Utenos apylinkės teismo sprendimas

atsakovui R. P., jo ir atsakovės G. P. atstovui advokatui A. K. (prisijungę nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-33-839/2024 pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovams R. P. ir G. P. dėl dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5. Ieškinys tenkintinas.

9. M. P. apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-506-755/2023 ir nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareikštas skirtingų asmenų (ieškovų), tačiau abiejose bylose įrodinėjamas dalykas sutampa –Dovanojimo sandorio negaliojimas grindžiamas actio Pauliana instituto pagrindais, iš esmės nurodant identiškus argumentus. Ieškovas M Keršys nedalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-506-755/2023, tačiau minėtoje byloje įsiteisėjęs teismo sprendimas, teismo nuomone, turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvaujantiems asmenims, nes priimtas pagal ieškinį dėl to paties materialiojo teisinio santykio tarp atsakovų nebuvimo pripažinimo – Dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (žr. Lietuvos A. T. 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). A. P. institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas, todėl atmestini argumentai, kad byla turėtų būti nutraukta, nes priimtas kitas teismo sprendimas dėl ginčijamo sandorio.

10. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punkte įtvirtintą taisyklę, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

12. Kadangi actio Pauliana instituto taikymas, susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Taigi, nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana taikymo sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (LAT 2023-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023). Teismai, taikydami actio Pauliana institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą.

13. Ieškovas turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą, o esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga kyla atsakovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, ieškovas pagrindė ir įrodė visas actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas.

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo.

15. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovui 2022-07-04 suteikė dvi atskiras 6 000 EUR ir 60 000 EUR paskolas, kurių gavimą atsakovas patvirtino 2022-07-04 išduodamas du neprotestuotinus paprastuosius vekselius. Paskolas atsakovas įsipareigojo grąžinti 2022-08-31. Ginčo sandorio sudarymo metu iš Atsakovo ieškovo naudai pagal 2022-10-03 notaro išduotus vykdomuosius įrašus, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus dėl per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtų vekselio sumų - buvo išieškoma 54 285,81 EUR ir 6 037,46 EUR dydžio skolos sumos bei 5 proc. metinės palūkanos. Nors atsakovas teigia, kad dalis skolos (6000 EUR) iš jo reikalaujama nepagrįstai, tačiau objektyvių, tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė, duomenų, kad dalis skolos būtų ginčijama teisminiuose procesuose taip pat nėra.

16. Teismas , įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijamo sandorio metu ieškovas turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, taigi ir teisę ginčyti jos teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl šiuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta.

17. Dar viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – tai sąlyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos skolininko kreditoriaus teisės. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tais atvejais, kai, sudarius actio Pauliana pagrindu ginčijamą sutartį, nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės (LAT 2023-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).

18. Į bylą pateikti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovas savo skolinių įsipareigojimų ieškovui gera valia nevykdo, turima skola didėja, nes yra skaičiuojamos palūkanos. Skolininkas Lietuvos Respublikoje negyvena, duomenų apie jo gaunamas pajamas šioje šalyje nėra pateikta, registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, jo vardu registruotai transporto priemonei taikomas areštas, tačiau areštuota transporto priemonė pagaminta daugiau nei prieš 18 metų, jos būklė nėra žinoma, todėl abejotina ar jos vertė gali būti pakankama ženkliam skolos išieškojimui. Taigi, Lietuvos Respublikoje atsakovo vardu registruoto turto, iš kurio ieškovo reikalavimas gali būti pilna ar didesne apimtimi patenkintas, nėra.

19. Nors atsakovas tvirtina, jog užsienyje turi vertingo nekilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, gauna užsienyje tam tikras kintančias pajamas, tačiau tai nereiškia, jog atsakovo turtinė padėtis po sandorio sudarymo liko tokia pati ar netgi pakilus turto kainoms Austrijoje pagerėjo.

