Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-04-15 · Civilinė byla Nr. e2A-295-265/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-14Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-15Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-04-16Klaipėdos apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2021-05-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
e2A-295-265/2021
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00707-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
Atsakovas
D. V.
Ieškovas
T. K.
Civilinė byla Nr. e2A-295-265/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00707-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei D. V. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės jam priteisti 2 000 Eur avanso, 2 000 Eur baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. vasario 19 d. su atsakove sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir preliminarioji sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti preliminariojoje sutartyje nurodytą atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį 4,4 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau – ir sklypas) bei susitarė ateityje sudaryti notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir pagrindinė sutartis). Pagal preliminariosios sutarties 2.1. punktą šalys pagrindinę sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2018 m. sausio 31 d. ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, reikalingi pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovas preliminariosios sutarties pagrindu grynais pinigais sumokėjo atsakovei 2 000 Eur avansą už sklypą, o atsakovė, pasirašydama sutartį, patvirtino, jog preliminariosios sutarties pasirašymo dieną priėmė iš ieškovo avansą. Be to, šios sutarties 4.3. punktu šalys susitarė, kad jei preliminarioji sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl atsakovės kaltės, ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, o atsakovė privalo grąžinti ieškovui 2 000 Eur avansą ir papildomai per 30 darbo dienų sumokėti 2 000 Eur baudą. Ieškovas po preliminariosios sutarties pasirašymo nuolat ragino atsakovę, kuri dirbo jo ūkyje nuo 2014 m. spalio 10 d., kreiptis į atitinkamas valstybės ir / ar savivaldybės institucijas dėl privalomų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti, bet atsakovė vis prašė palaukti bei nurodydavo, kad sklypas yra įkeistas ir ji turi atlikti tam tikrus privalomus veiksmus, kad šalys galėtų sudaryti pagrindinę sutartį. Šie atsakovės teiginiai neatitiko preliminariosios sutarties sąlygų 3.2.2. punkto, kadangi pasirašydama sutartį atsakovė garantavo, kad sklypas nėra įkeistas. Nuo 2017 m. spalio mėnesio atsakovė nustojo bendrauti su ieškovu. Kadangi atsakovė be pateisinamos priežasties vienašališkai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas, suėjus naikinamajam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, nutraukė sutartį bei pareikalavo atsakovę grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti preliminariosios sutarties 4.3. punkte numatytą baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė tai padaryti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad preliminariąją sutartį su ieškovu pasirašė nesuprasdama šios sutarties turinio ir pasekmių, bei nesuvokdama, jog ateityje turės parduoti sutartyje nurodytą jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovas, būdamas verslininku ir atsakovės darbdaviu, pasinaudojo atsakovės nepatyrimu ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose ir atsakovės pavaldumu darbiniuose santykiuose, pateikė atsakovei pasirašyti sutartį, nurodydamas, kad ši sutartis ir kiti pateikti pasirašyti dokumentai reikalingi dėl atsakovės dirbamo darbo ieškovo ūkyje. Nei preliminariosios sutarties pasirašymo metu, nei kada vėliau atsakovei ieškovas neperdavė 2 000 Eur avanso. Be to, dar 2014 m. spalio 1 d. atsakovė su ieškovu buvo sudariusi žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas buvo pažadėjęs atsakovei už išsinuomotos 4,4 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą kas mėnesį atsakovei mokėti po 350 Lt (101,37 Eur) sumą už 1 ha, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė. Nors žemės sklypo nuomos sutarties 5 punkte ir nurodytas 1 Lt (0,29 Eur) mokestis, tačiau tokia sutarties sąlyga yra niekinė ir negaliojanti, nes joks protingas ir apdairus asmuo nesutiktų žemės sklypo išnuomoti tokia kaina. Žemės sklypo nuomos sutartyje tiksli nuomos kaina nebuvo nurodyta, nes ieškovas siekė išvengti mokesčių mokėjimo. Atsakovės teigimu, ieškovui nevykdant žemės sklypo nuomos sutarties, pasirašytos su atsakove, jo elgesys tiek ikisutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose negali būti laikomas sąžiningu, o atsakovės nesudarymas pagrindinės sutarties laikytinas pakankamai motyvuotu. Be to, ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis teismui melagingai nurodydamas, kad pagal sutartį yra perdavęs atsakovei avansą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovui 2 000 Eur avanso, 95 Eur žyminio mokesčio, 7 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

