sveikos, nesideformavęs, visi įtaisai savo vietose. Pabrėžė, jog iš paminėtų asmenų tik S. K. buvo kompetentingas tirti dujų įrangas gaisro atveju. Jo netekus, joks kitas atitinkamos kvalifikacijos ekspertas bylos tyrime ir teisminiame nagrinėjime nedalyvavo, dėl 2018 m. gruodžio 13 d. LTEC išvados nebuvo ko paklausti, nes nei M. Č., nei J. G. ar K. R. atitinkamos kvalifikacijos neturi ir neturėjo.

5.8. Mano, kad keleivių neišlaipinimas, kuriuo kaltinamas A. G. yra susijęs su kilusiomis pasekmėmis tik taikant loginius sofizmus, kaip antai nuteistojo pareiga numatyti galimus 30 metų senumo transporto priemonės gedimus, toliau sekant šia logika turėtų būti A. G. pareiga numatyti galimus dujų kolonėlės gedimus (manometro neveikimą) ir A. G. pareiga numatyti, kad aukščiau įvardintas juridinis asmuo ir jo darbuotojai, tiesiogiai ir betarpiškai pagal pareigas atsakingi už šiame skunde išvardintų specialių elgesio saugos taisyklių priežiūrą (t. y. specialūs subjektai baudžiamosios teisės teorijos prasme), tinkamą vykdymą bei jų laikymąsi savo įmonės teritorijoje, absoliučiai tas taisykles ignoruos, juo labiau šiurkščiai pažeidinės. Akivaizdu, kad tokia logika vadovaujantis priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra nei teisingas, nei teisėtas, o A. G. veiksmai vadovaujantis suformuota teismų praktika dėl aukščiau įvardintų LAT nutarčių nėra nei atsiradusių padarinių priežastis, nei pasekmė.

5.9. Sprendžiant dėl A. G. atsakomybės prašo atsižvelgti į psichologinius įvykio aspektus. Atvykus į degalinę jokių ženklų apie keleivių išlaipinimą nuo (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo, o degalinės operatorius dujų pripildymą pradėjo vairuotojui dar neišlipus ar lipant iš automobilio, kitaip tariant svetimoje įmonėje A. G. neturėjo įgaliojimų įvedinėti savo tvarką ir duoti nurodymus operatoriui, kuriuo nepasitikėti neturėjo pagrindo, juo labiau, kad kaltinime kalbama apie specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimą. Palikus galioti apkaltinamąjį nuosprendį A. G. atžvilgiu bus sukurtas pavojingas teisinis precedentas, kai už specialiųjų elgesio saugumo taisyklių vykdymą tiesiogiai atsakingi kvalifikuoti padidinto pavojaus šaltinio įmonės darbuotojai (specialūs subjektai), jokios atsakomybės už padarytus pažeidimus nesulauks, nes visais atvejais už degalinėse įvykusius gaisrus atsakingi bus tik į degalines atvykstantys vairuotojai, nepriklausomai nuo to, ar jie vykdė kokias nors degalų pildymo operacijas, ar ne. Pagal byloje surinktus kaltinimą grindžiančius duomenis (BPK 219 straipsnio 4 punktas) UAB “M.S.“ degalinėje buvo padaryta eilė kilusį gaisrą tiesiogiai sąlygojusių imperatyvių degalinės veiklą reglamentuojančių specialių saugaus elgesio taisyklių pažeidimų, niekaip nesusijusių su A. G. veikimu ar neveikimu, kurie leidžia pagrįstai teigti, jog dėl 2018 m. liepos 21 d. įvykio kaltinimai turėjo būti pateikti ir už degalinės tinkamą, saugų veikimą atsakingam juridiniam asmeniui, t. y. UAB „M.S.“ (BK 137 straipsnio 4 dalis). Taip pat teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog už saugų transporto priemonių pildymą degalais ir specialiųjų saugos taisyklių degalinės teritorijoje vykdymą tiesiogiai atsakinga degalinės pardavėja operatorė I. J. iš savo darbo vietos/kasos matė visus A. Š. padarytus pažeidimus, teisme paliudijo, jog matė automobilyje esančius keleivius, išlipančią A. G., turėjo darbo vietoje dujų kolonėlės veikimą blokuojantį jungiklį, tačiau jokių specialiųjų saugaus elgesio taisyklių reikalavimų (gaisrinės saugos instrukcija degalinės operatoriui - pardavėjui Nr.GS 44 7.4 p., 10 p.) nepaisė, su pažeidimais vykusio pildymo dujomis proceso nesustabdė, nors tam pakako tik išjungti kolonėlę iš savo darbo vietos vienu piršto paspaudimu.

5.10. Mano, kad ikiteisminis tyrimas atliktas vienpusiškai, paviršutiniškai ir neobjektyviai, bylos teisminio nagrinėjimo metu duomenų, pagrindžiančių A. G. kaltę nenustatyta, A. G. veikimas ar neveikimas jokia kaltės forma neturėjo įtakos degalinėje padarytų pažeidimų sistemos rezultate atsiradusioms ir tebesančioms priežastims bei kilusioms pasekmėms. A. G. ir jo šeimos nariai pripažintini nukentėjusiaisiais, nes A. G. dėl kilusio gaisro apdegė pats, taip pat nukentėjo ir pastarojo šeimos nariai, nes sudegė jų pakankamai didelės vertės turtas. Turi būti įvertintos ir tos aplinkybės, jog nukentėjusioji S. Š. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad A. G. pretenzijų neturi, todėl jokių turtinių reikalavimų jam nepareiškė. Dėl ko, panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį A. G. atžvilgiu priteistas civilinis ieškinys turi būti atmestinas visiškai.

Šalies argumentai

6.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp A. Š. veiksmų ir kilusių padarinių, nes būtent A. Š. veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – sunkiu kūno sužalojimu. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009, 2K-443/2014, 2K-512/2014).