20. Byloje nėra duomenų, kad po vykdomųjų įrašų išdavimo, skolos pagrįstumas būtų ginčijamas, o atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų įsiskolinimui sumažinti. Pagal atsakovo teiktus paaiškinimus jam priklausantis turtas Austrijoje įkeistas, turi kitokių apribojimų, tačiau ribojimų turinys bei reikalavimo teisių, kurių atžvilgiu turtas įkeistas, dydis nėra atskleidžiami (2023-11-07 11:04:04). Be to, pagal atsakovo pateiktus duomenis iš Austrijos Respublikos Žemės/nekilnojamojo turto registro jam priklauso ½ dalis žemės sklypo, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad jo turimo turto užsienyje vertė 650 250 EUR - 675 000 EUR, nes ši vertė nurodoma visam sklypui, o atsakovui kaip minėta priklauso tik ½ dalis. Iš sutarčių dėl turto pardavimo matyti, kad turto vertė nustatyta pardavėjų ir tarpininko nuožiūra. Ar nustatyta kaina objektyviai pagrįsta, jog galima būtų tikėtis sandorio dėl turto pardavimo sudarymo, iš esmės nėra žinoma. Abejones dėl atsakovo užsienyje turimo nekilnojamojo turto vertęs kelia ir tai, kad su tarpininkais sudarytos sutartys dėl turto pardavimo galiojo gan trumpą terminą (viena iš jų du mėnesius iki 2022-12-31), sklypas nebuvo parduotas ir atsakovo teigimu, jis kol kas nutarė jo neparduoti. Be to, atsakovo pateiktų dokumentų vertimai yra tik daliniai, kas neleidžia įvertinti viso susitarimo sąlygų ir papildomai juose nurodytos informacijos. Objektyvių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas iš jo vykdomos prekybos nėra pateikta, todėl atsakovui teigiant, jog jis gauna pajamas, tačiau realiai iš bylos duomenų matant, jog įsiskolinimas nemažėja, labiau tikėtina, su kreditoriumi nebus visiškai atsiskaityta, nes po priverstinio skolos išieškojimo pradėjimo iki šiol nebuvo padengta nei dalis išieškomo įsiskolinimo.

21. Reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad atsakovo teigimu, jis atsiskaitinėjo su mama, mamai irgi skolingas buvo ir atsiskaitė pilnai savo skolas (2023-11-07 11:04:04), kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas teikia pirmenybę kitiems kreditoriams, kurie artimai su juo susiję arba tik imituoja, jog atsiskaitinėja su kitais kreditoriais, nes atsakovo skolą savo motinai patvirtina tik žodiniai teiginiai, o kitokių įrodymų nėra pateikta.

22. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-506-755/2023 nustatyta (72 p.): „Iš atsakovo VMI 2022-11-28 pateiktos Fizinio asmens anketos matyti, jog jis deklaravo, jog 2022 metais iš individualios veiklos gavęs bent 126 tūkst. Eur pajamų. Kur ir kaip naudojo šias lėšas atsakovas , nors kolegija siūlė pateikti papildomą reikšmingą informaciją, neatskleidė. Iš Austrijos mokesčių administratoriaus pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas Austrijos bankuose turi bent 5 sąskaitas, bet lėšų šios sąskaitose nėra. Atsakovas anketoje nurodė turįs tik 200 Eur grynaisiais. Nors siūlomame mokėjimo grafike jis nurodė, jog 2022 m. lapkritį sumokės 2 000 Eur, gruodį - 1 500 Eur ir t.t.( bylos dokumentai DOK-14116,11358, 6291), bet iš kokių realių šaltinių tai ketinta daryti, jeigu reikšmingesnė skolos dalis nesumokama nuo 2020 metų, neatskleidžiama.“.

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo metu atsakovo įsiskolinimai didėja ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems kreditoriams. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 19 d. sprendime (71 p.) nustatyta: „Sprendžiant dėl to ar po turto perleidimo kreditorius teisės į įsiskolinimo susigrąžinimą pasikeitė, atsižvelgiama ir į tai, jog nuo 2023 m. kovo, kai buvo inicijuotas išieškojimas užsienyje, iki šiol lėšų neišieškota. Atsakovo R. P. įsiskolinimas biudžetui padidėjo iki 54 087,92 Eur, t.y. beveik 30 000 Eur. Nėra duomenų, jog šios skolos pagrįstumas būtų ginčijamas ,o atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų įsiskolinimui sumažinti. Tarp atsakovo ir VMI buvo sudarytos trys Mokėjimo paskolos sutartys dėl skolos mokėjimų išdėstymo , paskutinės termino pabaiga 2022-12-25 , bet sutartys neįvykdytos ( mokėjimų atsakovas neatliko).“.