4. Teismo vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė 2017 m. vasario 19 d. pasirašydama preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Jos kaltė dėl sutarties pažeidimo – akivaizdi. Ieškovas įrodė, kad jis vis ragino atsakovę suruošti dokumentus pagrindinės sutarties sudarymui, tačiau atsakovė vis surasdavo kokių nors priežasčių šių veiksmų neatlikti. Suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui atsakovė jokių aktyvių veiksmų, siekdama išspręsti susidariusią situaciją, nesiėmė. Atkreipė dėmesį į tai, kad priežastis, kodėl ji nesudarė pagrindinės sutarties, nurodė tik ieškovui nusprendus ginti savo pažeistas teises teisme bei paminėjo, jog aplinkybės, jog ieškovas jai nemokėjo nuompinigių už žemės sklypo nuomą, negali būti laikomos susijusiomis su ginčijamos sutarties nevykdymo aplinkybėmis. Atsakovės argumentus, jog ji negavusi 2 000 Eur avanso, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad preliminariosios sutarties 3.1.3. punkte nurodyta, jog pirkėjas pareiškia, kad sumokėjo, o pardavėjas pareiškia, jog preliminariosios sutarties pasirašymo dieną priėmė iš pirkėjo 2 000 Eur avansą. Sutarties lapas pasirašytas abiejų šalių. Teismui nekilo abejonių, jog avansas buvo sumokėtas preliminariosios sutarties pasirašymo metu.

5. Tenkino atsakovės prašymą taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senatį netesyboms ir ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, jog atsakovė preliminariąją sutartį pasirašė nesuprasdama sutarties turinio ir pasekmių, bei nesuvokdama, jog ateityje turės parduoti sutartyje nurodytą savo žemės sklypą. Nepagrįstai nevertintos aplinkybės, susijusios su atsakovės neraštingumu bei priklausomumu nuo ieškovo.

6.2. Ieškovas neįrodė, jog preliminariosios sutarties pasirašymo metu perdavė atsakovė 2 000 Eur avansą. Sutartyje nėra aiškiai įformintas (įtvirtintas) pinigų perdavimo atsakovei faktas: nėra nei pinigų priėmimo–perdavimo akto, nei kokio nors kito sutarties priedo ar kito dokumento, patvirtinančio, kad 2 000 Eur avansas atsakovei buvo perduotas.

Atsiliepimas

6.3. Atsakovė, matydama, kad ieškovas nemoka išnuomotos žemės nuomos mokesčio ir jo įsiskolinimo, nesutiko su ieškovo reikalavimu parduoti ginčo žemės sklypą ieškovui. Ieškovas ne tik nesumokėjo atsakovei 2 000 Eur pažadėto ir sutarto sumokėti avanso, tačiau dar ir nuo 2014 m. visiškai nemokėjo žemės nuomos mokesčio. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

6.4. Teismas nenurodė, kaip pasireiškė atsakovės kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovė pagrįstai atsisakė ieškovui ateityje parduoti savo žemės sklypą, kadangi įrodė, jog ieškovas nemokėjo atsakovei to paties žemės sklypo nuomos mokesčio. Būtent ieškovo veiksmai (nemokėjimas žemės sklypo nuomos mokesčio) nulėmė atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį.

Šalies argumentai

6.5. Teismo argumentai, jog nesutikimo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis atsakovė nurodė tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi į teismą, nepagrįsti. Ieškovui iki civilinės bylos iniciavimo buvo žinomos atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastys.

6.6. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant šalių atsakomybės klausimą, kuomet atsisakoma sudaryti pagrindinę sutartį. Šiuo atveju ieškovas neįrodė atsakovės kaltės, nepateikė nė vieno jos kaltę pagrindžiančio įrodymo, o išimtinai rėmėsi tik ginčo sutartimi ir vien tik deklaratyviais teiginiais.

6.7. Nėra aišku, kokiais duomenimis teismas rėmėsi padarydamas išvadą, jog ieškovas vis ragino atsakovę atlikti veiksmus, būtinus pagrindinės sutarties sudarymui. Atsakovė nėra gavusi jokio ieškovo raginimo ar priminimo.

6.8. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės prašymus išreikalauti įrodymus, kurie galėtų įvertinti, ar ieškovas turėjo finansines galimybes sumokėti 2 000 Eur dydžio avansą. Tokiu būdu teismas užkirto kelią nustatyti reikšmingas aplinkybes.