6.2. Pažymėjo, kad automobilių dujų balionų užpylimo proceso saugos reikalavimai skirstomi į reikalavimus automobilio vairuotojui (Degalinės eksploatavimo taisyklių 111 p., 171 p.) ir asmeniui, kuris užpildo dujomis automobilių dujų balioną (Degalinės eksploatavimo taisyklių 114.3.6 p.). Šiuo atveju A. G. automobilio dujų balioną dujomis pildė A. Š., o tai reiškia, kad jis privalėjo laikytis Degalinės eksploatavimo taisyklių ir UAB „M.S." lokalinių teisės aktų reikalavimų, tačiau jų nesilaikė, ką konstatavo apylinkės teismas. Tuo tarpu automobilio dujų baliono pildymą dujomis galima skirstyti į du etapus. Pirmas etapas - automobilis įvažiuoja į degalinę ir privažiuoja prie dujų kolonėlės, antras etapas - automobilio dujų baliono pildymas dujomis. Pirmame etape automobilio vairuotojas privalo įvykdyti jam nustatytus reikalavimus ir išlaipinti automobilyje esančius keleivius. Šiuo atveju A. G. šiuos reikalavimus pažeidė - neišlaipino iš automobilio keleivius, tačiau jo padaryti pažeidimai negalėjo sukelti sunkių padarinių, nes automobilio dujų baliono pildymas dujomis neprasidėjo ir negalėtų prasidėti, jeigu A. Š. būtų įvykdęs jam teisės aktais keliamus saugumo reikalavimus: 1) stebėti, kad klientai laikytųsi darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų (UAB „M.S." 2017 m. spalio 12 d. direktoriaus patvirtintų operatoriaus - pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. PN 22 1.6 p); 2) atsisakyti pildyti automobilio dujų balioną dujomis, kol iš A. G. automobilio neišlaipinti keleiviai (Degalinės eksploatavimo taisyklių 114.3.6 p., Dujų degalinės operatoriaus - pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12. 54.7 p., Gaisrinės saugos instrukcijos degalinės operatoriui-pardavėjui Nr. GS4, 7.4 p.).

6.3. Skundo autoriaus nuomone, byloje nustatyta, kad A. Š. šių reikalavimų neįvykdė, neįsitikino ar automobilyje nėra keleivių, nepaklausė A. G. ar automobilyje yra žmonių, pats nepažiūrėjo pro langus į automobilio saloną. Tai, kad A. Š. galimai fiziškai negalėjo matyti ar automobilyje yra žmonių, neatleidžia jo nuo prievolės prieš pildant dujas įsitikinti, kad automobilyje nėra keleivių, nes kitaip automobilio dujų balioną pildyti dujomis draudžiama. Jeigu A. Š. butų įvykdęs minėtus teisės aktų reikalavimus, A. G. automobilio pildymas dujomis nebūtų vykęs iki tol, kol iš automobilio nebūtų išlaipinti keleiviai. Tai reiškia, kad dujų užpylimo metu užsidegus automobiliui nekiltų sunkių pasekmių – nebūtų sunkiai sužalota S. Š. sveikata. A. Š. veiksmai, t. y. minėtų specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, tiesiogiai sąlygojo padarinių - S. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo – kilimą (atsiradimą). A. Š. pagal savo asmenines savybes, ilgametę patirtį degalinės veikloje pildant transporto priemonių balionus dujomis, turėjo ir galėjo numatyti potencialų saugos reikalavimų nesilaikymo pavojingumą, galinčias kilti neigiamas pasekmes kitiems asmenims, bet elgėsi akivaizdžiai nusikalstamai nerūpestingai, todėl jis turi būti pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje. Teigia, kad A. G. veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – sunkiu kūno sužalojimu.

6.4. Skunde nurodė, kad nukentėjusioji S. Š. ir S. Š. byloje yra pareiškę civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje atsakovais buvo nurodyti kaltinamasis A. Š. ir jo darbdavys UAB „M.S.". Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu paaiškėjo, kad UAB „M.S." yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę AB „Lietuvos draudimas“. Teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi įtraukė į bylą civiliniu atsakovu AB „Lietuvos draudimas“. Pažymėjo, kad šiuo atveju žala civiliniams ieškovams S. Š. ir S. Š. padaryta A. Š., kuris buvo susijęs su UAB „M.S." darbo teisiniais santykiais, veiksmais, todėl AB Lietuvos draudimas privalo atlyginti padarytą žalą draudimo sumos ribose (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.997 straipsnis). Kadangi A. Š. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje, prievolė atlyginti turtinę ir neturinę žalą civiliniams ieškovams yra solidarioji A. Š. ir UAB „M.S.".

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo: 1) 2023 m. kovo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, A. G. dėl kaltinimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepagrįstai priteistą civilinį ieškinį atmesti; 2) Išspręsti degalinės operatoriaus A. Š., juridinio asmens UAB „M.S.”, degalinės operatorės I. J. atsakomybės klausimus; 3) Atstatyti A. G. nepagrįstai panaikintą nukentėjusiojo procesinę padėtį, bei pripažinti nukentėjusiosiomis O. G., ir I. T.; 4) Atlikti įrodymų tyrimą: apklausti (duomenys neskelbtini) darbo saugos ir sveikatos tarnybos vadovą A. R. dėl dokumentų galiojimo pratęsimo legalumo dujų operatoriui A. Š., apklausti (duomenys neskelbtini) gaisrinės pareigūną M. Č. dėl klaidingos išvados pateikimo akte dėl kilusio gaisro, apklausti (duomenys neskelbtini) gaisrinės vadovą G. B. identifikuoti gaisrinės darbuotojus gadinusius automobilio „VW Transporter“ dujų įrangą, apklausti degalinės vadovą G. V. dėl dujų kvito padarymo kompiuteriu, apklausti degalinės operatorių A. Š. dėl degalinės kolonėlės įrangos reguliavimo po gaisro; 5) Išsireikalauti bylos medžiagą Nr. 03-2-00278-19.

