Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-33-839/2024 pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovams R. P. ir G. P. dėl dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teisme 2024 m. sausio 24 d. gautas atsakovės G. P. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; bei dėl sunkios turtinės padėties atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimo.

5. Atsakovė G. P., šalindama teismo nustatytus trūkumus, 2024 m. sausio 31 d. pateikė prašymą leisti jai sumokėti už apeliacinio skundo padavimą 200 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėjimą atidedant trisdešimčiai kalendorinių dienų, o nuo likusios žyminio mokesčio sumos dalies atsakovę atleisti.

6. Nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki; atsakovė yra senatvės pensininkė, gauna nedidelę tik 637,67 Eur pensiją, kuri yra mažesnė negu minimali mėnesinė alga; niekur nedirba; gyvena ginčo bute, su vyru moka mokesčius, kas mėnesį apie 120 Eur; taip pat yra apdraudusi butą ir moka draudimo įmokas; iš savivaldybės jokių išmokų negauna; serga, gauna kompensaciją už vaistus, tačiau dalį vaistų perka pati. Pažymėjo, kad per atidėtą 30 kalendorinių dienų terminą atsakovė gaus pensiją ir galės sumokėti žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės G. P. apeliacinis skundas dėl 2024 m. sausio 2 d. teismo sprendimo, neištaisius apeliacinio skundo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo atidėti ir sustabdyti bylos nagrinėjimą

17. Byloje gautas atsakovo R. P. prašymas atidėti ir CPK 163 straipsnio bei 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdyti civilinės bylos Nr. e2S-203-940/2024 nagrinėjimą, kadangi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose pradėtas teisminis procesas dėl notaro išduotų vykdomųjų įrašų dėl vekselių panaikinimo. Atsakovo teigimu, kol minėta byla nebus išnagrinėta, tolesnis bylos Nr. e2S-203-940/2024 nagrinėjimas būtų neteisingas ir pažeistų atsakovo teisę į teisingą teismą ir teisminę gynybą.

18. CPK 162² straipsnio 1 dalis numato, jog teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šios apeliacijos dalyką, įvertinęs atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą argumentus, sprendžia, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo bylos nagrinėjimą atidėti dėl atsakovo nurodytų aplinkybių. Atsakovo prašyme nurodyti argumentai dėl atidėjimo niekaip nesusiję su nagrinėjamu atskirojo skundo priėmimo klausimu bei trūkumų šalinimo instituto taikymu. Pažymėtina, jog atsakovas prašyme bylos atidėjimo būtinybę grindžia inicijuotu nauju ginču dėl notaro išduotų vykdomųjų įrašų dėl vekselių panaikinimo, tačiau šioje byloje nagrinėjamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės G. P. apeliacinis skundas dėl 2024 m. sausio 2 d. teismo sprendimo, neištaisius apeliacinio skundo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išnagrinėjimas kitos civilinės bylos, dėl kurios atsakovas prašo atidėti šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą, neturi jokios įtakos klausimo dėl nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas apeliantės atskirąjį skundą laikė nepaduotu, neištaisius nustatytų trūkumų, išsprendimui. Taigi šiuo konkrečiu atveju kitos civilinės bylos nagrinėjimas nėra svarbi priežastis atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 162² straipsnis).

20. CPK skiriami privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.

21. CPK 163 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas privalomai sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai (1) nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; (2) teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; (3) kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.).

22. CPK 164 straipsnio 4 punktas įtvirtina fakultatyvų bylos sustabdymo pagrindą, pagal kurį teismas turi teisę sustabdyti bylą, jei tai, teismo vertinimu, būtina.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo prašymas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu negali būti tenkintas, nes neegzistuoja šioje teisės normoje nurodytos ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotos jos taikymo sąlygos. Kitų privalomų bylos sustabdymo pagrindų reglamentuotų CPK 163 straipsnyje bei aplinkybių, kurios lemtų būtinumą sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

24. Byloje nustatyta, kad atsakovė G. P. dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą, prašydama dėl sunkios materialinės padėties atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. už apeliacinį skundą sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį rašytinį įrodymą arba pateikti įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo (atleidimo nuo jo mokėjimo) būtinumą. Atsakovė, šalindama nustatytus trūkumus, teismui pateikė prašymą atidėti 200 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimą trisdešimčiai dienų, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies ją atleisti bei pateikė kvitus apie apmokėtus mokesčius UAB „Utenos butų ūkis“, Camelia vaistinės kvitą ir būsto draudimo liudijimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog dalis žyminio mokesčio yra sumokėta, taip pat duomenų, pagrindžiančių, kad ji kreipėsi į savivaldybę ir jai buvo atsisakyta suteikti prašomus duomenis, kad kreipėsi dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimo, nepateikė duomenų apie turimas sąskaitas ir turimų piniginių lėšų, indėlių ir pan. likutį atsakovės vardu bankuose ir sąskaitose, duomenų, kad atsakovė šiuo metu jokių socialinių pašalpų ar kitokių išmokų negauna, sprendė, kad atsakovė nepašalino 2024 m. sausio 25 d. nutartimi nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, todėl laikė jį nepaduotu ir grąžino atsakovei.

25. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad ji neprašė atleisti jos nuo žyminio mokesčio, tačiau prašė leisti sumokėti 200 Eur, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti. Apeliantės manymu, teismas, atmetę jos prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turėjo nustatyti naują terminą sumokėti visą žyminį mokestį, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

26. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018, 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-370/2024).

27. Asmeniui, siekiančiam būti atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-825-330/2023). Be to, CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostata numato galimybę tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostata, teikiant prašymą iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti sumokėta dalis žyminio mokesčio.

28. Sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio; antra, ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Pareiga pateikti įrodymus, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti (viso ar dalies) žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bei įrodymus, jog sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, sumokėti galimybę turės, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020, 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Taikant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar jo mokėjimo (viso, dalies) atidėjimo institutus turi būti įvertintas sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti ar kurią prašomą atidėti, proporcingumas.

29. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ji neprašė atleisti jos nuo žyminio mokesčio, tačiau prašė leisti sumokėti 200 Eur, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2024 m. sausio 31 d. pateikto prašymo turinį, neturi pagrindo sutikti su nurodytu apeliantės argumentu, kadangi minėtame prašyme, pateiktame šalinant apeliacinio skundo trūkumus, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas prašymas 200 Eur žyminio mokesčio dalį atidėti trisdešimčiai dienų, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti.

30. Byloje nustatyta, jog atsakovė, pagrįsdama savo sunkią turtinę padėtį, pateikė tik kvitus apie apmokėtus mokesčius UAB „Utenos butų ūkis“, Camelia vaistinės kvitą ir būsto draudimo liudijimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie duomenys nepagrindžia itin sunkios atsakovės materialinės padėties. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos turtinę padėtį, gaunamas išmokas, turimą kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir kt. duomenis, kurie pagrįstai leistų spręsti apie atsakovės sunkią turtinę padėtį. Be to, įvertintina ir tai, jog atsakovė turi sutuoktinį, su kuriuo, pačios atsakovės teigimu, kartu moka mokesčius, taigi visos išlaidos už komunalines paslaugas, draudimo įmokos ir kt. išlaidos yra mokamos iš abiejų sutuoktinių gaunamų lėšų. Pažymėtina ir tai, jog nors atsakovė nurodo negalinti sumokėti žyminio mokesčio dėl savo sunkios materialinės padėties, tačiau byloje nėra duomenų, jog ji kreipėsi į atitinkamą tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimo.

31. Be to, nors atsakovė, 2024 m. sausio 31 d. pateikusi prašymą atidėti 200 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą trisdešimčiai kalendorinių dienų, nurodė, kad per šį atidėtą terminą atsakovė gaus pensiją ir galės sumokėti žyminį mokestį, tačiau ir šio skundo nagrinėjimo metu, t. y. nuo prašymo praėjus daugiau kaip dvejiems mėnesiams, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi 200 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

32. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė nepagrindė savo sunkios materialinės padėties, neleidžiančios jai sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė nepašalino teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, t. y. už apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio arba nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo (atleidimo nuo jo mokėjimo) būtinumą.

33. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą ir atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės G. P. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.