24. Iš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023-11-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5616-1005/2023 matyti, kad iš atsakovo užsienio bendrovės naudai priteista 42 433,73 EUR skola, 220,80 EUR palūkanos ir 10 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Sprendimas įsiteisėjęs, šiuo metu byloje sprendžiama tik dėl atsakovo pateikto atskirojo skundo.

25. Tokie duomenys leidžia spręsti, jog atsakovo realus mokumas sumažėjo. Išieškojimas nerezultatyvus; atsakovo skola didėja ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems kreditoriams bei išaiškėja dar kitų atsakovo kreditorių; pajamų gavimas deklaruojamas, tačiau turimos skolos nemažėja; informacija apie kitus įsiskolinimus, turimo turto likvidumą užsienyje neteikiama (2023-11-07 11:04:04); turėtas turtas Lietuvos Respublikoje neatlygintinai perleistas; turimas Austrijos Respublikoje turtas nebepardavinėjamas, taigi tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovui neatlygintinai perleidus Lietuvoje turėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovo galimybės gauti įsiskolinimo sugrąžinimą sumažėjo, nes galima tik prielaida, kad ieškojimas iš ieškovo turimo turto Austrijos Respublikoje, atsižvelgiant į galimus išieškojimo kaštus, bus efektyvus ir sėkmingas, todėl atsakovo sudarytas neatlygintinis turto perleidimo sandoris pažeidė ieškovo teises. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 19 d. sprendime (73, 74 p.) taip pat konstatuota, jog išieškojimo sėkmingumas Austrijos Respublikoje tėra hipotetinis.

Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorį ir atsakovų sąžiningumo.

26. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju, atsakovai yra sūnus ir motina, taigi atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas. Pareiga paneigti nesąžiningumo prezumpciją tenka atsakovams, tačiau teismo nuomone, atsakovai nepaneigė jų nesąžiningumo ((duomenys neskelbtini) str.). Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas turėjo teisinę prievolę sudaryti sandorį ar tokia prievolė jam kilo dėl kitų susidėjusių faktinių aplinkybių.

27. Atsakovų teiginiai, jog ne R. P., o jo motina G. P. su sutuoktiniu buvo (yra) „tikrieji“ buto savininkai, nėra pagrįsti ir įrodyti. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 19 d. sprendime (77 p.) konstatuota „Kolegijos vertinimu, toks teiginys įrodymais nepagrįstas ir deklaratyvus. Pirma, buto privatizavimo metu galiojęs (iki 2001-01-01) Butų privatizavimo įstatymas leido teisę naudotis butu turintiems asmenims susitarti kas bus buvo savininku (5 straipsnis) . Atsakovė pateikė 1991-11-06 sutikimo kopiją iš kurios turinio matyti, jog buvo susitarta, kad butą pirks (taigi, taps savininku) R. P.. Dėl kokių priežasčių tuo metu teisę naudotis butu turėję asmenys taip susitarė neturi teisinės reikšmės. Nei susitarimas, nei jį realizavusi buto pirkimo-pardavimo sutartis nepakeisti. Kas ir kokiomis lėšomis mokėjo už butą, kas po buto privatizavimo juo naudojosi, jį išlaikė ir pan., nuosavybės teisių apimčiai teisiškai nereikšminga , nes butu naudotis teisę turintys asmenys juo ir toliau gali naudotis kitais ( ne nuosavybės) teisiniais pagrindais ( 12 straipsnis) . Antra, atsakovė pateikė teismui 2022-11-23 Skolos grąžinimo sutartį, pasak kurios už R. P. skolas ( virš 81 tūkst. Eur) pagal jo ir G. P. 2013 metų sutartį už 2013-15 metų laikotarpį jis dovanos G. P. ginčo butą. Toks susitarimas leidžia daryti išvadą, jog „tikruoju“ buto savininku pačių atsakovų vertinimu buvo (yra) būtent R. P., o ne kitas asmuo (-menys), nes už jo paties neva egzistuojančią prievolę ir atsiskaitoma, o ne neatlyginimai grąžinama G. P. tai, kas jai, kaip atsakovai teigia, ir taip „priklauso“ po buto privatizavimo 1991 metais.“

28. Nagrinėjamu atveju duomenų, leidžiančių manyti kitaip nei nustatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime, nėra pateikta. Atsakovų argumentai iš esmės yra analogiški išsakytiems Panevėžio apygardos teismo jau išnagrinėtoje byloje ir jie yra įvertinti bei dėl jų pasisakyta, todėl argumentai dėl buto privatizavimo iš esmės yra tik bandymas sau palankia linkme interpretuoti faktines aplinkybes, tačiau nepatvirtina atsakovų sąžiningumo ir prievolės sudaryti Dovanojimo sandorį. Tokią išvadą leidžia daryti aplinkybė, jog Dovanojimo sutartį atsakovai sudarė praėjus keliems dešimtmečiams po to, kai butas buvo privatizuotas 1991-12-13, ir būtent tuo laiku, kai iš atsakovo pradėti priverstiniai skolų išieškojimai.