7.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir naikintinas, nes teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nagrinėjant bylą pažeista apelianto teisė į nešališką teismą, ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, reikšmingos A. G. atsakomybę šalinančios aplinkybės nenagrinėtos ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu, nesiaiškinti akivaizdūs UAB „M.S.“, kaip juridinio asmens, padaryti specialių saugaus elgesio taisyklių pažeidimai, bylos teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimai teismo nuosprendyje įvertinti iškraipant jų turinį, A. G. ir liudytojai A. G. neleista plačiau pasisakyti dėl reikšmingų bylos aplinkybių, paskutinio žodžio teisė apribota, neleidžiant pasisakyti dėl įvykį sukėlusių priežasčių ir pasekmių. Apklausiant kaltinamąjį A. Š. pats teismas davė jam išimtinai atsakymą menančius klausimus. Byloje specialisto išvadą surašė kvalifikuotas ekspertas, tuo tarpu nuosprendį teismas grindė tokios kvalifikacijos neturinčių liudytojų ir „specialistų“ samprotavimais. Nepagrįstai priėmus A. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, teismas tenkino civilinį ieškinį, kuris neturėjo būti tenkinamas. Prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės teismui buvo pateiktas prašymas grąžinti bylą prokurorui, nes neišspręstas juridinio asmens ir kitų jo darbuotojų atsakomybės klausimas, tačiau prašymas be pakankamų motyvų atmestas. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 20 straipsnio 3 punktas 5 punktas, 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 5 dalis, 89 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 254 straipsnio 3 dalis, 275 straipsnio 1 dalis).

7.2. Pažymėjo, kad nuosprendyje nevertinta: 2021 m. sausio 4 d. AB „U.“ direktoriaus D. K. informacija, 2019 m. lapkričio 29 d. Lietuvos respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. išvada, 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. UAB „U. V. S.“ generalinio direktoriaus I. R. informacija apie byloje esančio degalinės kvito tikrumą. Nevertinti vaizdo įrašo peržiūros teismo posėdžio metu duomenys, kurie patvirtina, kad iškart po gaisro, kažkas buvo daryta su degalinės įrengimais, tačiau niekas nenustatinėjo, kokios operacijos buvo darytos. Be to, atitinkamos manipuliacijos buvo darytos ir su A. G. transporto priemone, vaizdo įrašo medžiaga patvirtina, kad ant automobilio yra užlipę gaisrinės pagalbos pareigūnai, atnešamas metalinis strypas ir yra ardoma A. G. automobilio dujų įranga. Po to, nuo 1 val. 26 min. 46 s. nulaužiamos detalės, nuimamas dujinės įrangos dangtis, 1 val. 28 min. 8 s. matyti, kad apsauginis dujinės įrangos dangtelis yra nulaužiamas. Šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai įvertintos.

7.3. Atkreipė dėmesį, kad vykdant ikiteisminį tyrimą vadovautasi išankstine nuomone išimtinai tik dėl A. G. kaltės. Tuo tarpu liudytoja A. G. apie bylos ikiteisminio tyrimo eigą liko neapklausta (2022 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio protokolas), tokiu būdu buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustačius UAB „M.S.“ padarytus specialių saugaus elgesio taisyklių pažeidimus, tiesiogiai susijusius priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis: eismo tvarkos degalinėje nenustatymas, saugaus darbuotojų elgesio neužtikrinimas, šiurkštūs dujų pildymo tvarkos pažeidimai, padaryti degalinės operatoriaus ir degalinės pardavėjos/operatorės teismui buvo pateiktas prašymas bylą grąžinti prokurorui, kad šios aplinkybės būtų tinkamai ištirtos, tačiau BPK 254 straipsnio 3 dalies reikalavimų teismas vėl gi nepaisė, prašymo netenkino, o bylos teisminio nagrinėjimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad prašyme papildyti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės realiai egzistavo.

7.4. Pažymėjo, kad dirbdamas su padidinto pavojaus šaltinio įrenginiais, A. Š. privalėjo užtikrinti, kad aplinkui nebūtų žmonių ir turėjo atidžiai stebėti pildymo procesą. Operatorius, pildamas dujas, kalbėjosi su vairuotoju, nestebėjo manometro parodymų, nematė, kiek litrų kuro rodė kolonėlės skaitliukas ir pripylė daugiau nei fiziškai gali sutalpinti automobilio balionas, nes baliono užpildymo lygio prietaisų nestebėjo (net nebuvo atidaręs automobilio bagažinės dangčio), todėl atsidarė automobilio perteklinis vožtuvas ir dujos ištekėjo į aplinką. Tokiu būdu tik degalinės operatoriaus vienasmeniškai vykdytas dujų pildymo procesas lėmė kilusias pasekmes. Nuo pat tos akimirkos, kai prie automobilio prisiartino A. Š. ir pradėjo pildymo dujomis operacijas, pagal įvardintus teisės aktus jis prisiėmė atsakomybę už pildymo dujomis proceso saugumą. Operatorius A. Š. privalėjo laikytis teisės aktais numatytų specialiųjų saugaus elgesio taisyklių (Gaisrinės saugos instrukcija degalinei Nr. GS 5; Gaisrinės saugos instrukcija degalinės operatoriui pardavėjui Nr. GS 4; Dujų degalinės operatoriaus-pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 12, Degalinės operatoriaus-pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13; Degalinių eksploatavimo taisyklės (patvirtintos 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 skirsnis dėl degalinės operatoriaus pareigų pildant dujas į automobilinę dujų įrangą), nes visos instrukcijos adresuotos išimtinai konkrečiam subjektui, šios instrukcijos viešai neskelbiamos ir yra juridinio asmens vidaus naudojimui skirti dokumentai, todėl akivaizdu, jog pagal teisingumo ir sąžiningumo principą reikalauti iš A. G. šių instrukcijų išmanymo yra nei sąžininga, nei teisinga. Pagal įvardintas instrukcijas pasekmių nebūtų ir tuomet, jei degalinės operatorė/pardavėja tinkamai reaguotų į kito degalinės darbuotojo vykdomus tų pačių instrukcijų šiurkščius pažeidimus, tačiau pati teisme pripažino, jog matė pildomoje dujomis transporto priemonėje keleivius, tačiau specialiai jai adresuotoje instrukcijoje numatytų veiksmų nesiėmė.

