Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 40 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat iš A. J. konfiskuotas L. J. vardu registruotas automobilis „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bausmę atlikęs (2025 m. lapkričio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje;

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį – galutine 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. ir L. J., veikdami kartu, mušdami ir kitaip smurtaudami sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – L. J. sūnui, o būtent: 2025 m. sausio 22 d., apie 23.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, A. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka suėmė savo sutuoktinės L. J. nepilnamečiam sūnui M. B. už plaukų ir tampė, L. J. sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam M. B. į kairį skruostą, po ko nukentėjusiajam nugriuvus, A. J. kartu su L. J. rankomis sudavė nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno sritis, spyrė jam į sėdmenis, tuo nukentėjusiajam sukeldami fizinį skausmą ir padarydami odos nubrozdinimus kairio užausio srityje ir veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu kairiame skruoste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. J. ir L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) g. M. B. yra jo posūnis, M. B. 16 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini), pabaigė 11 klasę, jo (A. J.) santykiai su posūniu buvo tvarkingi, augino jį 10 metų, jie visada draugaudavo, padėdavo šiam mokykloje, nes buvo problemos. Šis įvykis buvo vakare, sausio mėnesį, neprisimena, kokia buvo savaitės diena. Jis (A. J.) nematė, kas įvyko, nedalyvavo tose grumtynėse, tuo metu buvo virtuvėje. Jis tik išgirdo grumtynes ir atbėgo išskirti L. J. ir M. B., pamatė, kad L. J. laiko M. B.. Jie buvo susikabinę, vienas kitą laikė už pečių veidu į veidą, abu vienas ant kito šaukė, žodžių jis (A. J.) negirdėjo, jam svarbiausia buvo juos išskirti. Jis norėjo juos atskirti, nes matė, kad M. B. rėkė, jautė grėsmę abiem, nes M. B. aukštesnis už mamą, norėjo juos atskirti, kad nepradėtų mušti vienas kito. Apie tai, kad M. B. gali suduoti, sprendė iš to, kad jis anksčiau lankė kovos menų sportą Graplingą, tai yra grumtynės su užlaužimais ir džiu-džitsu. Dėl to, kaip išskyrė juos, tai L. J. paėmė už pečių ir nutempė į virtuvę, o M. B. pasodino ant lovos, kad šis nusiramintų, bet tikrai nekėlė rankos prieš M. B.. Abejoja, kad galėjo jį sužaloti, griebė M. B. už pečių, už marškinėlių, ir pasodino.

Gali būti, kad jis (A. J.) yra apkalbėtas. Jam (A. J.) atrodo, kad M. B. užpyko, kad jie atėmė jo telefoną. Prieš įvykį buvo konfliktas, L. J. jam pasakė, kad M. B. visą dieną miegojo, neišvedė šuns, M. B. atrodė baltai ir įtartinai, todėl L. J. jį paprasčiausiai pabandė pakratyti, tai yra viskas, ką jis (A. J.) žino, jis nematė smūgių. Tą dieną iki įvykio jis M. B. nematė, jie su L. J. po darbo buvo pas draugus, po to grįžo, jis (A. J.) L. J. paėmė išėjusią į kiemą, M. B. buvo namie. Apie tai, kad M. B. neišvedė šuns, sužinojo iš sutuoktinės, kai juos išskyrė, tada M. B. nuėjo šunį išvesti. Tai, kad M. B. pramiegojo visą dieną, taip pat žino iš L. J. pasakojimo. Iki įvykio su M. B. buvo problemos ir konfliktai, kurie vykdavo dėl namų ruošos ir dėl to, kad jis ne visada laiku grįždavo namo, buvo šaukta ant jo, jie imdavosi priemonių, uždrausdavo eiti į lauką arba turėti telefoną, tai M. B. nepatiko, bet nebuvo smurtaujama. Anksčiau nebuvo to, kad M. B. skųstųsi tarnyboms. Jis (A. J.) nežino, dėl ko viskas vyksta, gal M. B. užpyko ant savo mamos ir jį (A. J.) „prikabino“. Po įvykio jis su M. B. nebendrauja net telefonu. Kiek žino, šis gyvena pas savo tėvą, o gal pas brolio sugyventinį. Nežino, kokie M. B. santykiai su tėvu. Nežino, kaip jis pabaigė mokyklą.

Su civiliniu ieškiniu jis nesutinka. Apie tai, kad vaikui padaryti sužalojimai, skaitė byloje, sužalojimai buvo tik veido srityje, gal L. J. netyčia užkabino, jis (A. J.) nematė tos situacijos, o paskui žmona jos nepasakojo, gal žmona galėjo netyčia M. B. užgauti. Iki įvykio pas draugus jis ir L. J. vartojo alkoholį, bet nedaug, jis (A. J.) išgėrė gal porą bokalų alaus, o L. J. – vieną bokalą alaus. Bute yra trys kambariai, konfliktas įvyko koridoriuje tarp visų kambarių, t.y. tarp vaikų kambario, svetainės ir virtuvės, jis M. B. iš ten ištempė į svetainę ir pasodino ant lovos. Jis (A. J.) pirmiausia atstūmė L. J., M. B. pasodino svetainėje ir L. J. nuvedė į virtuvę kalbėtis. Bute gyveno jis, L. J., M. B. ir dvi mažametės dukros. Įvykio metu vaikai buvo savo kambaryje, iš jo išėję nebuvo.

Kaltinamoji L. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad, jei neklysta, dieną prieš įvykį jos sūnus M. B. pasiprašė nakvoti pas draugą visai kitame miesto gale, nors iš ryto reikėjo į mokyklą, tačiau ji jam leido. Kur sūnus iš tikrųjų buvo ir ką veikė, ji nežino, per programėles sūnus neleidžia, kad ji matytų, todėl ji tik iš jo pasakymų galėjo žinoti, kur jis buvo, pas juos viskas remiasi į pasitikėjimą vienas kitu. Ji turėjo to draugo močiutės telefoną, M. B. ten yra buvęs seniau, yra nakvojęs, dėl to ji pasitikėjo, bet kur jis iš tikro buvo, ji nežino. Kai ji 6 val. ryto išvažiavo į darbą, jo dar nebuvo. Kiek ji žino, M. B. išvedė šunį ir išėjo į mokyklą, tai jai sakė dukros. Tačiau, kai ji grįžo namo prieš 16 val., M. B. miegojo svetainėje. Ji jį pajudino ir paklausė, ar jis visą naktį nemiegojo. M. B. atsakė, kad miegojo. Jai buvo labai keistas jo bendravimas, reakcija ir išvaizda, jis buvo išbalęs, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę, jai atrodė, kad jis pavartojęs narkotikų. Jis toliau miegojo. Ji tvarkėsi ir pasakė jam, kad jis eitų į savo kambarį, nes jis jai trukdė. M. B. taip ir pramiegojo iki 23 val. Per visą tą laiką jis gal porą kartų ėjo į tualetą ir atsigerti, daugiau nieko, nei valgė, nei bendravo. Visą laiką jis buvo kaip apdujęs, visiškai nesavas ir neadekvatus. Vakare ji išvažiavo ir grįžo su vyru, o jis vis dar miegojo. Ji klausė dukrų, ar M. B. išvedė šunį, jos jai pasakė, kad neišvedė, tada ji supyko. Ji nuėjo į kambarį ir pradėjo jį žadinti, o jis jai sakė „mama, nelįsk, aš miegu“. Ji jį pakėlė už pečių, o jis į ją žiūrėjo kaip „zombis“, net nežino, kaip paaiškinti. Ji jį patampė už plaukų, dėl to ir buvo įdrėskimas. M. B. atsistojo ir išėjo iš savo kambario, ir jo klausė, ką jis vartojo ir kodėl neišvedė šuns. Jis jai atsakė „aš nieko“ ir pradėjo rankomis skeryčiotis, ji jam trinktelėjo. Kai ji jį ištempė iš kambario, M. B. pradėjo prieš ją kelti rankas, mosikuotis, ji išsigando, kad jai gali kilti pavojus, kad jis gali pradėti ją mušti, nes jis už ją aukštesnis ir stipresnis, tokios būklės ji nežinojo, ko iš jo tikėtis, tada ji jam trenkė. M. B. jau buvo išėjęs iš savo kambario, ten nėra durų, jie buvo tarpduryje ir ten ji jį pakratė, kad jis atsigautų. Jie stovėjo veidu vienas į kitą. Tuomet atbėgo vyras, nes ji šaukė ant M. B. ir buvo supykusi, vyras ją atstūmė, liepė jai eiti į virtuvę, M. B. pasodino ant sofos, tuomet, atėjęs pas ją, pasakė „raminkis“. Ji iš esmės pripažįsta, kad atliko tam tikrus veiksmus. Ji suėmė M. B. už plaukų ir patampė jį už galvos, kad jis truputį atsigautų. Dėl suduoto smūgio į kairį skruostą ji neatsimena, ar sudavė kumščiu, ar delnu, bet tikrai dešine ranka sudavė į kairį skruostą. M. B. nebuvo nugriuvęs ir ji jam į sėdmenis nespyrė. Ji pripažįsta, kad jį tempė už plaukų, ištempė iš kambario ir sudavė vieną kartą į veidą. Jos vyras ją atitraukė ir pastūmė, pasakė jai eiti į virtuvę, o sūnų paėmė už pečių ir pasodino ant lovos svetainėje. Ji nematė, kokius veiksmus atliko jos vyras, kuomet ji buvo virtuvėje, bet jokių veiksmų nebuvo, vyras M. B. pasakė „vesk šunį“ ir atėjo pas ją, tai užtruko 30 sekundžių, tuomet vyras atėjo pas ją į virtuvę. Atstumas nuo koridoriuko, kur viskas vyko, iki virtuvės yra apie 4 metrai, ji pati matė, kaip A. J. nuvedė sūnų į svetainę ir pasodino. M. B. pasėdėjo kelias minutes, po to išvedė šunį. Kiti vaikai konflikto nematė, mergaitės ruošėsi miegoti, bet šviesa dar degė. Be jų daugiau nieko namie nebuvo.

