Kauno apygardos teismo nutartis

2024-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-928/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-13Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-17
Bylos Nr.
1A-29-928/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39353-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Odeta Gruodienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
A. G.
Kaltinamasis
A. Š., Lietuvos Respublikos
Civilinis ieškovas
S. Š.
Advokatai
Giedrius Danėlius, Edvardas Zaluba, Alfredas Sokolovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-928/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39353-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.3.3; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Dianai Zadrauskaitei, Laurai Borisovai,dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui,nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Edvardui Zalubai,išteisintajam A. Š., jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

nukentėjusiosios, civilinės ieškovės S. Š. ir civilinio ieškovo S. Š. (S. Š.) atstovui advokatui Alfred Sokolovski,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus, nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Edvardo Zalubos, nukentėjusiosios, civilinės ieškovės S. Š. ir civilinio ieškovo S. Š. atstovo advokato Alfred Sokolovski apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio, patikslinto Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 28 d. nutartimi, kuriuo:

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. Įpareigojant A. G. per visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. Š. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje, išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas, iš A. G. priteista 6 049,09 Eur (šešių tūkstančių keturiasdešimt devynių eurų 9 ct.) žala.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - degalinės dujų kolonėlės užpylimo žarną su pistoletu, dujų balionus saugomus Alytaus AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.

Laikiną nuosavybės apribojimą taikytą A. Š. turtui ir UAB „M. S.“ turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2018 m. liepos 21 d. jam priklausančiu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris varomas benzinu ir alternatyviais degalais – dujomis privažiuodamas prie dujų kolonėlės, bei žinodamas, kad privažiuoti prie dujų užpylimo kolonėlės galima tik išlaipinus keleivius, ignoruodamas dujų kolonėlės informaciniame stende išdėstytus reikalavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. Įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinių eksploatavimo taisyklių 111 p. reikalavimus, kad „Prie degalų kolonėlės kelių transporto priemonės vairuotojas gali privažiuoti tik išlaipinęs keleivius ir leidus degalinės operatoriui“; 171 p. reikalavimus, kad „Prieš įvažiuojant į degalinės teritoriją keleivius vežančiai kelių transporto priemonei, keleiviai turi būti išlaipinami už degalinės teritorijos ribų ar teritorijoje specialiai įrengtoje keleivių išlaipinimo aikštelėje“, įvažiavo į degalinės teritoriją ir privažiavo prie dujų užpylimo kolonėlės neišlaipinęs keleivių, tame tarpe ir nukentėjusiosios S. Š., dėl ko 2018 m. liepos 21 d. apie 14.30 val. UAB „M. S“ priklausančioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pildant dujas į automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suskystintų dujų balionus, dėl automobilio dujų įrangos techninio gedimo įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui, nukentėjusiajai S. Š. dėl neatsargumo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido, viršutinių ir apatinių galūnių IIA -IIB 56 % nudegimais, povoleminiu šoku, ūminio kvėpavimo nepakankamumu.

2. A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad nesilaikė 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinės eksploatavimo taisyklių 114.3.6 p. reikalavimų, kuriose nurodyta, kad, „Draudžiama pildyti kelių transporto priemonės SND balioną, jei iš kelių transporto priemonės neišlaipinti keleiviai“; nesilaikė 2017 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtintos Dujų degalinės operatoriaus - pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12, 54.7 p., kurioje nurodyta, kad „Pildyti autotransporto priemonių dujų balioną draudžiama, jei iš autotransporto priemonės neišlaipinti keleiviai“; nesilaikė 2017 m. liepos 11 d. patvirtintos Gaisrinės saugos instrukcijos degalinės operatoriui-pardavėjui Nr. GS4, 7.4 p, reikalavimų, kad „Draudžiama pilti suskystintas dujas į automobilius, kuriuose yra žmonių. Žmonės turi būti išlaipinami“; nesilaikė UAB „M.S.” 2017 m. spalio 12 d. direktoriaus patvirtintų operatoriaus - pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. PN 22 4.6 p. reikalavimo, stebėti, kad klientai laikytųsi darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, tokiu būdu nevykdė savo pareigų - nestebėjo, ar A. G. išlaipino iš automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivius, nepasidomėjo ar automobilyje yra žmonių ir 2018 m. liepos 21 d. apie 14.30 val. pildydamas automobilį, kuriame buvo neišlaipinti keleiviai, tame tarpe ir nukentėjusioji S. Š., dujomis, dėl automobilio dujų įrangos techninio gedimo įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui, nukentėjusiajai S. Š. dėl neatsargumo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido, viršutinių ir apatinių galūnių IIA-IIB 56 % nudegimais, hipovoleminiu šoku, ūminio kvėpavimo nepakankamumu, tai yra nusikalstama veika, numatyta BK 137 straipsnio 3 dalyje, tačiau dėl šios veikos išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. G. atžvilgiu, konstatavo, kad jo kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamojo veika susijusi išimtinai su jo pareiga prieš pilant dujas į automobilį, pasirūpinti, kad jame nebūtų žmonių. Šis reikalavimo pažeidimas, t. y. nusikalstamas nerūpestingumas sudarė sąlygas, kurios yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, t. y. nukentėjusiajai padarytu sunkiu kūno sužalojimu, atsiradusiu dėl nudegimo. Taigi, A. G. pirmam, tinkamai įvykdžius pareigą išlaipinti keleivius dujų užpylimo metu, arba tinkamai informavus keleivius apie pradėtą dujų pildymą, būtų nutrūkusi tolimesnė įvykio seka, nukentėjusiajai laiku išlipus iš kemperio, nebūtų jai padarytas sužalojimas, nes jos ten nebūtų buvę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 2 dalis), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteistas, nedirbantis. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad bausmės tikslai A. G. bus pasiekti paskyrus 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis), jos vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis). Atitinkamai spręsdamas A. Š. atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Š. veiksmuose nors ir yra jam inkriminuotų teisės normų pažeidimas, tačiau tai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Pirminė veika susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, sunkiu kūno sužalojimu yra būtent su nusikalstamu A. G. nerūpestingumu, nes vėlesni A. Š. veiksmai, t. y. reikalavimo, kad „Draudžiama pilti suskystintas dujas į automobilius, kuriuose yra žmonių. Žmonės turi būti išlaipinami“; reikalavimo, stebėti, kad klientai laikytųsi darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, t. y. nestebėjimu, ar A. G. išlaipino iš automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivius, nepasidomėjimu, ar automobilyje yra žmonių yra antraeiliai, nes vairuotojui pirmam įvykdžius šią pareigą (tiek degalinės dujų įrangos gedimo atveju, tiek automobilio dujų įrangos gedimo atveju ir kilus gaisrui), nukentėjusiajai S. Š. nebūtų padarytas sunkus kūno sužalojimas ir būtų sprendžiamas tik turto sunaikinimo klausimas. UAB „M.S.“ galimai padaryti pažeidimai, reglamentuojantys degalinės veiklą, nepašalina A. G. kaip vairuotojo, atsakingo už keleivius, veiksmų, t. y. pildant automobilį dujomis pasirūpinti, kad jame nebūtų keleivių. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos išteisintas, civiliniai ieškiniai nukreipti jam bei UAB „M.S.“ palikti nenagrinėtais.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Juknevičius prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams. Įpareigoti per visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Iš UAB „M.S.“ priteisti: dalį S. Š. pareikšto civilinio ieškinio, t. y. 16700 eurų; dalį S. Š. pareikšto civilinio ieškinio, t. y. 1930 eurų; dalį Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio, t. y. 2000 eurų. Iš A. G. priteisti dalį Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio, t. y. 4049,09 eurų. Kitą dalį pareikštų civilinių ieškinių palikti nenagrinėtą. A. Š. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje pagrįstai motyvavo, jog A. Š. veiksmuose yra jam inkriminuojamų veiksmų pažeidimas, pagrįstai rėmėsi teismų praktika, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Š. veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, kad A. Š. veiksmai yra antraeiliai, nes vairuotojui pirmam įvykdžius pareigą išlaipinti keleivius, nukentėjusiajai S. Š. nebūtų padarytas sunkus kūno sužalojimas.

4.2. Pažymėjo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai padarant BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, buvo sąlygoti skirtingų teisės aktuose nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių nesilaikymo, t. y. A. G., veikdamas kaip automobilio, į kurį buvo pilamos dujos, savininkas, ignoravo dujų kolonėlės informaciniame stende išdėstytus, privalomus visiems dujas pilantiems vairuotojams, reikalavimus išlaipinti keleivius, o A. Š., veikdamas pagal specifines dujų operatoriams nustatytas taisykles, kaip UAB „M.S.“ degalinės „M.“ operatorius-pardavėjas, ignoravo teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl draudimo pildyti autotransporto priemonių dujų balioną neišlaipinus keleivių ir nesilaikė UAB „M.S.“ direktoriaus patvirtintų operatoriaus-pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. PN 22 4.6 p. reikalavimo, stebėti, kad klientai laikytųsi darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tokiu būdu A. Š. nevykdė savo pareigų-nestebėjo, ar A. G. išlaipino iš automobilio keleivius, nepasidomėjo ar automobilyje yra žmonių bei įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui, nukentėjusiajai dėl neatsargumo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Analizuojant abiejų kaltinamųjų veiką pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, matyti, kad įvardintų taisyklų nesilaikė ir A. G., ir A. Š., pradėjęs pildyti automobilio dujų balionus dujomis ir nepaklausdamas, ar yra automobilyje žmonių, nesiimdamas jokių priemonių išsiaiškinti, ar A. G. išpildė reikalavimą ir išlaipino keleivius.

4.3. Atkreipė dėmesį, kad teismas, nuosprendyje nurodė, jog pirminė veika, susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, sunkiu kūno sužalojimu, yra būtent su A. G. nerūpestingumu, o vėlesni A. Š. veiksmai, jog jis nepasidomėjo ar automobilyje yra žmonių yra antraeiliai veiksniai, nes vairuotojui pirmam įvykdžius šią pareigą, nukentėjusiajai S. Š. nebūtų padarytas sunkus kūno sužalojimas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai A. Š. veiksmus, jam pažeidžiant teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir dėl to neatsargiai sunkiai sužalojant žmogų, įvardijo antraeiliais, sumenkindamas šios veikos priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis. Pažymėjo, kad A. Š. tinkamai atlikus savo darbą, jeigu jis būtų laikęsis UAB „M.S.“ direktoriaus patvirtintų operatoriaus-pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. PN 22 4.6 punkto reikalavimų ir būtų išlaipinti iš automobilio keleiviai, nebūtų atsiradę pasekmių, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę.

4.4. Pabrėžė, kad kiekvienas vairuotojas, norėdamas užpildyti dujomis automobilį, tai gali padaryti savarankiškai. Tokiu atveju vairuotojai, vadovaudamiesi informaciniame stende nurodytomis taisyklėmis, jų nevykdę, atsitikus panašaus pobūdžio aplinkybėms, patys atsako už pasekmes, įvardintas baudžiamojo kodekso atitinkamam straipsnyje. Nagrinėjamu atveju operatorius-užpylėjas A. Š., priėjęs prie A. G. automobilio ir prijungęs prie jo dujų užpylimo žarną, pradėjo eiti savo pareigas, todėl privalėjo jas vykdyti, t. y. laikytis virš išvardintų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių, nepriklausomai nuo to, ar jų laikėsi kitas proceso dalyvis - A. G.. Šioje konkrečioje situacijoje A. Š. veiksmai, pagrįsti jo pareigybinėse instrukcijose išvardintų taisyklių laikymusi, turėjo būti garantu, siekiant išvengti sunkių pasekmių.

4.5. Skundo autoriaus nuomone, teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, kad A. Š. neturėjo galimybės matyti, ar transporto priemonėje yra žmonių, negali būti svariu argumentu jo atžvilgiu priimant išteisinamąjį nuosprendį, nes A. Š., pradėjęs pildyti dujomis automobilį, nevykdė savo pareigų, tai yra nestebėjo, ar A. G. išlaipino iš automobilio keleivius, nepasidomėjo, ar automobilyje yra žmonių, dėl ko, įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui, nukentėjusioji S. Š. patyrė sunkius kūno sužalojimus. Pažymėjo, kad kaltinamasis A. Š. nepagrįstai išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 3 dalyje, o teismo išvada, kad neįrodyta, jog kaltinamasis A. Š. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo nuostatų.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Edvardas Zaluba prašo 2023 m. kovo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus teismo rūmų apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, A. G. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepagrįstai priteistą civilinį ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Dalyje dėl juridinio asmens ir kitų asmenų atsakomybės bylą grąžinti prokurorui, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl papildomų, kaltinime nepagrįstai nenurodytų saugaus elgesio taisyklių pažeidimo.

5.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, prieštarauja byloje esančiam objektyviam įvykio vaizdo įrašui, Lietuvos Teismo ekspertizių centro specialisto išvadai, o byloje apklaustų liudytojų, paties kaltinamojo paaiškinimų interpretavimas, kuriuo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis A. G. atžvilgiu ir A. Š. išteisinimas, neatitinka teismo posėdžio garso įrašui, nes teismo posėdžio protokolas ir garso įrašas prasmiškai nesutampa, todėl esmingai pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 6 punktų reikalavimai, dėl ko A. G. atžvilgiu nepagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis( BPK 328 straipsnio 3 punktas).

5.2. Nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, jog turėtų būti grįžtama į bylos pradžią ir detaliai įvertinta ikiteisminio tyrimo eiga, nustatytos faktinės aplinkybės, atsiribojant nuo subjektyvių tiriamo gaisro įvykio priežasčių ir pasekmių vertinimo. Būtent tai, kad:

5.2.1. 2018 m. liepos 21 d. A. G. atvyko savo automobiliu kartu su šeimos nariais A. G., O. G., I. T. ir S. Š. į UAB „M.S.“ degalinę, kur privažiavus prie dujų pildymo kolonėlės praktiškai tuo pačiu metu A. G. lipant iš vairuotojo vietos laukan degalinės dujų pildymo operatorius A. Š. pradėjo dujų pildymo veiksmus: pagal vaizdo įrašo 14.38.20 val. prijungė kolonėlės žarną prie automobilio dujų pildymo angos, nuspaudė kolonėlės dujų pildymo mygtuką, kurį laikė nuspaudęs tol, kol iš automobilio galinės dalies pradėjo veržtis dujos, t. y. vaizdo įrašo 14.41.34 val. Po akimirkos tikėtina vaizdo įrašo 14.41.46 val. dujų ir oro mišinys užsiliepsnojo. Kilęs gaisras sukėlė A. G. ir S. Š. kūno nudegimus.

5.2.2. 2018 m. liepos 21 d. Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius M. Č. absoliučiai be jokių mokslinių tyrimų, matavimų, patikrinimų, t. y. be patikimų duomenų organoleptiniu būdu, akte Nr. 8.22-5(81) nustatė neabejotiną gaisro kilimo priežastį - automobilio dujų įrangos gedimą. Akto surašymo metu nei degalinės įranga, nei automobilio įranga jokiais metodais netikrinta. Aktą be nurodyto pareigūno pasirašė tiesiogiai įvykio tyrimo rezultatu suinteresuotas degalinės vadovas G. V., kurio nuomonė tikėtina ir nulėmė pareigūno išvadas. Dėl šios priežasties ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas vienpusiškai išimtinai prieš A. G.. Išskyrus nurodytą aktą ir paviršutinišką (iš akies) įvykio vietos apžiūrą, jokie veiksmai tiesai nustatyti po įvykio nebuvo atliekami, nuo pat gaisro pabaigos momento buvo atliekami tiesai paslėpti būtini ir neatidėliotini veiksmai: metaliniu strypu gaisrinės pareigūnų sulaužyta automobilio dujų įrangos instaliacija, išmėtytos detalės, atliktos manipuliacijos su degalinės dujų kolonėle, pradangintas dujų kolonėlės manometras, specialisto tyrimui automobilinė dujų įranga pateikta po gaisrininkų įvykdytos intervencijos ir po ilgo laiko laikant ją atvirame ore, ikiteisminiam tyrimui pateiktas neaišku koks supiltų dujų kiekio kvitas, o 2018 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyrius ikiteisminį tyrimą nepaisant paties A. G., jo sutuoktinės A. G. ir jo vaikų pareiškimų pradėti ilgai atsisakinėjo (2018 m. liepos 31 d. nutarimas).

5.2.3. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarimu tenkintas A. G. skundas. Konstatavus skubotumą ir nepilnai išsiaiškintas įvykio aplinkybes 2018 m. liepos 31 d. policijos nutarimas panaikintas, ikiteisminis tyrimas sujungtas su S. Š. sužalojimo aplinkybių tyrimu, o pastarasis taip pat pradėtas A. G. ir jo šeimos narių iniciatyva.

5.2.4. 2018 m. liepos 24 d. A. G. sutuoktinė ėmėsi veiksmų įvykio aplinkybėms patikslinti ir nuvykusi į degalinę paprašė degalų įpylimo kiekio dokumento, tačiau gavo tik kitokia nei įprastai naudojama programa suformuoto kvito kopiją, kurio surašymo laikas skyrėsi nuo įvykio laiko 2 valandoms, o įpilto dujų kiekio rodmenys fiksuoti ties 72,720 litrų riba, nors pagal sutuoktinio paaiškinimą į automobilį buvo supiltas žymiai didesnis dujų kiekis. Pagal A. G. parodymus į jo automobilį įvykio metu buvo supilta apie 90 litrų dujų, o balionuose iki pildymo buvo likę dar apie 15-20 litrų dujų, tuos paaiškinimus A. G. teikė dar iki įtarimų pareiškimo, o A. G. dėl supilto dujų kiekio duomenų pradėjo ieškoti dar 2018 m. liepos 21 d., kai jokios kalbos apie jokį ikiteisminį tyrimą net nebuvo, todėl nesutinka su teismo logika, jog tokiu būdu A. G. bandė išvengti nuteisimo, kadangi tuo metu procese jis buvo tik nukentėjęs kartu su S. Š. bei A. G., A. G. apie jokią savo baudžiamąją atsakomybę iki įtarimų pareiškimo nenumanė ir negalėjo numanyti, todėl ir dėjo dideles pastangas, kad apgintų savo ir savo šeimos, kaip akivaizdžiai dėl degalinės ir jos darbuotojų absoliutaus aplaidumo stipriai nukentėjusių teises. Byloje visiškai nesant jokių kitų duomenų apie 2018 m. liepos 21 d. supiltą dujų kiekį, teismas privalėjo vadovautis 2018 m. gruodžio 13 d. LTEC specialisto išvada dalyje dėl dujų įrangos viršnorminio perpildymo. Atskirai akcentuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu A. G. ir A. G. reikalavo atlikti dujų pildymo eksperimentą per vaizdo įraše fiksuotą laiko tarpą. Maža to, jog tokio eksperimento ilgą laiką buvo vengiama atlikti, tuomet, kai pagal A. G. skundą ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo priversti jį daryti, padarė jį taip, kad savo sąlygomis jis maksimaliai skirtųsi nuo buvusių įvykio metu (eksperimentas atliktas šaltuoju metų laiku), pakvietė į eksperimentą dalyvauti tik vieną kaltinamąjį ir jo atstovą, o patį A. G. ir jo gynėją „informavo“ apie išreikalautą procesinį veiksmą tokiu būdu, kad laiškai su pranešimais įteikti tik pasibaigus pačiam veiksmui, tuo tarpu ir A. G. ir jo gynėjo šiuolaikinio susižinojimo kontaktai ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokuratūrai buvo žinomi. A. G. ir A. G. toje pačioje degalinėje išbandė per tą patį laiką į panašią dujų įrangą supilti dujas ir gavo A. G. paaiškinimams atitinkantį rezultatą - apie 90 litrų dujų.