7.5. Apelianto nuomone, sprendžiant atsakomybės klausimą visai nebuvo kreipiamas dėmesys, kad neveikė degalinės manometras ir by-pass vožtuvas, nes slėgiui pakilus iki 15,6 barų negrąžino dujų į rezervuarą. Tai, kad degalinės įranga privalėjo turėti veikiančius mechanizmus, kurie turėjo užtikrinti sklandų degalinės kolonėlės darbą pasisakė kompetentingi specialistai: 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „D. D.“ direktorius G. K. nurodė, kad visos degalinės kolonėlės yra sureguliuotos taip, kad jos sukelia slėgį ne daugiau, kaip 16 barų. Jeigu atsitinka taip, kad nesuveikia dujų baliono įrenginys, kuris neleidžia baliono užpildyti daugiau, kaip 80 procentų tūrio, tuomet dujų balione slėgiui pakilus iki 16 barų, jeigu kolonėlė yra tvarkinga, kolonėlė dujas automatiškai grąžina į rezervuarą, balionas nėra pildomas. Norint perpildyti balioną turi atsitikti tokie dalykai: 1) dujų operatorius nepastebi slėgio kilimo stebėdamas manometro parodymus; 2) nesuveikia pačioje kolonėlėje esantis įrenginys, kuris balione slėgiui užkilus daugiau nei 16 barų dujas grąžina į degalinės dujų rezervuarą; 3) dujas pildantis asmuo negirdi kolonėlės skleidžiamo specifinio garso pakilus slėgiui. 2019 m. gruodžio 23 d. UAB „U.“ specialistas V. K. nurodė, kad manometras skirtas matuoti dujų slėgį užpylimo metu. Jeigu manometras parodo aukštą slėgį užpylimo metu, tai suveikia kolonėlėje esantys apsauginiai vožtuvai ir neleidžia toliau pildyti dujų į automobilį. 2021 m. sausio 4 d. UAB „U.“ direktorius D. K. paaiškino, kad kolonėlė pila tokiu slėgiu, kokiam sureguliuotas by-pass vožtuvas, bet ne daugiau nei 15,6 bar. Pylimas pamažu sustoja, t. y. dujų tekėjimas į automobilio baką sustoja. Slėgis bus toks, kokiam sureguliuotas by-pass vožtuvas, bet ne didesnis nei 15,6 bar. Jeigu kolonėlė tuo metu prijungta prie automobilio baliono, tuomet suveiks apsauginis vožtuvas kolonėlėje arba apsauginis vožtuvas vamzdyje. Jeigu nesuveikia pildomos transporto priemonės įrenginys ribojantis baliono užpildymą iki 80 procentų, o operatorius toliau pildo dujas, nepastebėjęs manometre slėgio kilimo, dujų pylimas pamažu sustoja. Apėjimo (by-pass) vožtuvas, kuris reguliuoja siurblio slėgį paprastai sureguliuojamas 12 - 14 barų ribose (teismo posėdžio garso įrašas 2022 m. rugsėjo 26 d., protokole tokie duomenys neužfiksuoti). Tuo tarpu 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto S. K. išvadose konstatuota, jog :,,Degalinės operatorius SND kolonėlės žarnos jungiamąjį įtaisą (vadinamą pistoletu) prijungė prie automobilio dujų įrangos užpildymo vožtuvo iš karto neapžiūrėjęs automobilio dujų įrangos, žmonėms neišlipus iš automobilio (iš automobilio išlipo tik vairuotojas, kuris atėjo į automobilio galą prie operatoriaus jau pistoleto prijungimo metu), neatidarius variklio skyriaus. SND nuotėkis įvyko ryšium su automobilio balionų pripildymu ir perpildymu. Pripildymą vykdė degalinės operatorius A. Š.. Balionų sistemos perpildymo galėjo būti išvengta, jeigu apžiūros metu būtų buvęs nustatytas SND balionų skaičius ir bendrasis tūris, o pildymas būtų buvęs nutrauktas, įpylus leistiną SND kiekį pagal kolonėlės skaitliuką, nelaukiant, kol suveiks automobilio maksimalaus užpildymo ribotuvas. Daroma išvada, kad techniniu požiūriu tiriamojo gaisro kilimui įtakos turėjo SND degalinės operatoriaus vykdytas automobilio SND balionų pripildymas ir pildymo sąlygotas SND nuotėkis. Degalinės operatorius, vykdydamas automobilio balionų pripildymą, kai iš automobilio nebuvo išlipę keleiviai, faktiškai nevykdė ir UAB „M.S.“ galiojančių instrukcijų Nr. 12, Nr. GS4, Nr.GS5 atitinkamo draudimo. Visų UAB „M.S.“ instrukcijų reikalavimus privalėjo vykdyti degalinės operatorius, atlikdamas automobilio balionų pripildymą, jeigu jis buvo instruktuotas pagal tas instrukcijas. Nėra instruktavimo žurnalų, patvirtinančių, kad pagal šias instrukcijas buvo instruktuotas degalinės operatorius A. Š.. Apelianto teigimu, nagrinėjamo įvykio priežastys ir pasekmės tiesiogiai ir susijusios su juridinio asmens veikla, neužtikrinant tinkamo specialių saugaus elgesio taisyklių adresuotų ne degalinės klientams, o išimtinai darbuotojams vykdymu.

7.6. Dėl automobilio dujų įrangos veikimo pateiktos išvados UAB „D. D.“, jog transporto priemonėje, esančio baliono korpusas niekur neįtrūkęs, virinimo siūlės sveikos, nesideformavęs, visi įtaisai savo vietose. Balionas automobilyje buvo pritvirtintas taisyklingoje padėtyje, t. y. jis nebuvo apverstas „aukštyn kojomis“, ant baliono esantys užrašai, jo tvirtinimo vietos byloja, kad jis buvo pritvirtintas tinkamoje padėtyje. Dujų balionas turi visus reikalingus įtaisus (80 procentų užpildymo ribojimo vožtuvą, apsauginį vožtuvą, elektrinį dujų atidarymo/uždarymo vožtuvą). Baliono apsauginis viršslėgio vožtuvas yra žemutinėje padėtyje, bet taip jis yra ir suprojektuotas baliono gamintojo, kadangi viduje yra įvirinta speciali metalinė anga (alkūnė), kurioje tas vožtuvas ir tvirtinamas. Apie tai, kad automobilyje sumontuota dujų įranga buvo tinkama patvirtino ir buvęs automobilio šeimininkas R. D., bei 2019 m. liepos 31 d. UAB „S.“ techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 100-0159503 direktorius V. S., jog transporto priemonė atitinka SND ar SGD maitinimo sistemos reikalavimus. 2020 m. balandžio 8 d. „D. D.“ direktorius G. K. nurodė, kad pilamą dujų slėgį į balioną reguliuoja dujų kolonėlės užpildymo siurblys. Balionų tarpusavio išdėstymas, bei jungtys neturi įtakos jų užpildymo kiekiui.

7.7. Atkreipė dėmesį, jog apeliantas su šeima į degalinę atvyko nuo (duomenys neskelbtini) pusės, privažiavo prie kolonėlės, tačiau nebuvo dar apsisprendę ar čia pils dujas, keleiviai nebuvo laipinami. Sustojo, išjungė šviesas, užgesino variklį ir išlipo pažiūrėti nuolaidų. Jokie norminiai aktai nereglamentuoja, kad atvykus į degalinę kavos ar pažiūrėti nuolaidų turėtų būti laipinami keleiviai. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo įrengta išlaipinimo aikštelė, nebuvo „Stop“ ženklo ir nebuvo instrukcijos išlaipinti keleivius. Ant degalinės cisternų buvo savitarnos instrukcija vairuotojui, kurioje nėra nurodytas keleivių išlaipinimas, ši instrukcija skirta savarankiškai dujų pildymą atliekančiam asmeniui. Kito stendo nuo Kauno pusės nematė ir pagal vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, šiame stende nurodytos informacijos apeliantas negalėjo matyti. Kai A. Š. pradėjo pildymo procesą, A. G. buvo nejauku stabdyti operatorių, todėl jam nieko nesakė ir pildymo nestabdė, paprašė, kad įpiltų apie 50-60 litrų iki pilno bako, nes balione dar buvo likutis apie 15-20 litrų. A. Š. prijungė šlangą prie automobilio neatidaręs dangčio, nepatikrino balionų. Operatorius neliepė A. G. pasitraukti nuo mašinos saugiu atstumu. A. Š., pildydamas dujas stovėjo pasisukęs šonu į dujų kolonėlę, nesekė skaitliuko rodmenų ir nestebėjo manometro slėgio. Po 2 min. 54 s. pasipylė dujos. Bėgdamas pasisuko veidu į kolonėlę ir matė, kad buvo įpilta už 56 eurus, pagal 2018 m. liepos 21 d. kainas buvo supilta 91 litras dujų.

7.8. Nesutinka su teismo motyvu, jog apelianto kaltę patvirtina tai, kad anksčiau toje pačioje degalinėje jis jau yra pildęs dujas kitai transporto priemonei, tačiau pažymėjo, jog tuo metu pildymas buvo savarankiškas, įsipilta apie 5 litrus dujų ir pildymas nutrauktas, nes dujų kolonėlės manometras neveikė. Jokių kitų vidinių įmonės taisyklių tuomet nesužinojo, o savarankiško pildymo dujomis instrukcija, pritvirtinta ant degalinės nei tuomet, nei dabar keleivių išlaipinimo nereikalavo. Tik po įvykio praėjus kuriam laikui degalinėje buvo padaryti pakeitimai, įrengtas naujas STOP ženklas nuo (duomenys neskelbtini) pusės, užbrėžta STOP juosta, pakabintas stendas su savarankiško pildymo dujomis tvarka. Jei anot teismo juridinis asmuo jokių su įvykiu tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusių pažeidimų nepadarė, kokiu pagrindu, buvo padaryti aukščiau nurodyti pakeitimai.