Anksčiau jie taip konfliktų nespręsdavo, juos spręsdavo kalbėjimo būdu, ribodavo M. B. išėjimą į lauką ,kompiuterį. Namuose visi turėjo savo pareigas, buvo taisyklės ir grafikai, šiuo atveju buvo M. B. diena išvesti šunį. Jai dukros pasakė, kad jis šuns neišvedė, dėl to ji supyko, nes buvo pavargusi po darbo ir jai jo veidas, elgesys, išvaizda pasirodė neadekvatūs. Po susistumdymo ji skambino greitajai, kol M. B. buvo su šuniu lauke, tačiau medikai atsisakė važiuoti, kadangi nebuvo pavojingų požymių, jis nevėmė, putos iš burnos nekrito. Medikus ji kvietė, nes pagal požymius matė, kad M. B. yra neadekvatus, nerišliai kalba, jo vyzdžiai išsiplėtę, oda išbalusi ir jis visą dieną miegojo, dėl to ji išsigando. Iki konflikto ji neskambino greitajai, nes buvo išvažiavusi porai valandų, apie sūnaus neadekvatų stovį tuo metu nepagalvojo. Po to sūnų išsiuntė į lauką su šuniu, nes tokios yra jo pareigos, jas reikia atlikti, ji galvojo, kad gal jis prasivaikščios ir grynas oras jam padės, o ji tuo metu skambino medikams. Po įvykio iš M. B. buvo atimtas telefonas ir kompiuteris, jis prašė atiduoti, o ji griežtai pasakė, kad parai laiko ne, jokių draugų, jokio lauko, jokio telefono. Ryte, dar jai prieš išvykstant į darbą, M. B. prašė telefono, bet ji griežtai pasakė, kad neduos ir jis į mokyklą išėjo be telefono. Už ką jam buvo skirta bausmė, ji tiksliai neprisimena, kaip jam pasakė, bet dabar gali pasakyti, kad bausmė buvo už tai, kad jis melavo, ji nežinojo, kur jis buvo, taip pat už tai, kad neatliko savo pareigų, neišvedė šuns. Nuo to laiko M. B. gyvena pas savo biologinį tėvą, jai vaikų teisės uždraudė skambinti, rašyti ir bendrauti. Ji nori su juo bendrauti, bet negali. Jos klausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, ar jie M. B. atsiprašė, bet jie negali atsiprašyti, nes jiems uždrausta bendrauti. Ji jaučiasi blogai, jai pakriko sveikata, ypač nervai, ji lankėsi pas psichologą, tačiau dėl to, ką padarė ji nesijaučia visiškai kalta, nes M. B. pasielgė labai negražiai, ji norėjo, kad jos vaikas nusileistų ant žemės ir atsigautų, nes jis buvo kažkuo apsvaigęs. Ji žino, kaip atrodo narkotikus vartojantis žmogus, yra mačiusi visokių žmonių, žino tokių, kurie vartoja, ji tik nesuprato, ką M. B. vartojo, nes dabar yra daug narkotikų. Įvykio metu ji nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio, alkoholis neturėjo įtakos jos veiksmams. Ji dalyvavo, kuomet vaikas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

Patėvio santykiai su M. B. kaip tėvo ir sūnaus, patėvis jį 10 metų augino, o tikras tėvas pasirodo retai, jam nerūpi, nes jis turi savo šeimą. Jos pačios santykiai su buvusiu vyru yra tik klausimais dėl vaikų, ar važiuos į kaimą, ar ne. Jos buvusio vyro brolis R. B. yra M. B. krikšto tėvas, o J. S. yra R. B. sugyventinis, jie yra pora. Ji iš tikro nežino, ar M. B. dabar gyvena pas tėvą, ar pas minėtus asmenis. J. S. daug dėmesio skiria M. B., mokėjo už treniruotes, perka brangius daiktus, tai įtartina, net krikšto tėvas tiek dėmesio neskiria. J. S. M. B. daro labai didelę įtaką. Ji mano, kad jos sūnus yra nuteikinėjamas prieš ją, o jos sutuoktinis buvo apkalbėtas. Po skyrybų nei su jos buvusiu vyru A. B., nei su R. B., nei su šio sugyventiniu nebuvo geri santykiai, tie asmenys tiesiog nemėgsta jos su A. J.. A. B. moka 300 Eur alimentus dviem vaikams ir jam tai yra per daug, jų visi veiksmai yra dėl pinigų, kad jis (A. B.) iš jos gautų, o ne jai mokėtų, ar kad jam reikėtų mažiau mokėti alimentų. Todėl jie siekia iš jos paimti vaikus. Ji su A. B. turi du bendrus vaikus, nežino, kaip dukra, bet ji jau dabar su jais „kapojasi“ ir nenori bendrauti. M. B. prieš ją yra nuteiktas J. S. ir R. B., A. B. tai nerūpi.

Su civiliniu ieškiniu ji nesutinka.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nepilnamečio nukentėjusiojo M. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad nori pakalbėti apie savo šeimą, atsakys į klausimus. Praeitą mėnesį buvo įvykis, kad jį sumušė mama ir patėvis. Sausio 12 d., jeigu gerai pamena. Namie tai įvyko, buvo vakaras. Jis pusė dienos miegojo, atsikėlė dėl to, kad buvo daužoma per jo kambario sieną, jam atidarius duris, pradėjo abu – ir mama, ir patėvis šaukti, kad jis nieko nepadarė – nesusitvarkė, šuns neišvedė. Kadangi jis tik atsikėlė, nelabai suprato, kas atsitiko, jie jį ištempė už plaukų, išvadino narkomanu. Jį ištempė patėvis ranka. Jis (M. B.) buvo nulipęs nuo lovos. Tuo metu jis nesuprato išvis, kas vyksta, nes jis ką tik atsikėlė. Tai, kad šaukė ant jo, jis galvojo, kas čia vyksta ir kodėl tai vyksta. Po to, kai sumušė, bandė iškviesti greitąją, kad patikrintų, ko jis prisivartojęs. Pasakė, kad jokių simptomų nėra, nesiųs brigados. Tada mama supyko, susipyko su patėviu. Porą kartų jis (M. B.) gavo per žandikaulį. Kumščiu per žandą mama sudavė. Jautė skausmą, skaudėjo keturias dienas. Po to bandė trauktis, tada užsipuolė jie, tada ant žemės jį mušė ir mama, ir patėvis. Gavo pora spyrių per užpakalį, ir šiaip daužė per šonus, per krūtinę. Abu kartu užsipuolė, ką padarė konkrečiai mama, ką patėvis, jis neprisimins. Prisimena vieną konkretų smūgį. Jis pradėjo trauktis, atsisėdo ant sofos, jie pradėjo ant jo pulti, jis nukrito ant žemės, o toliau kas mušė ir kaip, jis jau nepasakys. Smūgis per žandą buvo, kai jis prie sienos stovėjo, jį sudavė mama. Žandas po to smūgio pirmą vakarą buvo raudonas ir akis raudona. Sekančią dieną nieko nebuvo, kai važinėjo po visas ligonines, o dar sekančią dieną ryškėjo didelė mėlynė skruostikaulyje. Buvo pora guzų ant galvos, ant kūno mėlynių neliko, nes nelabai jam mėlynės lieka. Jam tiesiog po spyrių skaudėjo porą savaičių. Ligoninėje rodė, kas jam atsitiko, jam švietė galvą, žandikaulį, šonkaulius. Kadangi jam tą vakarą atėmė viską, su kuo jis galėtų susisiekti, tai sekančią dieną jis nuėjo pas merginą ir iš ten susisiekė su dėde, dėdė pranešė mokyklai, tada jis pasiskundė socialinei pedagogei ir auklėtojai. Su mama ir patėviu nebendrauja dabar, su tėčiu puikiai sutaria. Suprato, kad spyrė, nes pajautė sunkų smūgį per užpakalį, ko ranka nepadarysi. Spyrio jis asmeniškai nematė, nes buvo užsidengęs galvą, nes norėjo, kad jeigu sekančia dieną eis į mokyklą, kad neliktų mėlynių, tai dengėsi labiausiai veidą. Vienas spyris buvo. Kai gulėjo, gavo smūgius per šonkaulius, nugarą, krūtinę, galvą. Tai darė rankomis, neskaičiavo, kiek kartų. Abu kartu smūgius atliko. Neskaičiavo, kiek smūgių buvo rankomis, neįsivaizduoja. Po to įvykio turėjo likti miegoti namie pas mamą. U. K. mergina, pas kurią nuėjo kitą dieną po įvykio. Kai nuėjo pas merginą, paskambino dėdei. Vieną kartą vasarą buvo toks įvykis anksčiau, bet jau tiksliai nepapasakos, nebepamena. Mama ir patėvis jo neatsiprašė po įvykio, jie nesijaučia kalti. Neapykantą jaučia patėviui ir mamai, pyktį. Kai mušė, nepamena, ar sakė ką. Kai šaukė, sakė, kodėl jis miega vidury dienos, nors tai buvo vienuolikta valanda vakaro. Nepamena, ką sakė, seniai buvo ir ne žodžių jis tuo metu klausėsi. Jie turėjo užsirašyti pas psichologą, bet neužrašė. Soc. darbuotoja buvo atvykusi ir sakė, kad būtų gerai jam užsirašyti pas psichologą, nuo to laiko ir ieškojo. Mama ir patėvis buvo išgėrę. Kai jie atėjo, jam nuo jų smirdėjo. Pas mamą namuose yra viena kraujo sesė ir viena ne. Mama ir patėvis su sesėmis elgiasi normaliai, nesipyksta. Iki įvykio nuo 16-17 valandos miegojo, iki miego išvedė šunį, pavalgė ir miegojo (1 t., b. l. 37-40).

Liudytojas A. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad L. J. yra jo buvusi sutuoktinė. Apie įvykį jis žino tik iš to, ką jam pasakojo M. B., kad jis nenakvojo namie, visą naktį prasėdėjo su draugu, buvo nemiegojęs, todėl grįžo namo ir užmigo. Tada parėjo jo (M. B.) mama ir jį užpuolė, M. B. sakė, kad kartu su sutuoktiniu. M. B. sakė, kad jį ištempė už plaukų iš lovos, paspardė ir iš kumščio trenkė į veidą, trenkė mama, o A. J., anot M. B., jį gulintį spardė su kojomis. Po įvykio M. B. jam (A. B.) atvežė vaikų teisės, šis dabar gyvena su juo. M. B. po įvykio buvo nuvežtas atlikti abdukciją ir tada atvežtas jam (A. B.), M. B. jam sakė, kad tai jau ne pirmas kartas. Jis (A. B.) tikėjo sūnumi, nes po dienos ar dviejų ant jo veido išryškėjo mėlynės, jos buvo ant dešinės veido pusės, tiksliai nepamena, kur. Jis nemano, kad berniukas galėjo būti sumuštas kažkur kitur, tikėjo juo, nes žino, kad jo buvusi sutuoktinė ganėtinai ūmaus būdo. A. J. jis asmeniškai nepažįsta, tikėjo vaiku. M. B. buvo išsigandęs, bijojo važiuoti pasiimti daiktų iš namų, nenorėjo matyti mamos, kitą dieną išėjo į mokyklą. Tai, kad M. B. pasipasakojo mokykloje, buvo jo sprendimas, išėjęs į mokyklą, jis nuėjo pas draugę, paskambino J. S. ir, kaip supranta, pasisakė mokyklos socialinei darbuotojai. J. S. yra sūnaus netikras dėdė, jo (A. B.) brolio draugas. M. B. J. S. paskambino ir pasakė, kas įvyko, paskui jam (A. B.) paskambino iš vaikų teisių, kad atveš M. B.. Anksčiau M. B. nesiskundė, koks jo santykis su jo (A. B.) buvusios žmonos vyru, nesakė, jis to ir neklausė.

Liudytojas R. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad M. B. yra jo sūnėnas ir krikšto sūnus, jam bus 17 metų. Su M. B. jų santykiai yra kaip dėdės ir krikštasūnio, jie susimato savaitgaliais, kai šis atvažiuoja pas senelius, bendrauja, M. B. pasipasakoja kaip einasi mokslai. Su J. S. M. B. turi tokius pačius santykius. Apie byloje aptariamą įvykį sužinojo, kai jam (R. B.) paskambino jo draugas J. S., kuriam paskambino net ne pats M. B., o jo draugė, nes M. B. tuo metu neturėjo telefono. Ši pasakė, kad M. B. sumušė mama ir patėvis ir klausė, ką daryti, J. S. patarė, kad mokykloje pasakytų mokytojui ar auklėtojui, jis (R. B.) tiksliai nežino. M. B. skambino ne jam (R. B.), o J. S., kadangi skambino iš draugės telefono, kuri ji turėjo, nes J. S. veždavo juos į treniruotę. Įvykio dieną paties M. B. nematė, paskui su juo kažkiek bendravo, bet apie įvykį bendravo nedaug, koks buvo smurtas ar kas kokius veiksmus atliko, M. B. jam nedetalizavo, jis (R. B.) jo ir neklausė dėl M. B. psichologinės būklės, tik paklausus, ar tai buvo pirmas kartas, M. B. pasakė, kad tai buvo ne pirmas kartas, bet anksčiau jis niekur nesikreipė ir niekam nesakė. Buvo ankstesnis įvykis, kai buvo „Covid“ pandemijos pradžia, kuomet M. B. daiktus supakavo, išmetė į koridorių ir liepė atvažiuoti A. B. (M. B. tėvui) pasiimti. Dabar M. B. gyvena su A. B., iki tol M. B. nesiskųsdavo, kad jam blogai ar kad jį skriaudžia, tačiau buvo keletas tokių įvykių, kaip tas daiktų supakavimas. Jam nebuvo įtarimo, kad šiuo atveju M. B. sakytų tai, ko nebuvo, bandytų apkalbėti.

Liudytojas J. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad M. B. yra jo (J. S.) draugo krikšto sūnus, jį pažįsta daug metų. Jam (J. S.) M. B. iš ryto parašydavo žinutę, kad treniruotė, o šiuo atveju ryte skambino iš buvusios draugės telefono, verkdamas pasakė, kad prieš jį smurtavo mama ir patėvis, buvo labai susijaudinęs, sakė, kad nežino, ką daryti. Jis (J. S.) M. B. pasakė, kad eitų į mokyklą, kad paskambins į mokyklą. Sužinojęs mokyklos numerį, paskambino mokyklos socialinei darbuotojai ir paaiškino, kad tokia situacija buvo namuose, kad M. B. jam paskambinęs pranešė, po to M. B. sakė eiti į mokyklą ir toliau jau mokykla tvarkė tą reikalą, o jis (J. S.) informavo A. B. ir R. B. apie situaciją. Kai M. B. jam paskambino, tai daug nekalbėjo, sakė, kad iš vakaro apie 11 val. iš jo atėmė telefoną, jį tempė už plaukų ir spyrė į šonkaulius. M. B. sakė, kad jo mama sakė, kad taip darė dėl to, kad jis (M. B.) vartojo narkotikus, nes jo akys buvo išsiplėtusios, bet jis (J. S.) nelabai tiki, kad M. B. vartojo narkotikus, jis tik parūkydavo „veipą“, bet daugiau apie tai nežino. Dėl to, kodėl M. B. skambino jam, tai jie bendrauja, M. B. lanko treniruotes, už kurias jie moka, šiek tiek prižiūri iš tos pusės, kad eitų į mokyklą, mokytųsi, kad būtų padaryti namų darbai, kad lankytų treniruotes. M. B. tėtis A. B. dažnai išvažiuoja į komandiruotes, todėl jis su R. B. prižiūri, bendromis jėgomis padeda M. B.. Su juo bendraudavo nuolat, M. B. gal kažkiek nutylėdavo, jis paminėdavo nedidelius konfliktus, kad pastūmė, gal neišnešė šiukšlių, tokie nesutarimai. Nusiskundimų dėl patėvio, kad jis kažką darytų, tai nebūdavo. Šiuo konkrečiu atveju, kai M. B. skambino, jis (J. S.) nebuvo jo girdėjęs tokio išsigandusio, jis paauglys, buvo keista girdėti, kad jis kūkčioja ir verkia, nemoka nusakyti to jausmo, tačiau suprato, kad reikia paskambinti į mokyklą. Apie įvykį su M. B. bendravo, nes jam buvo rekomenduota lankytis pas psichologus, M. B. pats sakė, kad jam dabar gyventi gerai ir ramu, kaip jis (J. S.) supranta, M. B. nori likti gyventi čia, jam gyvenant su tėvu yra stabiliau, daugiau pozityvumo. Jie jo klausė, ar mama jam parašo, tai kurį laiką atsakymas buvo ne, bet dabar prieš porą mėnesių jau sakė, kad mama parašė, kad norėtų susitikti, jie M. B. sakė, kad jei jis nori, tai jam niekas nedraudžia, nes tai mama, o visa kita, kaip nori gyventi, jis sprendžia pats.

Dėl šio įvykio jam M. B. sakė, kad mama atėjo į jo miegamąjį, paėmė jį už plaukų, ištempė iš kambario ir spyrė, bet jis (J. S.) negali tiksliai pasakyti, ar mama, ar patėvis tai padarė, neatsimena savo parodymų, kuriuos davė. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė tiksliau, bet tie parodymai duoti jau seniai.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis yra R. B. draugas. Kartu su juo rūpinasi šio krikšto sūnumi M. B.. M. B. prižiūri ir kontroliuoja jo mokymąsi, perka knygas, pratybas ir kitus reikalingus reikmenis, vežasi į kaimą ir kitas išvykas, su juo turi artimą ryšį. Kiekvieną vakarą M. B. paklausia, ar jis atliko paskirtus namų darbus, ar buvo treniruotėje ir pan., jie palaiko ryšį, jis per programėlę mato kur M. B. būna, dėl jo saugumo. 2025 m. sausio 22 d. vakare, kaip įprastai jis (J. S.) parašė M. B., šis turėjo būti treniruotėje, bet matė, kad jis yra namuose, jam (J. S.) pasirodė keista, pamanė, kad M. B. paliko telefoną, šiek tiek turėjo negerą nuojautą, bet M. B. motinai nenorėjo skambinti, kadangi ši jo nemėgsta. Kitą dieną, 2025 m. sausio 23 d., apie 08.00 val., jam (J. S.) būnant darbe, per „Messenger“ programėlę sulaukė skambučio iš M. B. draugės U., atsiliepus kalbėjo M. B., kuris buvo labai susijaudinęs, verkė, pradžioje ne viską suprato, bet paskui M. B., šiek tiek nurimęs, pasakė, kad buvo sumuštas mamos, iš jo yra paimtas telefonas ir klausė ką jam dabar daryti. Jis (J. S.) jam pasakė, kad jis nueitų į mokyklą ir pasisakytų apie tai mokytojui, kuris išsikvies vaikų teisių tarnybas, policiją, kad eitų tiesiai prie direktoriaus kabineto, jis (J. S.) jiems paskambins ir įspės. Su M. B. pakalbėjęs paskambino į jo mokyklą (duomenys neskelbtini), skambino pavaduotojai, paaiškino, kad ateis mokinys M. B., kuris buvo sumuštas tėvų, pavaduotoja nurodė, kad jo lauks. Po to paskambino R. B. ir A. B., informavo juos, kad įvyko namuose kažkoks konfliktas, kad M. B. buvo sumuštas, iš jo atimtas telefonas. Jam (J. S.) grįžus iš darbo, kartu su A. B. nuvyko pas L. daiktų, nes kaip tik buvo vaikų teisių atstovai. Atvykus į butą, jame buvo akivaizdžiai apsvaigusi L., jos motina, vaikų teisių atstovė, namuose buvo baisus alkoholio tvaikas. L. nesitvardė, šaukė A. B., kad „metų tėvas“ atvažiavo, prie vaikų teisių atstovės sakė, kad ir dieną prieš tai buvo neblaivi, ji sakė, kad M. B. narkotikus vartoja, nors jis (J. S.) tikrai gali paneigti šį jos teiginį, yra medikas ir tikrai pamatytų tai jo elgesyje. Tiek L., tiek jos motina sakė M. B., kad jis čia dabar visiems problemų pridarė. L. padavė A. B. M. B. kompiuterį, ausines, telefoną, o M. B., pats nuėjęs į kambarį, jei jį taip galima pavadinti, nes gyveno sandėliuke, paėmė kelis nedidelis maišelius savo rūbų, L. bandė jam kažką šnabždėti, vaikų teisių atstovė liepė atsitraukti, tai ji lakstė per visą butą paskui. Paėmę daiktus, jie nuvažiavo į A. B. namus. M. B. ne kartą yra pasakojęs, kad būdavo koneveikiamas keiksmažodžiais dėl neišvesto šuns, namų ruošos darbų, apie smurtą nėra iš jo girdėjęs nieko, tik vėliau sužinojo, po šio įvykio, kad tai nebuvo pirmas kartas. Kiek jis (J. S.) mato, M. B. motina L. niekuo nesidomi, nei juo, nei jaunesne jo sese, nei mokslais, nei kitais dalykais, nedalyvauja kaip motina jų gyvenimuose, liepia ir maisto iš savo turimų pinigų neva šeimai, kai būnant kaime gaudavo nuo giminaičių pinigus, grįžus namo turėdavo atiduoti motinai. Kiek jis (J. S.) yra matęs L., nėra matęs jos blaivos, ji visada su kvapu, kiek pastebėjo iš medicininės pusės, mano, kad ji yra priklausoma nuo alkoholio (1 t., b. l 50-52).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, J. S. nurodė, kad jis sakytų, kad M. B. sumušė mama, jis tik pavadino „tėvais“, ar patėvis prisidėjo, nežino, pagal tai, ką sakė M. B., sumušė tik mama. Tai, kad M. B. rūko elektronines cigaretes, jam yra žinoma. Iš kur šis gauna cigaretes, nežino, dėl to neturi, ką pridurti.

Liudytoja L. C., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad sausio 23 d. pas ją atvyko berniukas M. B. su savo klasės vadovu dėl to, kad galimai prieš M. B. yra smurtaujama, jis paprašė pagalbos ir kreiptis į teisėsaugą, ji tą padarė, atvažiavo policija, greitoji ir vaikų teisės, tada jau ją nušalino ir išsivežė vaiką. M. B. mokėsi 10-oje klasėje, prieš tai žinių, kad prieš jį būtų smurtauta, jie neturėjo, tai buvo pirmas kartas, kai jis taip pasakė. M. B. parodė pilvą, kuris buvo paraudęs, taip pat sakė, kad jam skauda galvą, kad jį tampė už plaukų ar kažkaip taip, ji neturi kompetencijos vertinti, ar buvo smūgis, ar ne, dėl to ir buvo kreiptasi. M. B. teigė, kad jis gulėjo lovoje ir prie jo priėjo, pradėjo jį tampyti, mušti, tai buvo prieš metus, jau pažodžiui ji nebepasakys, kaip ten buvo. Ikiteisminio tyrimo metu jos apklausa vyko po įvykio, tuo metu geriau atsiminė ir nurodė daugiau detalių.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos L. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 23 d., apie 08.20 val. pas ją į kabinetą su auklėtoju A. Š. atėjo mokinys M. B., kuriam yra 16 metų, jis pranešė, kad vakar vakare ji sumušė tėvai. M. B. paaiškino, kad jis 2025 m. sausio 22 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) buvo namuose, savo kambaryje, miegojo, į kambarį užėjęs patėvis A. J. pradėjo ant jo šaukti dėl to, kad nesusitvarkė kambarių, kad vartoja narkotines medžiagas, pradėjo tempti už plaukų. Vėliau prieš jį smurtavo abu tėvai t. y. patėvis ir mama, rankomis sudavė per galvą, per pilvą, spyrė į sėdmenis. M. B. skundėsi galvos, skruosto ir sėdmenų skausmu. Ji (L. C.), išklausiusi mokinį, iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 43-44).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja L. C. parodė, kad aplinkybės buvo surašytos iš vaiko žodžių, vaikas sakė, kad smurtavo tėvai, paskui patikslino vardus ir pavardes. Ji tyrėjai pasakė tuos žodžius, kuriuos sakė vaikas, ji atsiminė ir skruostą, savo parodymus patvirtina. Vaiko gerovės posėdžiuose M. B. niekada nedalyvavo, lankomumo problemų neturėjo, auklėtojas nusiskundimų neturėjo, todėl jiems vaikas nebuvo žinomas. Kai M. B. atėjo su auklėtoju, tai labiau kalbėjo auklėtojas, jis norėjo, kad būtų kreiptasi į teisėsaugą, o po įvykio jis jos šalinosi, nenorėjo apie tai kalbėti. Dėl to, ar jai nekilo abejonių, kad smurtas buvo, ji ir kvietė policiją tam, kad tai įvertintų kompetentingi žmonės, nes ji gauna informaciją ir jo pareiga yra kreiptis, M. B. rodė pilvą. Dėl to, ar ji jautė, kad jis iš tikrųjų nuskriaustas, tai matomai buvo skriaustas, vaikai šiaip sau neateina. Mokykloje M. B. nebuvo problematiškas vaikas. Tai, kad M. B. rūko, jai nebuvo žinoma, jei jis būtų įkliuvęs su cigaretėmis, tai būtų pas juos gerovės komisijoje. Dėl to, kad jis atėjo ne vienas, o su auklėtoju, tai auklėtojas yra vyras, sportininkas, su juo yra ryšys, matomai tai buvo pirmas žmogus, į kurį vaikas kreipėsi, pasakė, kad yra tokia problema. Ji matė, kad jis turi draugų, bet negali atsakyti, ar jis buvo lengvai bendraujantis ir lengvai susirandantis draugų, nes tas susitikimas buvo jų pirmasis.

Liudytojas A. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad M. B. žino, šis nebėra jo auklėtinis, bet dabar dar mokosi. Praeitais metais M. B. mokėsi (duomenys neskelbtini). M. B. atėjo pas jį susijaudinęs, susinervinęs, jis M. B. nuvedė pas specialistus – socialinę darbuotoją, nes M. B. pasakė, kad prieš jį smurtaujama. Jei gerai atsimena, M. B. jam pasakė apie psichologinį ir fizinį smurtą artimoje aplinkoje, jis (A. Š.) tuo metu didelių sužalojimų nematė, o dėl nedidelių smurto žymių jis M. B. neapžiūrinėjo, paskui viską perėmė specialistai, socialinė darbuotoja ir pavaduotoja, o paskui ir policija buvo, jei neklysta. Jam (A. Š.) berniukas pasakė berods apie stumdymą, tampymą už plaukų, kažkaip taip, kadangi įvykis buvo seniai, tai nelabai atsimena. Pokalbį apie M. B. šeimą atsimena, kad šis gyvena nestandartinėje šeimos situacijoje, o po įvykio M. B. pasakė, kad gyvena su kažkuo kitu, ar dėde, ar su kažkokiu giminaičiu. Dabar berniukas nebėra jo auklėtinis. M. B. yra gyvas ir judrus vaikas, dėl to, ar jis sugebėtų meluoti, tai galbūt, nes paaugliai taip elgiasi neaiškiose situacijose. Kai šeimoje yra neaiškios situacijos, galima kažkaip apkalbėti savo tėvus ir artimuosius, paaugliai taip elgiasi, kai jiems kažkas draudžiama ar neleidžiama, jis yra matęs tokių atvejų, o ar M. B. galėtų taip elgtis, tai galbūt. Dėl aplinkybių, kaip buvo šeimoje elgiamasi su vaiku, ar jam buvo kas neleidžiama, tai jis situaciją atsimena blankiai, kažkas buvo pasakojama, bet jis dėsto visai gimnazijai ir artimesnio ryšio su visais vaikais neturi. M. B. atveju buvo pamokų nelankymo ir tokių paaugliškų išsisukinėjimų, melavimų dėl lankomumo, todėl ir daro išvadą, kad jis galėtų meluoti, ir pažymiai buvo ne patys geriausi, bet paskui susitvarkė. Be išsisukinėjimo, to, kad būtų piktybiškas melavimas, jis nepastebėjo. Su šiuo vaiku jam buvo pirmas atvejis, kai jis atėjo su tokia problema, yra kitų vaikų su didesnėmis lankomumo ir pažymių problemomis, kurie užima visą laiką. Mokykloje yra vaiko gerovės komisija, jie atsirenka, pas ką didžiausios problemos su lankomumu ir pažymiais, tiems vaikams skiria daug dėmesio. M. B. nebuvo pasiekęs tos ribos, kad jie jį svarstytų vaiko gerovės komisijoje. Šiuo atveju M. B. atėjo ir pasiskundė dėl to psichologinio ir fizinio smurto, dėl ko jis (A. Š.) iš karto ėjo pas socialinę darbuotoją, kad tas reikalas būtų sprendžiamas nedelsiant, o daugiau apie šį dalyką jis labai mažai žino. Dėl to, ar tuo metu nesuabejojo M. B. pasakymais, tai jis nemano, kad gali ilgai delsti, jei vaikas pasako, kad prieš jį smurtaujama, tokiu atveju iš karto einama ir aiškinamasi konkrečiai kiekvienoje situacijoje. Kai M. B. jam tai pasakė, šis buvo susijaudinęs ir susinervinęs, todėl jis (A. Š.) nematė pagrindo nereaguoti.

Liudytoja I. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Kaltinamuosius L. J. ir A. J. ji matė 2025 m. sausio 23 d., kai buvo reaguota į skyriuje gautą pranešimą dėl M. B. patirto smurto galimai iš minėtų asmenų. Dėl gauto pranešimo buvo bendrauta su abiem asmenimis, išklausyta jų nuomonė. Kadangi įvykis buvo ganėtinai seniai, ji prisimena, kad ryte, sausio 23 d. buvo gautas pranešimas į ugdymo įstaigą, kad vaikas namuose patyrė smurtą, tada ji su kolega A. S. vyko į ugdymo įstaigą ir ten bendravo su vaiku. Vaikas pasisakė apie namuose patirtą smurtą, jo nuomonė užfiksuota vaiko duomenų anketoje. Vaikas pasakė, kad patyrė smurtą iš mamos ir mamos sutuoktinio. Buvo susisiekta su mama, kuri informavo, kad dienos metu ji buvo išvykusi į giminaičių laidotuves ar minėjimą, dabar tiksliai neatsimena, bet pasakė, kad specialistus galės priimti vakare. Vakare ji (I. B.) su kolega atvyko vaiko gyvenamuoju adresu ir bendravo su vaiko mama, kuri pripažino, kad trenkė kaip vaiko auklėjimo priemonę ir nematė jokios savo kaltės dėl to. Apie sutuoktinio veiksmus mama nieko nesakė, sutuoktinis pokalbio metu dalyvavo ir komentavo arba papildydavo mamos pasakymus.

Dėl byloje esančios informacijos, kad su vaiku buvo bendrauta GMP automobilyje (1 t., b. l. 69), tai jie iškvietimus gauna per policijos pareigūnus, buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo vaiką įvykio vietoje, prie mokyklos, ir priėmė sprendimą jį vežti į Santaros klinikas, kur vaikas buvo apžiūrėtas ir yra išduotas išrašas bei Santaros klinikų išduotas siuntimas į Žalgirio kliniką, kadangi vaikas skundėsi žandikaulio skausmu, pokalbio metu minėjo, kad jam mama iš kumščio buvo trenkusi į žandikaulį. Kadangi vaikas vienas nevyko, ji (I. B.) su juo vyko GMP automobiliu ir su juo bendravo. Šį berniuką ji labiausiai prisimena iš to, kad jis sakė, jog nenorės grįžti namo, skundėsi, kad gyvena sandėliuke ir negali ištiesti kojų. Tuo metu, kai jie bendravo su vaiku, jis bendravo nuoširdžiai, pasakojo, kaip jaučiasi, pasakojo dalį visų tų sumušimų, jis galėjo įvardinti, kad jį mušė kumščiais, taip pat pasakojo, kad A. spyrė į sėdmenis. Tuo metu jai nesusidarė įspūdis, kad vaikas gali sakyti netiesą, jis sakė, kad bijo grįžti namo, nes bijo, kad jo atžvilgiu vėl bus smurtaujama. Anketoje vaiko nuomonė buvo pildoma iš karto bendraujant su vaiku ir buvo tikslinami duomenys, tai buvo supildyta dar kol jie buvo ugdymo įstaigoje, o tai, ką vaikas sakė po to, kai jie vyko greitosios automobiliu, buvo iš karto kompiuteryje pildoma. Mamos nuomonė, kuomet su ja kalbėjosi namuose, taip pat iš karto buvo fiksuota kompiuteryje ir, esant poreikiui, iš karto tikslinama, ar jie teisingai suprato iš mamos žodžių.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta ištrauka iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. sausio 23 d. vaiko (M. B.) situacijos vertinimo duomenų anketos, kur nurodyta, kad su vaiku bendrauta 2025 m. sausio 23 d., apie 09.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), GMP, Santarų, Žalgirio klinikoje, tarnybiniame automobilyje. Su vaiku bendrauta nedalyvaujant įstatyminiams atstovams. Pokalbio metu vaikas pasakojo, kad dieną prieš nakvojo pas draugą, ten mokėsi, todėl beveik nemiegojo. Paaiškino, jog daug laiko leidžia mokslams. Namo grįžo 22 dieną ryte, apie 7.30 val. norėjo išvesti šunį, bet šuo neišlindo, todėl paskambino mamai ir pranešė, kad nepavyko išvesti šuns. Mama pasakė „gerai, išvesi dieną“ ir jis išėjo į mokyklą. Po mokyklos grįžęs išvedė šunį, kaip ir žadėjo mamai, pavalgė ir norėjo pasiruošti pamokoms, bet pasijautė nelabai gerai, nes vis naktį nemiegojo, buvo pavargęs, prigulė, užmigo ir atsikėlė apie 23.00 val. Atsikėlė nuo riksmų ir kaltinimų, kad nepadarė savo pareigų (išvesti šunį vakare, išsiurbti ir išplauti grindis). Po to jis buvo apkaltintas narkotinių medžiagų vartojimu ir mama su patėviu nurodė, jog jis 22 dieną buvo apsivartojęs, vadino jį narkomanu. Jie privertė rodyti visus savo daiktus ir ištempė už plaukų iš kambario. Už plaukų iš kambario tempė motina. Kai jis pasakė, jog nieko nevartoja, buvo sumuštas. Įvardijo, kad mama du kartus trenkė per skruostikaulį iš kairės pusės. Mama trenkė kumščiu. Jis pradėjo trauktis nuo mamos, kad daugiau negautų, bet buvo vėl paimtas už plaukų ir pradėtas „daužyti“, kol nenukrito ant grindų. Tada pradėjo „daužyti“ mama su patėviu. Daužė kumščiais per nugarą, galvą, pilvą, žandikaulį, todėl jam ir skauda žandikaulį. Daugiausia smūgių pataikė į galvą ir nugarą. Kai gulėjo ant grindų, patėvis su koja spyrė į sėdmenis. Mama bandė iškviesti greitąją, kad įsitikintų, kad jis apsivartojęs, tačiau greitoji atsisakė vykti, nes nebuvo jokių simptomų. Vaikas pasakojo, kad patėvis pradėjo raminti mamą, nes ji vėl norėjo jį mušti tardant, ką vartojo. Patėvis pasakė, jog vaikui stresas ir tada mama susipyko su patėviu. Jis (M. B.) dėjo ledą prie žandikaulio (apipylinėjo šaltu vandeniu), patėvis praėjo ir pavadino jį negražiai (neįvardino, kaip). Vėliau mama su patėviu apie jį kalbėjo kambaryje, bet jis nelabai žino, ką šnekėjo. Minėjo, jog patėvis po pagalve rado el. cigaretę, kurią jis atėmė/pasiėmė iš 5-oko, kuris negražiai vadino jį su draugu ir prašė parūkyti. Kai patėvis rado el. cigaretę, pradėjo jį (M. B.) mušti. Mušė su rankomis per galvą, žandikaulį, nugarą. Vaikas įvardijo, kad viskas vyko, kai jis gulėjo ant grindų. Vaikas nurodė, jog mama su patėviu buvo išgėrę, nes patėvis sakė mamai, jog jai negalima gerti stiprių gėrimų. Pasakojo, jog mama su patėviu išgeria pakankamai retai stiprių gėrimų, o alų geria kiekvieną dieną. Vaikas nurodė, jog pagalbos neišsikvietė, nes mama su patėviu atėmė telefoną ir buvo paimti visi trys kompiuteriai, todėl, atėjęs į mokyklą, papasakojo viską auklėtojui, kuris nuvedė pas socialinę pedagogę ir buvo iškviestos tarnybos. Pasakojo, jog sesės matė pradžią, kaip mama su patėviu pradėjo jį mušti, o vėliau negirdėjo, nes mama joms liepė eiti į kambarį. Nurodė, jog tai ne pirmas kartas, kai mama smurtauja jo atžvilgiu, nes vasaros metu buvo gavęs iš mamos porą antausių per veidą ir galvą, tačiau niekam apie tai nepasakojo. Įvardino, kad bijo grįžti namo, kadangi mama su patėviu gali dar daugiau smurtauti. Teigė, jog bijo gyventi su tokiais žmonėmis, kurie kelia ranką ant savo vaiko. Nurodė, jog prieš seses smurtas nėra naudojamas. Santykius su mama apibūdino kaip šaltus, mama pasakoja tik apie save, apie jį nieko neklausia. Kartu nieko neveikia. Mokykloje sekasi pakankamai gerai, turi draugų. Pamokų nepraleidžia be priežasties. Mokykloje jaučiasi komfortiškai (1 t., b. l. 69-74).

Pagarsinus minėtus duomenis teisiamajame posėdyje, liudytoja I. B. nurodė, kad viskas surašyta iš berniuko žodžių. Ant berniuko veido matėsi paraudonavimas, tačiau detaliau jį apžiūrėjo medikai, ji negali atsakyti. Kiek atsimena, vaikas nebuvo piktas ar agresyvus, jis buvo nuliūdęs, įvardino, kad bijo grįžti namo. To, ar berniukas buvo mušamas du kartus, ar vieną kartą, ji nelabai gali atsakyti, nes nelabai atsimena, viskas surašyta, kaip vaikas pasakojo, jis sakė, kad pradžioje buvo mušamas, paskui dėjo ledą ir šaltu vandeniu apsiprausė, vėliau dar pasakojo apie elektroninę cigaretę, bet neįvardino, kada tai buvo, dėl to nėra užfiksuota. Ji neatsimena, ar tai nereiškia, kad tą patį vakarą buvo rasta ir elektroninė cigaretė. Tuo metu, kai jie vyko kalbėtis su vaiko mama ir jos sutuoktiniu, vaiko namie nebuvo, buvo jo dvi mažametės sesės ir močiutė, vėliau kalbantis atvažiavo tėtis su vaiku ir dar vienu asmeniu pasiimti daiktų, tačiau tuo metu, kai jie bendravo su mama, vaiko namuose nebuvo. Tėvų jie neklausė, kur vyko konfliktas, vaikas namuose nerodė, kurioje vietoje jis buvo mušamas. Su M. B. seserimis bendravo jos kolega, ar apie tai yra duomenys byloje, ji nežino.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2025 m. sausio 23 d., 08.41 val. (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė pranešė, kad vakar 16 m. berniuką M. B. mušė abu tėvai, atėmė iš jo mobilaus ryšio telefoną, pranešėja ir mokinys laukia vietoje. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad 2025 m. sausio 23 d., 11.24 val., policijos pareigūnų ekipažui V1506 atvykus į mokyklą, pabendravus su nepilnamečiu asmeniu bei apklausus mokyklos socialinę pedagogę, nepilnametis nurodė, kad prieš jį smurtavo tėvai 2025 m. sausio 11 d. Pokalbio metu buvo iškviesta GMP ir VTAS. Akivaizdžių smurto požymių nematyti. Nepilnametis asmuo iš mokyklos kartu su VTAS darbuotojais ir GMP išvyko į Santariškių vaikų ligoninę tolimesnei apžiūrai. Nepilnametis VTAS priežiūroje, po apžiūros bus perduotas tėvui į saugią aplinką (1 t., b. l. 13-17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. B. 2025 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad dirbant kartu su tyrėja L. K. buvo gautas pranešimas dėl to, kad į mokyklą atėjęs mokinys pasiskundė socialinei darbuotojai apie tai, kad jį namuose sumušė tėvai. Nuvykus į mokyklą buvo bendrauta su M. B., kuris paaiškino, kad 2025 m. sausio 22 d., apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant namuose savo kambaryje, į kambarį atėjęs patėvis A. J. pradėjo ant jo šaukti, kad jis neatlieka namų ruošos darbų, vartoja narkotines medžiagas bei pradėjo tampyti už plaukų. Vėliau prieš jį smurtavo abu tėvai t. y. patėvis ir mama L. J., rankomis sudavė per galvą, per pilvą, spyrė į sėdmenis. M. B. skundėsi galvos, skruosto ir sėdmenų skausmu. Ant M. B. kūno nebuvo matyti jokių smurto žymių. Kadangi jis skundėsi galvos skausmu, į mokyklą buvo iškviesta GMP0883 ir VTAS. Atvykę medikai apžiūrėję M. B. matomų sužalojimų nenustatė. Atvykę VTAS darbuotojai nusprendė, kad M. B. vyks į ligoninę išsamesnei apžiūrai. Susisiekus su M. B. mama L. J., ji paaiškino, kad 2025 m. sausio 22 d. namuose sukonfliktavo su sūnumi dėl to, kad jis meluoja, nesitvarko namuose, rūko, bei atėmė jo mobilųjį telefoną. Konflikto metu nestipriai jam sudavė. Taip pat apie galimą smurtą buvo pranešta M. B. tėvui, kuris sutiko sūnų priimti pas save (1 t., b. l. 18).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. sausio 23 d. vaiko (M. B.) situacijos vertinimo duomenų anketoje užfiksuota, kad su vaiku bendrauta 2025 m. sausio 23 d., apie 09.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), GMP, Santarų, Žalgirio klinikoje, tarnybiniame automobilyje. Su vaiku bendrauta nedalyvaujant įstatyminiams atstovams. Pokalbio metu vaikas pasakojo, kad dieną prieš nakvojo pas draugą, ten mokėsi, todėl beveik nemiegojo. Paaiškino, jog daug laiko leidžia mokslams. Namo grįžo 22 dieną ryte, apie 7.30 val. norėjo išvesti šunį, bet šuo neišlindo, todėl paskambino mamai ir pranešė, kad nepavyko išvesti šuns. Mama pasakė „gerai, išvesi dieną“ ir jis išėjo į mokyklą. Po mokyklos grįžęs išvedė šunį, kaip ir žadėjo mamai, pavalgė ir norėjo pasiruošti pamokoms, bet pasijautė nelabai gerai, nes vis naktį nemiegojo, buvo pavargęs, prigulė, užmigo ir atsikėlė apie 23.00 val. Atsikėlė nuo riksmų ir kaltinimų, kad nepadarė savo pareigų (išvesti šunį vakare, išsiurbti ir išplauti grindis). Po to jis buvo apkaltintas narkotinių medžiagų vartojimu ir mama su patėviu nurodė, jog jis 22 dieną buvo apsivartojęs, vadino jį narkomanu. Jie privertė rodyti visus savo daiktus ir ištempė už plaukų iš kambario. Už plaukų iš kambario tempė motina. Kai jis pasakė, jog nieko nevartoja, buvo sumuštas. Įvardijo, kad mama du kartus trenkė per skruostikaulį iš kairės pusės. Mama trenkė kumščiu. Jis pradėjo trauktis nuo mamos, kad daugiau negautų, bet buvo vėl paimtas už plaukų ir pradėtas „daužyti“, kol nenukrito ant grindų. Tada pradėjo „daužyti“ mama su patėviu. Daužė kumščiais per nugarą, galvą, pilvą, žandikaulį, todėl jam ir skauda žandikaulį. Daugiausia smūgių pataikė į galvą ir nugarą. Kai gulėjo ant grindų, patėvis su koja spyrė į sėdmenis. Mama bandė iškviesti greitąją, kad įsitikintų, kad jis apsivartojęs, tačiau greitoji atsisakė vykti, nes nebuvo jokių simptomų. Vaikas pasakojo, kad patėvis pradėjo raminti mamą, nes ji vėl norėjo jį mušti tardant, ką vartojo. Patėvis pasakė, jog vaikui stresas ir tada mama susipyko su patėviu. Jis (M. B.) dėjo ledą prie žandikaulio (apipylinėjo šaltu vandeniu), patėvis praėjo ir pavadino jį negražiai (neįvardino, kaip). Vėliau mama su patėviu apie jį kalbėjo kambaryje, bet jis nelabai žino, ką šnekėjo. Minėjo, jog patėvis po pagalve rado el. cigaretę, kurią jis atėmė/pasiėmė iš 5-oko, kuris negražiai vadino jį su draugu ir prašė parūkyti. Kai patėvis rado el. cigaretę, pradėjo jį (M. B.) mušti. Mušė su rankomis per galvą, žandikaulį, nugarą. Vaikas įvardijo, kad viskas vyko, kai jis gulėjo ant grindų. Vaikas nurodė, jog mama su patėviu buvo išgėrę, nes patėvis sakė mamai, jog jai negalima gerti stiprių gėrim. Pasakojo, jog mama su patėviu išgeria pakankamai retai stiprių gėrimų, o alų geria kiekvieną dieną. Vaikas nurodė, jog pagalbos neišsikvietė, nes mama su patėviu atėmė telefoną ir buvo paimti visi trys kompiuteriai, todėl, atėjęs į mokyklą, papasakojo viską auklėtojui, kuris nuvedė pas socialinę pedagogę ir buvo iškviestos tarnybos. Pasakojo, jog sesės matė pradžią, kaip mama su patėviu pradėjo jį mušti, o vėliau negirdėjo, nes mama joms liepė eiti į kambarį. Nurodė, jog tai ne pirmas kartas, kai mama smurtauja jo atžvilgiu, nes vasaros metu buvo gavęs iš mamos porą antausių per veidą ir galvą, tačiau niekam apie tai nepasakojo. Įvardino, kad bijo grįžti namo, kadangi mama su patėviu gali dar daugiau smurtauti. Teigė, jog bijo gyventi su tokiais žmonėmis, kurie kelia ranką ant savo vaiko. Nurodė, jog prieš seses smurtas nėra naudojamas. Santykius su mama apibūdino kaip šaltus, mama pasakoja tik apie save, apie jį nieko neklausia. Kartu nieko neveikia. Apie tėvą nurodė, kad bendrauja retkarčiais, susitinka kaime. Nesipyksta, viskas gerai. Kaime pirtį išsikūrena, tėtis moko jį vairuoti, pasikalba, kaip sekasi, kaip mokslai. Vaikas nurodė, jog sutinka gyventi pas tėvą, nes su mama nenori gyventi iš viso, nes bijo jos, bijo, kad bus smurtaujama. Įvardijo, kad pas mamą namuose negali normaliai mokytis, nes turi labai mažą kambarį, kuriame negali išsitiesti, miega susirietęs (kojos kabo ant sofos). Nurodė, jog gyveno sandėliuke. Santykius su seserimis apibūdina kaip normalius, tik sesės kartais mėgsta parodyti „ragus“, bet šiaip viskas gerai. Mokykloje sekasi pakankamai gerai, turi draugų. Pamokų nepraleidžia be priežasties. Mokykloje jaučiasi komfortiškai. Pažymėtina, kad vaikas bendravo drąsiai, tačiau negalėjo tiksliai apibūdinti, kaip jo atžvilgiu buvo smurtaujama, tik kartojo, kad buvo „mušamas“.

Duomenyse apie vaiko tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą bei kitus kartu gyvenančius asmenis nurodyta, kad kartu su vaiku gyvena vaiko motina L. J., nutraukusi santuoką su vaiko tėvu, kiti kartu su vaiku gyvenantys asmenys – motinos sutuoktinis A. J.. 2025 m. sausio 23 d., apie 13.03 val. telefonu susisiekus su vaiko motina dėl nuomonės išklausymo, ši nurodė, jog yra išvykusi į metines ir namuose bus apie 17.00 val., tada ir galės priimti specialistus, nes dabar negali kalbėti. 2025 m. sausio 23 d., apie 16.55 val. su L. J. buvo bendrauta adresu (duomenys neskelbtini). Mama nurodė, jog sūnus vakar grįžo po nakvynės pas draugą, kai ji grįžo po darbo apie 16.00 val., M. B. miegojo. Kiek mama jį žadino, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę, jis buvo baltas kaip popierius. Vaikas buvo neadekvatus. Mama klausė, ką jis vartojo. Nurodė, kad vaikas neatliko savo pareigų. Įvardijo, jog vaikas rūko, nes rado el. cigaretes. Mama nurodė, kad „trinktelėjo“ vaikui. Teigė, jog nesijaučia kalta, nes tik paauklėjo vaiką. Pasakojo, kad kai vaikui skambino ryte, M. B. sakė, kad šuns negali išvesti. Kai grįžo namo, sūnus miegojo iki 23.00 val. Teigė, jog klausė M. B., ką jis vartojo, sakė, kad kvietė greitąją. Pokalbio metu nurodė, jog GMP nekvietė, nes buvo išgėrusi alaus. Mama paaiškino, jog atėmė iš M. B. telefoną, kompiuterį, ausines dėl vakar melo, vagystės, todėl tokia situacija ir įvyko. Mama nurodė, jog kai M. B. pirmą kartą nusipirko el. cigaretę, atėjo ir parodė, buvo sutarta, kad skysčius pirks tik su tėvais. Kai mama su A. J. pamatė, kad M. B. kaip apdujęs, suprato, jog vaikas rūko kažką papildomai, uždraudė rūkyti el. cigaretes. M. B. pradėjo lankyti futbolą ir pats metė, tačiau dabar vis tiek rūko. Mama įvardijo, jog pratrūko, neatlaikė ir vaiko pasyvumas, „naglas“ atsakymas „ne, nieko nedariau“, ją įsiutino, todėl ji jam „trinktelėjo“ kumščiu į kairę veido pusę. Rodė dešinę ranką, su kuria trenkė vaikui. Taip pat nurodė, jog patampė už plaukų. A. J. davė dvi „pliuchas“ (antausius), kai rado „modą“ po pagalve, nes M. B. melavo, kad pavogė „malaletkos“ el. cigaretę. Vaiko motina kelis kartus pakartojo, jog vaikas melavo, rūkė apsinešęs. Mama nurodė, kad vaiko niekas nespardė. Įvardijo, kad nuvertė vaiką ant lovos ir gal jis pats užsigavo, nes pas jį nėra tvarkos kambaryje.

Pokalbio metu motina nurodė, jog neatsimena, kad anksčiau būtų trenkusi vaikui. Vaiko motinos teigimu lankėsi pas psichiatrus, jai diagnozuota gili depresija, vartojo vaistus (raminančius ir antidepresantus), patiria panikos priepuolius. Ji lankė dienos stacionarą, psichologo konsultacijas, tačiau dabar nelanko. Moteris įvardijo, jog alkoholį kartais vartoja, dažniausiai vartoja alų. Stiprių alkoholinių gėrimų nevartoja. Nurodė, jog vakar, kai trenkė vaikui, buvo pavartota alkoholio (pora skardinių alaus). Įvardija, kad dažniausiai alaus pavartoja ketvirtadienį, penktadienį. Nuo priklausomybių alkoholiui nebuvo gydyta. Alaus išgeria, kai vaikai miega ir jau pati ruošiasi miegoti. Mama pasakojo, kad M. B. būna kažko pavartojęs, kai išeina su draugais. Įvardijo, jog pirmą kartą M. B. išleido pas draugą darbo dieną. Santykiai su vaikais griežti, reiklūs ir namuose yra taisyklės. Kabo grafikas, ką vaikai turi padaryti. Su vaikais daro pamokas, filmus kartais pažiūri. Mama nurodė, kad su vaikais užsiima tik tada, kai jie skiria tėvams laiko. Teigė, jog su I. buvo problemų su „veipais“, buvo susidėjusi su bloga kompanija, tačiau situacija taisosi. Mama įvardija, jog I. yra jos „mylimukas“, nes vaiko tėvas ją nėščią paliko, vaiką nuo pirmų dienų augina A. J.. V. gerai sekasi mokykloje. Įvardijo, jog biologinis tėvas vaikų gyvenime dalyvauja tik tiek, kiek nori. Moka 300 Eur išlaikymą dviem vaikams. Susitinka ir pasiimta tik tada, kada jis nori. Pažymėtina, kad vaiko motina kelis kartus pakartojo, jog nesijaučia kalta, kad trenkė vaikui (1 t., b. l. 69-74).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti duomenys iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. sausio 23 d. vaiko (I. B.) situacijos vertinimo duomenų anketos, kurioje nurodyta, kad vaiko broliai ir (ar) seserys yra M. B. ir V. J.. Užfiksuoti duomenys apie ankstesnius vaiko teisių pažeidimus: 2023 m. gruodžio 5 d. M. B. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaikas 2 savaites neina į mokyklą, nes serga ir motina nesikreipia pas gydytoją, nors vaikas galimai prašo).

2025 m. sausio 23 d., apie 17.02 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendrauta nedalyvaujant vaiko įstatyminiams atstovams. V. J. ir I. B., pačios to pageidaudamos, su vaiko teisių gynėju bendravo kartu. Mergaitės teigė, kad sutaria draugiškai, su broliu ir tėvais didelių konfliktų nekyla, kartais su broliu nesutardavo dėl namų ruošos darbų atlikimo – brolis pernelyg jautriai reaguodavo į tvarkaraščio nesilaikymą, nors pats ne visada viską atlikdavo laiku. Nepaisant to, mergaitės pabrėžė turinčios stiprų emocinį ryšį su broliu ir pasiilgstančios jo, kol jis gyvens atskirai. Namuose laikomasi griežtos tvarkos, pagal kurią kiekvienas atsakingas už tam tikrus darbus: grindų plovimą, indų plovimą, šuns vedžiojimą ir pan. Šią tvarką jos kartu su motina sudarė pačios ir stengiasi jos laikytis. Paklaustos apie bausmes už tvarkos nesilaikymą, mergaitės atsakė, kad mama gali pabarti arba atimti telefoną. Jos patikino, kad fizinis smurtas jų atžvilgiu nenaudojamas, tik V. J. prisiminė, kad prieš daug metų mama buvo kartą sudavusi diržu. Tėvai tarpusavyje retai pykstasi, o konfliktus dažniausiai sprendžia už uždarų durų, mergaitės jų negirdi ir nedalyvauja. Vaikai užsiminė, kad tėvai kartais vartoja alkoholį, dažniausiai penktadieniais, sistemingai – kiekvieną arba kas antrą savaitgalį. Kalbėdamos apie mokyklą, mergaitės nurodė, kad sekasi vidutiniškai, I. B. patikslino, kad jai sekasi gana gerai, jos pažymių vidurkis – 8. Šiuo metu ji nelanko jokių papildomų užsiėmimų, tačiau planuoja pradėti lankyti šokių pamokas. V. J. pripažino, kad sunkiausiai sekasi su anglų kalba. Dėl prastų rezultatų mama atėmė telefoną, kol neištaisys dvejetų. V. nurodė, kad pakankamai sėkmingai užsiima kovos menais, aprodė savo medalių kolekciją. Abi mergaitės teigė, kad su mokslais joms padeda ir mama, ir tėvas. V. J. nurodė, kad yra labiau prisirišusi prie mamos, tačiau pasiilgsta ir biologinio tėvo, su kuriuo retai matosi. I. B. teigė, kad stipresnį emocinį ryšį jaučią su tėvu. Su vaikais bendravo ir nuomonę surašė Vilniaus miesto VTAS vyr. specialistas A. S.-J..

Informacijoje apie vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką nurodyta, kad šeima gyvena 3 kambarių bute su patogumais, mergaitės turi savo atskirą kambarį, kuriame yra lovos, stalas, M. B. skirtas kambarys (sandėliuko patalpos). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis ir ugdytis. Nepriežiūros neužfiksuota (1 t., b. l. 63-68).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti duomenys iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. sausio 23 d. vaiko (V. J.) situacijos vertinimo duomenų anketos, kurioje užfiksuoti iš esmės tie patys duomenys, kurie buvo užfiksuoti I. B. situacijos anketoje (mergaitės buvo apklausiamos kartu) (1 t., b. l. 74-80).

VšĮ VUL Santaros klinikų Žalgirio klinikų 2025 m. sausio 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme Nr. Z25-KP-3304 nurodyta, kad pacientui M. B. diagnozuotas galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas. Nurodyta, kad pacientas atvyko dėl skausmo veide, paciento teigimu, traumą patyrė 2025 m. sausio 22 d., 23 val., kuomet sumušė mama ir patėvis (1 t., b. l. 102).

VšĮ VUL Santaros klinikų 2026 m. sausio 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme Nr. E25-2PA-1840 nurodyta, kad pacientui M. B. diagnozuota kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas. Ligos anamnezė: pasak paciento, 2025 m. sausio 22 d., apie 23 val. vaiką sumušė mama su patėviu, ištempė iš kambario už plaukų, daužė į galvą ir į nugarą kumščiais, spyrė į sėdmenis. Be sąmonės nebuvo, nevėmė, įvykio aplinkybes atsimena. Skundžiasi sužalotų vietų skausmu. Toks epizodas antrą kartą, pirmą kartą niekur nesikreipė. Apžiūros metu vaikas sąmoningas, kontaktiškas, adekvatus, tikslingai atsako į klausimus. Už kairės ausies stebimas paviršinis odos nubrozdinimas. Kairysis skruostas nežymiai patinęs, palpuojant skausmingas. Kairio apatinio žandikaulio palpacija skausminga. Židininės neurologinės simptomatikos nėra, be sąmonės nebuvo. KD22k/min. Alsavimas D=S. Poodinės emfizemos, lūžgalių krepitacijos nėra. Krūtines palpacija neskausminga. Skausminga stuburo palpacija ties Th 8-10 slanksteliais. Pilvas minkštas, neskausmingas. Galūnių judesiai nesutrikę, laisvi, neskausmingi. Kairės blauzdos priekiniame paviršiuje šašu padengtas odos nubrozdinimas, panašu, senas. Jutimai, kraujotaka galūnėse nesutrikę. Sužalojimo pobūdis: sumušimas, +. (1 t., b. l. 103).

2025 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad, dalyvaujant specialistui, atlikta VšĮ VUL Santaros klinikų Žalgirio klinikų ambulatorinio apsilankymo aprašymo Nr. Z25-KP-3304 ir VšĮ VUL Santaros klinikų ambulatorinio apsilankymo aprašymo Nr. E25-2PA-1840 apžiūra, dėl paciento M. B. sužalojimų masto nustatymo. Specialistė Rasa Gaidienė pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad M. B. nustatyti odos nubrozdinimai kairio užausio srityje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje (senas), veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 105).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukelti minėtoje normoje nurodyti padariniai. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika fizinio skausmo sukėlimo atveju kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatant asmeniui sukeltą fizinį skausmą atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Pažymėtina, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama.

Kaltinamasis A. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Kaltinamasis nurodė, kad buvo kaltinime nurodytu laiku įvykio vietoje, tačiau teigė nematęs, kas įvyko, nedalyvavęs grumtynėse tarp L. J. ir M. B.. Kaltinamasis nurodė, kad, būdamas virtuvėje, išgirdo grumtynes ir atbėgęs pamatė, kad L. J. laiko M. B., jie buvo susikabinę, vienas kitą laikė už pečių, abu vienas ant kito šaukė. Jis (A. J.) juos išskyrė, kad jie nepradėtų mušti vienas kito, nes jautė grėsmę abiem, M. B. yra aukštesnis už mamą, yra lankęs kovos menus, todėl sprendė, kad jis gali suduoti. Jis (A. J.) L. J. paėmė už pečių ir nutempė į virtuvę, o M. B. pasodino ant lovos, kad šis nusiramintų, bet tikrai nekėlė prieš jį rankos ir abejoja, ar galėjo jį sužaloti, kadangi griebė jį už pečių, marškinėlių. Taigi, kaltinamasis A. J. iš esmės neigė padaręs jam kaltinime inkriminuotus veiksmus. Kaltinamoji L. J., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės taip pat nepripažino. Kaltinamoji L. J. nurodė, kad įvykio dieną, jai grįžus namo, ji supyko ant sūnaus M. B., kadangi jis visą dieną miegojo, neatliko savo pareigų – neišvedė šuns, todėl ji nuėjo į jo kambarį ir pradėjo jį žadinti, tačiau jis nesikėlė. Ji jį pakėlė už pečių, tačiau jis buvo neadekvatus, kaip apdujęs. Jai pasirodė, kad jis buvo pavartojęs kažkokių narkotinių medžiagų. Ji jį patampė už plaukų, ištempė iš kambario, klausė jo, ką jis vartojo ir kodėl neišvedė šuns, jis jai atsakė „aš nieko“, tuomet pradėjo prieš ją kelti rankas, mosikuoti, ji išsigando, kad jis gali pradėti ją mušti, kadangi jis yra už ją aukštesnis ir stipresnis, nežinojo, ko iš jo tokioje būklėje tikėtis, todėl jam trenkė. Tuomet atbėgo jos vyras A. J., nes ji šaukė ant M. B. ir buvo supykusi, vyras ją atstūmė ir liepė jai eiti į virtuvę, o M. B. pasodino ant sofos. Kaltinamoji nurodė iš esmės pripažįstanti tam tikrus kaltinime nurodytus veiksmus, t.y. tai, kad sugriebė M. B. už plaukų ir patampė jį už galvos, taip pat, kad dešine ranka sudavė jam į kairį skruostą, neatsimena, ar tai padarė delnu, ar kumščiu. Tačiau teigė, kad M. B. nebuvo nugriuvęs ir ji jam į sėdmenis nespyrė, taip pat teigė, kad kaltinamasis A. J. jokių veiksmų M. B. atžvilgiu neatliko, jis tik paėmė sūnui už pečių ir pasodino ant lovos svetainėje, po to atėjo pas ją į virtuvę.

Visgi, tai, kad kaltinamieji A. J. ir L. J. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis panaudojo smurtinius veiksmus prieš savo šeimos narį M. B., įrodo teismo posėdyje ištirti įrodymai, iš kurių matyti, jog M. B. viso proceso metu nuosekliai nurodė įvykio metu patyręs smurtą iš abiejų kaltinamųjų. Iš liudytojo J. S. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog kitos dienos po įvykio ryte jam paskambino M. B., kuris verkdamas pasakė, kad prieš jį smurtavo mama ir patėvis, buvo labai susijaudinęs, sakė, kad nežino, ką daryti. Jis (J. S.) jam patarė apie tai pranešti mokyklos darbuotojams, taip pat pats paskambinęs jiems apie tai pranešė. Liudytojas A. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad pirmiausia M. B. atėjo pas jį, kaip savo auklėtoją, ir pasakė, kad prieš jį smurtaujama, po ko jis M. B. nuvedė pas mokyklos socialinę darbuotoją (liudytoją L. C.). Liudytoja L. C., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad sausio 23 d. pas ją atvyko M. B. su savo klasės vadovu dėl to, kad prieš M. B. galimai yra smurtaujama. M. B. teigė, kad jis gulėjo lovoje, kuomet prie jo priėjo, pradėjo tampyti, mušti. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsiminė daugiau detalių, todėl buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad M. B. pranešė, jog jį sumušė tėvai, nurodė, kad jis 2025 m. sausio 22 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) buvo namuose, savo kambaryje, miegojo, į kambarį užėjęs patėvis A. J. pradėjo ant jo šaukti dėl to, kad nesusitvarkė kambarių, kad vartoja narkotines medžiagas, pradėjo tempti už plaukų. Vėliau prieš jį smurtavo abu tėvai t. y. patėvis ir mama, rankomis sudavė per galvą, per pilvą, spyrė į sėdmenis. Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja L. C. nurodė, kad savo parodymus patvirtina, šios aplinkybės buvo surašytos iš vaiko žodžių, vaikas sakė, kad smurtavo tėvai, paskui patikslino vardus ir pavardes. Taigi, iš šių asmenų parodymų matyti, jog M. B. nuo pat pradžių, bendraudamas su pirmaisiais asmenimis, kuriems papasakojo apie įvykį, teigė patyręs smurtą tiek iš mamos L. J., tiek iš patėvio A. J..

Be to, tai, kad prieš jį smurtavo abu kaltinamieji, M. B. nurodė ir policijos pareigūnams, jį apžiūrėjusiems medikams bei su juo bendravusiems vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. B. 2025 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad nuvykus į mokyklą buvo bendrauta su M. B., kuris paaiškino, kad 2025 m. sausio 22 d., apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant namuose savo kambaryje, į kambarį atėjęs patėvis A. J. pradėjo ant jo šaukti, kad jis neatlieka namų ruošos darbų, vartoja narkotines medžiagas bei pradėjo tampyti už plaukų. Vėliau prieš jį smurtavo abu tėvai t. y. patėvis ir mama L. J., rankomis sudavė per galvą, per pilvą, spyrė į sėdmenis. VšĮ VUL Santaros klinikų Žalgirio klinikų 2025 m. sausio 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme Nr. Z25-KP-3304 nurodyta, kad pacientas M. B. atvyko dėl skausmo veide, paciento teigimu, traumą patyrė 2025 m. sausio 22 d., 23 val., kuomet sumušė mama ir patėvis, o VšĮ VUL Santaros klinikų 2026 m. sausio 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme Nr. E25-2PA-1840 nurodyta, kad, pasak paciento M. B., 2025 m. sausio 22 d., apie 23 val. vaiką sumušė mama su patėviu, ištempė iš kambario už plaukų, daužė į galvą ir į nugarą kumščiais, spyrė į sėdmenis. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. sausio 23 d. vaiko (M. B.) situacijos vertinimo duomenų anketoje užfiksuota, kad su vaiku bendrauta 2025 m. sausio 23 d., apie 09.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), GMP, Santarų, Žalgirio klinikoje, tarnybiniame automobilyje. Pokalbio metu vaikas pasakojo, kad įvykio dieną jis miegojo, atsikėlė apie 23 val. nuo riksmų ir kaltinimų, kad nepadarė savo pareigų, po to jis buvo apkaltintas narkotinių medžiagų vartojimu ir mama su patėviu nurodė, jog jis buvo apsivartojęs, vadino jį narkomanu. Jie privertė rodyti visus savo daiktus ir ištempė už plaukų iš kambario. Už plaukų iš kambario tempė motina. Kai jis pasakė, jog nieko nevartoja, buvo sumuštas. Įvardijo, kad mama du kartus trenkė kumščiu per skruostikaulį iš kairės pusės. Po to jis buvo vėl paimtas už plaukų ir pradėtas „daužyti“, kol nenukrito ant grindų. Tada pradėjo „daužyti“ mama su patėviu. Daužė kumščiais per nugarą, galvą, pilvą, žandikaulį, todėl jam ir skauda žandikaulį. Daugiausia smūgių pataikė į galvą ir nugarą. Kai gulėjo ant grindų, patėvis su koja spyrė į sėdmenis. Teisiamojo posėdžio metu apklausta šiuos duomenis užrašiusi liudytoja I. B. nurodė, kad viskas buvo surašyta iš berniuko žodžių, patvirtino šiuos duomenis.

Pats nepilnametis nukentėjusysis M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, parodė, kad jis įvykio dieną miegojo, atsikėlė dėl to, kad buvo daužoma per jo kambario sieną, jam atidarius duris, mama ir patėvis pradėjo ant jo šaukti, kad jis nepadarė savo darbų, patėvis jį ranka ištempė už plaukų. Jis porą kartų gavo per žandikaulį, jam kumščiu per žandą sudavė mama. Po to bandė trauktis, tada jį jie užsipuolė, jis nukrito ant žemės, tada ant žemės jį mušė mama ir patėvis, gulėdamas gavo smūgius per šonkaulius, nugarą, krūtinę, galvą, jie buvo suduoti rankomis, mušė abu asmenys, smūgių neskaičiavo ir nematė, kuris tai daro, bet smūgius atliko abu kartu. Taip pat pajautė sunkų smūgį per užpakalį, suprato, kad tai buvo spyris, nes su ranka taip trenkti nepavyktų. Išanalizavus minėtus parodymus anksčiau minėtų įrodymų kontekste, juos sugretinus tarpusavyje, matyti, kad nukentėjusiojo M. B. nupasakota įvykių versija išliko nuosekli ją pasakojant įvairiems asmenims, jis pakankamai detaliai nupasakojo iš mamos L. J. ir patėvio A. J. patyręs smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime. Vienintelis prieštaravimas jo duotose parodymuose buvo tai, kad bendraudamas su liudytoja I. B., M. B. nurodė, kad už plaukų iš kambario jį tempė mama L. J., nors prieš tai socialinei darbuotojai L. C. ir nurodė, kad už plaukų jį tempė būtent patėvis, taip pat šitai nurodė ir policijos pareigūnei L. B.. Atsižvelgiant į tai, kad duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, M. B. vėlgi konkrečiai nurodė, kad už plaukų jį tempė būtent patėvis, teismas vadovaujasi šiais nukentėjusiojo parodymais, kurie sutampa su tuo, kaip jis įvykį nupasakojo anksčiau minėtiems asmenims, ir laiko, kad būtent juose teisingai užfiksuotos įvykio aplinkybės. Tokie kaltinamojo A. J. veiksmai nurodyti ir kaltinime.

Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji teigė, jog jie galimai yra apkalbami. Kaltinamoji L. J. nurodė, jog ji mano, kad jos sūnus yra nuteikinėjamas prieš ją jos buvusio vyro A. B. brolio R. B. ir šio sugyventinio J. S., o kaltinamasis A. J. nurodė, kad jam atrodo, jog M. B. užpyko, kad buvo atimtas jo telefonas, užpyko ant mamos ir jį (A. J.) „prikabino“. Tačiau teismas neturi pagrindo tikėti šia kaltinamųjų versija. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui manyti, jog M. B. galėtų tyčia meluoti apie įvykį, norėdamas apkalbėti savo motiną L. J. arba šios sutuoktinį A. J.. Visų pirma, pažymėtina, kad M. B. patirti sužalojimai yra objektyviai užfiksuoti byloje – 2025 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad, dalyvaujant specialistui, atlikta VšĮ VUL Santaros klinikų Žalgirio klinikų ambulatorinio apsilankymo aprašymo Nr. Z25-KP-3304 ir VšĮ VUL Santaros klinikų ambulatorinio apsilankymo aprašymo Nr. E25-2PA-1840 apžiūra, kurios metu specialistė Rasa Gaidienė pateikė išvadą, kad M. B. nustatyti odos nubrozdinimai kairio užausio srityje, veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu kairiame skruoste, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo vertinimu, sužalojimų pobūdis ir lokacija atitinka M. B. nupasakotas įvykio aplinkybes ir įrodo, jog smurtą M. B. patyrė. Taip pat pažymėtina, kad nei vienas iš apklausiamų asmenų nenurodė rimto pagrindo abejoti M. B. duodamais parodymais dėl smurto patyrimo aplinkybių. Liudytoja L. C. nurodė mananti, kad M. B. tikriausiai buvo skriaustas, nes vaikai šiaip sau neateina, nurodė, kad mokykloje jis nebuvo problematiškas vaikas, jiems anksčiau nebuvo tekę bendrauti. Liudytojas A. Š. nurodė, kad M. B. atžvilgiu yra buvę melavimo dėl lankomumo, tokių paaugliškų išsisukinėjimų, tačiau apart to nepastebėjo, kad būtų piktybiškas melavimas. Taip pat nurodė, kad kai M. B. jam tai pasakė, šis buvo susijaudinęs ir susinervinęs, todėl jis (A. Š.) nematė pagrindo nereaguoti. M. B. emocinė būklė buvo akivaizdi ir J. S., kuris nurodė, kad kai M. B. skambino, jis (J. S.) nebuvo jo girdėjęs tokio išsigandusio, buvo keista girdėti, kad jis kūkčioja ir verkia, iš to suprato įvykio rimtumą, kad reikia paskambinti į mokyklą. Liudytoja I. B. taip pat nurodė, kad, jai bendraujant su M. B., jai nesusidarė įspūdis, kad vaikas gali sakyti netiesą, jis sakė, kad bijo grįžti namo, nes bijo, kad jo atžvilgiu vėl bus smurtaujama, nebuvo piktas ar agresyvus, jis buvo nuliūdęs. M. B. tėvas A. B. taip pat nurodė neturintis pagrindo netikėti M. B., nurodė žinantis, kad jo buvusi sutuoktinė (L. J.) ganėtinai ūmaus būdo. A. J. jis asmeniškai nepažįsta, tačiau tikėjo vaiku. M. B. buvo išsigandęs, bijojo važiuoti pasiimti daiktų iš namų, nenorėjo matyti mamos, kitą dieną išėjo į mokyklą. Liudytojas R. B. taip pat nurodė, kad jam nekilo įtarimo, kad M. B. sakė tai, ko nebuvo. VšĮ VUL Santaros klinikų 2026 m. sausio 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme Nr. E25-2PA-1840 taip pat pažymėta, kad apžiūros metu vaikas sąmoningas, kontaktiškas, adekvatus, tikslingai atsako į klausimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo manyti, jog M. B., viso proceso metu duodamas nuoseklius parodymus, galėjo tyčia melagingai nurodyti aplinkybes, kuriomis buvo prieš jį smurtaujama, todėl tokią kaltinamųjų iškeltą versiją atmeta kaip jų gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.

Kaltinamoji L. J. yra nukentėjusiojo M. B. mama, o kaltinamasis A. J. yra nukentėjusiojo M. B. patėvis, nors L. J. teigė, kad ji, tempdama M. B. už plaukų iš kambario ir suduodama vieną kartą į veidą, auklėjo savo sūnų, o A. J. tik siekė M. B. nuraminti, tačiau įvertinus kaltinamųjų prieš M. B. atliktų veiksmų pobūdį, jų kiekį, šių veiksmų priežastis (dėl to, kad M. B. dienos metu miegojo, pasirodė esąs apkvaitęs, neišvedė šuns), akivaizdu, kad kaltinamųjų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu, dėl ko nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šioje byloje nustatyta, jog smurtinius veiksmus kaltinamieji atliko artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą prieš sau artimą žmogų – sūnų (L. J.) ir įvaikį (A. J.), šiais smurtiniais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, kurie visi kartu vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamųjų L. J. ir A. J. padarytos nusikalstamos veikos, kuri yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skirdamas bausmes kaltinamajam A. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. J. – teistas 1 kartą (ankstesni teistumai išnykę) (1 t., b. l. 149-150), administracine tvarka praeityje baustas vieną kartą per pastaruosius 5 metus, paskirta bauda sumokėta, nuobauda nebegaliojanti (1 t., b. l. 153), aktualiais SODRA duomenimis dirbantis (1 t., b. l. 154-155).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis A. J. praeityje jau buvo teistas taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, nors teistumai už minėtas veikas jau yra išnykę, šiuo metu turi vieną neišnykusį teistumą už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš griežtesnių įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, bet mažesnis už jos maksimumą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis A. J. yra teisiamas antrą kartą, ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu jam taip pat buvo paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas, tačiau šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką jis padarė dar iki minėto nuosprendžio priėmimo, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, dirbantis, daro išvadą, kad jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 9 mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

A. J. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta kėsinantis į šeimos nario – įvaikio sveikatą, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina.

Skirdamas bausmes kaltinamajai L. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius L. J. – anksčiau neteista (1 t., b. l. 113-114), administracine tvarka praeityje bausta, paskutinį kartą 2024 m. liepos 18 d. nutarimu, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturinti (1 t., b. l. 115-121), aktualiais SODRA duomenimis nedirbanti.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš švelnesnių įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajai neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau jai skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. J. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta kėsinantis į šeimos nario – sūnaus sveikatą, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje byloje nukentėjusiojo M. B. įgaliota atstovė advokatė Anna Grinevič pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų nukentėjusiajam M. B. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nepilnametis patyrė skausmą, stresą, išgąstį, kaltės, baimės jausmą, pažeminimą. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių, jam padaryta socialinė ir emocinė žala yra neatitaisoma. Atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenų padarytos žalos sukeltas pasekmes, į tai, kad veika padaryta tyčiniais, sąmoningais, piktybiniais veiksmais, nukreiptais į vaiko sveikatą bei psichologinės gerovės paniekinimą, taip pat įvertinant sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, bei siekiant kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų interesų, darytina išvada, kad patirta neturtinė žala yra 1 000 Eur. Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos sumos visiško atlyginimo (2 t., b. l. 39-40).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji A. J. ir L. J. nurodė, kad su civiliniu ieškiniu jie nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nors šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog dėl šioje byloje aptariamų įvykių pablogėjo psichinė nukentėjusiojo sveikata, tačiau buvo apsunkintas jo asmeninis gyvenimas, nes jis iš baimės pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad, remiantis liudytojų A. B., R. B. parodymais, nukentėjusysis M. B. šiuo metu yra patenkintas gyvendamas su savo tėvu, nėra duomenų, kad kaltinamųjų veika nukentėjusiajam sukėlė sunkių padarinių. Byloje nenustatyta, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai sukėlė negrįžtamą poveikį M. B. sveikatai. Nepaisant to, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų veiksmai M. B. akivaizdžiai sukėlė neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, jis jautėsi pažemintas, patyrė nesaugumo jausmą, įtampą ir nerimą.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, jie privalo šią žalą atlyginti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam M. B.iš kaltinamųjų L. J. ir A. J. solidariai priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų L. J. ir A. J. nukentėjusiojo M. B. naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. B. visiško įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis M. B. yra nepilnametis, jo atstovas pagal įstatymą – tėvas A. B. – paskirtinas nukentėjusiojo M. B. priteistos neturtinės žalos tvarkytoju uzufrukto teise.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 13 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (patikslintoje) Nr. APD-2026-00463 nurodyta, kad dėl nukentėjusiajam M. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos šioje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 791,67 eurų dydžio išlaidas.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiajam M. B. atstovas advokatas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, todėl šie atvejai nepatenka į BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių sąrašą, kuomet proceso išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, neišieškomos. Teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamųjų turtinė padėtis yra pakankamai sunki, kad šių išlaidų išieškojimas jiems būtų neproporcingai didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, patirtos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą M. B. (791,67 Eur), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos atlyginti solidariai iš kaltinamųjų A. J. ir L. J..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su bylai reikšmingais duomenimis, saugomi vokuose, prisegtuose prie bylos 1 tomo galinio viršelio – paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kaltinamajam A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, neskiriant jai intensyvios priežiūros, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kaltinamajai L. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. B. atstovės advokatės Annos Grinevič civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų A. J. ir L. J. solidariai 500 Eur nukentėjusiojo M. B. naudai patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. B. visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiojo M. B. įstatyminį atstovą A. B. paskirti nukentėjusiojo M. B. priteistos neturtinės žalos tvarkytoju uzufrukto teise.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 13 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (patikslintoje) Nr. ADP-2026-00463 nurodytas išlaidas, patirtas teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą M. B. – 791,67 Eur, pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamųjų A. J. ir L. J. solidariai valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su bylai reikšmingais duomenimis, saugomus vokuose, prisegtuose prie bylos 1 tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam A. J., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti kaltinamajai L. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos:

LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke Luminor Bank, AB, banko kodas 40100;

LT05 7044 0600 0788 7175, esanti AB SEB bankas, banko kodas 70440;

LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke Swedbank, AB, banko kodas 73000;

LT42 7230 0000 0012 0025, esanti UAB Urbo bankas, banko kodas 72300;

LT32 7180 0000 0014 1038, esanti AB „ Artea“ bankas, banko kodas 71800;

LT78 7290 0000 0013 0151, esanti AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.