5.2.5. 2018 m. rugsėjo 3 d. A. G. įteiktas įtarimas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Įtarimo pagrindas, jog A. G. žinotinai naudojosi netvarkinga transporto priemone, neužtikrino jos techninės būklės dėl ko sukėlė gaisrą degalinėje. 2018 m. rugsėjo 3 d. įtarimo A. G. formuluotė beveik visiškai sutampa su 2018 m. liepos 31 d. policijos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą formuluotėmis A. G. atžvilgiu, kuriame remiamasi M. Č. aktu, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu, apklausiant M. Č. paaiškėjo, jog jis neturi jokių specialių žinių tokio pobūdžio išvadoms teikti.

5.2.6. 2018 m. liepos 21 d., t. y. tuoj pat po įvykio dujų pildymo kolonėlė suremontuota pakeičiant jos manometrą ir dujų pildymo žarną su dujų pildymo pistoletu. Senasis manometras degalinės vadovo pradangintas ir nerastas iki šiol, anot degalinės oficialaus atsakymo yra utilizuotas. Maža to, vaizdo įrašo peržiūros 2022 m. spalio 25 d. teisme metu aiškiai nustatyta, jog iš karto po įvykio degalinės direktorius G. V. ir A. Š. atidarė dujų pildymo kolonėlės dangtį ir atliko su įtaisu kažkokius veiksmus, kažką sukiojo (vaizdo įrašo 16.09.30 val.-16.10.30 val.), fotografavo, o neįvardinti, tikėtina gaisrinės darbuotojai, metaliniu strypu laužė A. G. automobilio dujų įrangos instaliaciją ir išmetė detales (vaizdo įrašo 16.02.00 val. - 16.06.00 val.). Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo paimta degalinės dujų kolonėlės žarna su pistoletu, tačiau 2018 m. gruodžio 13 d. LTEC specialisto išvadą surašiusiam ekspertui šie daiktai taip ir nebuvo pateikti.

5.2.7. 2018 m. gruodžio 13 d. atliktas specialus tyrimas, kuriuo Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas S. K. nurodė, jog dujų nutekėjimas iš automobilinės įrangos vienaip ar kitaip susijęs su viršnorminiu, t. y. didesniu nei leidžiama automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dujų balionų užpildymu net ir tuo atveju, jei tikėti 2018 m. liepos 24 d. A. G. pateikto kvito kopijos duomenimis (72,72 litrai), t. y. gaisro kilimui įtakos turėjo degalinės operatoriaus A. Š. vykdytas automobilio balionų pripildymas dujomis ir viršnormatyvinio perpildymo sąlygotas dujų nuotėkis. Tuo tarpu apylinkės teismas bylos teisminio nagrinėjimo metu nepagrįstai apsiribojo tik tuo, jog tyrė aplinkybes M. Č. be jokio tyrimo iš akies surašyto akto ribose, t. y. tik keleivių išlaipinimo/ neišlaipinimo aplinkybes. Nors atlikus specialų tyrimą 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialistas galų gale pakankamai aiškiai paneigė specialių žinių dujų įrangos tyrimams neturinčio „specialisto“ M. Č. 2018 m. liepos 21 d. akto išvadas, kurios padarytos peržengiant kompetencijos ribas ir turėjo neigiamos įtakos šios bylos tyrimui.

5.2.8. 2020 m. sausio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta eilė liudytojų, gautos specialistų išvados, atlikti kiti procesiniai veiksmai, tačiau vis tik nebuvo nustatytas dėl įvykio kaltas asmuo. Konstatuotas ir specialistų išvadų prieštaringumas, kuris nepašalintas iki šiol.

5.2.9. 2020 m. liepos 24 d. teismo nutartyje užfiksuota, kad degalinės operatorius pagal vaizdo įrašą nesekė pildomų dujų kiekio, tačiau tokie jo veiksmai ikiteisminio tyrimo ir teismo visiškai neįvertinti, esant duomenims apie baliono perpildymą turėjo būti įvertintos perpildymo aplinkybės ir dėl kieno kaltės balionas buvo perpildytas. Konstatavus, kad dujų nuotėkis įvyko iš automobilinės dujų įrangos, teismas turėjo imtis priemonių automobilinės dujų įrangos techninio gedimo priežasties nustatymui, kas ir buvo padaryta dar 2018 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje nurodant, kad dujų nuotėkį sukėlė dujų baliono viršnorminis perpildymas. Vaizdo įrašo 14.37.52 val.- 14.39.00 val., aiškiai matoma, jog A. G. jokių pildymo dujomis operacijų neatliko, o jas atliekantis asmuo dujų įrangos neapžiūrėjo, ant balionų esančio užpildymo lygio prietaiso rodmenų nematė, nes priešingai degalinės operatoriui adresuotos instrukcijos (Specialių taisyklių) reikalavimams atidaryti pildomos autotransporto priemonės kapotą ir stebėti dujų įrangos būklę, šių veiksmų neatliko.

5.3. Prašo tinkamai įvertinti visus aukščiau nurodytus argumentus ir duomenis, kurie iš esmės paneigia A. G. kaltę. Įvykių seka rodo, kad A. G. vyko atostogauti, užsuko prisipildyti degalų, pats jokių degalų pripildymo veiksmų neatliko, todėl jo atliktų veiksmų sąsajumas su 2018 m. liepos 18 d. įvykusiu dujų nuotėkiu ir kilusiu gaisru nenustatytas.

5.4. Skundo autoriaus nuomone, UAB „M. S. “ degalinėje buvo padaryta pažeidimų sistema, kuri nulėmė A. G. ir S. Š. sužalojimus, todėl 2022 m. kovo 28 d. jau buvo prašoma spręsti klausimą dėl juridinio asmens atsakomybės, kadangi:

5.4.1. Dujų kolonėlėje dujų slėgio kontrolės manometras neveikė arba veikė netinkamai.

5.4.2. By-pass vožtuvas neveikė tinkamai, nes pakilus slėgiui iki 15,6 barų dujos nebuvo gražinamos į rezervuarą, o toliau tiekiamos į automobilį, ko pasėkoje atsidarė automobilio dujų įrangos apsauginis (perteklinis) vožtuvas (pagal bylos duomenis net po gaisro automobilinės dujų įrangos baliono apsauginis vožtuvas laikė iki 18 barų slėgį).

5.4.3. Dujų kolonėlės manometrų metrologinės patikros sertifikatų nėra, pateikti (duomenys neskelbtini) degalinės sertifikatai padaryti 2018 m. birželio mėn., patikrą atliko Šilalės rajono įmonė. (duomenys neskelbtini) (t. y. įvykio vietos) degalinėje patikra buvo atlikta tik 2018 m. rugpjūčio mėn.

5.4.4. Nebuvo instruktažų pagal kuriuos turėjo būti instruktuotas A. Š. (2018 m. lapkričio 23 d. LTEC specialisto S. K. išvada).

5.4.5. A. Š. nepateikė galiojančių dokumentų LTEC specialistui, atlikusiam gaisro priežasčių tyrimą S. K. 2018 m. lapkričio 23 d. Pratęsti dokumentai atsirado ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2019 metais, t. y. daug vėliau, jau po specialisto išvados surašymo.

5.4.6. Dujų pildymo vietoje įvažiavime nuo (duomenys neskelbtini) pusės STOP ženklo nebuvo, nebuvo aikštelės ar linijos kur išlaipinti keleivius ir instrukcijos, kad reikia išlaipinti keleivius. Prie kolonėlės buvo tik savitarnos instrukcija, kurioje nėra nurodytas keleivių išlaipinimas (3 t., b. l. 97). 2018 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas STOP ženklas ir stendas su atitinkamomis išlaipinimo žymomis ir linijomis buvo tik nuo Kauno pusės.

5.4.7. Įvykio vieta turėjo būti išsaugota iki tyrimo pradžios tokia, kokia buvo po avarijos, tačiau degalinės įranga pakeista nedalyvaujant policijos atstovams tą pačią dieną t. y. 2018 m. liepos 21 d.

5.4.8. Apie įvykį nebuvo pranešta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai. Aktas apie nelaimingą atsitikimą surašytas 2019 metais liepos mėn. atbuline data.

5.4.9. Galimai pakoreguotas užpiltų dujų kiekis.

5.4.10. Ištrinti duomenys iš kasos aparato kietojo disko.

5.4.11. Pirmose apklausose degalinės darbuotojai: A. Š., I. J., duoda neteisingus parodymus – slepia, kad buvo keistas degalinės kolonėlės manometras.

5.4.12. A. Š. profesinės kvalifikacijos dokumentų galiojimą pratęsė (duomenys neskelbtini) DSS tarnybos vadovas A. R., buvęs UAB „M. S.“ (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Dokumentus gali pratęsti tik akredituota mokymo įstaiga.

5.4.13. A. Š. instruktažai ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsirado 2019 metais.

5.4.14. Vaizdo įraše po gaisro matyti, kaip gaisrinės darbuotojas su metaliniu strypu laužo „VW Transporter“ dujų įrangą, vėliau apžiūros metu fiksuojama, kad nėra apsauginio dangtelio, nulaužti vamzdeliai, tai jie ir buvo sugadinti gaisrininko invazijos metu.

5.5. Pažymėjo, kad trys pažeidimai tiesiogiai nulėmė pasekmių kilimą - degalinės saugos zonos keleiviams ir atitinkamo ženklinimo neįrengimas nuo (duomenys neskelbtini) pusės, galimi degalinės slėgio matavimo prietaiso gedimai ir/ar slėginio prietaiso rodyklės negrįžimas į pradinę skalės padėtį, degalinės operatoriaus veiksmai pripildant balioną dujomis iš klausos, be vizualinės pildymo rodmenų kontrolės ir jį perpildant, kas akivaizdžiai yra ir buvo automobilinės dujų įrangos perteklinio vožtuvo atsidarymo, dujų nuotėkio, kilusio gaisro ir atsiradusių pasekmių - kūno sužalojimų nudegant tiesioginė priežastis ir pasekmė. Ketvirta, su pasekmėmis susijusi priežastis tiesiogiai sąlygojo įvykio pasekmes, nes operatoriaus A. Š. dujų pildymas vyko neatidarius atitinkamų automobilio dangčių, nematant dujų įrangos, todėl balionų perpildymas būtų neįvykęs, nes balionai nebūtų perpildyti daugiau nei 80 proc., arba perpildymas būtų pastebėtas laiku, jei būtų laikomasi šio taisyklių reikalavimo.

5.6. Skunde nurodo, kad pagal Degalinių eksploatavimo taisykles (patvirtintos 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37): 19) Degalinėje turi būti sumontuoti ir naudojami visi saugos, reguliavimo įtaisai, kontrolės sistemos bei matavimo priemonės, nustatytos įrenginių gamintojų techniniuose dokumentuose; 20) Sugedus saugos vožtuvams, uždaromiesiems įtaisams, kontrolės matavimo priemonėms, eksploatuoti degalinės įrenginius draudžiama; 36) visi degalinę eksploatuojantys darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo stažą ir kvalifikaciją, turi išklausyti įvadinį instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais. Apie kvalifikuotų darbuotojų instruktavimą pažymima instruktavimo registracijos žurnale; 69) Degalų kolonėlių techninė būklė tikrinama ne rečiau, kaip kartą per metus. Patikrinimo metu atliekama metrologinė patikra, pagal degalų kolonėlės gamintojo eksploatavimo instrukcijas, įvertinama jos techninė būklė. Pagal gaisrinės saugos instrukciją degalinei Nr. GS 5: 40) pildant automobilio dujų balioną, operatorius privalo: 40.1) nepertraukiamai stebėti dujų pildymo procesą; 40.2) stebėti dujų slėgį pagal kolonėlėje esantį manometrą, kad slėgis neviršytų 16kg/cm2 slėgio, padidėjus slėgiui, nedelsiant užsukti kolonėlės ventilius, imtis priemonių dujų slėgio sumažinimui; 43.4) draudžiama pilti degalus į automobilius, kuriuose yra žmonių. Žmonės turi būti išlaipinami; 46) Kolonėlės darbo zonoje užpildymo metu neturi būti pašalinių žmonių. Pagal Gaisrinės saugos instrukciją degalinės operatoriui - pardavėjui Nr. GS: 7.4) draudžiama pilti suskystintas dujas į automobilius, kuriuose yra žmonių. Žmonės turi būti išlaipinami; 10) degalinės darbo zonoje užpildymo metu neturi būti pašalinių asmenų. Pagal dujų degalinės operatoriaus - pardavėjo saugos ir sveikatos instrukciją Nr.12: 7) darbo vietą ir įrenginių būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; 30) Eksploatuoti manometrą draudžiama kai: 30.3) atjungus manometrą, jo rodyklė negrįžta į nulinę padėtį; 30.4) išmuštas stiklas arba manometras sugadintas taip, kad gali rodyti neteisingą slėgį; 54) pildyti autotransporto priemonių dujų balionus draudžiama: 54.6) esant uždarytam variklio ar bagažinės gaubtui; 54.7) jei iš autotransporto priemonės neišlaipinti keleiviai; 55) draudžiama pripildyti daugiau kaip 80 procentų autotransporto priemonės baliono tūrio. Pagal degalinių eksploatavimo taisykles (patvirtintas 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37): Kelių transporto priemonių SND balionų pildymas: 109) kelių transporto priemonių dujų balionus SND užpildo degalinės operatorius, vadovaudamasis užpildymo darbų technologine instrukcija, parengta vadovaujantis taisyklių 111 punkte nustatytais reikalavimais. 114) Draudžiama: 114.3.5) esant netvarkingai degalinės SND užpildymo įrangai; 114.3.6) jei iš kelių transporto priemonės neišlaipinti keleiviai; 114.4) pripildyti daugiau kaip 80 procentų SND kelių transporto priemonių balionų tūrio; 117.5) neveikia slėgio matavimo prietaisai; 121.4) netvarkinga arba atjungta automatinė blokavimo sistema; 179) Draudžiama užpildyti kelių transporto priemones: 179.5) jei kelių transporto priemonėje yra keleivių. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2018 m. gruodžio 13 d. išvadą: „Bylos medžiagoje yra keletas UAB „M.S.“ instrukcijų, kuriose išdėstyta automobilių dujų pildymo tvarka: „Dujų degalinės operatoriaus – pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 12“, „gaisrinės saugos instrukcija degalinės operatoriui pardavėjui Nr. GS 4“, „Gaisrinės saugos instrukcija degalinei Nr. 5“. Visų UAB „M.S.“ instrukcijų reikalavimus privalėjo vykdyti degalinės operatorius A. Š., atlikdamas automobilio balionų pripildymą, jeigu jis buvo instruktuotas pagal tas instrukcijas. Tačiau instruktavimo žurnalų, patvirtinančių, kad pagal šias instrukcijas buvo instruktuotas degalinės operatorius A. Š., nėra. Techniniu požiūriu tiriamojo gaisro kilimui įtakos turėjo degalinės operatoriaus A. Š. vykdytas automobilio dujų baliono pripildymas ir viršnormatyvinio perpildymo sąlygotas dujų nuotėkis.

5.7. Skunde teigia, kad visos aukščiau nurodytos taisyklės buvo pažeistos ne vieną kartą, su jų pažeidimais A. G. niekaip nesusijęs, todėl turi būti kalbama apie juridinio asmens ir jo darbuotojų pažeidimų sistemą. Tam, kad pagrįsti šią gynybos poziciją pakanka peržiūrėti byloje esantį teisminio nagrinėjimo metu pademonstruotą vaizdo įrašą, taip pat byloje esančias įvykio vietos nuotraukas. Iš šių nenuginčijamų įrodymų spręstina, kad stendų ir ženklų apie keleivių išlaipinimą nuo (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo, visus degalų pripildymo veiksmus padarė ne A. G., pildant degalus nebuvo stebimi kolonėlės rodmenys, pripildymas dujomis vyko neatidarius automobilio gaubtų, t. y. nematant automobilio dujų įrangos ir balionuose buvusių dujų likučio rodmenų. Dujų kolonėlės manometras dingo, supilto dujų kiekio kvito kopijos išdavimo aplinkybės neaiškios. Eksperimentas padarytas pažeidžiant A. G. procesines teises. Jam savarankiškai patikrinus, gautas jo parodymams atitinkantis per laiko tarpą supiltų dujų kiekis. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. rugpjūčio 16-20 d., t. y. nuo įvykio praėjus beveik mėnesiui. Jokie degalinės prietaisų tyrimai taip ir nebuvo atlikti, apsiribota degalinės pateiktų patikrų dokumentais, tuo tarpu A. G. automobilio dujų įranga išnarstyta, ją tyrė du specialistai, dėl jos pasisakė liudytojai M. Č. ir J. G., K. R., tačiau nenuginčijamų gedimų nenustatyta, nors jau ikiteisminio tyrimo pradžioje A. G. pateikė visus šios įrangos ir pačios transporto priemonės atitikties techniniams reikalavimams dokumentus. Taip dujų įranga buvo tikrinta 2015 metais ir jos patikra galiojo, taip pat automobilis atitiko transporto priemonių techninius reikalavimus. Nors specialisto S. K. išvadoje teigiama, kad vieno iš balionų dujų perpildymą ribojantis apsauginis vožtuvas veikė netinkamai dėl neteisingai sumontuoto baliono, tačiau ši išvada prieštarauja kito specialisto G. K. atliktam dujų baliono Nr. 000063 2019 m. balandžio 5 d. tyrimui, kur nustatyta, kad balionas buvo sumontuotas teisingai, baliono korpusas niekur neįtrūkęs, virinimo siūlės sveikos, nesideformavęs, visi įtaisai savo vietose. Pabrėžė, jog iš paminėtų asmenų tik S. K. buvo kompetentingas tirti dujų įrangas gaisro atveju. Jo netekus, joks kitas atitinkamos kvalifikacijos ekspertas bylos tyrime ir teisminiame nagrinėjime nedalyvavo, dėl 2018 m. gruodžio 13 d. LTEC išvados nebuvo ko paklausti, nes nei M. Č., nei J. G. ar K. R. atitinkamos kvalifikacijos neturi ir neturėjo.

5.8. Mano, kad keleivių neišlaipinimas, kuriuo kaltinamas A. G. yra susijęs su kilusiomis pasekmėmis tik taikant loginius sofizmus, kaip antai nuteistojo pareiga numatyti galimus 30 metų senumo transporto priemonės gedimus, toliau sekant šia logika turėtų būti A. G. pareiga numatyti galimus dujų kolonėlės gedimus (manometro neveikimą) ir A. G. pareiga numatyti, kad aukščiau įvardintas juridinis asmuo ir jo darbuotojai, tiesiogiai ir betarpiškai pagal pareigas atsakingi už šiame skunde išvardintų specialių elgesio saugos taisyklių priežiūrą (t. y. specialūs subjektai baudžiamosios teisės teorijos prasme), tinkamą vykdymą bei jų laikymąsi savo įmonės teritorijoje, absoliučiai tas taisykles ignoruos, juo labiau šiurkščiai pažeidinės. Akivaizdu, kad tokia logika vadovaujantis priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra nei teisingas, nei teisėtas, o A. G. veiksmai vadovaujantis suformuota teismų praktika dėl aukščiau įvardintų LAT nutarčių nėra nei atsiradusių padarinių priežastis, nei pasekmė.