6.9. Manytina, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės pastebėjimo apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei nenagrinėjo prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7. Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas atstovavimo išlaidas. Prideda naujus įrodymus – T. K. ūkio atsiskaitomosios sąskaitos pinigų likutį 2017 m. sausio 31 d. pagrindžiantį dokumentą ir ieškovo pinigų išgryninimo 2017 m. vasario 13-14 dienomis faktą pagrindžiantį dokumentą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Atsakovės tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl ginčo preliminariosios sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybių yra sąmoningai išgalvota gynybinė pozicija. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė 2017 m. vasario 19 d. pasirašydama preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, ir tokiu būdu ją pažeidė.

7.2. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija preliminariosios sutarties teisėtumo, t. y. atsakovė pripažįsta, kad jos ranka preliminariojoje sutartyje pasirašyta ant kiekvieno jos lapo (iš viso 3 lapai), įskaitant preliminariosios sutarties 2 puslapį, kuriame 3.1.3. punkte yra aiškiai įtvirtinta, jog „Pirkėjas taip pat pareiškia, jog sumokėjo, o Pardavėjas pareiškia, jog preliminariosios sutarties pasirašymo dieną priėmė iš Pirkėjo 2 000 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) avansą.“ Taigi, preliminariosios sutarties sudarymas su joje įtvirtintomis sutarties šalių teisėmis ir pareigomis, yra laikytinas neginčijimai įrodytu.

7.3. Byloje nepateikta jokių įrodymų dėl ieškovo tyčinių klaidinančių veiksmų, dėl kurių atsakovė galėjo būti suklaidinta dėl esminių nuomos sutarties, kurios neva tai netinkamu vykdymu atsakovė remiasi norėdama pagrįsti savo netinkamą pareigų pagal preliminariąją sutartį vykdymą, aplinkybių. Todėl atsakovės teiginiai dėl ieškovo, kaip preliminariosios sutarties šalies, veiksmų neteisėtumo turėtų būti atmesti kaip visiškai nepagrįsti.

7.4. Atsakovės veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutvarkė sklypą, padarė jį tinkamu naudoti pagal žemės ūkio paskirtį, bei į tai, jog ieškovas buvo pasirengęs sklypą įsigyti už 8 800 Eur kainą, kurios dalį – 2 000 Eur ieškovė gavo 2017 m. vasario 19 d., o atsakovė nesirūpino sklypu, nevykdė su ieškovu sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, nesikreipė nei į ieškovą, nei į teismą dėl nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo, nėra suderinami su apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesiu.

7.5. Atsakovės valios pasikeitimas jau po preliminariosios sutarties sudarymo atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką nelaikytinas suklydimu dėl esminių sandorio elementų. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė preliminariosios sutarties sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų ar juos valdyti. Atsakovė dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose, hipotekos sandoryje, kuriuo buvo užtikrintas atsakovės gautos paskolos grąžinimas, ir darbiniuose santykiuose, pasirašinėjo sutartis, duomenų, kad būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, byloje nėra.

7.6. Apibendrinant, jog atsakovė nesąžiningai vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir pagrindinė sutartis nesudaryta būtent dėl atsakovės kaltės, todėl ji privalo prisiimti su tuo susijusius teisinius padarinius.

7.7. Atsakovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl avanso nesumokėjimo atsakovei, išskyrus pasvarstymus, jog neva preliminariojoje sutartyje įtvirtintas avanso sumokėjimo faktas nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovei. Nors atsakovė kategoriškai neigia avanso gavimo faktą, ji nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę. Preliminariojoje sutartyje yra aiškiai įformintas (įtvirtintas) avanso perdavimo atsakovei faktas.

Atsiliepimas

7.8. Atsakovė nurodo niekuo nepagrįstus motyvus, susijusius su tuo, jog ieškovas turėjo pareigą rašytiniais įrodymais pagrįsti, kad preliminariosios sutarties sudarymo dieną turėjo 2 000 Eur grynaisiais pinigais ir galėjo sumokėti atsakovei pagal preliminariąją sutartį.

7.9. Teismas, konstatavęs atsakovės kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, bei vertinęs, kad egzistuoja ieškovo reikalavimo dėl sumokėto avanso grąžinimo tenkinimo pagrindai, pagrįstai nevertino atsakovės iškelto Ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis klausimo. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas išspręstas vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo formos

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliantės teigimu, skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės prašymo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei dėl prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

11. Visų pirma pastebėtina, jog CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taigi proceso teisės pažeidimas kaip absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas siejamas su būtina sąlyga – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog dėl proceso teisės pažeidimų byla galėjo būti neteisinga išnagrinėta.

12. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad prašymą panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė pareiškė kartu su atsiliepimu į ieškinį (2020 m. spalio 16 d.). Šis prašymas bylos nagrinėjimo metu nebuvo sprendžiamas, tačiau 2020 m. gruodžio 14 d. priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

14. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Taigi šiuo atveju, nors CPK nėra įtvirtinto imperatyvaus termino, per kurį turi būti išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, manytina, jog pirmosios instancijos teismas, šį klausimą išspręsdamas tik priimdamas galutinį procesinį sprendimą, padarė proceso teisės pažeidimą (CPK 147 straipsnio 7 dalis). Tačiau taip pat pažymėtina, jog CPK 72 straipsnyje numatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį Kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Todėl atsakovė, manydama, jog teismas nepagrįstai ilgai nesprendžia atsakovės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir tai pažeidžia atsakovės teises bei interesus, turėjo teisę pateikti pakartotinį prašymą arba pateikti prašymą apeliacinės instancijos teismui nustatyti terminą išspręsti minėtą prašymą.

15. Kaip jau minėta, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

16. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Taigi aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį teismo sprendimą, išsprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą klausimą, ką vadovaujantis nurodyta teisės norma ir privalėjo padaryti, tačiau šio sprendimo plačiau nemotyvavo, nereiškia proceso teisės pažeidimo – papildoma motyvacija šiuo atveju nėra būtina. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, tenkindamas ieškinį iš dalies ir iš atsakovės priteisdamas 2 000 Eur, tačiau nesumažindamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimą, dėl kurio kolegija pasisakys šioje nutartyje.

17. Atsakant į apeliantės argumentus, susijusius su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės prašymo svarstyti klausimą dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, teisėjų kolegija pažymi, jog toks prašymas atsiliepimo į ieškinį rezoliucinėje dalyje nebuvo suformuluotas – atsakovė tik atsiliepimo į ieškinį motyvuose nurodė mananti, jog yra pagrindas įžvelgti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį. Taigi nesant suformuluoto reikalavimo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bei teismui nusprendus, jog ieškinys iš dalies yra pagrįstas, papildomi motyvai, kodėl, teismo manymu, nėra pagrindo įžvelgti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nebuvo tikslingi ir būtini.

18. Apibendrinant tai, kas nurodyta, spręstina, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, t. y. T. K. ūkio atsiskaitomosios sąskaitos pinigų likutį 2017 m. sausio 31 d. bei ieškovo pinigų išgryninimo 2017 m. vasario 13-14 dienomis faktą pagrindžiančius dokumentus. Ieškovo teigimu, šie įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas preliminariosios sutarties sudarymo dieną turėjo 2 000 Eur grynaisiais pinigais bei tai, jog ieškovas buvo finansiškai pajėgus sumokėti kainą. Ieškovas taip pat nurodo, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo – apeliaciniame skunde akcentuojant, jog ieškovas galimai neturėjo grynųjų pinigų preliminariosios sutarties sudarymo metu.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šių įrodymų pateikimo poreikis kilo iš esmės jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, su naujais įrodymais atsakovė yra susipažinusi (2021 m. vasario 8 d. atsakovei išsiųstas ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą), o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė išreikalauti šiuos įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė (2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 50 s. – 18 min.), teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

22. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl avanso atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė / grindžia šiais argumentais: 1) atsakovė nežinojo, kad pasirašė preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį – ieškovo pateiktą sutartį pasirašė manydama, jog ji susijusi su darbo santykiais; 2) sutartis pateikta pasirašyti pasinaudojus atsakovės neraštingumu bei pavaldumu nuo ieškovo; 3) atsakovei nebuvo perduotas 2 000 Eur avansas; 4) atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį lėmė pagrįstos priežastys – ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų mokėti žemės sklypo nuomos mokesčio, todėl tikėtina, nebūtų vykdęs prievolės sumokėti žemės sklypo pardavimo kainos.

