Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos spauda“, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, B. G.) dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

8.9. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundu ir 2020 m. sausio 23 patikslintu skundu kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydama ištirti 2019 m. liepos 25 d. Akto pagrįstumą.

8.10. Komisija 2022 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 3EK(13.4)-37 sustabdė minėtų pareiškėjos skundų nagrinėjimą Komisijoje, kol bus baigti teisminiai ginčai dėl profesinės ligos nustatymo (žr. LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-920-552/2023).

8.11. Pareiškėja, taip pat nesutikdama su 2019 m. birželio 20 d. išvada, su skundu kreipėsi į VAAT, kuris 2020 m. sausio 30 d. sprendimu panaikino Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.

8.12. Komisija, įgyvendindama VAAT 2020 m. sausio 30 d. sprendimą, kreipėsi į įvairias gydymo įstaigas ir gavo pareiškėjos medicininę dokumentaciją. Komisija 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 3EK(13.2)-765 kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinį direktorių su prašymu paskirti gyd. neurochirurgą ekspertu nagrinėjamo atvejo svarstymui. 2020 m. gruodžio 7 d. raštu Komisija buvo informuota, kad ekspertu paskirtas Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas J. S.. 2021 m. gegužės 6 d. minėtam gydytojui išsiųsta pateikta užduotis ir iškelti klausimai.

8.13. Komisija, įvertinusi surinktus medicininius duomenis bei 2021 m. rugsėjo 21 d. eksperto-gydytojo vertinimą, 2021 m. spalio 21 d. priėmė išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjai profesinė liga nustatyta nepagrįstai, kadangi, vadovaujantis medicininiais dokumentais (1998 m. vasario 18 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC gydytojo konsultacija) ir eksperto neurochirurgo išvada, pirmieji simptominiai degeneraciniai stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m., dar prieš pareiškėjai pradedant darbinę veiklą Bendrovėje ir prieš profesinių rizikos veiksnių atsiradimą.

8.14. VAAT 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-2149-463/2022, panaikino Ekspertų komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvadą Nr. 21-1/2021 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ ir įpareigojo Ekspertų komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.

8.15. LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi VAAT 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8.16. Komisija vykdydama pastaruosius teismų sprendimus priėmė ginčijamą šioje byloje Išvadą, kuria vėl nuspręsta, kad profesinė liga pareiškėjai nustatyta nepagrįstai.

9. Teismas nurodė, kad pakartotinai (ketvirtą kartą) tiriant, ar pagrįstai pareiškėjai buvo nustatyta (nenustatyta) profesinės ligos diagnozė, buvo remtasi minėtais pirminiais informacijos šaltiniais, tai pat buvo panaudotos ir atitinkamų medicinos sričių specialistų išvados: akušerės-ginekologės dr. E. S.; radiologo E. K. ir neurologės prof. R. B.. Komisija, remdamasi šia informacija padarė išvadą, kad nėra nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnio ir ligos atsiradimo, nes rizikos veiksnio ekspozicija yra prasidėjusi vėliau nei pasireiškė pirmieji ligos (duomenys neskelbtini) simptomai pareiškėjai. Tokio ryšio nebuvimas atitinka Kriterijų 4.3 punkto sąlygą, kuriai esant yra negalima profesinės ligos diagnozė. Teismo vertinimu, tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir minėtų medicinos srities specialistų išvados.

10. Įrodymų vertinimo prasme, žinios, kurios gautos panaudojus bei pritaikius specialias mokslo žinias, gali būti paneigiamos tik atitinkamų žinių pagalba, t. y., tik panaudojus bei pritaikius tokio pat pobūdžio žinias. Kadangi pareiškėja tokių žinių teismui neteikė, todėl įrodymų vertinimo prasme teismas darė išvadą, kad ji nepaneigia minėtų specialistų akušerės-ginekologės dr. E. S.; radiologo E. K. ir neurologės prof. R. B. išvadų pagrįstumo, o tuo pačiu ir neįrodė savo priešingo pobūdžio teiginių pagrįstumo.

11. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad Komisija priimdama Išvadą pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėja.

12. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjos teiginius, jog Išvada neatitinka VAĮ reikalavimų, nes joje pakankamai išsamiai yra nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės normos, kurios yra reikšmingos šiam teisiniam santykiui įvertinti bei priimti sprendimą. Konstatavęs, kad Išvados 1 punktas yra pagrįstas, teisėtas bei teisingas, teismas sprendė, jog nėra prielaidų naikinti ir Išvados 2 punkto, nes jie tarpusavyje pagal savo esmę sutampa ir neprieštarauja vienas kitam.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad gydytojas 2019 m. liepos 25 d. surašė naują profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriuo pareiškėjai profesinės ligos nediagnozavo. Šis 2019 m. liepos 25 d. Aktas yra nepanaikintas ir galiojantis. Kadangi jis atitinka Išvados 1 punkto esmę, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo jį naikinti.

III.

14. Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Išvadą ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.

18. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų. Teismas netyrė, neanalizavo ir nevertino byloje esančių įrodymų, įskaitant ir medicinos specialistų išvadų. Be to, Komisijos išvadas ir medicinos specialistų išvadas be jokio vertinimo laikė teisingomis. Teismas ignoravo 2019 m. liepos 25 d. Akto negaliojimo pagrindus.

21. Medicininiuose dokumentuose pirmieji stuburo patologijai būdinti nusiskundimai aprašyti ir stuburo patologija diagnozuota 1998 vasario mėn. Pareiškėjai ginekologinės patologijos nustatytos ir įtartos 1996, 1997, 1998, 2013 m. Ekspertė akušerė-ginekologė, kaip matyti iš išvados, vertino visas pareiškėjai nustatytas ginekologines patologijas ir padarė išvada, kad nei viena iš jų negalėjo sukelti nusiskundimų varginusių pareiškėją ir kuriais remiantis nustatyta stuburo patologija. Pareiškėja 1998 m., kaip matyti iš įrašų medicininiuose dokumentuose, nesiskundė tik strėnų (ar dubens) skausmu, ji skundėsi stuburo (ar strėnų) skausmu, skausmo plitimu į kojas, skausmas ypač sustiprėdavo pasilenkus ir atsitiesus per juosmenį. Ekspertės akušerės-ginekologės išvadoje teigiama, kad tokie skausmai negalėjo būti sukelti ginekologinės patologijos. Komisija nagrinėjo traumos galimybę ir jos buvimo ar nebuvimo reikšmę svarstomo atvejo sprendimo priėmimui. Tačiau tiek jei pareiškėja jokios traumos neturėjo, tiek jei traumą turėjo prieš darbinės veiklos pradžia, tiek jei trauma buvo prasidėjus darbinei veiklai, tiek jei traumą pareiškėja patyrė darbe (kas būtų nelaimingas atsitikimas darbe) – visais atvejais Komisijos išvada būtų tokia pati, nes pirmi nusiskundimai susiję su stuburo patologija prasidėjo prieš rizikos veiksnių atsiradimą. Patirta ar ne trauma galėtų tik paneigti profesinę ligą, bet ne ją patvirtinti.

22. Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuri pagal teisės aktus yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Būtent Komisija, būdama specialia ekspertine institucija, sprendžia dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme. Dauguma sprendimą priėmusių Komisijos narių yra medicinos srities specialistai. Taip pat sprendimą priimant buvo pasitelkti gydytojai ekspertai.

23. Komisija įvertino, kad darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. Aktas buvo surašytas remiantis 2019 m. birželio 20 d. Išvada. Gydytojas, atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtoje Išvadoje nustatytą įpareigojimą, 2019 m. liepos 25 d. surašė naują aktą, kuriuo pareiškėjai profesinės ligos nediagnozavo. Atsižvelgdama į tai, Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 17.1.4 ir 32 punktais bei atsižvelgdama į Komisijos Išvados 1 punktą, kuriuo pakartotinai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo nustatyta nepagrįstai, neturėjo pagrindo įpareigoti darbo medicinos gydytoją surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą

24. Komisijos nuomone, teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė įrodymus ir rėmėsi tinkamais argumentais. Šiuo atveju teismas išnagrinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis šioje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo, šios bylos išsprendimas neturės jokios įtakos VDI teisėms ar pareigoms. Priežastinio ryšio tarp darbo sąlygų ir diagnozės nustatymas ar jo nenustatymas bei Profesinės ligos patvirtinimo akto užpildymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja neturi pastabų ar prašymų VDI bei neskundžia jos veiksmų ir sprendimų, šiuo klausimu VDI nepasisako ir palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2024 m. birželio 13 d. išvados Nr. 24-1/2024 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“, kurioje nustatytas profesinės ligos diagnozavimo pareiškėjai nepagrįstumas ir pagrindo įpareigoti profesinės ligos pareiškėjai nediagnozuojantį Aktą surašiusį darbo medicinos gydytoją surašyti naują Aktą nebuvimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad skundžiamoje Komisijos išvadoje netinkamai: 1) vertinami jos stuburo pažeidimų atsiradimo laiką suponuojantys medicininiai duomenys; 2) remiamasi gydytojų specialistų neišsamiomis išvadomis.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, atitinkamai pažymėdamas: 1) pareiškėjos skundžiamos Komisijos išvados pagrįstumą patvirtinančias medicinos srities specialistų išvadas, grindžiamas tokiomis žiniomis įrodymų vertinimo prasme, kurios gautos panaudojus bei pritaikius specialias mokslo žinias ir todėl gali būti paneigiamos tik atitinkamų žinių pagalba, panaudojus bei pritaikius tokio pat pobūdžio žinias, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui neteikia ir įrodymų vertinimo prasme nepaneigia gydytojos akušerės-ginekologės, gydytojo radiologo, ir gydytojos neurologės išvadų pagrįstumo, tuo neįrodydama savo priešingo pobūdžio teiginių pagrįstumo; 2) byloje nenustatytas ir pareiškėjos nenurodytas pagrindinių procedūrų ir ypač objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo taisyklių pažeidimų aplinkybes; 3) ginčo santykiui įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisės normų pakankamai išsamaus nurodymo Komisijos išvadoje atitiktį VAĮ reikalavimams; 4) nesamas prielaidas naikinti Komisijos išvados 2 punktą konstatavus šios išvados 1 punkto pagrįstumą ir šiems išvados punktams pagal savo esmę tarpusavyje sutampant ir neprieštaraujant vienas kitam.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

31. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. atliktą profesinės ligos diagnozavimo spaustuvės darbininke 2007–2016 m. dirbusiai pareiškėjai pagrįstumą vertinusios Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada panaikinta VAAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimu. Antroji Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvada, kuri įgyvendino minėtą VAAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimą, susieta su duotu įpareigojimu darbo medicinos gydytojui B. G. iš naujo surašyti Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Toks įpareigojimas įgyvendintas šio gydytojo 2019 m. liepos 25 d. surašytu Aktu. Po jo surašymo minėta antroji Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvada buvo panaikinta VAAT 2020 m. sausio 30 d. sprendimu. Trečioji Komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvada panaikinta VAAT 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d nutartyje (administracinė byla Nr. eA-671-552/2023) nurodyta, kad atsakovas tris kartus skirtingai vertino pareiškėjai 2015 m. nustatytą profesinę ligą, o pirmosios dvi Komisijos išvados (pirmoji - patvirtintas profesinis susirgimas, antroji - nepatvirtintas) buvo panaikintos teismų sprendimais, pripažinus, jog jose padarytos išvados nėra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl atsakovas, bandydamas taisyti administracinių teismų nurodytus ankstesnius jo veiklos trūkumus, prieš priimdamas skundžiamą Išvadą, papildomai gavo gydytojo neurochirurgo vertinimą, išdėstytą 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte, kuris ir nulėmė skundžiamos Išvados pobūdį, nors šis dokumentas savo turiniu atitinka specialisto nuomonę, grindžiamą prielaidomis, nes į daugumą užduotų klausimų specialistas nurodė negalintis atsakyti, todėl tokiu dokumentu paremta Išvada pagrįstai VAAT 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu pripažinta neparemta faktiniais duomenimis.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijamoje ketvirtojoje Komisijos 2024 m. birželio 13 d. išvadoje, kuri įgyvendina VAAT 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą, nurodyti ir įvertinti: 1) pareiškėjos motyvai nagrinėjamo objekto kontekste; 2) duomenys iš profesinę ligą patvirtinančio Akto; 3) duomenys, gauti Komisijai atliekant tyrimą, be kita ko, gydytojos ir medicinos mokslų profesorės neurologės išvada (Komisijos išvados 8 psl.), gydytojo radiologo išvada (Komisijos išvados 8, 9 psl.), gydytojos ir medicinos mokslų daktarės akušerės-ginekologės išvada (Komisijos išvados 9, 10 psl.); 4) Komisijos sprendimo pagrindimas tiek 1998 m. vasario mėnesio gydytojo konsultacijos („vargina skausmai stubure, plinta į kojas“), tiek trijų gydytojų ekspertų išvadų („<...> apatinės nugaros dalies patalogija yra netiesiogiai sąlygota darbo aplinkos veiksnių)“ kontekste: pareiškėją „veikė <...>darbo aplinkos rizikos veiksniai – krovinių kėlimo bei pernešimo ir darbo pozos <...>, tačiau šie veiksniai veikė vėliau nei pareiškėjai pasireiškė pirmieji juosmeninės stuburo dalies patalogijos simptomai“ (Komisijos išvados 11 psl.); 5) taikomi teisės aktai (Komisijos išvados 11, 12 psl.). Rezoliucinėje dalyje atitinkamai konstatuota, kad: 1) pareiškėjai nepagrįstai nustatyta profesinė liga (duomenys neskelbtini); 2) nėra pagrindo įpareigoti darbo medicinos gydytoją, kuris surašė profesinės ligos pareiškėjai nediagnozuojantį Aktą, surašyti naują Aktą.

34. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai pagrįstai diagnozuota jos turima stuburo patalogija, kuri yra trauminės kilmės, tačiau nesutariama, ar Komisijos išvadoje pagrįstai nustatytas profesinės ligos diagnozavimo pareiškėjai nepagrįstumas, nes pareiškėjos darbinės veiklos profesinės rizikos veiksniai yra vėlesni nei anksčiau pasireiškę pirmieji juosminės stuburo dalies pataloginiai simptomai (žr. ir plg. nutarties 4.4–4.6 punktus). Be to, nesutariama, ar darbo medicinos gydytojo 2019 m. liepos 25 d. iš naujo surašytas Aktas, kurio pareikalauta Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadoje, automatiškai tapo nepagrįstu vien todėl, kad jį surašyti įpareigojusios Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvada buvo panaikinta VAAT 2020 m. sausio 30 d. sprendimu.

35. Bylos esmę sudaro procedūrinių ir materialinių teisės klausimų, t. y. ginčijamos Komisijos išvados ir jos pagrįstumą įvertinusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo aspektų nagrinėjimas. Bylos esmės nesudaro medicininių klausimų nagrinėjimas specialiųjų medicininių žinių pagrindu. Taigi skundžiamos Komisijos išvados teisėtumo ir pagrįstumo patikra pagal pareiškėjos skundą ir apeliacinį skundą turi būti atlikta siekiant nustatyti, ar Komisija tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą, laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-488-1062/2021).

36. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Ši konstitucinė nuostata pagal jos oficialiąją doktrininę sampratą lemia: 1) kiekvieno darbuotojo teisę į tokias darbo sąlygas (darbo aplinką ir pobūdį bei priemones ir kt.), kurios nedarytų neigiamo poveikio jo gyvybei ir sveikatai, atitiktų saugumo ir higienos reikalavimus; 2) darbdavio pareigą užtikrinti tinkamas ir saugias bei sveikas darbo sąlygas, taip pat valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti minėtą darbuotojo teisę (Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. gegužės 9 d. nutarimai).

37. Minėtoji Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata aiškintina kartu su Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, be kita ko, tai, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Pastaroji konstitucinė nuostata pagal jos oficialiąją doktrininę sampratą lemia žmogaus ir visuomenės sveikatos priskyrimą svarbiausioms visuomenės vertybėms (žr. Konstitucinio Teismo, be kita ko, 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimus), t. y. šios vertybės apsaugos buvimą konstituciškai svarbiu tikslu ir viešuoju interesu bei valstybės funkcija (žr. Konstitucinio Teismo, be kita ko, 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 9 d. nutarimus).

38. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintuose Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose, sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintuose Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatuose ir 2019 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-15 nauja redakcija išdėstytuose šio ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintuose Profesinių ligų nustatymo kriterijuose, lemia, be kita ko, tai, kad: 1) profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte; 2) ligos anamnezė – tai simptomų atsiradimo, jų kitimo bei ryšio su darbu chronologinė seka, kurią gydytojas sužino iš paciento arba jo artimųjų ir panaudoja profesinės ligos diagnozei nustatyti; 3) profesinės ligos diagnozė nustatoma vadovaujantis, be kita ko, nustatytu ryšiu tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi; 4) darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustato profesinės ligos diagnozę arba jos nenustato, ir, nustatęs profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatęs, užpildo ir pasirašo profesinės ligos patvirtinimo aktą; 5) darbuotojas ir darbdavys nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Komisijai, kuri sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, t. y. teikia išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo; 6) darbuotojas ir darbdavys nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka (žr. ir plg., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį; administracinė byla Nr. eA-181-1188/2023).

39. Be to, pažymėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kad Komisija turi medicininių klausimų vertinimo laisvę, todėl administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar ši viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų. Teismo tikrinimo apimtį sudaro tai, ar viešojo administravimo subjektas kruopščiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendimą tais argumentais, kurie yra privalomi, priimant konkretų sprendimą. Administracinių teismų praktikoje, atliekant viešojo administravimo institucijų, veikiančių specialiųjų žinių reikalaujančiose srityse, veiklos teisminę kontrolę, pripažįstama, pavyzdžiui, jog teismas turi patikrinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1896-525/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-596-1062/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1128-756/2021, 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-156-756/2022). Teismas turi pareigą patikrinti, ar konkreti išvada dėl paslaugų kokybės ir atitinkamai paciento teisių pažeidimo padaryta pagrindžiant teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ar įrodinėjimo dalyką sudaranti informacija gauta pakankamų ir tinkamų įrodymų pagrindu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-463/2023). Be kita ko, tokios institucijos aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017).

40. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju susidariusioje specifinėje situacijoje, kurioje Komisija ketvirtą kartą priimtos išvados dėl pareiškėjai diagnozuotos profesinės ligos nepagrįstumo išsamesnėje argumentacijoje pripažįsta „darbo aplinkos rizikos veiksnių – krovinių kėlimo bei pernešimo ir darbo pozos <...>“ negatyvų poveikį, tačiau jį traktuoja kaip vėlesnį „nei Pareiškėjai pasireiškė pirmieji juosmeninės stuburo dalies patalogijos simptomai“, esminę svarbą turi gydytojos ir medicinos mokslų daktarės akušerės-ginekologės ir gydytojo radiologo bei gydytojos medicinos mokslų profesorės neurologės išvados. Jomis pagrįstai grindžiamas apeliantės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų suponuojamas Komisijos išvados teisėtumo įvertinimas, nulemtas apeliantės savaip vertinamos aplinkybės, kad jai dar 1998 m. diagnozuotas pirmasis ginčui aktualių ligų simptomas.

41. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad iš principo nemotyvuotame pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriame esą suponuojamas Komisijos išvadai palankus 1998 m. diagnozuotos (duomenys neskelbtini) traktavimas kaip stuburo ligų pirmasis simptomas iki stuburo ligų pareiškėjai diagnozavimo 2009 m., netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, o specialistų išvados be vertinimo laikomos teisingomis, pažymėtina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendime yra motyvams priskirtinos nuostatos, kad pareiškėja nepateikė teismui specialistų žinioms analogiškų žinių ir jomis įrodymų vertinimo prasme nepaneigė akušerės-ginekologės, radiologo, ir neurologės išvadų pagrįstumo, tuo neįrodydama savo priešingo pobūdžio teiginių pagrįstumo. Be to, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, o įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį lemia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis tokiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančiomis procesinėmis teisės normomis, nagrinėjamu atveju konstatuotinas įrodymų vertinimo taisyklių laikymasis pareiškėjos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir nesamas pagrindas panaikinti tokį sprendimą apeliantės argumentais dėl esą įrodymų netinkamo vertinimo ar motyvų trūkumo. Vien tai, kad pareiškėja apeliaciniame skunde įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas nemotyvuotomis ar formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar sprendimas yra nemotyvuotas (žr. , pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022). Todėl minėti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmetami.

42. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskyrė pareiškėjai 1998 m. diagnozuotos (duomenys neskelbtini), kaip esą stuburo ligų pirmojo simptomo iki stuburo ligų diagnozavimo 2009 m., teisingam ištyrimui būtinos teismo medicinos ekspertizės ir nepavedė jos atlikti ekspertams neurologams, pažymėtina, kad Komisijos išvadoje nurodytos ir įvertintos trijų gydytojų specialistų išvados nagrinėjamu atveju neabejotinai sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui vadovautis byloje esančiais įrodymais ir nesiekti jų dar didesnės gausos teismo diskrecijos pagrindu skiriamos ekspertizės būdu. Todėl minėti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmetami.

43. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad darbo medicinos gydytojo 2019 m. liepos 25 d. Aktas turėjo būti panaikintas įsigaliojus jo surašymo įpareigojimą panaikinusiam VAAT 2020 m. sausio 30 d. sprendimui ir negali būti pateisinamas pagal tam Aktui netaikytinus jo surašymo metu negaliojusius Nuostatų punktus, pažymėtina, kad pareiškėjos akcentuojami Nuostatų punktai, taip pat kiti Nuostatų punktai neužkerta kelio Komisijai išvadoje pirmiausia pasiremti trijų gydytojų specialistų išvadomis, kurios gali būti pagrįstai vertinamos darbo medicinos gydytojo 2019 m. liepos 25 d. Akto, nepanaikinto pagal pareiškėjos nereikštą reikalavimą VAAT 2020 m. sausio 30 d. sprendimu ar 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu (žr. nutarties 32 punktą), kontekste. Todėl minėti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmetami.

44. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2024 m. birželio 13 d. išvados Nr. 24-1/2024 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

45. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.