5.9. Sprendžiant dėl A. G. atsakomybės prašo atsižvelgti į psichologinius įvykio aspektus. Atvykus į degalinę jokių ženklų apie keleivių išlaipinimą nuo (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo, o degalinės operatorius dujų pripildymą pradėjo vairuotojui dar neišlipus ar lipant iš automobilio, kitaip tariant svetimoje įmonėje A. G. neturėjo įgaliojimų įvedinėti savo tvarką ir duoti nurodymus operatoriui, kuriuo nepasitikėti neturėjo pagrindo, juo labiau, kad kaltinime kalbama apie specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimą. Palikus galioti apkaltinamąjį nuosprendį A. G. atžvilgiu bus sukurtas pavojingas teisinis precedentas, kai už specialiųjų elgesio saugumo taisyklių vykdymą tiesiogiai atsakingi kvalifikuoti padidinto pavojaus šaltinio įmonės darbuotojai (specialūs subjektai), jokios atsakomybės už padarytus pažeidimus nesulauks, nes visais atvejais už degalinėse įvykusius gaisrus atsakingi bus tik į degalines atvykstantys vairuotojai, nepriklausomai nuo to, ar jie vykdė kokias nors degalų pildymo operacijas, ar ne. Pagal byloje surinktus kaltinimą grindžiančius duomenis (BPK 219 straipsnio 4 punktas) UAB “M.S.“ degalinėje buvo padaryta eilė kilusį gaisrą tiesiogiai sąlygojusių imperatyvių degalinės veiklą reglamentuojančių specialių saugaus elgesio taisyklių pažeidimų, niekaip nesusijusių su A. G. veikimu ar neveikimu, kurie leidžia pagrįstai teigti, jog dėl 2018 m. liepos 21 d. įvykio kaltinimai turėjo būti pateikti ir už degalinės tinkamą, saugų veikimą atsakingam juridiniam asmeniui, t. y. UAB „M.S.“ (BK 137 straipsnio 4 dalis). Taip pat teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog už saugų transporto priemonių pildymą degalais ir specialiųjų saugos taisyklių degalinės teritorijoje vykdymą tiesiogiai atsakinga degalinės pardavėja operatorė I. J. iš savo darbo vietos/kasos matė visus A. Š. padarytus pažeidimus, teisme paliudijo, jog matė automobilyje esančius keleivius, išlipančią A. G., turėjo darbo vietoje dujų kolonėlės veikimą blokuojantį jungiklį, tačiau jokių specialiųjų saugaus elgesio taisyklių reikalavimų (gaisrinės saugos instrukcija degalinės operatoriui - pardavėjui Nr.GS 44 7.4 p., 10 p.) nepaisė, su pažeidimais vykusio pildymo dujomis proceso nesustabdė, nors tam pakako tik išjungti kolonėlę iš savo darbo vietos vienu piršto paspaudimu.

5.10. Mano, kad ikiteisminis tyrimas atliktas vienpusiškai, paviršutiniškai ir neobjektyviai, bylos teisminio nagrinėjimo metu duomenų, pagrindžiančių A. G. kaltę nenustatyta, A. G. veikimas ar neveikimas jokia kaltės forma neturėjo įtakos degalinėje padarytų pažeidimų sistemos rezultate atsiradusioms ir tebesančioms priežastims bei kilusioms pasekmėms. A. G. ir jo šeimos nariai pripažintini nukentėjusiaisiais, nes A. G. dėl kilusio gaisro apdegė pats, taip pat nukentėjo ir pastarojo šeimos nariai, nes sudegė jų pakankamai didelės vertės turtas. Turi būti įvertintos ir tos aplinkybės, jog nukentėjusioji S. Š. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad A. G. pretenzijų neturi, todėl jokių turtinių reikalavimų jam nepareiškė. Dėl ko, panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį A. G. atžvilgiu priteistas civilinis ieškinys turi būti atmestinas visiškai.

6. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų S. Š. ir S. Š. atstovas advokatas Alfred Sokolovski prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Š. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu ir pripažinti A. Š. kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. Š. ir S. Š. ieškiniai palikti nenagrinėtais ir S. Š. ir S. Š. civilinius ieškinius tenkinti visiškai: priteisti solidariai iš A. Š. ir AB Lietuvos draudimas, o draudimo sumos nepakakus žalai visiškai atlyginti, ir iš UAB „M.S." S. Š. naudai 50000 Eur neturtinę žalą, S. Š. naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, S. Š. naudai 801,44 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą, S. Š. naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; 3) Išieškoti iš A. Š. S. Š. naudai 500 Eur ir S. Š. naudai 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

6.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp A. Š. veiksmų ir kilusių padarinių, nes būtent A. Š. veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – sunkiu kūno sužalojimu. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009, 2K-443/2014, 2K-512/2014).

6.2. Pažymėjo, kad automobilių dujų balionų užpylimo proceso saugos reikalavimai skirstomi į reikalavimus automobilio vairuotojui (Degalinės eksploatavimo taisyklių 111 p., 171 p.) ir asmeniui, kuris užpildo dujomis automobilių dujų balioną (Degalinės eksploatavimo taisyklių 114.3.6 p.). Šiuo atveju A. G. automobilio dujų balioną dujomis pildė A. Š., o tai reiškia, kad jis privalėjo laikytis Degalinės eksploatavimo taisyklių ir UAB „M.S." lokalinių teisės aktų reikalavimų, tačiau jų nesilaikė, ką konstatavo apylinkės teismas. Tuo tarpu automobilio dujų baliono pildymą dujomis galima skirstyti į du etapus. Pirmas etapas - automobilis įvažiuoja į degalinę ir privažiuoja prie dujų kolonėlės, antras etapas - automobilio dujų baliono pildymas dujomis. Pirmame etape automobilio vairuotojas privalo įvykdyti jam nustatytus reikalavimus ir išlaipinti automobilyje esančius keleivius. Šiuo atveju A. G. šiuos reikalavimus pažeidė - neišlaipino iš automobilio keleivius, tačiau jo padaryti pažeidimai negalėjo sukelti sunkių padarinių, nes automobilio dujų baliono pildymas dujomis neprasidėjo ir negalėtų prasidėti, jeigu A. Š. būtų įvykdęs jam teisės aktais keliamus saugumo reikalavimus: 1) stebėti, kad klientai laikytųsi darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų (UAB „M.S." 2017 m. spalio 12 d. direktoriaus patvirtintų operatoriaus - pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. PN 22 1.6 p); 2) atsisakyti pildyti automobilio dujų balioną dujomis, kol iš A. G. automobilio neišlaipinti keleiviai (Degalinės eksploatavimo taisyklių 114.3.6 p., Dujų degalinės operatoriaus - pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12. 54.7 p., Gaisrinės saugos instrukcijos degalinės operatoriui-pardavėjui Nr. GS4, 7.4 p.).

6.3. Skundo autoriaus nuomone, byloje nustatyta, kad A. Š. šių reikalavimų neįvykdė, neįsitikino ar automobilyje nėra keleivių, nepaklausė A. G. ar automobilyje yra žmonių, pats nepažiūrėjo pro langus į automobilio saloną. Tai, kad A. Š. galimai fiziškai negalėjo matyti ar automobilyje yra žmonių, neatleidžia jo nuo prievolės prieš pildant dujas įsitikinti, kad automobilyje nėra keleivių, nes kitaip automobilio dujų balioną pildyti dujomis draudžiama. Jeigu A. Š. butų įvykdęs minėtus teisės aktų reikalavimus, A. G. automobilio pildymas dujomis nebūtų vykęs iki tol, kol iš automobilio nebūtų išlaipinti keleiviai. Tai reiškia, kad dujų užpylimo metu užsidegus automobiliui nekiltų sunkių pasekmių – nebūtų sunkiai sužalota S. Š. sveikata. A. Š. veiksmai, t. y. minėtų specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, tiesiogiai sąlygojo padarinių - S. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo – kilimą (atsiradimą). A. Š. pagal savo asmenines savybes, ilgametę patirtį degalinės veikloje pildant transporto priemonių balionus dujomis, turėjo ir galėjo numatyti potencialų saugos reikalavimų nesilaikymo pavojingumą, galinčias kilti neigiamas pasekmes kitiems asmenims, bet elgėsi akivaizdžiai nusikalstamai nerūpestingai, todėl jis turi būti pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje. Teigia, kad A. G. veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – sunkiu kūno sužalojimu.

6.4. Skunde nurodė, kad nukentėjusioji S. Š. ir S. Š. byloje yra pareiškę civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje atsakovais buvo nurodyti kaltinamasis A. Š. ir jo darbdavys UAB „M.S.". Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu paaiškėjo, kad UAB „M.S." yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę AB „Lietuvos draudimas“. Teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi įtraukė į bylą civiliniu atsakovu AB „Lietuvos draudimas“. Pažymėjo, kad šiuo atveju žala civiliniams ieškovams S. Š. ir S. Š. padaryta A. Š., kuris buvo susijęs su UAB „M.S." darbo teisiniais santykiais, veiksmais, todėl AB Lietuvos draudimas privalo atlyginti padarytą žalą draudimo sumos ribose (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.997 straipsnis). Kadangi A. Š. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje, prievolė atlyginti turtinę ir neturinę žalą civiliniams ieškovams yra solidarioji A. Š. ir UAB „M.S.".

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo: 1) 2023 m. kovo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, A. G. dėl kaltinimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepagrįstai priteistą civilinį ieškinį atmesti; 2) Išspręsti degalinės operatoriaus A. Š., juridinio asmens UAB „M.S.”, degalinės operatorės I. J. atsakomybės klausimus; 3) Atstatyti A. G. nepagrįstai panaikintą nukentėjusiojo procesinę padėtį, bei pripažinti nukentėjusiosiomis O. G., ir I. T.; 4) Atlikti įrodymų tyrimą: apklausti (duomenys neskelbtini) darbo saugos ir sveikatos tarnybos vadovą A. R. dėl dokumentų galiojimo pratęsimo legalumo dujų operatoriui A. Š., apklausti (duomenys neskelbtini) gaisrinės pareigūną M. Č. dėl klaidingos išvados pateikimo akte dėl kilusio gaisro, apklausti (duomenys neskelbtini) gaisrinės vadovą G. B. identifikuoti gaisrinės darbuotojus gadinusius automobilio „VW Transporter“ dujų įrangą, apklausti degalinės vadovą G. V. dėl dujų kvito padarymo kompiuteriu, apklausti degalinės operatorių A. Š. dėl degalinės kolonėlės įrangos reguliavimo po gaisro; 5) Išsireikalauti bylos medžiagą Nr. 03-2-00278-19.

7.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir naikintinas, nes teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nagrinėjant bylą pažeista apelianto teisė į nešališką teismą, ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, reikšmingos A. G. atsakomybę šalinančios aplinkybės nenagrinėtos ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu, nesiaiškinti akivaizdūs UAB „M.S.“, kaip juridinio asmens, padaryti specialių saugaus elgesio taisyklių pažeidimai, bylos teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimai teismo nuosprendyje įvertinti iškraipant jų turinį, A. G. ir liudytojai A. G. neleista plačiau pasisakyti dėl reikšmingų bylos aplinkybių, paskutinio žodžio teisė apribota, neleidžiant pasisakyti dėl įvykį sukėlusių priežasčių ir pasekmių. Apklausiant kaltinamąjį A. Š. pats teismas davė jam išimtinai atsakymą menančius klausimus. Byloje specialisto išvadą surašė kvalifikuotas ekspertas, tuo tarpu nuosprendį teismas grindė tokios kvalifikacijos neturinčių liudytojų ir „specialistų“ samprotavimais. Nepagrįstai priėmus A. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, teismas tenkino civilinį ieškinį, kuris neturėjo būti tenkinamas. Prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės teismui buvo pateiktas prašymas grąžinti bylą prokurorui, nes neišspręstas juridinio asmens ir kitų jo darbuotojų atsakomybės klausimas, tačiau prašymas be pakankamų motyvų atmestas. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 20 straipsnio 3 punktas 5 punktas, 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 5 dalis, 89 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 254 straipsnio 3 dalis, 275 straipsnio 1 dalis).

7.2. Pažymėjo, kad nuosprendyje nevertinta: 2021 m. sausio 4 d. AB „U.“ direktoriaus D. K. informacija, 2019 m. lapkričio 29 d. Lietuvos respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. išvada, 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. UAB „U. V. S.“ generalinio direktoriaus I. R. informacija apie byloje esančio degalinės kvito tikrumą. Nevertinti vaizdo įrašo peržiūros teismo posėdžio metu duomenys, kurie patvirtina, kad iškart po gaisro, kažkas buvo daryta su degalinės įrengimais, tačiau niekas nenustatinėjo, kokios operacijos buvo darytos. Be to, atitinkamos manipuliacijos buvo darytos ir su A. G. transporto priemone, vaizdo įrašo medžiaga patvirtina, kad ant automobilio yra užlipę gaisrinės pagalbos pareigūnai, atnešamas metalinis strypas ir yra ardoma A. G. automobilio dujų įranga. Po to, nuo 1 val. 26 min. 46 s. nulaužiamos detalės, nuimamas dujinės įrangos dangtis, 1 val. 28 min. 8 s. matyti, kad apsauginis dujinės įrangos dangtelis yra nulaužiamas. Šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai įvertintos.

7.3. Atkreipė dėmesį, kad vykdant ikiteisminį tyrimą vadovautasi išankstine nuomone išimtinai tik dėl A. G. kaltės. Tuo tarpu liudytoja A. G. apie bylos ikiteisminio tyrimo eigą liko neapklausta (2022 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio protokolas), tokiu būdu buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustačius UAB „M.S.“ padarytus specialių saugaus elgesio taisyklių pažeidimus, tiesiogiai susijusius priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis: eismo tvarkos degalinėje nenustatymas, saugaus darbuotojų elgesio neužtikrinimas, šiurkštūs dujų pildymo tvarkos pažeidimai, padaryti degalinės operatoriaus ir degalinės pardavėjos/operatorės teismui buvo pateiktas prašymas bylą grąžinti prokurorui, kad šios aplinkybės būtų tinkamai ištirtos, tačiau BPK 254 straipsnio 3 dalies reikalavimų teismas vėl gi nepaisė, prašymo netenkino, o bylos teisminio nagrinėjimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad prašyme papildyti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės realiai egzistavo.

7.4. Pažymėjo, kad dirbdamas su padidinto pavojaus šaltinio įrenginiais, A. Š. privalėjo užtikrinti, kad aplinkui nebūtų žmonių ir turėjo atidžiai stebėti pildymo procesą. Operatorius, pildamas dujas, kalbėjosi su vairuotoju, nestebėjo manometro parodymų, nematė, kiek litrų kuro rodė kolonėlės skaitliukas ir pripylė daugiau nei fiziškai gali sutalpinti automobilio balionas, nes baliono užpildymo lygio prietaisų nestebėjo (net nebuvo atidaręs automobilio bagažinės dangčio), todėl atsidarė automobilio perteklinis vožtuvas ir dujos ištekėjo į aplinką. Tokiu būdu tik degalinės operatoriaus vienasmeniškai vykdytas dujų pildymo procesas lėmė kilusias pasekmes. Nuo pat tos akimirkos, kai prie automobilio prisiartino A. Š. ir pradėjo pildymo dujomis operacijas, pagal įvardintus teisės aktus jis prisiėmė atsakomybę už pildymo dujomis proceso saugumą. Operatorius A. Š. privalėjo laikytis teisės aktais numatytų specialiųjų saugaus elgesio taisyklių (Gaisrinės saugos instrukcija degalinei Nr. GS 5; Gaisrinės saugos instrukcija degalinės operatoriui pardavėjui Nr. GS 4; Dujų degalinės operatoriaus-pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 12, Degalinės operatoriaus-pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13; Degalinių eksploatavimo taisyklės (patvirtintos 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 skirsnis dėl degalinės operatoriaus pareigų pildant dujas į automobilinę dujų įrangą), nes visos instrukcijos adresuotos išimtinai konkrečiam subjektui, šios instrukcijos viešai neskelbiamos ir yra juridinio asmens vidaus naudojimui skirti dokumentai, todėl akivaizdu, jog pagal teisingumo ir sąžiningumo principą reikalauti iš A. G. šių instrukcijų išmanymo yra nei sąžininga, nei teisinga. Pagal įvardintas instrukcijas pasekmių nebūtų ir tuomet, jei degalinės operatorė/pardavėja tinkamai reaguotų į kito degalinės darbuotojo vykdomus tų pačių instrukcijų šiurkščius pažeidimus, tačiau pati teisme pripažino, jog matė pildomoje dujomis transporto priemonėje keleivius, tačiau specialiai jai adresuotoje instrukcijoje numatytų veiksmų nesiėmė.

7.5. Apelianto nuomone, sprendžiant atsakomybės klausimą visai nebuvo kreipiamas dėmesys, kad neveikė degalinės manometras ir by-pass vožtuvas, nes slėgiui pakilus iki 15,6 barų negrąžino dujų į rezervuarą. Tai, kad degalinės įranga privalėjo turėti veikiančius mechanizmus, kurie turėjo užtikrinti sklandų degalinės kolonėlės darbą pasisakė kompetentingi specialistai: 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „D. D.“ direktorius G. K. nurodė, kad visos degalinės kolonėlės yra sureguliuotos taip, kad jos sukelia slėgį ne daugiau, kaip 16 barų. Jeigu atsitinka taip, kad nesuveikia dujų baliono įrenginys, kuris neleidžia baliono užpildyti daugiau, kaip 80 procentų tūrio, tuomet dujų balione slėgiui pakilus iki 16 barų, jeigu kolonėlė yra tvarkinga, kolonėlė dujas automatiškai grąžina į rezervuarą, balionas nėra pildomas. Norint perpildyti balioną turi atsitikti tokie dalykai: 1) dujų operatorius nepastebi slėgio kilimo stebėdamas manometro parodymus; 2) nesuveikia pačioje kolonėlėje esantis įrenginys, kuris balione slėgiui užkilus daugiau nei 16 barų dujas grąžina į degalinės dujų rezervuarą; 3) dujas pildantis asmuo negirdi kolonėlės skleidžiamo specifinio garso pakilus slėgiui. 2019 m. gruodžio 23 d. UAB „U.“ specialistas V. K. nurodė, kad manometras skirtas matuoti dujų slėgį užpylimo metu. Jeigu manometras parodo aukštą slėgį užpylimo metu, tai suveikia kolonėlėje esantys apsauginiai vožtuvai ir neleidžia toliau pildyti dujų į automobilį. 2021 m. sausio 4 d. UAB „U.“ direktorius D. K. paaiškino, kad kolonėlė pila tokiu slėgiu, kokiam sureguliuotas by-pass vožtuvas, bet ne daugiau nei 15,6 bar. Pylimas pamažu sustoja, t. y. dujų tekėjimas į automobilio baką sustoja. Slėgis bus toks, kokiam sureguliuotas by-pass vožtuvas, bet ne didesnis nei 15,6 bar. Jeigu kolonėlė tuo metu prijungta prie automobilio baliono, tuomet suveiks apsauginis vožtuvas kolonėlėje arba apsauginis vožtuvas vamzdyje. Jeigu nesuveikia pildomos transporto priemonės įrenginys ribojantis baliono užpildymą iki 80 procentų, o operatorius toliau pildo dujas, nepastebėjęs manometre slėgio kilimo, dujų pylimas pamažu sustoja. Apėjimo (by-pass) vožtuvas, kuris reguliuoja siurblio slėgį paprastai sureguliuojamas 12 - 14 barų ribose (teismo posėdžio garso įrašas 2022 m. rugsėjo 26 d., protokole tokie duomenys neužfiksuoti). Tuo tarpu 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto S. K. išvadose konstatuota, jog :,,Degalinės operatorius SND kolonėlės žarnos jungiamąjį įtaisą (vadinamą pistoletu) prijungė prie automobilio dujų įrangos užpildymo vožtuvo iš karto neapžiūrėjęs automobilio dujų įrangos, žmonėms neišlipus iš automobilio (iš automobilio išlipo tik vairuotojas, kuris atėjo į automobilio galą prie operatoriaus jau pistoleto prijungimo metu), neatidarius variklio skyriaus. SND nuotėkis įvyko ryšium su automobilio balionų pripildymu ir perpildymu. Pripildymą vykdė degalinės operatorius A. Š.. Balionų sistemos perpildymo galėjo būti išvengta, jeigu apžiūros metu būtų buvęs nustatytas SND balionų skaičius ir bendrasis tūris, o pildymas būtų buvęs nutrauktas, įpylus leistiną SND kiekį pagal kolonėlės skaitliuką, nelaukiant, kol suveiks automobilio maksimalaus užpildymo ribotuvas. Daroma išvada, kad techniniu požiūriu tiriamojo gaisro kilimui įtakos turėjo SND degalinės operatoriaus vykdytas automobilio SND balionų pripildymas ir pildymo sąlygotas SND nuotėkis. Degalinės operatorius, vykdydamas automobilio balionų pripildymą, kai iš automobilio nebuvo išlipę keleiviai, faktiškai nevykdė ir UAB „M.S.“ galiojančių instrukcijų Nr. 12, Nr. GS4, Nr.GS5 atitinkamo draudimo. Visų UAB „M.S.“ instrukcijų reikalavimus privalėjo vykdyti degalinės operatorius, atlikdamas automobilio balionų pripildymą, jeigu jis buvo instruktuotas pagal tas instrukcijas. Nėra instruktavimo žurnalų, patvirtinančių, kad pagal šias instrukcijas buvo instruktuotas degalinės operatorius A. Š.. Apelianto teigimu, nagrinėjamo įvykio priežastys ir pasekmės tiesiogiai ir susijusios su juridinio asmens veikla, neužtikrinant tinkamo specialių saugaus elgesio taisyklių adresuotų ne degalinės klientams, o išimtinai darbuotojams vykdymu.