24. Teisėjų kolegija pastebi, jog atsakovės pozicija dėl preliminariosios sutarties sudarymo yra prieštaringa – viena vertus, ji teigia nežinojusi, kokį dokumentą pasirašo, kita vertus, įrodinėja, jog priežastys, lėmusios apsisprendimą nesudaryti pagrindinės sutarties, yra visiškai pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su preliminariosios sutarties sudarymu, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos – atsakovė nereiškia reikalavimo pripažinti preliminariąją sutartį negaliojančia (CK 1.90 ar 1.91 straipsniai), todėl atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) šiuo atveju tik analizuotina, ar yra pagrindas atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį ieškovui grąžinti jo sumokėtą avansą.

25. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. vasario 19 d. ieškovas su atsakove sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo ieškovui parduoti atsakovei privačios nuosavybės teise priklausantį 4,4 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o pirkėjas (ieškovas) įsipareigojojo priimti žemės sklypą ir sumokėti 8 800 Eur. Preliminariosios sutarties 2.1. punktu šalys pagrindinę sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2018 m. sausio 31 d. ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, reikalingi pagrindinei sutarčiai sudaryti, išduodami atitinkamų valstybės ir / ar savivaldos institucijų. Preliminariosios sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad pirkėjas preliminariosios sutarties pasirašymo dieną sumoka pardavėjui 2 000 avansą; 3.1.3. punkte nurodyta, kad pirkėjas pareiškia, jog sumokėjo, o pardavėjas pareiškia, jog preliminariosios sutarties pasirašymo dieną priėmė iš pirkėjo 2 000 Eur avansą. Sutarties 4.2. ir 4.3. punktuose įtvirtinta, jeigu sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir pasilikti pirkėjo sumokėtą avansą (4.2. punktas), jei sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį. Pirkėjui nutraukus sutartį, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui 2 000 Eur avansu gautą sumą ir papildomai per 30 darbo dienų sumokėti 2 000 Eur dydžio baudą (4.3. punktas).

26. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad sudaryti pagrindinę sutartį po preliminariosios sutarties pasibaigimo termino atsakovė atsisakė. CK 6.165 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo sutarties sudarymo. Konkrečiu atveju preliminarioje sutartyje šalys apibrėžė sutarties galiojimo terminą iki 2018 m. sausio 31 d. Po šio termino sutarties galiojimas pasibaigia ir šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). CK 6.206 straipsnis numato, jog viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą (CK 6.189 straipsnio 4 dalis), be to, kaip ir sutartį nutraukus, šalys gali reikalauti grąžinti viską, ką yra perdavusios kitai šaliai vykdydamos sutartį.

28. Kaip jau minėta, ieškovas prašė priteisti 2 000 Eur sumokėtą avansą, kurį pagal 2017 m. vasario 19 d. preliminarios sutarties 2.2. punktą sumokėjo pasirašydamas sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui iki sutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2014). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2014).

29. Šioje byloje atsakovė laikosi pozicijos, kad neturi prievolės grąžinti ieškovui avanso, kadangi, visų pirma, avansas atsakovei nebuvo perduotas, o antra – pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pagrįstų priežasčių – ieškovas nevykdė prievolės mokėti žemės sklypo, kurį atsakovė yra jam išnuomojusi, nuomos mokesčio, todėl tikėtina, nebūtų vykdęs prievolės sumokėti žemės sklypo pardavimo kainos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuos argumentus vertinti kaip pagrįstus.

30. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su motyvais, jog šioje byloje ieškovas neįrodė, kad atsakovei yra perdavęs 2 000 Eur avansą, kolegija pažymi, jog CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

31. Pirmosios instancijos teismas faktą dėl avanso perdavimo atsakovei laikė visiškai įrodytu. Šią išvadą teismas grindė tuo, jog 2 000 Eur avanso sumokėjimas įtvirtintas šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai išvadai. Kaip matyti iš preliminariosios sutarties, 2.2 punktu šalys susitarė, jog pirkėjas preliminariosios sutarties sudarymo dieną sumoka 2 000 Eur avansą. 3.1.3 punkte nurodyta, kad pirkėjas pareiškia, jog sumokėjo, o pardavėjas pareiškia, kad preliminariosios sutarties pasirašymo dieną (2017 m. vasario 19 d.) priėmė iš pirkėjo 2 000 Eur avansą. Preliminariąją sutartį parašais patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovė. Pirmojo ir antrojo preliminariosios sutarties lapo apačioje taip pat nurodytas atsakovės vardas, pavardė ir parašas. Ginčo, jog šie įrašai padaryti ne atsakovės, byloje nėra. Taigi atsakovė savo parašu patvirtino, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu jai buvo perduotas 2 000 Eur avansas. Abejones, jog šios sutarties sudarymo metu ieškovas galimai nedisponavo nurodyto dydžio suma, paneigia į bylą kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai – iš ūkininko T. K. ūkio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. matyti, kad minėtoje sąskaitoje esantis pinginių lėšų likutis sudarė 10 454,72 Eur. Iš ieškovo T. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 14 d. matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo išgryninta 10 400 Eur suma. Taigi, kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje esančių įrodymų pakanka įsitikinti, jog 2 000 Eur avansas atsakovei buvo perduotas (CPK 185 straipsnis).

32. Vertinant atsakovės poziciją, jog jos atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas, kadangi ieškovui nemokant žemės sklypo nuomos mokesčio, atsakovė negalėjo tikėtis, jog ieškovas sumokės kainą už parduodamą žemės sklypą, t. y. pagrindinė sutartis iš esmės nesudaryta dėl ieškovo kaltės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie argumentai kelia pagrįstų abejonių. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bei bylos duomenų nustatyta, kad 2014 m. spalio 1 d. D. V. ir T. K. sudarė žemės sklypo, dėl kurio pardavimo buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, nuomos sutartį, kurios 2 punkte numatyta, jog sutartis sudaroma 6 metams – iki 2020 m. spalio 1 d., o sutarties 5 punkte numatyta, kad nuomininkas (t. y. T. K.) kas metus moka po 1 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog galimai ieškovas nemoka 1 Lt žemės sklypo nuomos mokesčio per metus, įvertinus, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo 2 000 Eur avansą, neleidžia teigti, jog ieškovas turėjo ketinimų nemokėti ar galimai nebuvo pajėgus sumokėti sutartos žemės sklypo pardavimo kainos. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas teigė vis raginęs atsakovę suruošti dokumentus pagrindinės sutarties sudarymui, t. y. dėjo pastangas, jog būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Nors atsakovė akcentuoja, jog teismo išvados apie ieškovo raginimus sudaryti pagrindinę sutartį nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, pastebėtina, jog vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovo paaiškinimai taip pat laikyti įrodymais, kuriais remiantis daromos išvados apie faktų (ne) egzistavimą. Šiuo atveju taip pat negalima ignoruoti ir aplinkybės, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog ji nesutikimą su reikalavimu sudaryti pagrindinę sutartį ėmė reikšti tik iškėlus civilinę bylą teisme, ir teigia, kad iki ieškinio pateikimo paaiškinusi savo atsisakymo priežastis (apeliacinio skundo 10 punktas). Taigi, apeliantė netiesiogiai pripažįsta, jog ieškovas ragino atsakovę sudaryti pagrindinę sutartį.

33. Apibendrinant nurodytas ir aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nenustačius ieškovo (pirkėjo) kaltės dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, atsakovė (pardavėja) privalo grąžinti avansinį mokėjimą preliminariosios sutarties 4.3 punkto pagrindu (jeigu sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį; pirkėjui nutraukus sutartį, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui 2 000 Eur avansu gautą sumą <..>).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimo, kurio keisti apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

36. Tauragės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta areštuoti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančius pas skolininkę ir / arba trečiuosius asmenis 4 000 Eur sumai.

37. CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

38. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovui 2 000 Eur avanso, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, sumažintinas Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

40. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

41. Ieškovas pateikė prašymą jam iš atsakovės priteisti 1 633,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Pateikė šiuos minėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: išrašą iš ataskaitos, kuriame nurodyta, kad už susipažinimą su apeliaciniu skundu bei atsiliepimo į jį parengimas sudaro 1 375 Eur be PVM; 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADL Nr. 157/2021, kurioje nurodyta, jog suteiktos paslaugos be PVM sudaro 1 394,70 Eur, su PVM – 1 687,59 Eur; 2021 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad sumokėta suma – 1 687,59 Eur. Taigi šiuo atveju sumokėta suma nesutampa su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, tačiau, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netenkinti ieškovo prašymo ir nepriteisti šiuo atveju mažesnės bylinėjimosi išlaidų sumos.

42. Atsižvelgiant į tai, kad 1 633,75 Eur suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, iš ieškovės atsakovui priteistina 1 633,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sumažinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – sumažinti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietoas adresas (duomenys neskelbtini), priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas skolininkę ir / arba trečiuosius asmenis arešto mastą nuo 4 000 Eur iki 2 000 Eur sumos.

Ieškovui T. K. iš atsakovės D. V. priteisti 1 633,75 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas