Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam A. Š. bei civiliniam atsakovui UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, nustatant trijų mėnesių terminą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Š. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalyje, padarymu. A. Š. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent, 2018 m. liepos 21 d., dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)”, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) operatoriaus-pardavėjo pareigose, nesilaikė 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinės eksploatavimo taisyklių 114.3.6p. reikalavimų, kuriose nurodyta, kad ”Draudžiama pildyti kelių transporto priemonės SND balioną, jei iš kelių transporto priemonės neišlaipinti keleiviai“; nesilaikė 2017 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtintos Dujų degalinės operatoriaus-pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.12, 54.7 p., kurioje nurodyta, kad ,,Pildyti autotransporto priemonių dujų balioną draudžiama, jei iš autotransporto priemonės neišlaipinti keleiviai“; nesilaikė 2017 m. liepos 11 d. patvirtintos Gaisrinės saugos instrukcijos degalinės operatoriui-pardavėjui Nr. GS4, 7.4 p. reikalavimų, kad ,,Draudžiama pilti suskystintas dujas į automobilius, kuriuose yra žmonių. Žmonės turi būti išlaipinami“; nesilaikė UAB „(duomenys neskelbtini)” 2017 m. spalio 12 d. direktoriaus patvirtintų operatoriaus-pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. PN 22 4,6 p. reikalavimo, stebėti, kad klientai laikytųsi darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, tokiu būdu nevykdė savo pareigų- nestebėjo, ar A. G. išlaipino iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivius, nepasidomėjo, ar automobilyje yra žmonių ir 2018 m. liepos 21 d. apie 14.30 val. pildydamas automobilį, kuriame buvo neišlaipinti keleiviai, tame tarpe ir nukentėjusioji S. Š., dujomis, dėl automobilio dujų įrangos techninio gedimo įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui, nukentėjusiajai S. Š. dėl neatsargumo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido, viršutinių ir apatinių galūnių IIA°-IIB° 56 % nudegimais, hipovoleminiu šoku, ūminio kvėpavimo nepakankamumu.

2. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, nuo 2022 m. gegužės 11 d. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam A. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui, leidžiant turtu naudotis ir jį valdyti, tačiau uždraudžiant juo disponuoti.

3. Kaltinamojo A. Š. gynėjas advokatas Giedrius Danelius skundžia Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį, prašo panaikinti A. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti kitam kaltinamajam A. G..

3.1. Skunde nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas formaliai ir tik vienam iš kaltinamųjų, neįvertinus bei nieko nepasisakius apie proporcingumo principo ir teisingos pusiausvyros laikymąsi. Gynėjas mano, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai civilinių ieškinių patenkinimo užtikrinimo reikalaujama tik vieno iš dviejų kaltinamųjų, nepalyginti turto vertės, kuriais taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir civiliniuose ieškiniuose nurodomų piniginių sumų dydžiai. Teigiama, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų atlyginti galimi civiliniai ieškiniai, bet ir į tai, ar nebus neproporcingais apribotos šių asmenų teisės į daug didesnį vertės turtą nei būtina procesinės prievartos priemonėms tikslams pasiekti.

3.2. Nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma 61 850,53 eurai. Teigia, kad ši suma yra tiksli, nes susijusi su tiesioginėmis S. Š. gydymo išlaidomis bei jos patirta neturtine žala, kuri, gynėjo vertinimu, yra neadekvati nusistovėjusiai neturtinės žalos įvertinimo praktikai. Be to, anot gynėjo, tai reiškia, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu galimų civilinių ieškinių dydis ir bendra suma nesikeis, todėl galima tiksliai nustatyti, kokio dydžio turtą reikia apriboti, kad būtų užtikrintas šių civilinių ieškinių patenkinimas.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinių ieškinių patenkinimo užtikrinimo yra reikalaujama tik iš vieno kaltinamojo bei jo darbdavio. Kitam kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra taikomas. Pažymima, kad abu kaltinamieji yra kaltinami tos pačios nusikalstamos veikos padarymu, galimai neteisėtais veiksmais žala padaryta tam pačiam asmeniui, veiksmai buvo įvykdyti toje pačioje vietoje, o patys galimai neteisėti veiksmai susiję su tuo pačiu objektu. A. Š. kaltinamas pažeidęs operatoriaus-pardavėjo veiklą reguliuojančius teisės aktus, susijusius su transporto priemonių bakų užpildymu dujomis, tuo tarpu A. G. – pažeidęs degalinių eksploatavimo taisykles, įpareigojančias transporto priemonių vairuotojus į degalinės teritoriją bei prie dujų kolonėlės atvažiuoti/privažiuoti tik išlaipinus visus keleivius. Teigiama, kad šiame baudžiamosios bylos nagrinėjimo etape dar nėra aišku kaip gali būti išspręstas kaltinamųjų kaltės klausimas, todėl civilinių ieškinių patenkinimo užtikrinimo turi būti reikalaujama proporcingai abiejų kaltinamųjų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jog abiem kaltinamiesiems nusikalstamos veikos inkriminuotos nesant bendrininkavimo, todėl šioje byloje negalima situacija, kad žalą kaltinamieji turėtų atlyginti solidariai. Remiantis tuo, gynėjas teigia, kad A. Š. tenkanti civilinių ieškinių dalis yra lygi 30 925,27 eurų.

3.4. Nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas abiem asmenims, t. y. A. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo bendra suma yra 127 532,51 eurų (bendra laikinai apriboto turto vertė 143 136,51 eurų) todėl taikoma laikino nuosavybės teisės apribojimo suma šioje baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių atžvilgiu laikytina itin neproporcinga. Papildomai pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apsidraudęs verslo civilinės atsakomybės draudimu, todėl į šią baudžiamąją bylą civiliniu atsakovu turi būti įtrauktas ir draudikas AB „(duomenys neskelbtini)“. Prie skundo kaltinamojo gynėjas prideda draudimo sutarties polisą, kuriame nurodoma, jog draudikas įsipareigoja draudiminio įvykio metu išmokėti maksimalią 28 962 eurų išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. tariamai neteisėtus veiksmus atliko eidamas degalinės operatoriaus-pardavėjo pareigas, neva akivaizdu, kad baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus, jog dėl transporto priemonės užsidegimo kaltas būtent A. Š., žalą turėtų atlyginti pirmiausia draudikas, o atsižvelgiant į tai, kad pagal darbo ir civilinės teisės normas darbuotojo padarytą žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys, likusią civilinių ieškinių dalį 1963,27 eurus turėtų atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas galėtų būti taikomas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1963,27 eurų riboje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas atmetamas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su byla, skundo argumentais ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties motyvais daro išvadą, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apylinkės teismo nutartį ir nutraukti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas kaltinamojo A. Š. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui.

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas esant bent vienam iš minėtų pagrindų. Laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti su nusikalstamų veikų padarymu susijusį turtą.

7. Pirmiau nurodyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

8. Baudžiamojoje byloje A. Š. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos medžiagos, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. Š. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties A. Š., kito kaltinamojo A. G., nukentėjusios S. Š., liudytojų I. T., O. G., M. Č. I. J., G. V., V. K., K. R., A. G. parodymuose, apžiūros protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskyrimo pagrįstumo nagrinėjantis teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Skundą nagrinėjantis teismas nesprendžia asmens kaltės bei baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimų. Visi šie klausimai sprendžiami pirmosios instancijos teismo, bylą išnagrinėjus iš esmės ir priimant galutinį procesinį sprendimą.

9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – kaltinamajam A. Š. ir civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenimis civilinį ieškinį. Bylos duomenimis, nukentėjusioji S. Š. yra pareiškusi 50 000 eurų civilinį ieškinį, S. Š. yra pareiškęs 5 801,44 eurų civilinį ieškinį, taip pat civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje yra ir Vilniaus teritorinė liginių kasa, kuri yra pareiškusi 6 049,09 eurų civilinį ieškinį. Įvertinus baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrindą ir jų dydžius, o taip pat A. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, civilinio atsakovo atsakomybę dėl darbuotojų veiksmų, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas ir sąlygos (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

10. Kaltinamojo gynėjo skunde nesutinkama, kad šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas tik vienam iš kaltinamųjų, nors abu kaltinamieji yra kaltinami tos pačios nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei nurodoma skunde, aukštesnysis teismas, nagrinėjantis skundą, negali paskirti laikino nuosavybės teisės apribojimo kitiems asmenims. Šiuo atveju yra sprendžiama ar laikinas nuosavybės teisės apribojimas pagrįstai taikomas asmenims, kuriems minėta procesinė prievartos priemonė yra paskirta. Todėl skundo prašymas laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti ir kitam kaltinamajam atmetamas kaip nepagrįstas, be kita ko, pažymint, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra dar tik pradinėje stadijoje, įvyko dar tik vienas teisiamasis posėdis, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali būti paskirtas ir kitam kaltinamajam.

11. Be kita ko, atmetami ir skundo argumentai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcingas, kadangi laikinai apriboto turto vertė yra gerokai didesnė už civilinius ieškinius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamajam priklausantis turtas yra įvertintas tik 15 604 eurams, o tai, aukštesniojo teismo vertinimu, yra itin maža suma vertinant ją civilinių ieškinių dydžių kontekste. Todėl, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikė ir civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, kaltinamojo gynėjo skaičiavimu, yra 127 532,51 eurų. Sutiktina, kad tokia apimtis yra gana didelė ir daugiau nei dvigubai viršija civilinių ieškinių dydį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinių ieškinių dydis taip pat nėra menkas, o baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ar civilinis atsakovas būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, kad bent iš dalies atlygintų pareikštus civilinius ieškinius. Juo labiau, kad kaip teigia gynėjas, civilinių ieškinių dydis yra tikslus ir nebesikeis. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su skundu kaltinamojo gynėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto būklės lentelę, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikis turtas įvertintas 119 761,51 eurų sumai. Tačiau pažymima, kad iš pateiktos lentelės negalima spręsti, jog visas į ilgalaikio turto lentelę įtrauktas turtas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš lentelės nėra matyti, ar turimas turtas bent iš dalies priklauso tretiesiems asmenims (kreditoriams), iš kurių išieškojimas nebūtų galimas. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų, ilgalaikis turtas kasmet nuvertėjo beveik 20 000 eurų suma, taip pat į ją įtrauktas ir turtas, kuris jau yra nusidėvėjęs arba kuriam artėja nusidėvėjimo termino pabaiga. Taigi, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto vertė gali būti mažesnė, be to, turtas nuvertėja, todėl šioje proceso stadijoje, kai bylos nagrinėjimas iš esmės dar tik pradėtas, panaikinti paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pagrindo nėra.

12. Priešingos išvados neleidžia daryti ir prie skundo pridėtas verslo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Iš tiesų, iš pateikto liudijimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsidraudęs veiklą ir produktą, o draudimo bendrovė įsipareigoja sumokėti 28 962 eurų sumą įvykus draudiminiam įvykiui. Tačiau itin svarbu ir tai, kad po įvykio praėjo beveik ketveri metai, ir kad draudimo bendrovė, su kuria civilinis atsakovas buvo sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį, būtų padengęs bent dalį žalos, duomenų taipogi nėra. Be to, kaip teisingai nurodė kaltinamojo gynėjas, AB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje net nėra įtraukta į civilinių atsakovų sąrašą. Todėl vertinti, kad civilinis ieškinys turi būti mažinamas draudimo liudijime nurodyta suma, pagrindo nėra. Be kita ko, pagrindo teigti, kad civiliniam atsakovui galimai tenkanti civilinių ieškinių suma yra tik 1 963,27 eurų, vėlgi nėra. Iš skundo turinio matyti, kad 28 962 eurų draudiminę sumą kaltinamojo gynėjas vertina tik A. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, iš esmės civilinių ieškinių atlyginimo naštą perkeldamas kitam kaltinamajam. Aukštesniojo teismo manymu, toks vertinimas apskritai nėra galimas, kadangi kol kas nėra aišku ar abu kaltinamieji bus pripažinti kaltais ir ar iš abiejų kaltinamųjų bus priteista prašoma turtinė ir neturtinė žala.

13. Taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Pagrindinis laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Netaikant šios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo. Šiuo atveju įstatymas aukščiau kaltinamojo interesų iškelia civilinio ieškovo teisę į jam nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis). Baudžiamojoje byloje galimybės užtikrinti civilinį ieškinį, netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamojo A. Š. bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, nėra.

14. Iš nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, o būtent, nurodyta, kad nutartis yra 2021 m. gegužės 11 d. Šią klaidą, t. y. klaidingai nurodytus metus, aukštesnysis teismas laiko rašymo apsirikimu, kuri skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia.

15. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad skundžiama Alytaus teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti arba keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.