7.6. Dėl automobilio dujų įrangos veikimo pateiktos išvados UAB „D. D.“, jog transporto priemonėje, esančio baliono korpusas niekur neįtrūkęs, virinimo siūlės sveikos, nesideformavęs, visi įtaisai savo vietose. Balionas automobilyje buvo pritvirtintas taisyklingoje padėtyje, t. y. jis nebuvo apverstas „aukštyn kojomis“, ant baliono esantys užrašai, jo tvirtinimo vietos byloja, kad jis buvo pritvirtintas tinkamoje padėtyje. Dujų balionas turi visus reikalingus įtaisus (80 procentų užpildymo ribojimo vožtuvą, apsauginį vožtuvą, elektrinį dujų atidarymo/uždarymo vožtuvą). Baliono apsauginis viršslėgio vožtuvas yra žemutinėje padėtyje, bet taip jis yra ir suprojektuotas baliono gamintojo, kadangi viduje yra įvirinta speciali metalinė anga (alkūnė), kurioje tas vožtuvas ir tvirtinamas. Apie tai, kad automobilyje sumontuota dujų įranga buvo tinkama patvirtino ir buvęs automobilio šeimininkas R. D., bei 2019 m. liepos 31 d. UAB „S.“ techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 100-0159503 direktorius V. S., jog transporto priemonė atitinka SND ar SGD maitinimo sistemos reikalavimus. 2020 m. balandžio 8 d. „D. D.“ direktorius G. K. nurodė, kad pilamą dujų slėgį į balioną reguliuoja dujų kolonėlės užpildymo siurblys. Balionų tarpusavio išdėstymas, bei jungtys neturi įtakos jų užpildymo kiekiui.

7.7. Atkreipė dėmesį, jog apeliantas su šeima į degalinę atvyko nuo (duomenys neskelbtini) pusės, privažiavo prie kolonėlės, tačiau nebuvo dar apsisprendę ar čia pils dujas, keleiviai nebuvo laipinami. Sustojo, išjungė šviesas, užgesino variklį ir išlipo pažiūrėti nuolaidų. Jokie norminiai aktai nereglamentuoja, kad atvykus į degalinę kavos ar pažiūrėti nuolaidų turėtų būti laipinami keleiviai. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo įrengta išlaipinimo aikštelė, nebuvo „Stop“ ženklo ir nebuvo instrukcijos išlaipinti keleivius. Ant degalinės cisternų buvo savitarnos instrukcija vairuotojui, kurioje nėra nurodytas keleivių išlaipinimas, ši instrukcija skirta savarankiškai dujų pildymą atliekančiam asmeniui. Kito stendo nuo Kauno pusės nematė ir pagal vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, šiame stende nurodytos informacijos apeliantas negalėjo matyti. Kai A. Š. pradėjo pildymo procesą, A. G. buvo nejauku stabdyti operatorių, todėl jam nieko nesakė ir pildymo nestabdė, paprašė, kad įpiltų apie 50-60 litrų iki pilno bako, nes balione dar buvo likutis apie 15-20 litrų. A. Š. prijungė šlangą prie automobilio neatidaręs dangčio, nepatikrino balionų. Operatorius neliepė A. G. pasitraukti nuo mašinos saugiu atstumu. A. Š., pildydamas dujas stovėjo pasisukęs šonu į dujų kolonėlę, nesekė skaitliuko rodmenų ir nestebėjo manometro slėgio. Po 2 min. 54 s. pasipylė dujos. Bėgdamas pasisuko veidu į kolonėlę ir matė, kad buvo įpilta už 56 eurus, pagal 2018 m. liepos 21 d. kainas buvo supilta 91 litras dujų.

7.8. Nesutinka su teismo motyvu, jog apelianto kaltę patvirtina tai, kad anksčiau toje pačioje degalinėje jis jau yra pildęs dujas kitai transporto priemonei, tačiau pažymėjo, jog tuo metu pildymas buvo savarankiškas, įsipilta apie 5 litrus dujų ir pildymas nutrauktas, nes dujų kolonėlės manometras neveikė. Jokių kitų vidinių įmonės taisyklių tuomet nesužinojo, o savarankiško pildymo dujomis instrukcija, pritvirtinta ant degalinės nei tuomet, nei dabar keleivių išlaipinimo nereikalavo. Tik po įvykio praėjus kuriam laikui degalinėje buvo padaryti pakeitimai, įrengtas naujas STOP ženklas nuo (duomenys neskelbtini) pusės, užbrėžta STOP juosta, pakabintas stendas su savarankiško pildymo dujomis tvarka. Jei anot teismo juridinis asmuo jokių su įvykiu tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusių pažeidimų nepadarė, kokiu pagrindu, buvo padaryti aukščiau nurodyti pakeitimai.

7.9. Dėl kaltinimo pažeidus taisyklių 171 p. reikalavimus, kad „prieš įvažiuojant į degalinės teritoriją keleivius vežančiai kelių transporto priemonei, keleiviai turi būti išlaipinami už degalinės teritorijos ribų ar teritorijoje specialiai įrengtoje keleivių išlaipinimo aikštelėje“ nurodo, kad apibrėžimas, kas yra keleivius vežanti priemonė: „Keleivinė transporto priemonė, kurioje yra daugiau kaip 9 sėdimosios vietos, įskaitant vairuotojo vietą (autobusai), vežanti keleivius tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais“. (Lietuvos transporto susisiekimo ministerija 2023 m. kovo 14 d.). A. G. automobilis „VW Transporter“ buvo lengvasis turistinis automobilis, todėl šiai kategorijai nepriklauso, atitinkamai reikalauti iš A. G. išskirtinai autobusams adresuotų taisyklių laikymosi nebuvo pagrindo, tačiau teismas konstatavo priešingai. Be to, UAB „M.S.“ neturėjo įrengtos keleivių išlaipinimo aikštelės. Jokie norminiai aktai nereglamentuoja keleivių išlaipinimo, jeigu į degalinę atvykstama nusipirkti kavos ar pasižiūrėti specialiųjų nuolaidų, pasinaudoti sanitariniais patogumais. Mano, kad keleivių neišlaipinimas pats savaime nėra tiesioginiam priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Jeigu nebūtų atliekami kiti veiksmai – nieko nebūtų atsitikę. Kadangi A. Š. nesilaikė saugaus elgesio taisyklių, kurios draudžia pildyti transporto priemonę, jeigu yra pašalinių žmonių, neliepė A. G. pasitraukti nuo automobilio saugiu atstumu, dėl ko pastarasis patyrė 20 procentų kūno nudeginimą. Iš to seka, kad jeigu būtų buvę visi žmonės išlaipinti, šiuo atveju A. G. vis tiek būtų nukentėjęs, nes operatorius nevykdė savo pareiginių nuostatų.

7.10. Pažymėjo, kad degalinėje UAB „M.S.“ po incidento atliktos prevencinės priemonės: degalinių operatoriams primintos dujų degalinės operatoriaus-pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcijos bei gaisrinės saugos reikalavimai; degalinių vadovų susirinkimo metu aptartas incidentas ir jo priežastys bei įpareigoti degalinių vadovai sustiprinti darbų saugos kontrolę. Būtent dėl šių nenuginčytų įrodymų buvo teikiamas prašymas tirti ne tik apelianto, bet ir juridinio asmens ir kitų jo darbuotojų, ne tik A. Š., veiksmų teisėtumą. Tuo tarpu nelaimingas atsitikimas įvyko dėl UAB „M.S.“ operatoriaus A. Š. kaltės, dėl saugaus elgesio taisyklių nesilaikymo pildant automobilio dujų balionus. Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje aiškiai nurodoma, kad: „viršnormatyvinio užpildymo apsauginio vožtuvo suveikimą sukėlė dujų pildymo procedūros pažeidimai, tiesiogiai susiję su degalinės operatoriaus veiksmais ir neveikimu“. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad degalinės operatorius ne tik, kad neįsitikino ar transporto priemonėje yra keleivių, ar išjungtas ir išimtas automobilio užvedimo spynelės raktas, tačiau dujų pildymą vykdė neatidaręs variklio dangčio, pildymo metu nuolat šnekėjo su vairuotoju ir nei degalinės įrangos, nei automobilio SND įrangos vizualiai nestebėjo. Tai patvirtina ir pačio A. Š. parodymai apklausų metu, jis negalėjo įvardinti, koks kiekis dujų buvo supiltas, nes nežiūrėjo į kolonėlės skaitliuką ir nežino, kokį slėgį rodė manometras. Be to, teisme nebuvo sprendžiamas ir I. J. atsakomybės klausimas. Operatorė I. J. ikiteisminio tyrimo apklausų metu nurodė, kad ji matė kaip iš pildomos transporto priemonės išlipo moteris, įlipo į automobilio galą, kur buvo dar žmonės. Apklausos teisme metu I. J. buvo pateiktas klausimas ar ji turi įrangą, kuria galėtų kontroliuoti pildymo procesą, tai yra kitaip tariant, ar turi išjungimo kažkokius tai svertus. Ji patvirtino, kad tokia įranga yra, tą patį patvirtino ir A. Š.. Jeigu vienas degalinės darbuotojas nematė arba tikėtina, kad nematė dėl vienos, kitos priežasties, kad automobilyje yra keleivių, tai kodėl nebuvo sprendžiamas I. J. atsakomybės klausimas. Operatorė I. J. abejingumas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Ji dirbo padidintos rizikos šaltinio zonoje, buvo instruktuota, žinojo, kad negalima pilti dujų, kai yra neišlaipinti keleiviai. Ji žinojo ir turėjo galimybę nutraukti pildymą paspaudus mygtuką, kai pamatė automobilyje žmones, arba galėjo pranešti A. Š., arba galėjo pati išlaipinti. Nei viena iš šių trijų galimybių operatorė nepasinaudojo ir taip didele dalimi prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo ir jo pasekmių.

7.11. Atkreipė dėmesį dėl degalinės įrangos keitimo, slėpimo. Apie manometro pakeitimą niekur nefiksuota, pakeisto manometro neieškota, šlanga su antgaliu Teismo ekspertizės centrui neperduota. Tik 2018 m. rugpjūčio 30 d. degalinės direktorius pateikė lydraštį su 11 degalinės kolonėlės įrangos patikros dokumentu. 5 suskystintų dujų įpylimo kolonėlės techninio manometro patikros sertifikatų Nr. 0883277, Nr.0883278, Nr. 088379, Nr. 088380, Nr.0883281 priklauso ne (duomenys neskelbtini) degalinei, bet (duomenys neskelbtini) UAB „M. S.“ jie padaryti 2018 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini). MP adresas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) manometrų patikra atlikta rugpjūčio mėnesį ir pateikti tik du. Taip pat nėra tuoj po įvykio 2018 m. liepos 21 d. pakeisto manometro dokumentų. Apie tai, kad pateikti svetimos kolonėlės sertifikatai buvo sakoma, tačiau niekas jų netikrino ir netyrė. Pažymėjo, kad prieštaringi duomenys dėl supilto dujų kiekio 2018 m. liepos 21 d. per 2 min. 54 s. A. G. nurodė 91 litrą matė bėgdamas patraukti automobilį, G. V. 72,72 litrai, Policijos departamentas 56 litrai, A. G. atlikto eksperimento metu 91 litras, šiuo metu degalinė pila per 2 min. 54 s. 90 litrų. Manometro išmetimas jį pakeitus yra netiesioginis kaltės įrodymas. Be to, visi liudytojai nurodo skirtingas valandas kada buvo keista degalinės kolonėlės įranga:, t. y. tyrėja I. R.-J. nurodė 16-18 val., operatorius A. Š. iki 19.00 val., degalinės vadovas G. V. – degalinėje buvo iki 20.30 val., kai atvyko keisti įrangos, jo degalinėje nebuvo – buvo išvykęs, operatorė I. J. – apie 22 val., liudytojas V. K. atvyko apie 20.30 val., buvo tik operatorė, liudytojai A. G. užduotas klausimas buvo pašalintas.

7.12. Skunde nuteistasis lygina 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio medžiagoje kaltinamojo A. G. išdėstytus parodymus, nurodydamas, jog jie yra nepilni arba pakeisti ir skiriasi nuo užfiksuotų teismo posėdžio metu darytame garso įraše (pateikta detali parodymų ir garso įrašo stenograma). Teigia, kad didelė dalis liudytojos A. G., kaltinamojo A. G. parodymų, advokato E. Zalubos pasisakymų neįrašyta teismo posėdžio protokoluose, nors yra teismo posėdžio garso įraše.

7.13. Skundo autoriaus nuomone, liudytojos A. G. parodymais teisme, duotais 2022 m. gegužės 10 d. teismas nesirėmė, didelę dalį klausimų, tiesiogiai susijusių su A. G. pateiktu kaltinimu pašalino, taip nepagrįstai apribojo apelianto teisę gintis ir teisę į nešališką teismą. Tuo tarpu A. G. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog sustojo degalinėje norėdami pasižiūrėti ar yra nuolaidos, kurios būna nurodytos prie pačio skaitliuko. STOP ženklo nuo (duomenys neskelbtini) pusės nėra, pranešimo, kad reikia išlaipinti nėra. Pliūpsnis įvyko tada, kai A. G. nuėmęs šlangą bėgo stumt automobilio, bei A. G. su S. pateko į pliūpsnį. Vakare grįžo į degalinę maždaug po 21.00 val., tarp 21.00 - 22.00 val. ir paprašė susimokėti už kurą, tačiau operatorė nurodė, kad tai padaryti negalima, nes pradėtas tyrimas ir susimokėti bus galima tuomet, kai leis vadovas, liepė atvažiuoti pirmadienį. Apie tai, kiek buvo užpilta dujų patvirtino A. G., kadangi jis bėgdamas patraukti automobilį matė, kad buvo užpilta už 56 eurus, tai pagal tos dienos kainas buvo 91 litras. Atvažiavus pirmadienį, pas degalinės vadovą G. V., šis atspausdino kvitą kompiuteriu, bei nurodė, kad originalą paėmė policija. Tuo tarpu policija nurodo, kad kvito neėmė. Pasirodo, kad tai ne originalas. Kasos aparato juostoje yra kitas kvitas su įrašu „kolonėlė Kienzle, ryšio su kolonėle dingimas“. UAB „U. V. S.“ aptarnaujančios kasos aparatą patvirtino, kad tai ne A. G. užpiltų dujų kvitas: „Kienzle yra šeštos dujų kolonėlės kvitas padarytas su papildomu kasos aparatu, prijungiant prie pagrindinio aparato“, tačiau originalas yra kasos aparato kietajame diske, kurio niekas nepaėmė patikrinimui. Kietasis diskas ištrintas, įkuriant naują akcinę bendrovę „E.“ ir perimant valdyti akcinės bendrovės „M. S.“ turtą. Atsiradus naujam šeimininkui įrašai yra ištrinami (garso įrašas 2022 m. gegužės 10 d. liudytojos A. G. apklausa, tas protokole neužfiksuota).

7.14. Skunde taip pat nesutinkama su A. G. kaip nukentėjusiosios statuso panaikinimu. 2019 m. liepos 24 d. Alytaus apskrities vyriausiojo PK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja I. R.-J. vadovaudamasi BPK 28 straipsniu, nutaria pripažinti A. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nukentėjusiąja dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos. 2021 m. gruodžio 3 d. priimtas prokuroro A. Juknevičiaus nutarimas panaikinti 2019 m. liepos 24 d. nutarimą. 2021 m. liepos 1 d. priimtas prokuroro A. Juknevičiaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų pagal BK 188 straipsnio 2 dalį ir BK 139 straipsnio 1 dalį, todėl išnykus pagrindams jos procesinė padėtis naikinama. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje buvo priimtas 2021 m. liepos 1 d., pranešimas apie statuso naikinimą priimtas praėjus 5 mėnesiams po nutarimo 2021 m. gruodžio 3 d. Pagal BPK 28 straipsnį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. A. G. nurodė, kad automobilis yra 1984 VW Transporter kemperis, restauruotas, jo vertė yra 10.000 eurų. VšĮ „Emprekis“: „gautas kitas atskiras užklausimas dėl kemperio 1984 m. gamybos nenurodant gamintojo ir nurodant, kad automobilis normalios techninės būklės (t. y., kaip kasdieniniame eisme dalyvaujantis automobilis ir jo vertė buvo nurodyta 1000 eurų). 2021 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) senovinės technikos klubo savininkas S. M.: „dėl transporto priemonės vertės tiksliai pasakyti negalėjo, kadangi vaizdo įraše matė tik automobilio išorę. Tokio automobilio vertė rinkoje apie 8000 eurų. Automobilio vertė yra gana didelė todėl, kad automobilis gana retas rinkoje, tokių automobilių pasiūla nedidelė, taip pat vertę didina jo paskirtis ir funkcionalumas (kemperis). Būtent jis yra senesnis nei 30 metų, vizualiai atrodo tvarkingai, išoriškai perdarymų nematyti. Jeigu ir automobilio viduje perdarymų nebuvo - toks automobilis galėtų būti vertinamas kaip istorinė transporto priemonė.

7.15. Teigia, kad kaltinamajam A. Š. teisėja uždavinėjo išimtinai atsakymą menančius klausimus, iš kurių galima spręsti, jog jau teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl A. Š. išteisinimo. Gretinant tokiu būdu būsimam išteisintajam formuluojamus klausimus su nepagrįstu A. G. ir betarpiškos įvykio liudytojos A. G. pasisakymų ribojimu, akivaizdus teismo nešališkumo principo pažeidimas (BPK 44 straipsnio 5 dalis), atitinkamai tiesiogiai sukėlė neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, nes tokiomis sąlygomis šalių lygiateisiškumas aiškiai pažeidžiamas. A. G. ir A. G. paaiškinimų ir parodymų neišklausymas; A. G. paskutinio žodžio teisės pažeidimas nutraukiant pasisakymą jo neišklausius, nesant pagrindo taikyti BPK 294 straipsnio 3 dalį; menamų klausimų formulavimas išteisintajam (BPK 275 straipsnio 1 dalis); ikiteisminio tyrimo trūkumų nepašalinimas; teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusių BPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų kaltinime neįvardintų fizinių ir juridinių asmenų veiksmų/neveikimo, buvusių byloje nagrinėjamo įvykio conditio sine qua non sąlyga ir pasekme ignoravimas; teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo prasminiai neatitikimai, kelia abejonių dėl teismo šališkumo.

7.16. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. birželio 3 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 03-2-00278-19 dėl veikos, turinčios BK 229 straipsnio požymių pagal 2019 m. gegužės 20 d. A. G. pareiškimą dėl galimo policijos pareigūnų tarnybos pareigų neatlikimo ir korupcinio pobūdžio ryšių atliekant ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-39353-18. Tyrimas pavestas atlikti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir Vidaus tyrimo skyriui vyr. tyrėjui B.. Ikiteisminis tyrimas pradėtas tik po nevienkartinių apelianto ir jo šeimos skundų. Mano, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmai ilgą laiką visiškai netiriant įvykio aplinkybių, sudarant sąlygas nuslėpti įrodymus, netinkama įvykio vietos apžiūra ir įrodymų nesurinkimas pradinėje tyrimo stadijoje kelia pagrįstų abejonių dėl atsakingų pareigūnų tinkamo tarnybinių pareigų vykdymo (BK 228, 229 straipsniai), bet galimai ir korupcinio pobūdžio ryšių su kelias degalines valdančių ir kitokią komercinę veiklą vykdančiais UAB „M.S.“ savininkais ir/ar administracija ar darbuotojais (BK 227 straipsnis). Nurodė, kad teko daugybę kartų rašyti skundus, kad nors truputį tyrimas pajudėtų į priekį. Visgi nebuvo atsakyta į daug klausimų, tai yra: kodėl degalinės kolonėlės manometras pakeistas, o sugedęs manometras, degalinės vadovo G. V., išmestas net nepranešus ikiteisminio tyrimo tyrėjui; kas padarė kvitą 72,72 1 nors užpiltas dujų kiekis 91 litras; ar buvo taisytas klaidingų užpylimų aktas; kodėl A. G. nebuvo duotas kvito originalas; kodėl degalinės vadovas G. V. atspausdino kvitą kompiuteriu; kodėl G. V. sakė, kad originalą paėmė policija; kokiu būdu kvitas, atiduotas A. G., nebuvo identiškas kvitui esančiam kasos aparato juostoje; kodėl operatoriaus A. Š. dokumentų galiojimą pratęsė ne akredituota mokymo įstaiga, o jų tinklo darbuotojas, (duomenys neskelbtini) UAB „M.S.“ darbo saugos ir sveikatos tarnybos vadovas A. R.; kodėl iš degalinės kasos aparato liepos 22 d. naktį 0:50 buvo paimta didelė pinigų suma; kodėl gaisrinės pareigūnai laužė automobilio dujų įrangą; kodėl automobilis buvo nesaugomas paliktas degalinės aikštelėje iškart po įvykio; kodėl tyrėjas G. Ž. apžiūros protokole neįrašė apie degalinės kolonėlės manometro gedimą ir jo pakeitimą.

7.17. Skundo autorius taip pat nesutinka su liudytojo K. R. parodymais, mano, kad K. R. teikdamas paaiškinimus, atlieka ikiteisminio tyrimo metu surinktų dokumentų analizę, nagrinėja specialisto S. K. išvadas, vertina jų pasisakymus, aišku neneigia, kad tyrėjas S. L. supažindino jį su byloje esančia medžiaga. Tokie apmokyto liudytojo parodymai yra nieko verti. Juolab, kad K. R. eksperto gaisro priežasčių tyrimui kompetencijos neturi, tą teisme patvirtino ir jis pats. Tokiu būdu jis kaip liudytojas, neturėjo kompetencijos revizuoti 2018 m. gruodžio 13 d. LTEC išvadą, konstatuojant, kad gaisras įvyko dėl automobilio dujinės įrangos gedimo.

7.18. Pažymėjo, kad dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui, (duomenys neskelbtini) policijos komisariato komunikacijos atstovas spaudai, prokuratūros komunikacijos atstovas spaudai paviešino ikiteisminio tyrimo medžiagą spaudoje, ir pateikė klaidingą informaciją arba tik dalį informacijos, tokiu būdu formuodami visuomenės nuomonę, kad automobilio vairuotojas yra kaltas. Straipsniuose pateikta informacija tendencinga. Nuo pirmų dienų teisėsauga akcentavo, jog iš esmės kaltas tik A. G.. Toks išankstinis teisėsaugos (ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros) atliktas viešos nuomonės formavimas pažeidė ne tik BPK 44 straipsnio 5 dalies, bet ir LR Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į prokuroro skundą A. G. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir pagal BK 137 straipsnio 3 dalį jį išteisinti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atmesti. A. G. ir jo šeimos narius pripažinti nukentėjusiaisiais. Taip pat pateikė procesinius prašymus: 1) prijungti prie jo apeliacinio skundo UAB „M.S.” vaizdo kamerų įrašo kopiją padarytą teismo sekretoriato, nes peržiūrint byloje esančio disko filmuotą medžiagą, teismo posėdžio metu kilo techninių nesklandumų - diskas neatsidarė, teismo informatikas gedimo nepašalino. Teisėja Ž. J. paprašė vaizdo medžiagos kopijos pas proceso dalyvius. 2022 m. spalio 25 d. buvo peržiūrėtas pilnas vaizdo įrašas, teismo protokole eiga užfiksuota. Ar padaryta kokybiška, funkcionuojanti vaizdo įrašo kopija, neaišku; 2) Užtikrinti LTEC eksperto S. K. kompetenciją atitinkančio specialisto dalyvavimą teismo posėdyje, nes nei vienas iš pirmos instancijos teisme apklaustų asmenų nei J. G., nei K. R. apie 2018 m. gruodžio 13 d. LTEC išvadą spręsti ar komentuoti kompetencijos neturėjo ir neturi šiuo metu; 3) Iškviesti liudyti A. G. teisme dėl įvykio aplinkybių, kurių negalėjo papasakoti (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, nes to padaryti neleido teisėja Ž. J.; 4) Iškviesti liudyti (duomenys neskelbtini) tyrėją L. R. dėl degalinės kolonėlės šlangos su antgaliu nedavimo Teismo ekspertizės centro specialistams gaisro priežasčiai nustatyti. Dėl sugedusio degalinės kolonėlės manometro slėpimo. Dėl nepilnos informacijos analizuojant vaizdo įrašą, nuslepiant, kad buvo laužoma automobilio „VW Transporter“ dujų įranga. Argumentuose iš esmės atkartoja apeliacinio skundo motyvus.

9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Arūnas Juknevičius palaikė savo skundo reikalavimus dalyje dėl A. Š. išteisinimo ir prašė šioje dalyje A. Š. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti jį kaltu padarius BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėti 6 mėnesiams, civilinius ieškinius tenkinti skunde nurodyta tvarka. Su nukentėjusiųjų S. Š. ir S. Š. atstovo advokato A. Sokolovski skundu sutinka prašo tenkinti ir priteisti padarytą žalą, su A. G. ir jo gynėjo skundo argumentais nesutinka, prašo jų skundus atmesti. Nukentėjusiųjų S. Š. ir S. Š. atstovas advokatas A. Sokolovskij taip pat pilnai palaikė savo skundo reikalavimus, pritarė prokuroro pozicijai, kad A. Š. buvo nepagrįstai išteisintas, prašė vadovautis skunde suformuluotais reikalavimais dėl žalos priteisimo, taip pat iš A. Š. priteisti išlaidas advokato pagalbai teisme išieškoti. A. G. palaikė savo skunde išdėstytus argumentus prašė jį išteisinti, civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti, išspręsti klausimą dėl A. Š. atsakomybės, pripažinti apeliantą, ir jo šeimos narius A. G., O. G., I. T. nukentėjusiaisiais. A. G. gynėjas advokatas E. Zaluba palaikė savo poziciją išdėstytą apeliaciniame skunde ir prašė A. G. išteisinti. Išteisintojo A. Š. gynėjas advokatas G. Danėlius prašė prokuroro ir nukentėjusiosios, civilinių ieškovų atstovo skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo skundus, kurie susiję su reikalavimais pabloginti A. Š. padėtį palikti nenagrinėtais. A. Š. prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jo išteisinimo nepakeistu.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus, nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Edvardo Zalubos, nukentėjusiosios, civilinės ieškovės S. Š. ir civilinio ieškovo S. Š. atstovo advokato Alfred Sokolovski apeliaciniai skundai atmestini

10. Pažymėtina, kad vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

11. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų, juose kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir tuo pagrindu padarytos išvados dėl nuteistojo A. G. kaltės pagal BK 137 straipsnio 3 dalį ir A. Š. išteisinimo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje padarymo, atitinkamai keliamas klausimas ir dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių.

12. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

13. BK 137 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Aptariamo straipsnio dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus. Lyginant BK 137 straipsnio 3 dalį su 1 ir 2 dalimis, pažymėtina, kad BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicijos aprašyme vartojama formuluotė „pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles“ rodo, jog šios dispozicijos turinys susietas su kitais teisės aktais, nustatančiais tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio taisykles. Nors bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, t. y. asmuo, įgyvendindamas savo teises, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, ir tai iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (28 straipsnis) kylanti nuostata, tačiau BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis nustato specialius aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257-697/2016, 2K-43-628/2019). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos; specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teisiškai svarbūs yra ne visi specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, o tik tie, kurie buvo būtinosios sąlygos ir kilusių pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-895/2016). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką, pasireiškiančią įstatymais ar kitais teisės aktais įtvirtintų specialaus elgesio taisyklių pažeidimu, sveikatos sutrikdymo padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių įstatyme nurodytų padarinių bei tokio asmens neatsargią kaltę, t. y. nusikalstamą pasitikėjimą (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamą nerūpestingumą (BK 16 straipsnio 3 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinių skundų reikalavimus ir argumentus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, apklausęs liudytojus, specialistus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo A. G. padarytą nusikalstamą veiką, bei padarė motyvuotas išvadas dėl jo kaltės. Tuo tarpu išteisindamas A. Š. visiškai pagrįstai konstatavo, jog byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, todėl A. Š. teismo proceso metu išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistojo kaltę visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, o prokuroras kritikuoja A. Š. atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas nuosprendžio keitimui.

Dėl A. G. kaltės padarius BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

15. Kaip jau minėta, BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju A. G. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinių eksploatavimo taisyklių 111 p. reikalavimus, kad „Prie degalų kolonėlės kelių transporto priemonės vairuotojas gali privažiuoti tik išlaipinęs keleivius ir leidus degalinės operatoriui“; 171 p. reikalavimus, kad „Prieš įvažiuojant į degalinės teritoriją keleivius vežančiai kelių transporto priemonei, keleiviai turi būti išlaipinami už degalinės teritorijos ribų ar teritorijoje specialiai įrengtoje keleivių išlaipinimo aikštelėje“, tokiu būdu neišlaipinęs keleivių, pildant dujas į automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suskystintų dujų balionus, dėl automobilio dujų įrangos techninio gedimo įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui, nukentėjusiajai S. Š. dėl neatsargumo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

16. Teisėjų kolegija siekdama pašalinti bet kokias skunduose keliamas abejones ir neaiškumus susijusias su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis ir pareikštais kaltinimais tiek A. Š., tiek A. G. apeliacinės instancijos teisme atliko dalinį įrodymų tyrimą ir liudytojais apklausė A. G., G. B., G. V., specialistus E. D., R. B..

Žemesnės instancijos teismas

17. Liudytojas G. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad dirba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigose. Jokių funkcijų nagrinėjamame įvykyje nėra atlikęs, įvykio vietoje nebuvo. Prieš kelis metus jam moteris rodė filmuotą medžiagą, klausė ar atpažįsta žmones, tačiau jam galimybės identifikuoti asmenis nebuvo. Kiek atsimena buvo klausimas ir dėl gaisro priežasties, dėl ko jis kilo, kas atsakomybę turi prisiimti, ar vairuotojas, kuris atsako už savo transporto priemonę, ar degalinė už savo įrangą. Pamena, kad vaizdo įraše buvo fiksuotas ar gaisro kilimo momentas, ar dujų atjungimo metu, detalių tiksliai nepamena. Įvykio likvidavimui pagal planą dalyvauja Valstybinės priešgaisrinės tarnybos ir savivaldybės tarnybos atstovai. Tikėtina, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarnybos. Turėjo važiuoti ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, kuris surašo aktą ir nustato spėjamą arba išsiaiškintą gaisro kilimo priežastį. Automobilio „Opel Astra“ nuo 2009 metų tarnyboje neturėjo ir nenaudojo. Kas gesino gaisrą galima patikrinti tarnybos knygoje, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Ar oficialius raštus yra ruošęs dėl šio įvykio tiksliai pasakyti negali. M. Č. dirbo tada ir dirba dabar tarnyboje, išsilavinimas aukštasis universitetinis, berods baigęs Veterinarijos akademiją, bet jų tarnyboje dirba apie 27 metus, ir kvalifikacijos tobulinimo kursuose yra praleidęs nemažai valandų. Jo paties išsilavinimas aukštasis universitetinis, technikos inžinierius. Specialaus pažymėjimo ar ekspertinės nuomonės kas susiję su srieginiais indais, dujine įranga, degalinių įrangos naudojimu, automobilių įranga, neturi. Teismo parodytose fotolentelėse, nuotraukose esančių asmenų identifikuoti negali (9 t., b. l. 141-145). (12 t., b. l. 98-100).

18. Specialistai E. D. ir R. B. paaiškino, jog dirbo kartu rašant išvadą ir šią išvadą tvirtina. Išvada buvo rašoma pagal pateiktus duomenis, t. y. filmuotą medžiagą, kelias nuotraukas ir kitus rašytinius duomenis. Žarna, balionai nebuvo pateikti apžiūrai, matė balionų nuotraukas. Labai aiškiai matosi kaip užsidegė ir sudegė, kaip įvyko ugnies pliūpsnis. Tiksliai pasakyti neįmanoma kas tai galėjo būti, bet išnagrinėjus pateiktą medžiagą galėjo pateikti išvadas. Pirmiausia tai galėjo būti nuo įkaitusios sistemos įrangos, per 3 minutes nuo atvažiavimo ataušti negalėjo sistema, ir galėjo susikaupti statinis elektros krūvis. Pilant dujas, kai prijungtas pistoletas prie automobilio dujų čiaupo ir pati kolonėlė, jie visi yra įžeminti. Labai panašu, kad pliūpsnis įvyko, kai atjungė pistoletą, t. y. buvo nutraukta visa įžeminimo grandinė. Tuo momentu, teoriškai, galėjo įvykti iškrova. Papildomai, kad automobilis būtų įžemintas, nematė, t. y. būna, kad kai važiuoja automobilis matosi, jog tempiasi juostelė. Matėsi, jog nuotėkis įvyko iš automobilio, lyg debesis pasklido ir įvyko gaisras. Dujų balione yra apsauginis vožtuvas ir į balioną daugiau kaip 80 procentų įpilti negalima. Yra tikimybė, kad tas apsauginis vožtuvas galėjo būti sugedęs, gal todėl nesuveikė. Pasakyti tiksliai negali, nėra tos srities specialistai. Kad nesuveikė apsauginis vožtuvas, kiek matosi pagal vaizdą, t. y. tas pliūpsnis, jog ištekėjimas, nuotėkis buvo didžiulis. Galimai buvo sugedęs tas vožtuvas. Negali pasakyti, ar pačioje kolonėlėje yra apsauginis daviklis, kuris sustabdo dujų pylimą, kai jau įpila 80 procentų. Iš praktikos žino, kad yra rankinis, būna toks garsas trakšt, kai jau pripili. Išvadoje 2 ir 3 klausimais, nurodė, kad techniniu požiūriu gaisro kilimui galėjo turėti įtakos A. G. veiksmai, o techniniu požiūriu gaisro kilimui - degalinės operatoriaus veiksmai įtakos neturėjo dėl statinio elektros krūvio, kadangi išlipant iš automobilio trakštelėjimai būna, išlydis, nes sintetinės sėdynės, galbūt prisilietė prie metalo, automobilio tuo momentu kada ir įvyko išlydys, užsidegimas. Pagal tą vaizdo medžiagą, kai pasilenkė prie automobilio ir įvyko tas užsidegimas. Žarna privalo būti įžeminta, kitaip neleidžiama eksplotuoti degalinėse. Apsauginis vožtuvas gali atsidaryti prie tam tikrų parametrų. Jeigu dujų viršnormis pilamas į balioną, tai vožtuvas turėtų užkirsti ir nebeleisti įpilti daugiau dujų, bet gali praleisti kažkiek iki spaudimo. Automobilio balione sumontuotas vožtuvas, jis reguliuoja iki kokio slėgio gali būti pilama. Šioje situacijoje kaip buvo neįsivaizduoja, bet kažkas buvo sugedę iš automobilio pusės, jeigu toks nuotėkis išėjo į paviršių. S. K. išvada buvo pateikta, visą medžiagą skaitė, tačiau neprivalo pagal kitą ekspertą rašyti, savo nuomonę pateikė. Bylos medžiagoje nebuvo duomenų, kad degalinės monometras sugedęs. Matė dujų ištekėjimo momentą ir laiką, jeigu būtų tvarkingas automobilio vožtuvas, išsiveržus dujų kiekiui iš baliono ir sumažėjus slėgiui jis turėjo užsidaryti automatiškai, iš to seka, kad kažkas buvo netvarkoje. Dujinės įrangos ekspertizių neatlieka. Kas gali atlikti Lietuvoje nežino. (12 t., b. l. 100-103).

19. Liudytoja A. G. parodė, kad pirmos instancijos teisme ji negalėjo papasakoti apie degalinės kolonėlės įrangos gedimą, keitimą. Tą dieną, kada buvo pakeista įranga, ji buvo atvykusi į degalinę ir žino, kad viskas buvo ne taip kaip buvo išdėstyta bylos medžiagoje, nei vienas iš degalinėje buvusių žmonių negalėjo pasakyti kada buvo keista įranga. Pagrinde, visi akcentavo, kad įranga buvo keičiama tarp 9 ir 10 valandos, tačiau tuo metu ji buvo degalinėje ir įranga jau buvo pakeista, ir kiek atsimena kaip A. Š. sakė, kad buvo pakeista iki 19 valandos. Kiek žino tyrėja I. R.-J. buvo davusi užklausą, kad būtų vaizdo įrašas tarp 16 ir 18 valandos, kada buvo keista įranga, bet tas vaizdo įrašas buvo neišsaugotas, įranga buvo pakeista neinformuojant policijos pareigūnų. Pakeistas manometras buvo paslėptas. Keistų detalių aktas atšviestas neįskaitomai, važiavo į UAB "U." ir prašė, kad duotų dublikatą, jog galėtų perskaityti kas buvo padaryta, nes pirmose apklausose I. J. ir A. Š. slėpė. Dar vėliau paaiškėjo, kad tą dieną nebuvo įjungta automatinė blokavimo sistema, Bypass vožtuvas negražino dujų iki tos ribos, kada jis turėjo gražinti. Tai rodo, kad neveikė degalinės manometras, dar kilo klausimas ar tai tas pats manometras, kuris neveikė ir birželio vidury, nes A. pylė kurą. Teisminio nagrinėjimo metu, darbuotojas UAB "U.“ V. K. yra pasakęs, kad degalinė turėjo stabdyti pildymą nuo 13 barų, nes toks yra visoms degalinėms reikalavimas, kad negali būti didesnis spaudimas, kaip 16 barų, nes tai yra padidinto pavojaus šaltinio įranga. Buvo duotos užklausos į įvairias instancijas, UAB "U.", UAB „D. D.", kas atsitiktų jeigu automobilio perteklinis vožtuvas nesuveiktų, 80 proc. ribojimo vožtuvas, o operatorius nepastebėtų slėgio kylimo ir toliau pildytų. Tai ir viena, ir kita organizacija davė atsakymą, kad nieko neatsitiktų, jeigu degalinė yra tvarkinga ir ji sureguliuota, tai reiškia, kad nedaugiau kaip pakilus 15,6 barų gražintų dujas į rezervuarą. Tas faktas, kad degalinėje neveikė įranga, buvo nuslėptas. Su turto sugadinimu gali pasakyti, kad apdegė 3 žmonės. Nesunkiai apdegė O. G. (veidą prie antakio, nusvilo plaukus), tai buvo užfiksuota (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo. A. apdegė 20 proc., šis buvo išlipęs iš automobilio, bet A. Š. jam nepasakė pasitraukti. Dėl nudegimų buvo gydytas apie mėnesį. Tas nudegimas gavosi taip, kad S. buvo viduje, A. G. buvo lauke, bet šie abu apdegė vieno pliūpsnio metu. Į degalinę buvo atvažiavęs priešgaisrinės tarnybos viršininkas G. B., tai matė įraše, bei jam pateikė įrašą ir paklausė ar gali identifikuoti savo darbuotojus, kurie sulaužė automobilio dujinę įrangą, t. y. buvo nulaužtas apsauginis dangtelis, vamzdeliai, korpuso kampas ir manometras. Šis atsakė, kad nesakys, nebent to raštu paprašys policijos pareigūnai. Po to, M. Č. parašė neabejotiną išvadą, kad yra sugedusi automobilio dujinė įranga. Užpylus kurą, 91 litrą, vyras matė, kai bėgo patraukti automobilį, buvo padaryti degalinės vadovo visai kiti kvitai. Liepos 21 dieną ir dar po įvykio, kurį laiką nebuvo jokių ženklų (STOP) žymėjimų nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Tai buvo trečia kolonėlė į kurią atvažiavo pasižiūrėti tų specialių nuolaidų, jos yra rašomos ant kolonėlės. Neatsimena ar šioje degalinėje buvo pirmą kartą piltis kuro. Įvykio metu į ženklus, nežiūrėjo. Dėl stendų ant dujų baliono, visų rezervuarų, tai buvo toks mažytis stendukas, tai ten buvo operatoriui. Po įvykio degalinės vadovas G. V. su A. Š. tą stenduką ištraukė ir daugiau jis ten niekada negrįžo, suprato, kad ten gal buvo šiems instrukcija ir tai buvo jiems nepalanku. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad šie atidarė dangtį, reguliuoja, ir kad išėmė tą stenduką. Kai vyras išlipo, tai prieš jį buvo dar viena instrukcija, kurioje buvo parašyta kaip vairuotojas turi užsipilti, jeigu pats pildysis dujas, tai jis turi užtikrinti, kad niekas nerūkytų, kai pildomos dujos, kad keleiviai sėdintys automobilyje taip pat nerūkytų, o tokios nuorodos, kad išlaipinti keleivius tam stende nebuvo. Po įvykio praėjus kažkiek laiko, buvo nuvykusi į degalinę ir matė, kad buvo pakeista ir viskas padaryta taip kaip reikia. Susirašinėjimo su draudimo bendrove metu ji sužinojo, kad automobilio bendrovei „Gjensidge“ yra pateiktos dvi žalos. Lietuvos draudimas išmokėjo degalinei pinigus už pakeistą stogelį, visas detales ir jie reikalavo iš vyro, kad grąžintų pinigus. Teigia, jog buvo surengtas planas ir ta visa byla buvo pritraukinėjama, reikėjo, kad liudytoja nebūtų nukentėjusioji, nors pats prokuroras 2019 metais tokį statusą buvo suteikęs, bei po 29 mėnesių tą statusą atėmė, kai išaiškėjo kad automobilis vertas 10 tūkstančių. Šis įvykis keliaujant kemperiu ir pildant dujas nebuvo pirmas, tačiau kitais atvejais visuomet išlipdavo iš kemperio. Šiuo atveju pati neišlipo ir neišlaipino mergaičių, nes nežinojo, kad yra pildomos dujos, niekas apie tai nepranešė. Į degalinę atvažiavo ne su tikslu piltis dujų, o jos vyras išlipo pasižiūrėti to mažo lapelio, t. y. nuolaidų, tačiau po 8 sekundžių prijungė šlangą ir A. Š. atliko pildymo procedūrą. Matė filmuotą vaizdo medžiagą kas ką pildė ir kad A. G. nieko nedarė. (12 t., b. l. 15-20).

20. Liudytojas G. V. parodė, kad prieš tris metus dirbo UAB „M.S.“, pareigos buvo – degalinės vadovas. Degalinės teritorijoje buvo išdėstyti informaciniai stendai dėl žmonių išlaipinimo, galbūt kiti informaciniai stendai, kas yra susiję su saugumu. Vienas informacinis stendas buvo atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės prie „Stop“ ženklo, prieš dujų degalinę - kolonėlę, o kitas buvo prie kolonėlės pritvirtintas. Nebuvo ženklo įvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Nežino tiksliai kokiu atstumu buvo pastatytas ženklas nuo dujų pylimo kolonėlės, gal apie 50 metrų. Tiksliai negali įvardinti ant to stendo kokia informacija buvo parašyta, bet kad išlaipinti keleivius, kad užgesinti automobilio variklį, ištraukti raktelius, uždėti pistoletą, nuspaudus mygtuką pilti, kažkas tokio. Papildomo ženklo, t. y. išlipimo aikštelėje nebuvo, bet aikštelė yra labai didelė. Prie kolonėlės buvo pritvirtintas ženklas, kur buvo parašyta ta pati informacija, kad išlaipinti keleivius ir užpylimo instrukcija. Bylos 4 t., b. l. 193 kalba apie šitą stendą. Ten buvo du stendai, t. y. tame stende būtų prašoma išlaipinti keleivius, tai ten buvo didelis stendas ir paskui buvo mažesnis stendas. Turėtų būti nuotraukos, nes fotografavo viską. Yra du stendai, fotonuotraukoje nurodyta – degalinės informacinio stendo vaizdas iš arti ir – degalinės informacinio stendo bendras vaizdas. Vienas buvo stendas prie „Stop“ ženklo viršutinis, o kitas stendas buvo prie kolonėlės degalinėje. Mažasis stendas su raginimu išlaipinti keleivius buvo prie kolonėlės pritvirtintas. Kolonėlė stovi lygiagrečiai su automobiliu, šonu. Vairuotojas sustoja su mašina, pasuka galvą pro langą ir gali matyti tą stendą, jeigu sustojama prie kolonėlės, tai stendas priešais akis. Įvažiuojant į degalinę iš (duomenys neskelbtini) pusės yra keleivių išlaipinimo aikštelė, o iš (duomenys neskelbtini) pusės nėra tokios aikštelės. Po šio įvykio buvo tvarkyta tos degalinės teritorija. Bylos 4 t., b. l. 9-14 - šituos ženklus pastatė po įvykio. Po įvykio buvo padaryti ženklai „Stop“ ir su paaiškinimu iš abiejų pusių, tiek atvykstant iš (duomenys neskelbtini), tiek iš (duomenys neskelbtini), o iki įvykio buvo tik „Stop“ ženklas su paaiškinimu dėl išlaipinimo iš (duomenys neskelbtini) pusės, nuo (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo. Tvarkos reikalauja, kad būtų įspėjamieji ženklai, tačiau nenurodyta iš kurios pusės – ar prie kolonėlės, ar pakabinti, ar iš visų pusių, turi būti degalinėje įspėjamieji ženklai. Degalinėje A. Š. buvo kaip degalinės operatorius, bet užpilinėjo dujas, degalus, tvarkydavo degalinės teritoriją, sandėlyje dirbdavo, prekes į salę išnešdavo, kraudavo, visus reikalingus darbus darydavo. Pagal funkcijas degalinės operatorius taip pat prižiūri kas atvyksta prie dujų kolonėlės, bet vairuotojas atsakingas yra už savo automobilį ir už savo keleivius. A. Š. buvo kaip pagalbinis darbuotojas, nebūtinai jis visą laiką turi, privalo užpilti dujas, jas užpildavo, jeigu neturi kito darbo. Degalinėje yra operatorius prie kasos, jis irgi mato, kada automobilis privažiuoja, jam matosi automobilis. Operatoriai turi pareigą stebėti, kas atvažiuoja ir jeigu mato, kad automobilyje yra klientų, tai jis gali nepaleisti ar sustabdyti pylimą. Prie kasos – operatoriui aiškiai matosi vaizdas tos degalinės, kur pilasi dujos. Automobiliai, privažiuojantys prie degalinės piltis, į degalinę stovi visaip – priekiu arba galu, priklausomai iš kurios pusės privažiuoja. Kartais operatorius mato, kartais nemato kas yra automobilyje. Šiuo atveju nematė, bet jeigu automobilio stiklai neužtemdinti, tai tada matosi. Senasis, įvykio metu buvęs degalinėje manometras, greičiausiai buvo išmestas, tiksliai neprisimena. Tyrėjui pateikė manometrų sertifikatus. Turbūt pirmadienį, po įvykio, buvo atėjusi moteris, paprašė kvito, kurį pateikė iš kasos aparato. Visus pylimus fiksuoja kasos aparatas. Pagal kasos kvitų juostą galima patikrinti, kad tai tas pats kvitas. Kvitą pateikė tą, dėl kurio ir buvo užsipiltas būtent tas automobilis. Galima pamatyti kvite, kada jis buvo apmokėtas, nes buvo įmušta į savų reikmių skyrių, kadangi klientai tada išvažiavo, jų nebuvo po įvykio ir tas pylimas liko kaboti. Jis apmokėtas įmonės reikmėms ir tokiu būdu jis persikėlė jau į tuos apmokėtus. Negali pasakyti kiek laiko yra saugomi vaizdo įrašai iš degalinės, atsakingas yra informatikos inžinierius, kuris prižiūri. Įvykio metu atvykus į degalinę, nežino ar buvo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės tarnybos vadovas, bet paskui tikrai buvo, kalbėjo su juo. Jis apžiūrinėjo įvykio vietą, kolonėlę, iškvietė tarnybą, kad suremontuotų kolonėlę, paskambino direktoriui. Nežino kas nuėmė degalinės pačios kolonėlės skydą, kas atsuko skydelį ir ką ten viduje darė. Prie automobilio dujų baliono buvo priėjęs, fotografavo. Taip pat buvo priėjęs ir A. Š., fotografavo. Prie to dujų baliono buvo ir B.. Apžiūrėjimo metu niekas nebuvo ardoma, laužoma, dar ir policija buvo atvažiavusi. Dėl įvykio nukentėjo berods du asmenys. Pavardė – Č. nieko nesako. Pardavimo akte buvo parašyta, kad buvo pilamos buitinės dujos tai techninė klaida, nes degalinėje dujos pilamos tik vienos rūšies - automobilinės dujos. Visa įranga, manometrai, kolonėlė buvo patikrinti, atliktos visos reikalingos patikros, pateikti sertifikatai. Jokios (duomenys neskelbtini) sertifikatų, neturėjo. Užpylimo šlanga turėjo patikros sertifikatą. Nežino ar šlangos antgalis išsilydė po gaisro, bet šlanga buvo apdegusi. A. Š. dirbo degalinėje, jis buvo praėjęs mokymus ir turėjo operatoriaus pažymėjimus. Negali atsakyti ar į degalinę buvo atvykęs ekspertas K. jo nepažįsta. Dokumentus, kas yra susiję su instruktavimu reikalavo pateikti Darbo inspekcija bei policija. Priimant į darbą buvo instruktuojami visi darbuotojai ir buvo fiksuojama žurnale, bei ir kas metai buvo fiksuojama ir instruktuojami darbuotojai. Pagal bylos 5 t., b. l. 180, tai nežino kas ten lape, kaip ten instruktuoja, bet jis instruktuodavo darbuotojus, jie pasirašydavo po instrukcijomis ir jis pasirašydavo instruktavimo metu. Įvykio metu, t. y. 2018 m. liepos 21 d., kolonėlėje dirbo du operatoriai-pardavėjai: A. Š. ir I., jų funkcijos ir pareigos nesiskyrė. Jie priimti degalinės operatoriais. A. Š. privalėjo laikytis 2017 m. spalio 12 d. direktoriaus patvirtintų operatoriaus-pardavėjo pareiginių nuostatų reikalavimų stebėti, kad klientai laikytųsi darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tuo metu, jeigu operatorius padeda užpilti dujas, tai tada jis gal ir užtikrina, kitu atveju jis negali fiziškai užtikrinti. Jeigu vairuotojas privažiuoja, jis pats supranta su kuo važiuoja, kad tai yra dujų įranga, turi ja mokėti naudotis ir turi laikytis šitų visų saugos taisyklių. Kasininkė neprivalėjo tikrinti ką šiuo atveju darė A. Š., nes šis pats už save atsakingas, instruktuotas ir apmokytas. Operatorius turi būti įsitikinęs pilant dujas, kad keleivių nėra. Taisyklėse nenurodo kokiomis priemonėmis operatorius turi būti įsitikinęs. Jeigu operatorius matė, kad vairuotojas privažiavo prie kolonėlės, atėjo paimti tos šlangos pilti, tai, mano, kad buvo įsitikinęs, jog automobilyje daugiau nieko nėra. Operatorius matė, kad atvažiavo automobilis ir vairuotojas ėjo piltis degalų, šis tada priėjo, vairuotojui padėjo piltis degalus. Kadangi automobilis stovėjo prie kolonėlės, operatorius buvo įsitikinęs, kad ten nieko daugiau nėra, nes vairuotojas negali su žmonėmis privažiuoti prie kolonėlės ir piltis degalus. Už keleivių, esančių automobilyje, išlaipinimą yra atsakingas automobilio vairuotojas. Yra norminis aktas, kuris numato automobilio vairuotojo pareigą išlaipinti keleivius, yra eksploatavimo taisyklėse. Tai nėra jų vidaus taisyklės, tai yra Vyriausybės nutarimas. UAB „M.S.“ tuo metu, kai joje dirbo, buvo įregistruota berods (duomenys neskelbtini). Dėl manometrų patikros yra sudaryta su atliekančia įmone sutartis. „M.S.“ sudaro sutartį, ne konkreti degalinė. Ta įmonė turi grafikus ir pagal grafiką važiuoja, tikrina. Draudimo bendrovei nepateikė jokių dokumentų, bei nepamena, kad rašytų raštą draudimo bendrovei (12 t., b. l. 42-49).

21. Visgi, apklausus minėtus liudytojus ir specialistus, jokių naujų aplinkybių, kurios esmingai įtakotų apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, nenustatyta.

22. Vienas iš nuteistojo ir jo gynėjo skundų argumentų yra tai, kad A. G. privažiavęs prie dujų įpylimo kolonėlės nenorėjo piltis dujų, tik siekė pasitikslinti galimas nuolaidas, o apie keleivių išlaipinimą nežinojo, nes įvykio vietoje, įvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) pusės nematė specialių ženklų, informacinių stendų, keleivių išlaipinimo aikštelės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esančių duomenų visuma paneigia minėtus skundo argumentus. Šiame kontekste nuteistojo pasirinkto elgesio modelis atsispindi byloje esančiame įvykio vaizdo įraše, iš kurio aiškiai matyti tiek automobilio atvažiavimo momentas, tiek dujų pildymo pradžia, atitinkamai ir A. Š. bei A. G. veiksmai tuo metu. Atrodo visiškai neįtikėtina A. G. versija, kad dujų jis nenorėjo ir neketino piltis, kuomet vaizdo įraše užfiksuota A. G. elgsena rodo priešingai. Pastarasis atvykęs į degalinę sustojo būtent prie dujų užpylimo kolonėlės, automobilio priekis visai šalia STOP ženklo, išjungė automobilio variklį, išlipo iš automobilio ir priešingai jo paties teiginiams, net nesidairė tų minėtų nuolaidų, kurios neva turėjo būti ant pačios dujų kolonėlės, o priėjus A. Š. kartu su juo dalyvavo dujų užpylimo procese, prijungiant užpylimo pistoletą (11 t., b. l. 146). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio faktinio pagrindo teiginiams, kad A. Š. savavališkai pradėjo dujų pildymo procedūrą be A. G. leidimo. Tokie teiginiai atrodo visiškai nelogiški. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaizdo įrašas patvirtina ir tai, kad A. G. jokia forma nebandė nutraukti neva ne jo iniciatyva ir noru vykdomą dujų užpylimo procesą, atvirkščiai, dujų pildymo metu stebimas bendravimas tarp minėtų asmenų, kas tik dar kartą rodo, jog dujų pildymo veiksmai A. G. nebuvo neplanuoti, netikėti ar nepriimtini.

23. Kita nuteistojo ir jo gynėjo skundų argumentų grupė susijusi su tuo, kad A. G. teigimu jis nesuvokė turintis pareigą išlaipinti keleivius, įvykio metu atvykus nuo (duomenys neskelbtini) pusės tokių įspėjamųjų ženklų nebuvo, jokių stendų jis nematė. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismo visa tai įvardinta kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismas kitokių išvadų daryti šiuo klausimu, taip pat neturi jokio pagrindo. Visų pirma, A. G. ir A. G. yra nurodę, jog kemperiu jie naudojosi jau 3 metus, A. G. teigimu, minėtoje kolonėlėje dujas pylėsi trečią kartą, be to, dujas yra užpylinėję ir kitose kolonėlėse. Tai, kad degalinėje buvo įspėjamieji ženklai patvirtina 2018 m. lapkričio 23 d. daiktų apžiūros protokolas, prie kurio pateiktose fotolentelėse atsispindi įvykio metu degalinėje buvusio informacinio stendo bendras vaizdas, kurio vienas pirmųjų reikalavimų keliamų vairuotojui yra keleivių išlaipinimas. Antras informacinis stendas yra metalinis su savitarnos instrukcija (4 t., b. l. 191-195). Nors skundo argumentai dėl to, kad „Stop“ ženklas su paaiškinimu dėl keleivių išlaipinimo degalinėje buvo tik iš (duomenys neskelbtini) pusės, nuo (duomenys neskelbtini) pusės tokio ženklo nebuvo yra teisingi, visgi vertinant šią informaciją bendrai, tai jokiu būdu neeliminuoja vairuotojo pareigos laikytis bendrų saugumo reikalavimų. Atrodo sunkiai tikėtina, kad A. G. 3 metus iki įvykio jau disponuodamas automobiliu, kuriame įrengta dujinė įranga galėtų nežinoti elementarios ir vienos pagrindinių taisyklių, jog dujos pildomos į automobilio balioną tik išlaipinus automobilyje esančius keleivius. Juolab, kad šis reikalavimas pagal tvarką yra vienodas visose degalinėse, nepriklausomai nuo to ar vairuotojas šį ženklą pastebėjo įvažiuodamas į degalinę, ar ne. Trys metai yra pakankamas laiko tarpas įsisavinti tokio pobūdžio informaciją, kuri yra itin aktuali vairuotojui siekiant savo ir keleivių saugumo. Apie tai, kad vairuotojas turi išlaipinti keleivius prieš privažiuojant prie kolonėlės patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas G. V., kuris taip pat nurodė, jog tvarkos reikalauja, kad degalinėje būtų tokie įspėjamieji ženklai, kurie įvykio metu degalinėje buvo, bei nurodė, kad šiose tvarkose nenurodyta iš kurios pusės – ar prie kolonėlės, ar pakabinti iš visų įvažiavimo į degalinę pusių, tokie įspėjamieji ženklai turi būti (12 t., b. l. 42-49). Taigi A. G. būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui disponuojančiam automobilį su dujine įranga nustatytą pareigą jos pildymo metu išlaipinti keleivius, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, dėl ko toks jo veikimas/neveikimas pagristai pirmosios instancijos teismo pripažintas kaip nusikalstamas nerūpestingumas. Priešingas aiškinimas vadovaujantis išimtinai tik paties vairuotojo deklaruojamu subjektyviu nesuvokimu, kad dujų pildymo metu reikia išlaipinti keleivius, iš esmės galėtų būti pritaikomas kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentais, kad būtent nustatyto ženklinimo nebuvimas iš (duomenys neskelbtini) pusės, iš kurios atvyko nuteistasis lėmė pasekmių kilimą.

24. Taigi tolesnė įvykių eiga rodo, kad A. G. per daugiau kaip 3 minutes po pradėjimo pilti dujas nesiėmė jokių veiksmų, nei išlaipinti keleivių, nei sustabdyti pradėtą dujų pildymą. Vaizdo medžiagos duomenimis, pastarasis tik vaikštinėjo aplink automobilį ir bendravo su A. Š.. Nukentėjusioji S. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad niekas joms nesakė išlipti iš automobilio prieš pilant dujas (3 t., b. l. 113-115; 9 t., b. l. 11). Liudytojos A. G. parodymai šiuo klausimu taip pat analogiški tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, jog A. G. jos neįspėjo apie vykdomą dujų užpylimą ir apie tai ji nežinojo, todėl niekas iš automobilio neišlipo, ji net nežinojo, kad dujos yra pilamos (12 t., b. l. 15-19). Visa tai leidžia konstatuoti, jog A. G. iš tiesų pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinių eksploatavimo taisyklių 111 p. reikalavimus, kad „Prie degalų kolonėlės kelių transporto priemonės vairuotojas gali privažiuoti tik išlaipinęs keleivius ir leidus degalinės operatoriui“; 171 p. reikalavimus, kad „Prieš įvažiuojant į degalinės teritoriją keleivius vežančiai kelių transporto priemonei, keleiviai turi būti išlaipinami už degalinės teritorijos ribų ar teritorijoje specialiai įrengtoje keleivių išlaipinimo aikštelėje“, kas yra visiškai pagrįstai pripažinta įrodyta ir pirmosios instancijos teisme metu. Abejonių tuo, kad minėtos specialaus elgesio saugumo taisyklės yra nukreiptos būtent į transporto priemonės vairuotoją, šiuo atveju A. G., nekyla. Tuo tarpu, nuteistojo ir jo gynėjo samprotavimai, jog 171 p. numatyta pareiga skirta išimtinai tik keleivius vežančiai kelių transporto priemonei, tai yra autobuso vairuotojui, visiškai nepagrįsta. Toks 171 p. numatytos pareigos plečiamasis aiškinimas šiuo atveju yra perteklinis, ir jokiu būdu nepaneigia Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamam bendram keleivinių transporto priemonių priskyrimui, tai yra tiek autobusai, tiek troleibusai, tiek lengvieji automobiliai, tiek lengvieji automobiliai taksi. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prieštarauti, kad A. G. vairavo kelių transporto priemonę, kuria vežė keleivius, o dujų pildymo metu nesiėmė jokių veiksmų juos išlaipinti iš automobilio.

25. Nėra ginčo dėl paties fakto, jog dujų pildymo metu kilus gaisrui, iš automobilio neišlaipintai ir jame buvusiai nukentėjusiajai S. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes betarpiškai patvirtina bylos medžiagoje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada (5 t., b. l. 119-120). Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo paneigti apylinkės teismo išvados, kad A. G. nusikalstamas nerūpestingumas, tai yra numatyto reikalavimo, jog prieš pildant dujas, automobilio keleiviai privalo būti išlaipinti nevykdymas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, tai yra nukentėjusiajai padarytu sunkiu kūno sužalojimu dėl nudegimo. Tuo tarpu nuteistasis ir jo gynėjas ypatingą dėmesį skiria kaltinime nurodytai formuluotei „dėl automobilio dujų įrangos techninio gedimo įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui“, tai yra nesutinka, jog gaisro kilimo priežastis yra dujų įrangos techninis gedimas.

26. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme imtasi papildomų priemonių siekiant patikslinti, pašalinti galimus prieštaravimus šiuo klausimu. Gauti duomenys, kad Lietuvos teismo ekspertizių centre gaisrų ekspertiniai tyrimai nėra atliekami (12 t., b. l. 25), todėl galimybė atlikti papildomą užduotį techniškai neįmanoma. Apklausti specialistai E. D. ir R. B., kurie patvirtino savo 2021 m. birželio 2 d. pateiktą specialisto išvadą (5 t., b. l. 83-96), kurioje konstatuota, jog tikėtina techninė kilusio gaisro priežastis – dujų užsidegimas dėl statinio elektros krūvio išlydžio arba dujų užsidegimas dėl kontakto su įkaitusiais paviršiais. Jeigu dujų baliono apsauginis vožtuvas būtų veikęs tinkamai, t. y. nedidelis dujų perteklius būtų pašalintas į aplinką ir apsauginis vožtuvas būtų užsidaręs, tokiu atveju, susiklosčius labai palankioms aplinkybėms, teoriškai būtų įmanomas labai nedidelis ir labai lokalus dujų pliūpsnis. Labiausiai tikėtina, kad tokio pliūpsnio energijos nepakaktų uždegti degias automobilio dalis. Techniniu požiūriu gaisro kilimui įtakos galėjo turėti A. G. veiksmai. Patikslino, kad į balioną daugiau kaip 80 proc. dujų įpilti negalima, todėl yra tikimybė, kad tas apsauginis vožtuvas buvo sugedęs, kadangi vožtuvas yra automobilio balione ir jis reguliuoja iki kokio slėgio gali būti pilama. Šiuo atveju pagal vaizdo medžiagoje matytą nuotėkį, teigia, kad kažkas buvo sugedę iš automobilio pusės. Užsidegimas įvyko tuomet, kai A. G. pasilenkė prie automobilio, tuomet įvyko išlydis. Kol buvo pajungta dujų kolonėlės žarna visa sistema buvo įžeminta. Su bylos medžiaga buvo susipažinę, S. K. išvadą matė, tačiau neprivalo ja vadovautis, pateikė savo tyrimo išvadas (12 t., b. l. 100-103). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ir S. K. specialisto išvados tam tikroje dalyje sutampa su aukščiau aptartų specialistų pateiktu situacijos vertinimu. Pagal 2018 m. gruodžio 13 d. parengtą S. K. specialisto išvadą gaisro technine priežastimi buvo dujinės fazės mišinio su aplinkos oru pliūpsnis, sąlygotas dujų skystosios fazės slėginio nuotėkio iš automobilio apatinio dujų baliono per vieną iš jo armatūros elementų (tikėtina, per apsauginį vožtuvą), ir tikėtina, statinės elektros, generuotos nutekančių dujų sraute, kibirkštinės iškrovos į aikštelės paviršių. Tikėtina, kad automobilio vairuotojo A. G. veiksmų įtaka tiriamojo gaisro kilimui pasireiškė uždegimo šaltinio – statinės elektros iškrovos- inicijavimu, atjungiant dujų kolonėlės žarną nuo automobilio užpildymo mazgo ir tokiu būdu pertraukiant automobilio įžeminimo grandinę (5 t., b. l. 53-60). Taigi tiek vienu, tiek kitu atveju sutinkama, kad nuotėkis įvyko būtent per automobilio dujų baliono vožtuvą, atitinkamai darant išvadą, jog jo veikimas nebuvo tinkamas.

Žemesnės instancijos teismas

27. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. Č. apylinkės teisme vykusios apklausos metu patvirtinęs, jog apžiūrėjęs automobilį, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, apklausęs liudytojus davė išvadą, jog gaisras kilo dėl automobilio dujų įrangos gedimo. Gaisro židinio zona buvo automobilio galinė dalis, kurioje buvo variklis ir dujų balionas. Apsauginis dujų baliono vožtuvas reikalingas, kad neįvyktų sprogimas. Galimas dujų baliono perpildymas negalėjo turėti įtakos gaisro kilimui. Mano, kad apsauginis vožtuvas nesuveikė, galėjo lūžti vožtuvo spyruoklė (9 t., b. l. 115-116). Liudytojas K. R. taip pat patvirtino, jog apžiūrėjęs jam atvežtą įrangą, peržiūrėjęs vaizdo įrašą konstatavo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl dujų baliono apsauginio vožtuvo gedimo, galėjo nulūžti apsauginio vožtuvo spyruoklė arba ji galėjo nusilpti. Šis apsauginis vožtuvas yra skirtas apsaugoti nuo sprogimo. Balionui 30 metų, dokumentų kada balionas buvo tvarkytas nėra. Palaikė savo teiginius, jog sugedo baliono apsauginis vožtuvas, jam neužsidarius iš baliono ištekėjo visos dujos. Dujų balione yra apsauginės sistemos, tai yra įranga, kuri neleidžia perpildyti dujų baliono iki 80 procentų ir apsauginis vožtuvas. Analizuojamu atveju abi baliono sistemos nesuveikė (9 t., b. l. 111-114). Liudytojas V. K. nurodė, kad gaisras negalėjo kilti dėl jo aptarnaujamos degalinės įrangos gedimo, automobilyje yra atkirtimo vožtuvas, kuris jei tvarkingas bakas, kai prisipildo dujomis užsidaro ir sustabdo dujų tiekimą, pasigirsta garsas ir dujų padavimas sustoja. Be to, jam sukėlė nuostabą, kad dujų įranga buvo sumontuota virš variklio, kas tik padidina gaisro tikimybę (9 t., b. l. 126-127).

28. Nuteistasis ir jo gynėjas nepagrįstai menkina aukščiau aptartų specialistų, liudytojų teikiamus parodymus dėl jų nurodomų gaisro kilimo aplinkybių, atitinkamai minėti asmenys būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, būdami nesuinteresuoti bylos baigtimi, turintys aukštuosius išsilavinimus, esantys savo srities specialistai, turintys pakankamai ženklius darbo stažus, neabejotinai teismui davė objektyvius paaiškinimus, grįstus darbine praktika bei įgytomis žiniomis. Liudytojas M. Č. (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspektorius, nurodė jau 26 metus dirbantis darbe, kuriame atsakingas už gaisrų tyrimą, nuolat keliantis kvalifikaciją ir dalyvaujantis kursuose dėl gaisrų priežasties nustatymo (9 t., b. l. 115). Liudytojas K. R. VšĮ „E. m. c.“ taip pat patvirtino, kad nuo 1995 iki 2015 m. dirbo įmonės direktoriumi, kurios viena iš veiklų buvo automobilinių dujų įrengimo montavimas, prieš išeidamas į pensiją mokė darbuotojus dirbti pavojingus darbus su slėginiais indais (9 t., b. l. 112). Liudytojas V. K. nurodė turintis aukštąjį išsilavinimą, inžinieriaus energetiko specialybę (9 t., b. l. 127). Kaip matyti specialistas R. B. įgijęs priešgaisrinės saugos inžinieriaus kvalifikaciją ir priešgaisrinės saugos magistro laipsnį, bei darbo stažą ekspertinių tyrimų srityje nuo 1985 m. (5 t., b. l. 84). Pažymėtina, kad R. B. (36 metai) turimas stažas yra net didesnis, nei S. K. (31 metai) atitinkamai jų pateiktų išvadų dienai, dėl ko skundo argumentai dėl pakankamos kvalifikacijos ar stažo neturėjimo asmenų vertinusių įvykio aplinkybes, atmestini. Specialistas E. D. taip pat įgijęs priešgaisrinės saugos inžinieriaus kvalifikaciją ir priešgaisrinės saugos magistro laipsnį, bei darbo stažą ekspertinių tyrimų srityje nuo 2018 m. (5 t., b. l. 84). Tokiu būdu netikėti liudytojų ir specialistų nurodomomis aplinkybėmis ir vadovautis išimtinai tik A. G., kaip asmens neturinčio tinkamo išsilavinimo ar darbinės patirties šioje srityje dėstomais samprotavimais apie galimas kitas gaisro kilimo priežastis, kuomet asmuo suinteresuotas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra jokio pagrindo.

29. Taigi visi aukščiau aptarti liudytojų parodymai esminėse detalėse sutampa, yra nuoseklūs, pateiktos specialistų išvados taip pat iš esmės patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad dėl automobilio dujų įrangos techninio gedimo įvykus dujų nuotėkiui kilo gaisras. Dėl ko nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

30. Akivaizdu, kad automobilio dujų balionų pildymas yra susiję su rizika bei pavojumi ne tik vairuotojui, tačiau ir kitiems asmenims – keleiviams, kurie yra toje aplinkoje, dėl ko automobilio vairuotojas, siekdamas tiek apsisaugoti pats, tiek ir apsaugoti aplinkinius asmenis, turi imtis visų įmanomų būtinų atsargumo, apsaugos priemonių, kad būtų išvengta bet kokios galinčios kilti žalos. BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įtvirtintas reikalavimas – teisinė pareiga asmeniui elgtis taip, kaip tai nustatyta specialiose elgesio saugumo taisyklėse. Kaip jau nurodyta pirmiau, pagal byloje aptariamas taisykles, A. G. negalėjo pildyti savo automobilio dujinės įrangos, prieš tai nepasirūpinęs keleivių saugumu ir jų neišlaipinęs iš transporto priemonės, jog nebūtų sukeltas pavojus ten buvusiems kitiems žmonėms. Tuo tarpu A. G. turėdamas gyvenimišką patirtį, byloje analizuojamus veiksmus atlikęs jau ne kartą, bei žinodamas, kokių saugumo ir atsargumo priemonių būtina laikytis automobilio dujų įrangos pildymo dujomis metu, savo neapdairiu ir nerūpestingu elgesiu, šiurkščiai pažeidė specialaus elgesio jam nustatytas saugumo taisykles. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pasekmės – S. Š. dėl neatsargumo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – kilo dėl A. G. neteisėtų veiksmų – teisės aktų nustatytų specialaus elgesio saugumo taisyklių pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jo kaltę padarius BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamasis įstatymas A. G. šiuo atveju pritaikytas tinkamai, o nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentai neduoda pakankamo pagrindo skundžiamą nuosprendį laikyti niekiniu.

32. Iš A. G. skundo taip pat matyti, jog jis siekia, jog šioje byloje nukentėjusiaisiais būtų pripažinti tiek jis, tiek A. G., O. G., ir I. T.. Pažymėtina, jog analizuojamu atveju nagrinėjama byla dėl sunkaus kūno sužalojimo S. Š., pažeidžiant specialias elgesio taisykles, tuo tarpu nei A. G., nei O. G., nei I. T. sunkus kūno sužalojimas nebuvo padarytas. Kaip matyti ikiteisminis tyrimas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir BK 188 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas, konstatavus, jog nenustačius A. Š. ir kitų degalinės darbuotojų kaltės dėl gaisro sukėlimo, neliko prasmės aiškintis dėl sudegusios transporto priemonės ir joje buvusių daiktų vertės, nes turtas sudegė kilusio gaisro, kuris buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas (kazusas) metu, kuris buvo skundžiamas tiek aukštesniajam prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek apygardos teismui, tačiau paliktas galioti nepakeistas. Taip pat galioja prokuroro nutarimas, kuriuo nuspręsta panaikinti A. G., nukentėjusiosios statusą. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusių procesinių sprendimų.

33. Bylos kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką proceso dalyvių prašymų tenkinimas, jų atmetimas, atitinkamų aplinkybių papildomas aiškinimasis yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Nagrinėjamu atveju iš bylos akivaizdžiai matyti, kad didelė dalis nuteistojo A. G. skunde dėstomų prašymų iš tiesų nesusiję su šioje byloje nagrinėtinais klausimais ir atitinkamai asmenims pareikštais kaltinimais, tai yra prašymai tirti pareigūnų netinkamus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, prašymas ištirti galimą A. Š. darbinę veiklą patvirtinančių dokumentų klastojimą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atmesti kaip nesusiję su nagrinėjama baudžiamąja byla. Dėl ko pasisakyti apie šiuo prašymus papildomai šiame procesiniame dokumente aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl A. Š. išteisinimo

34. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje kaltinimai padarius BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo pareikšti ir A. Š., jog jis nesilaikė 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinės eksploatavimo taisyklių 114.3.6 p. reikalavimų, kuriose nurodyta, kad „Draudžiama pildyti kelių transporto priemonės SND balioną, jei iš kelių transporto priemonės neišlaipinti keleiviai“; nesilaikė 2017 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtintos Dujų degalinės operatoriaus - pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12, 54.7 p., kurioje nurodyta, kad „Pildyti autotransporto priemonių dujų balioną draudžiama, jei iš autotransporto priemonės neišlaipinti keleiviai“; nesilaikė 2017 m. liepos 11 d. patvirtintos Gaisrinės saugos instrukcijos degalinės operatoriui-pardavėjui Nr. GS4, 7.4 p, reikalavimų, kad „Draudžiama pilti suskystintas dujas į automobilius, kuriuose yra žmonių. Žmonės turi būti išlaipinami“; nesilaikė UAB „M.S.” 2017 m. spalio 12 d. direktoriaus patvirtintų operatoriaus - pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. PN 22 4.6 p. reikalavimo, stebėti, kad klientai laikytųsi darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, tokiu būdu nevykdė savo pareigų - nestebėjo, ar A. G. išlaipino iš automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivius, nepasidomėjo ar automobilyje yra žmonių ir pildydamas automobilį, kuriame buvo neišlaipinti keleiviai, tame tarpe ir nukentėjusioji S. Š., dujomis, dėl automobilio dujų įrangos techninio gedimo įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui, nukentėjusiajai S. Š. dėl neatsargumo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido, viršutinių ir apatinių galūnių IIA-IIB 56 % nudegimais, hipovoleminiu šoku, ūminio kvėpavimo nepakankamumu.

35. BK 2 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Išteisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2017, 2K-82-699/2017 ir kt.).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti, jog A. Š. padaryti atitinkami pažeidimai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Tam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

37. Iš tiesų sutinkant su A. Š. gynėjo dėstoma pozicija, šioje byloje jo ginamasis buvo kaltinamas neatlikęs savo profesinių pareigų nustatytų vidinėse įmonės saugumo taisyklėse bei pareiginiuose nuostatose, visgi šių pareigų neatlikimas nešalina visų pirma A. G. kaip transporto priemonės vairuotojui priskirtų specialių saugumo taisyklių laikymosi, kurios numatytos aukštesnės galios norminiame akte, tai yra Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinės eksploatavimo taisyklių 111 p. ir 171 p. Akivaizdu, jog aukštesnės galios norminiai teisės aktai turi viršenybę prieš šiuo atveju įmonės vidaus tvarkos taisykles ar įvairias tvarkas.

38. Nepaisant to, kad A. Š. taip pat inkriminuotas ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinės eksploatavimo taisyklių 114.3.6 p. reikalavimas, kuris numato, jog „Draudžiama pildyti kelių transporto priemonės SND balioną, jei iš kelių transporto priemonės neišlaipinti keleiviai“, visgi, šis reikalavimas nėra adresuotas būtent specifiškai degalinės darbuotojui. Sistemiškai aiškinant šiose taisyklėse įtvirtintas nuostatas toks reikalavimas yra adresuotas vairuotojui, kuriam pagal taisyklių 115 p. reikalavimus be kita ko yra leista ir pačiam pildyti kelių transporto priemonių dujų balionus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog analizuojamu atveju patys pirminiai veiksmai laikytis specialių elgesio saugumo taisyklių yra numatyti būtent transporto priemonės vairuotojui, tai yra A. G..

39. Be to, analizuojamoje situacijoje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog degalinės operatorius, priešingai nei vairuotojas, šiuo atveju net nežinojo apie keleivių buvimą automobilyje. A. Š. apklausos pirmosios instancijos teisme metu neneigė žinantis, jog negalima pildyti transporto priemonės dujų baliono, jeigu joje yra žmonių, tačiau sąžiningai nurodė, nematęs žmonių viduje. Prie automobilio priėjo tik pamatęs kuomet jis jau stovi prie dujų kolonėlės, priėjo iš galo, išlipęs vairuotojas nurodė pilti pilną baką. Automobilio langai yra tonuoti, 170 cm, aukštyje, visur ant langų užtrauktos užuolaidos, jokių pašalinių garsų negirdėjo, automobilio šono net nematė, nes stovėjo gale (9 t., b. l. 164-167). Nukentėjusioji S. Š. taip pat patvirtino, kad degalinėje jos dėdė A. G. išlipo iš automobilio, o jos liko sėdėti viduje, kemperio langai yra lengvai patamsinti (3 t., b. l. 113-115; 9 t., b. l. 11). Pasak A. G. kemperio šoniniai langai buvo tamsinti, buvo permatomos užuolaidos (9 t., b. l. 12). Liudytoja O. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu patvirtino, jog jiems atvažiavus į degalinę nelabai kas matėsi per užuolaidas, iš vieno lango, esančio kairėje pusėje, kadangi jo paviršius blizgus, galbūt nesimato, neatkreipė dėmesio, ant galinio automobilio lango buvo sukabinti dviračiai (4 t., b. l. 49-50). Liudytoja I. T. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad kemperio langai paprasti su permatomomis užuolaidomis. Šviesa per juos matosi, bet vaizdas būna pritemdytas. Būnant viduje, per užuolaidėles vaizdas matosi ne visai ryškiai. Iš lauko pusės žiūrint vieni langai turi plėvelę, per kurią iš lauko nieko nesimato, o per kitus matosi (4 t., b. l. 43-44). Vadovaujantis A. G. parodymais automobilio langai yra šiek tiek tonuoti, du dviračiai buvo pakabinti automobilio gale. Neneigė, jog degalinės operatoriui nepasakė, kad automobilyje yra žmonių, nes manė, kad jis pats tai turėjo suprasti dėl dviračių kiekio (9 t., b. l. 161-164). Vaizdinė medžiaga taip pat patvirtina, kad A. Š. prie automobilio priėjo jau jam sustojus ir ėjo link galinės jo pusės, tačiau ant galinės automobilio dalies, t. y. lango užkabinti dviračiai, kurie neabejotinai apsunkino matymą. Išdėstytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad A. Š. neturėjo objektyvios galimybės matyti automobilyje esant keleivių tiek dėl vizualiai apsunkintų galimybių (užuolaidos, tamsinti langai, prikabinti dviračiai), tiek dėl transporto priemonės vairuotojo iniciatyva nepateiktos tokio pobūdžio informacijos (A. G. pripažino, jog nenurodė automobilyje esant daugiau asmenų). Kai tuo tarpu A. G. tiek apie automobilyje esančius keleivius, tiek apie vairuotojui kylančią pareigą juos išlaipinti pildant automobilio dujų balioną neabejotinai žinojo.

40. Taigi, priešingai prokuroro skundo argumentams, pirminė veika, susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, sunkiu kūno sužalojimu, yra būtent A. G. nerūpestingumas, o vėlesni A. Š. veiksmai, jog jis nepasidomėjo, ar automobilyje yra žmonių, yra antraeiliai veiksniai, nes vairuotojui pirmam įvykdžius šią pareigą, nukentėjusiajai S. Š. nebūtų padarytas sunkus kūno sužalojimas.

41. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminga ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019, 2K-100-387/2023 ir kt.).

42. Šiame kontekste pagrįstai atkreiptinas dėmesys, kad degalinės operatoriaus dalyvavimas užpildant dujas nėra privalomas. Tai, kad transporto priemonės balionus leidžiama pildyti pačiam transporto priemonės vairuotojui numatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinės eksploatavimo taisyklių 115 punkte. Apie tai, kad dujų pildymą automobilyje yra atlikęs savarankiškai, patvirtino ir pats nuteistasis A. G.. Iš to seka, kad A. Š. dalyvavimo šiame procese apskritai galėjo nebūti. Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste analizuojant priežastingumą, pritartina išvadai jog A. Š. veiksmai šiuo atveju iš tiesų buvo antraeiliai, kurie nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

43. Svarbu įvertinti ir tai, kad kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, bei atitinkamai aptarta ir apeliacinės instancijos teismo šioje nutartyje sprendžiant A. G. kaltės klausimą, kaltinime nurodytos aplinkybės apie tai, kad dėl automobilio dujų įrangos techninio gedimo įvykus dujų nuotėkiui kilo gaisras, pasitvirtino. Tuo tarpu A. Š. neturi nieko bendro su A. G. automobilio dujų įrangos gedimais, kas tik dar kartą patvirtina, kad A. Š. veiksmai nebuvo pagrindinė tiesioginė kilusio gaisro priežastimi.

44. Nesutikdami su tokia išvada, nuteistasis A. G. ir jo gynėjas siekia įrodyti, jog dujų nuotėkio priežastimi galėjo būti A. Š. atliktas dujų baliono viršnorminis perpildymas, remiasi specialisto S. K. pateiktos išvados 3 punktu, visgi šių aplinkybių vertinimas buvo atliktas apylinkės teismo, apygardos teisme šios aplinkybės vertintos taip pat pakartotinai, tačiau pripažinus gaisro kilimo priežastį dujų nuotėkį įvykus dėl dujų įrangos techninio gedimo, tokie nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai laikytini nepasitvirtinę, todėl atmesti. Kaip teisingai nustatyta apylinkės teismo S. K. išvados 5 lapo aprašomojoje dalyje yra rašoma, kad „balionai galėjo būti perpildyti normatyviniu atžvilgiu, perpildymo laipsnis priklausė nuo automobilio SND įrangos sistemos konstrukcinių ypatybių ir nuo SND likučio balionuose dydžio, apie kurį duomenys yra subjektyvaus pobūdžio (pateikti suinteresuoto asmens A. G. parodymuose). Tuo tarpu vertinant specialisto išvadą turi būti atsižvelgta į specifines aplinkybes, tame tarpe ir specialistui pateiktos medžiagos pradinių duomenų teisingumą. Šių aplinkybių patikslinti apklausiant patį specialistą S. K. nėra galimybių, kadangi pastarasis yra miręs. Visgi, iš to kas yra byloje matyti, kad specialistas, duodamas šią išvadą, rėmėsi galimai neobjektyviais suinteresuoto asmens parodymais. Dėl ko nėra jokio pagrindo kategoriškai teigti, kad buvo viršytas 80 proc. dujų užpildymo limitas. Juolab, kad pagal degalinės išduotą kvitą matyti, jog pripildyta buvo 72,72 l. (bendra talpa 100 l.), nors A. G. ir ginčija kvito išdavimo aplinkybes, jame pateiktos informacijos teisingumą (5 t., b. l. 189), tačiau minėtos aplinkybės nagrinėtos dar ikiteisminio tyrimo metu ir jokių dokumento klastojimo požymių nebuvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teisme pakartotinai apklaustas liudytojas G. V. patvirtino, kad kvitą išdavė kada atėjo klientas ir pateikė tą, dėl kurio ir buvo užpiltas automobiliui kuras. Pagal kasos kvitų juostą galima patikrinti, kad tai yra tas pats kvitas (12 t., b. l. 42-49). Apie tai, kad buvo pripildyta būtent 72,72 l. kiekis patvirtino ir degalinėje dirbusi operatorė I. J.. UAB „U. V. S.“ raštu patvirtino, kad kasos aparatas neturi galimybės suklastoti kasos kvitą, nurodant klaidingą užpiltų degalų kiekį, o fiskalinio kvito spausdinimo laikas nebūtinai turi sutapti su kuro pylimo vykdymo laiku (5 t., b. l. 138-139; 6 t., b. l. 65). Tuo tarpu sistemiškai vertinant visą bylos medžiagą, nesuinteresuotų asmenų parodymus aptartus šios nutarties 25 punkte, nėra jokių pagrindų jais netikėti konstatuojant vienintelę gaisro kilimo priežastį, tai yra dėl automobilio dujų įrangos techninio gedimo įvykus dujų nuotėkiui. Juolab, kad teisme apklausti kompetentingi, atitinkamą techninio pobūdžio išsilavinimą turintys asmenys patvirtino, jog dujų perpildymas neįmanomas, kadangi būtent automobilio dujų balione yra apsauginės sistemos, tai yra įranga, kuri neleidžia perpildyti dujų baliono iki 80 procentų ir apsauginis vožtuvas, kuris reguliuoja iki kokio slėgio gali būti pilama, suveikus įrenginiui ribojančiam baliono užpildymą pasigirsta stiprus garsas (liudytojai M. Č., K. R., V. K., specialistai E. D., R. B.). Šiuo konkrečiu atveju nei A. G., nei A. Š. jokio specifinio garso negirdėjo. Tai, kad analizuojamo įvykio metu objektyviai perpildyti automobilio dujinės įrangos nebuvo galima patvirtina ne tik aukščiau aptarti specialių žinių turinčių asmenų parodymai apie techninius automobilio dujų balione esančius mechanizmus, kurie tai stabdo, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu atliktas eksperimentas, kurio metu per tą patį laiką kaip incidento metu buvo supilta 56,78 l., kuomet A. G. disponuojamo automobilio bendra dujų talpa sudaro 100 l. Tai, kad A. G. ir jo gynėjas nedalyvavo šiame eksperimente, nedaro šio eksperimento niekiniu. Tuo tarpu A. G. pateikto savojo eksperimento rezultatai, kurių metu buvo supiltas dujų kiekis sudarė 91,46 l., kelia pagrįstų abejonių dėl konkrečių jo atlikimo sąlygų, kaip jis buvo atliekamas, kokia buvo transporto priemonių dujų balionų įranga bei talpa ir pan., visgi spręstina, jog viršnorminis perpildymas net ir A. G. eksperimento atveju gaisro nesukėlė, kas tik dar kartą patvirtina, kad techninė priežastis sąlygojusi gaisro kilimą buvo netvarkinga A. G. automobilio dujų įranga. Nors pastarasis teigia, jog jo dujų įranga buvo patikrinta, automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, visgi tai nėra absoliutus pagrindas teigti, jog visi dujų baliono mechanizmai, saugantys nuo viršnorminio perpylimo įvykio metu veikė tinkamai. Juolab, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas K. R. nurodė, jog balionui buvo apie 30 metų, balionas neturėjo apsaugos nuo purvo ir vandens, todėl per tiek metų baliono apsauginio vožtuvo spyruoklė nusilpo ar surūdijo, todėl dujos ištekėjo. Šis balionas buvo pagamintas Olandijoje, todėl nėra aiškūs gamintojo techniniai reikalavimai (9 t., b. l. 111-114). Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentais, kad jo transporto priemonės dujų balionų įranga buvo gadinama jau po įvykio.

45. Be to, A. G. toliau siekdamas pagrįsti viršnorminį jo automobilio dujų baliono perpildymą neva atliktą A. Š. taip pat apeliuoja į sugedusią degalinės įrangą. Kaip ne kartą konstatuota tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek atitinkamuose nutarimuose sprendžiant minėtą klausimą ikiteisminio tyrimo metu, jokie degalinės dujinės įrangos gedimai ar netinkami slėgio parametrai, ar minėtų parametrų koregavimai, nebuvo nustatyti. UAB „M.S.“ pateikti duomenys patvirtina, kad degalinėje atliktos visos patikros (kolonėlės slėginio indo, meteorologinė, kolonėlės patikra, atliktos monometrų meteorologinės patikros, pateikti patikrų sertifikatai) (5 t., b. l. 151-161). Nors A. G. nurodo, kad sertifikatai pateikti kitos UAB „M.S.“ degalinės esančios (duomenys neskelbtini), tačiau liudytojas G. V. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog sertifikatus atlieka užsakančioji įmonė, UAB „M.S.“ tuo metu, kai joje dirbo, buvo įregistruota kiek pamena (duomenys neskelbtini). Dėl manometrų patikros yra sudaryta su atliekančia įmone sutartis. „M.S.“ sudaro sutartį, ne konkreti degalinė. Ta įmonė turi grafikus ir pagal grafiką važiuoja ir tikrina. Jokių duomenų, kad analizuojamu atveju patikrinimai buvo atlikti netinkamai, bylos medžiagoje nėra. Tai, kad jokių nesklandumų iš degalinės pusės įvykio dieną vykdant dujų pildymą nebuvo patvirtino A. Š., jog dujomis pildėsi ir kitos transporto priemonės, jokių problemų nebuvo. Aplinkybės dėl kolonėlės įrangos reguliavimo po gaisro taip pat atmestinos kaip nepasitvirtinusios. UAB „U.“ raštu patvirtino, kad po įvykio degalinėje neremontavo suskystintų naftos dujų įrengimų saugos įtaisų ir jų nereguliavo. Šie saugos įtaisai nebuvo remontuoti ir vėlesnių apsilankymų metu (5 t., b. l. 142). Nors skunde itin didelis dėmesys skirtas degalinės manometro netinkamam veikimui, visgi UAB „U.“ rašte aiškiai nurodyta, jog manometro veikimas (neveikimas) neturi reikšmės dujų perpylimui, nes manometras nėra saugos įtaisas. Tokiais įtaisais yra rezervuarų apsauginiai vožtuvai, vamzdyno apsauginis vožtuvas, by – pass vožtuvas, kolonėlės hidraulikos apsauginis vožtuvas, kolonėlės greituminis apsauginis vožtuvas ir kolonėlės diferencinis vožtuvas (6 t., b. l. 161). Tai, kad nagrinėjamo įvykio metu naudotas manometras nebuvo išsaugotas, negavus atitinkamų institucijų paliepimo, o utilizuotas, jokiu būdu nereiškia bandymo nuslėpti reikšmingą informaciją, kadangi kaip matyti esminės reikšmės šio įvykio aplinkybėms pats manometro veikimas iš esmės neturi. Tuo tarpu vadovaujantis nuteistojo ir jo gynėjo skunde dėstoma pozicija dujų perpildymo atveju šiuo atveju turėjo nesuveikti ne tik automobilio dujų sistemoje esantis ribotuvas (vožtuvas), tačiau ir analizuojamu atveju keturi vožtuvai esantys degalinės dujų užpildymo sistemoje. Kas iš esmės atrodo sunkiai tikėtina, juolab, kad kitos transporto priemonės tą pačią dieną dujas minėtoje degalinėje pildėsi tvarkingai. Vadovaujantis UAB „U.“ direktoriaus D. K. pateiktais atsakymais į klausimus matyti, kad modeliuojant įvairias situacijas, bet kokiu atveju automobilio dujų balionų perpildymas praktiškai neįmanomas (5 t., b. l. 147-148).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą ne apie degalinės įrangos, o apie A. G. transporto priemonės dujų įrangos atitinkamus gedimus kas ir lėmė dujų nuotėkį. Nėra pagrindo manyti, jog tam būtų užkirstas kelias jei A. Š. dujų pildymo metu būtų atidaręs atitinkamą automobilio dangtį, apžiūrėjęs dujų įrangą, priešingai, bylos duomenys rodo, kad A. Š. net negalėjo matyti dujų įrangos, nes abu balionai buvo įrengti vizualiai nematomoje vietoje, o 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinės eksploatavimo taisyklės pareigos pildant dujų balionus atidaryti automobilio dangtį operatoriui nenumatė. Tokiu būdu A. Š. paprašytas pripildyti pilną baką, atliko įprastus tokiam pildymui veiksmus, kurie savo pobūdžiu negalėjo sukelti tokios apimties dujų nuotėkio, bei niekaip neįtakojo automobilio užsidegimo.

47. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai išteisino A. Š. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, pripažindamas, kad neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, daryti priešingų išvadų aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Tokiu būdu prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo, nukentėjusiųjų S. Š. ir S. Š. atstovo advokato Alfred Sokolovski skundai dėl nepagrįsto A. Š. išteisinimo atmestini.

48. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pripažinus A. G. padarius BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, o A. Š. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį išteisinus, degalinės operatorė I. J., UAB „M.S.“ veiksmų vertinimas, baudžiamosios atsakomybės kontekste nesant minėtiems asmenims pareikštų kaltinimų, ar prokuroro skundo šiuo klausimu netenka prasmės.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti tolimesnio saugojimo

49. A. G. 2023 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą grąžinti jam nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal automobilinės dujų įrangos konceptą sumontuotus 2 dujų balionus, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti ir prijungti prie bylos kaip daiktiniai įrodymai (11 t., b. l. 159). Šį prašymą palaikė ir 2023 m. gegužės 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio Kauno apygardos teisme metu. Nukentėjusiųjų atstovas šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, tuo tarpu išteisintojo gynėjas tokį prašymą prašė atmesti, kadangi balionai yra techniškai netvarkingi ir jie buvo technine įvykio priežastimi, dėl kurios įvyko gaisras, todėl laikytini nusikalstamos veikos priemone, todėl pritaria teismo sprendimui dėl šių balionų sunaikinimo (11 t., b. l. 160-164).

50. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendis patvirtina, kad šiuos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra dujų balionus saugomus Alytaus AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikintini.

51. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas taip, kaip nurodyta BPK 94 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose. BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami, arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo.

52. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, A. G. 2023 m. gegužės 17 d. pateiktą prašymą dėl jam priklausančių daiktų grąžinimo, taip pat įvertinus tai, jog daiktinių įrodymų sunaikinimas reikalauja papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, todėl A. G. prašymas tenkintinas ir minėti daiktai pagal jo pareikštą prašymą jam grąžintini.

Dėl civilinio ieškinio ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos

53. Skundžiamu nuosprendžiu visiškai pagrįstai nustatytos tos faktinės aplinkybės, jog nuosprendžio turinys patvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusioji S. Š. ir įvykio metu buvęs jos įstatyminis atstovas, S. Š., vėliau pareiškęs savarankišką reikalavimą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Atsakovais civiliniai ieškovai nurodė du asmenis, t. y. kaltinamąjį A. Š. ir jo darbdavį, t. y. UAB „M.S.”. Atsakovu ieškovai nenurodė kito kaltinamojo A. G., motyvuodami tuo, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties. Taip pat byloje civilinį ieškinį 6049,09 Eur sumoje dėl nukentėjusiosios gydymo pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Ieškinyje nurodyta, kad dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų ji gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 6 049,09 Eur. Civilinis ieškovas prašė šią sumą priteisti iš kalto asmens (3 t., b. l. 137-141). Taigi, A. G. pripažinus kaltu, o apygardos teismui palikus galioti apkaltinamąjį nuosprendį, sprendimas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltu pripažinto A. G. yra visiškai pagrįstas. Tuo tarpu apylinkės teismas įvertinęs tai, kad A. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos išteisintas, civiliniai ieškiniai nukreipti jam bei UAB „M.S.“ pagrįstai palikti nenagrinėtais. Apygardos teismas, daryti kitokių išvadų šiuo klausimu neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta apie tai, kad civiliniai ieškiniai nukreipti A. Š. bei UAB „M.S.“ palikti nenagrinėtais, šios aplinkybės matyti tik iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies (10 t., b. l. 112). Tokiu būdu, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, todėl šis apsirikimas taisytinas.

Dėl nukentėjusiosios, civilinės ieškovės S. Š. bei civilinio ieškovo S. Š. patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

54. Nukentėjusiosios S. Š. bei civilinio ieškovo S. Š. atstovas advokatas Alfred Sokolovski apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie jo atstovaujamųjų patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, paslaugų pobūdis – atstovavimas, dokumento surašymas, kurios sudaro 500 Eur (11 t., b. l. 157-158), šias išlaidas prašo priteisti išimtinai iš A. Š. (12 t., b. l. 144).

55. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, kad nukentėjusiojo, civilinio ieškovo turėtos išlaidos galėtų būti priteistos tik iš kaltu pripažinto asmens, ir į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. Š. dėl veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje, išteisintas baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu palikti nepakeistą, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimas nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui būtent iš išteisintojo A. Š. yra negalimas, todėl toks prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus, nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Edvardo Zalubos, nukentėjusiosios, civilinės ieškovės S. Š. ir civilinio ieškovo S. Š. atstovo advokato Alfred Sokolovski apeliacinius skundus atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį patikslinti, jo rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant, kad: „civiliniai ieškiniai nukreipti A. Š. ir UAB „M.S.“ paliekami nenagrinėtais“.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nurodant, kad dujų balionai, saugomi Alytaus AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. G. pagal jo 2023 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismui pateiktą prašymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės S. Š. bei civilinio ieškovo S. Š. atstovo A. Sokolovski prašymą dėl patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo iš A. Š. atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėJurga Vasiliauskienė