7.9. Dėl kaltinimo pažeidus taisyklių 171 p. reikalavimus, kad „prieš įvažiuojant į degalinės teritoriją keleivius vežančiai kelių transporto priemonei, keleiviai turi būti išlaipinami už degalinės teritorijos ribų ar teritorijoje specialiai įrengtoje keleivių išlaipinimo aikštelėje“ nurodo, kad apibrėžimas, kas yra keleivius vežanti priemonė: „Keleivinė transporto priemonė, kurioje yra daugiau kaip 9 sėdimosios vietos, įskaitant vairuotojo vietą (autobusai), vežanti keleivius tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais“. (Lietuvos transporto susisiekimo ministerija 2023 m. kovo 14 d.). A. G. automobilis „VW Transporter“ buvo lengvasis turistinis automobilis, todėl šiai kategorijai nepriklauso, atitinkamai reikalauti iš A. G. išskirtinai autobusams adresuotų taisyklių laikymosi nebuvo pagrindo, tačiau teismas konstatavo priešingai. Be to, UAB „M.S.“ neturėjo įrengtos keleivių išlaipinimo aikštelės. Jokie norminiai aktai nereglamentuoja keleivių išlaipinimo, jeigu į degalinę atvykstama nusipirkti kavos ar pasižiūrėti specialiųjų nuolaidų, pasinaudoti sanitariniais patogumais. Mano, kad keleivių neišlaipinimas pats savaime nėra tiesioginiam priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Jeigu nebūtų atliekami kiti veiksmai – nieko nebūtų atsitikę. Kadangi A. Š. nesilaikė saugaus elgesio taisyklių, kurios draudžia pildyti transporto priemonę, jeigu yra pašalinių žmonių, neliepė A. G. pasitraukti nuo automobilio saugiu atstumu, dėl ko pastarasis patyrė 20 procentų kūno nudeginimą. Iš to seka, kad jeigu būtų buvę visi žmonės išlaipinti, šiuo atveju A. G. vis tiek būtų nukentėjęs, nes operatorius nevykdė savo pareiginių nuostatų.

7.10. Pažymėjo, kad degalinėje UAB „M.S.“ po incidento atliktos prevencinės priemonės: degalinių operatoriams primintos dujų degalinės operatoriaus-pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcijos bei gaisrinės saugos reikalavimai; degalinių vadovų susirinkimo metu aptartas incidentas ir jo priežastys bei įpareigoti degalinių vadovai sustiprinti darbų saugos kontrolę. Būtent dėl šių nenuginčytų įrodymų buvo teikiamas prašymas tirti ne tik apelianto, bet ir juridinio asmens ir kitų jo darbuotojų, ne tik A. Š., veiksmų teisėtumą. Tuo tarpu nelaimingas atsitikimas įvyko dėl UAB „M.S.“ operatoriaus A. Š. kaltės, dėl saugaus elgesio taisyklių nesilaikymo pildant automobilio dujų balionus. Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje aiškiai nurodoma, kad: „viršnormatyvinio užpildymo apsauginio vožtuvo suveikimą sukėlė dujų pildymo procedūros pažeidimai, tiesiogiai susiję su degalinės operatoriaus veiksmais ir neveikimu“. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad degalinės operatorius ne tik, kad neįsitikino ar transporto priemonėje yra keleivių, ar išjungtas ir išimtas automobilio užvedimo spynelės raktas, tačiau dujų pildymą vykdė neatidaręs variklio dangčio, pildymo metu nuolat šnekėjo su vairuotoju ir nei degalinės įrangos, nei automobilio SND įrangos vizualiai nestebėjo. Tai patvirtina ir pačio A. Š. parodymai apklausų metu, jis negalėjo įvardinti, koks kiekis dujų buvo supiltas, nes nežiūrėjo į kolonėlės skaitliuką ir nežino, kokį slėgį rodė manometras. Be to, teisme nebuvo sprendžiamas ir I. J. atsakomybės klausimas. Operatorė I. J. ikiteisminio tyrimo apklausų metu nurodė, kad ji matė kaip iš pildomos transporto priemonės išlipo moteris, įlipo į automobilio galą, kur buvo dar žmonės. Apklausos teisme metu I. J. buvo pateiktas klausimas ar ji turi įrangą, kuria galėtų kontroliuoti pildymo procesą, tai yra kitaip tariant, ar turi išjungimo kažkokius tai svertus. Ji patvirtino, kad tokia įranga yra, tą patį patvirtino ir A. Š.. Jeigu vienas degalinės darbuotojas nematė arba tikėtina, kad nematė dėl vienos, kitos priežasties, kad automobilyje yra keleivių, tai kodėl nebuvo sprendžiamas I. J. atsakomybės klausimas. Operatorė I. J. abejingumas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Ji dirbo padidintos rizikos šaltinio zonoje, buvo instruktuota, žinojo, kad negalima pilti dujų, kai yra neišlaipinti keleiviai. Ji žinojo ir turėjo galimybę nutraukti pildymą paspaudus mygtuką, kai pamatė automobilyje žmones, arba galėjo pranešti A. Š., arba galėjo pati išlaipinti. Nei viena iš šių trijų galimybių operatorė nepasinaudojo ir taip didele dalimi prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo ir jo pasekmių.

7.11. Atkreipė dėmesį dėl degalinės įrangos keitimo, slėpimo. Apie manometro pakeitimą niekur nefiksuota, pakeisto manometro neieškota, šlanga su antgaliu Teismo ekspertizės centrui neperduota. Tik 2018 m. rugpjūčio 30 d. degalinės direktorius pateikė lydraštį su 11 degalinės kolonėlės įrangos patikros dokumentu. 5 suskystintų dujų įpylimo kolonėlės techninio manometro patikros sertifikatų Nr. 0883277, Nr.0883278, Nr. 088379, Nr. 088380, Nr.0883281 priklauso ne (duomenys neskelbtini) degalinei, bet (duomenys neskelbtini) UAB „M. S.“ jie padaryti 2018 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini). MP adresas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) manometrų patikra atlikta rugpjūčio mėnesį ir pateikti tik du. Taip pat nėra tuoj po įvykio 2018 m. liepos 21 d. pakeisto manometro dokumentų. Apie tai, kad pateikti svetimos kolonėlės sertifikatai buvo sakoma, tačiau niekas jų netikrino ir netyrė. Pažymėjo, kad prieštaringi duomenys dėl supilto dujų kiekio 2018 m. liepos 21 d. per 2 min. 54 s. A. G. nurodė 91 litrą matė bėgdamas patraukti automobilį, G. V. 72,72 litrai, Policijos departamentas 56 litrai, A. G. atlikto eksperimento metu 91 litras, šiuo metu degalinė pila per 2 min. 54 s. 90 litrų. Manometro išmetimas jį pakeitus yra netiesioginis kaltės įrodymas. Be to, visi liudytojai nurodo skirtingas valandas kada buvo keista degalinės kolonėlės įranga:, t. y. tyrėja I. R.-J. nurodė 16-18 val., operatorius A. Š. iki 19.00 val., degalinės vadovas G. V. – degalinėje buvo iki 20.30 val., kai atvyko keisti įrangos, jo degalinėje nebuvo – buvo išvykęs, operatorė I. J. – apie 22 val., liudytojas V. K. atvyko apie 20.30 val., buvo tik operatorė, liudytojai A. G. užduotas klausimas buvo pašalintas.