30. Byloje pateiktais duomenimis galima konstatuoti, jog Dovanojimo sutarties sudarymą iš esmės lėmė ieškovo pradėtas įsiskolinimo išieškojimas. Nors atsakovo teigimu, jis apie išieškojimą sužinojo vėliau nei buvo sudarytas sandoris, tačiau jo teikiami paaiškinimai nėra nuoseklūs ir negali būti laikomi patikimais. Atsakovas teigė, jog į Lietuvą nebuvo grįžęs iki 2022 m. gruodžio mėn. ir nepasiėmė jokių laiškų bei jo niekas neinformavo apie pradėtą skolos išieškojimą, tačiau vėliau paaiškino, kad buvo grįžęs 2022 m. rudenį, taip pat buvo grįžęs ginčijamo Dovanojimo sandorio sudarymui, taigi nėra pagrindo manyti, jog grįžęs į Lietuvą atsakovas nepasiėmė jam siųstos korespondencijos. Be to, atsakovas nurodė, jog ne kartą skambino antstolei, vykdančiai išieškojimą, ir tikslinosi informaciją (2023-11-07 10:43:33, 10:58:03). Taigi tokie duomenys leidžia konstatuoti, jog atsakovas suprato ir žinojo apie pradėtą išieškojimą tuo pačiu ir tai, kad perleidus turtą, ieškovas neturės jokių realių galimybių įgyvendinti savo reikalavimo teisę.

Kitų actio Pauliana taikymo sąlygų.

31. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir ginčo dėl to nėra. Perleistas butas buvo vienintelis likvidus Atsakovo turtas, todėl būtent iš jo gali būti patenkinti Ieškovo reikalavimai, nes atsakovas neturi jokio kito adekvataus turto (pakankamos vertės, neįkeisto, neapsunkinto kitomis prievolėmis, kitų asmenų teisėmis ir pan.) į kurį galima nukreipti išieškojimą.

Dėl restitucijos taikymo.

32. Tais atvejais, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, paprastai taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra kliūčių taikyti restituciją natūra ir grąžinti šalis iki sutarties sudarymo buvusią padėtį – grąžinti R. P. nekilnojamąjį turtą – butą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų.

33. Pagal CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju, ieškinį patenkinus bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovai.

34. Ieškovas sumokėjo 915 EUR žyminio mokesčio, turėjo 4285,77 EUR išlaidų advokato pagalbai. Pateiktų sąskaitų, mokėjimo dokumentų duomenimis ieškovo atstovavimo išlaidos patirtos už ieškinio, dubliko, kitų procesinių dokumentų surašymą, atstovavimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, konsultavimą, t. y. iš esmės už veiksmus, kurie buvo reikalingi bylos nagrinėjimui, atstovas atstovavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 3 val. Pagal pateiktus dokumentus ieškovo išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8,.3., 8.16., 8.18., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2022 m. III ketvirčio iki 2022 m. IV ketvirčio pakilo nuo 1799 EUR iki 1900,30 EUR, o suapvalinus maksimalus užmokestis už ieškinį – virš 4300 EUR, už dubliką – virš 2400 EUR, už atstovavimo, pasirengimo valandą – virš 173 EUR (CPK 93 str. 1 d.). Taigi iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteisiama 5200,77 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovo R. P. 2600,39 EUR ir iš atsakovės G. P. 2600,38 EUR.

35. Byloje susidarė 9,24 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lygiomis dalimis kiekvienam atsakovui tenkanti šių išlaidų suma nesudaro minimalios (5,00 EUR) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas , remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

P. R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2022-11-24 sudarytą dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovas R. P. atsakovei G. P. perleido butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją natūra – grąžinti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – butą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2600,39 EUR ir iš atsakovės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2600,38 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.