7.12. Skunde nuteistasis lygina 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio medžiagoje kaltinamojo A. G. išdėstytus parodymus, nurodydamas, jog jie yra nepilni arba pakeisti ir skiriasi nuo užfiksuotų teismo posėdžio metu darytame garso įraše (pateikta detali parodymų ir garso įrašo stenograma). Teigia, kad didelė dalis liudytojos A. G., kaltinamojo A. G. parodymų, advokato E. Zalubos pasisakymų neįrašyta teismo posėdžio protokoluose, nors yra teismo posėdžio garso įraše.

7.13. Skundo autoriaus nuomone, liudytojos A. G. parodymais teisme, duotais 2022 m. gegužės 10 d. teismas nesirėmė, didelę dalį klausimų, tiesiogiai susijusių su A. G. pateiktu kaltinimu pašalino, taip nepagrįstai apribojo apelianto teisę gintis ir teisę į nešališką teismą. Tuo tarpu A. G. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog sustojo degalinėje norėdami pasižiūrėti ar yra nuolaidos, kurios būna nurodytos prie pačio skaitliuko. STOP ženklo nuo (duomenys neskelbtini) pusės nėra, pranešimo, kad reikia išlaipinti nėra. Pliūpsnis įvyko tada, kai A. G. nuėmęs šlangą bėgo stumt automobilio, bei A. G. su S. pateko į pliūpsnį. Vakare grįžo į degalinę maždaug po 21.00 val., tarp 21.00 - 22.00 val. ir paprašė susimokėti už kurą, tačiau operatorė nurodė, kad tai padaryti negalima, nes pradėtas tyrimas ir susimokėti bus galima tuomet, kai leis vadovas, liepė atvažiuoti pirmadienį. Apie tai, kiek buvo užpilta dujų patvirtino A. G., kadangi jis bėgdamas patraukti automobilį matė, kad buvo užpilta už 56 eurus, tai pagal tos dienos kainas buvo 91 litras. Atvažiavus pirmadienį, pas degalinės vadovą G. V., šis atspausdino kvitą kompiuteriu, bei nurodė, kad originalą paėmė policija. Tuo tarpu policija nurodo, kad kvito neėmė. Pasirodo, kad tai ne originalas. Kasos aparato juostoje yra kitas kvitas su įrašu „kolonėlė Kienzle, ryšio su kolonėle dingimas“. UAB „U. V. S.“ aptarnaujančios kasos aparatą patvirtino, kad tai ne A. G. užpiltų dujų kvitas: „Kienzle yra šeštos dujų kolonėlės kvitas padarytas su papildomu kasos aparatu, prijungiant prie pagrindinio aparato“, tačiau originalas yra kasos aparato kietajame diske, kurio niekas nepaėmė patikrinimui. Kietasis diskas ištrintas, įkuriant naują akcinę bendrovę „E.“ ir perimant valdyti akcinės bendrovės „M. S.“ turtą. Atsiradus naujam šeimininkui įrašai yra ištrinami (garso įrašas 2022 m. gegužės 10 d. liudytojos A. G. apklausa, tas protokole neužfiksuota).

7.14. Skunde taip pat nesutinkama su A. G. kaip nukentėjusiosios statuso panaikinimu. 2019 m. liepos 24 d. Alytaus apskrities vyriausiojo PK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja I. R.-J. vadovaudamasi BPK 28 straipsniu, nutaria pripažinti A. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nukentėjusiąja dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos. 2021 m. gruodžio 3 d. priimtas prokuroro A. Juknevičiaus nutarimas panaikinti 2019 m. liepos 24 d. nutarimą. 2021 m. liepos 1 d. priimtas prokuroro A. Juknevičiaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų pagal BK 188 straipsnio 2 dalį ir BK 139 straipsnio 1 dalį, todėl išnykus pagrindams jos procesinė padėtis naikinama. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje buvo priimtas 2021 m. liepos 1 d., pranešimas apie statuso naikinimą priimtas praėjus 5 mėnesiams po nutarimo 2021 m. gruodžio 3 d. Pagal BPK 28 straipsnį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. A. G. nurodė, kad automobilis yra 1984 VW Transporter kemperis, restauruotas, jo vertė yra 10.000 eurų. VšĮ „Emprekis“: „gautas kitas atskiras užklausimas dėl kemperio 1984 m. gamybos nenurodant gamintojo ir nurodant, kad automobilis normalios techninės būklės (t. y., kaip kasdieniniame eisme dalyvaujantis automobilis ir jo vertė buvo nurodyta 1000 eurų). 2021 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) senovinės technikos klubo savininkas S. M.: „dėl transporto priemonės vertės tiksliai pasakyti negalėjo, kadangi vaizdo įraše matė tik automobilio išorę. Tokio automobilio vertė rinkoje apie 8000 eurų. Automobilio vertė yra gana didelė todėl, kad automobilis gana retas rinkoje, tokių automobilių pasiūla nedidelė, taip pat vertę didina jo paskirtis ir funkcionalumas (kemperis). Būtent jis yra senesnis nei 30 metų, vizualiai atrodo tvarkingai, išoriškai perdarymų nematyti. Jeigu ir automobilio viduje perdarymų nebuvo - toks automobilis galėtų būti vertinamas kaip istorinė transporto priemonė.

7.15. Teigia, kad kaltinamajam A. Š. teisėja uždavinėjo išimtinai atsakymą menančius klausimus, iš kurių galima spręsti, jog jau teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl A. Š. išteisinimo. Gretinant tokiu būdu būsimam išteisintajam formuluojamus klausimus su nepagrįstu A. G. ir betarpiškos įvykio liudytojos A. G. pasisakymų ribojimu, akivaizdus teismo nešališkumo principo pažeidimas (BPK 44 straipsnio 5 dalis), atitinkamai tiesiogiai sukėlė neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, nes tokiomis sąlygomis šalių lygiateisiškumas aiškiai pažeidžiamas. A. G. ir A. G. paaiškinimų ir parodymų neišklausymas; A. G. paskutinio žodžio teisės pažeidimas nutraukiant pasisakymą jo neišklausius, nesant pagrindo taikyti BPK 294 straipsnio 3 dalį; menamų klausimų formulavimas išteisintajam (BPK 275 straipsnio 1 dalis); ikiteisminio tyrimo trūkumų nepašalinimas; teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusių BPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų kaltinime neįvardintų fizinių ir juridinių asmenų veiksmų/neveikimo, buvusių byloje nagrinėjamo įvykio conditio sine qua non sąlyga ir pasekme ignoravimas; teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo prasminiai neatitikimai, kelia abejonių dėl teismo šališkumo.

7.16. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. birželio 3 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 03-2-00278-19 dėl veikos, turinčios BK 229 straipsnio požymių pagal 2019 m. gegužės 20 d. A. G. pareiškimą dėl galimo policijos pareigūnų tarnybos pareigų neatlikimo ir korupcinio pobūdžio ryšių atliekant ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-39353-18. Tyrimas pavestas atlikti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir Vidaus tyrimo skyriui vyr. tyrėjui B.. Ikiteisminis tyrimas pradėtas tik po nevienkartinių apelianto ir jo šeimos skundų. Mano, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmai ilgą laiką visiškai netiriant įvykio aplinkybių, sudarant sąlygas nuslėpti įrodymus, netinkama įvykio vietos apžiūra ir įrodymų nesurinkimas pradinėje tyrimo stadijoje kelia pagrįstų abejonių dėl atsakingų pareigūnų tinkamo tarnybinių pareigų vykdymo (BK 228, 229 straipsniai), bet galimai ir korupcinio pobūdžio ryšių su kelias degalines valdančių ir kitokią komercinę veiklą vykdančiais UAB „M.S.“ savininkais ir/ar administracija ar darbuotojais (BK 227 straipsnis). Nurodė, kad teko daugybę kartų rašyti skundus, kad nors truputį tyrimas pajudėtų į priekį. Visgi nebuvo atsakyta į daug klausimų, tai yra: kodėl degalinės kolonėlės manometras pakeistas, o sugedęs manometras, degalinės vadovo G. V., išmestas net nepranešus ikiteisminio tyrimo tyrėjui; kas padarė kvitą 72,72 1 nors užpiltas dujų kiekis 91 litras; ar buvo taisytas klaidingų užpylimų aktas; kodėl A. G. nebuvo duotas kvito originalas; kodėl degalinės vadovas G. V. atspausdino kvitą kompiuteriu; kodėl G. V. sakė, kad originalą paėmė policija; kokiu būdu kvitas, atiduotas A. G., nebuvo identiškas kvitui esančiam kasos aparato juostoje; kodėl operatoriaus A. Š. dokumentų galiojimą pratęsė ne akredituota mokymo įstaiga, o jų tinklo darbuotojas, (duomenys neskelbtini) UAB „M.S.“ darbo saugos ir sveikatos tarnybos vadovas A. R.; kodėl iš degalinės kasos aparato liepos 22 d. naktį 0:50 buvo paimta didelė pinigų suma; kodėl gaisrinės pareigūnai laužė automobilio dujų įrangą; kodėl automobilis buvo nesaugomas paliktas degalinės aikštelėje iškart po įvykio; kodėl tyrėjas G. Ž. apžiūros protokole neįrašė apie degalinės kolonėlės manometro gedimą ir jo pakeitimą.

7.17. Skundo autorius taip pat nesutinka su liudytojo K. R. parodymais, mano, kad K. R. teikdamas paaiškinimus, atlieka ikiteisminio tyrimo metu surinktų dokumentų analizę, nagrinėja specialisto S. K. išvadas, vertina jų pasisakymus, aišku neneigia, kad tyrėjas S. L. supažindino jį su byloje esančia medžiaga. Tokie apmokyto liudytojo parodymai yra nieko verti. Juolab, kad K. R. eksperto gaisro priežasčių tyrimui kompetencijos neturi, tą teisme patvirtino ir jis pats. Tokiu būdu jis kaip liudytojas, neturėjo kompetencijos revizuoti 2018 m. gruodžio 13 d. LTEC išvadą, konstatuojant, kad gaisras įvyko dėl automobilio dujinės įrangos gedimo.

7.18. Pažymėjo, kad dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui, (duomenys neskelbtini) policijos komisariato komunikacijos atstovas spaudai, prokuratūros komunikacijos atstovas spaudai paviešino ikiteisminio tyrimo medžiagą spaudoje, ir pateikė klaidingą informaciją arba tik dalį informacijos, tokiu būdu formuodami visuomenės nuomonę, kad automobilio vairuotojas yra kaltas. Straipsniuose pateikta informacija tendencinga. Nuo pirmų dienų teisėsauga akcentavo, jog iš esmės kaltas tik A. G.. Toks išankstinis teisėsaugos (ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros) atliktas viešos nuomonės formavimas pažeidė ne tik BPK 44 straipsnio 5 dalies, bet ir LR Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas.