Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui Ingai Grunskytei,

uždarame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos spauda“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 21 d. išvadą „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ Nr. 21-I/2021 (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Teismas pažymi, kad pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo klausimas išspręstas teisminio nagrinėjimo metu.

2. Skunde pareiškėja nurodo, kad nuo 2007 m. iki 2016 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Žemaitijos spauda“ (toliau – ir UAB „Žemaitijos spauda“) spaustuvės darbininke. Darbas buvo susijęs su polisterolo paketų, sveriančių 10–50 kg, kilnojimu, pernešimu, stumdymu, su dažnais liemens pasilenkimais. Nuo 2009 m. pradėjo jausti skausmus stuburo juosmeninėje dalyje, kurie vis dažnėjo ir progresavo. 2015 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-asis ambulatorinių konsultacijų skyrius Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė pranešimą apie pareiškėjai įtariamą profesinę ligą. 2015 m. lapkričio 11 d. buvo surašytas Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas Nr. S-231, kuriame buvo nurodyta įtariamos profesinės ligos pirminė diagnozė – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (išskyrus radikulitą). 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 buvo nustatytos profesinės ligos diagnozes – prof. lėtinė l/s radikulopatija L5, SI kairėje, L5 slankstelio priekinė listezė, stuburo patologinis nestabilumas L4-Si segmente, tarpslankstelinių diskų protrūzijos, „arklio uodegos“ kompresijos sindromas. Profesinės ligos priežastis – krovinių kėlimas ir pernešimas, darbo poza. Su šiuo aktu nesutiko darbdavys UAB „Žemaitijos spauda“ ir 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86 2016 m. sausio 25 d. apskundė Komisijai.

3. Komisija, išnagrinėjusi UAB „Žemaitijos spauda“ skundą, 2017 m. kovo 9 d. priėmė dvi išvadas Nr. 3EK(13.2)-194 ir Nr. 3EK(13.2)-196, kuriuose konstatavo, jog darbo medicinos gydytojo B. G. nustatyta patologija, veikiant krovinių kėlimui ir pernešimui ir darbo pozai yra profesinės kilmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2017 m. spalio 24 d. (administracinė byla Nr. eI-3164-484/2017) sprendimu panaikino Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-196 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą. Pažymi, jog 2017 m. kovo 9 d. Komisijos išvados Nr. 3EK(13.2)-194 niekas neskundė, todėl ji galioja ir šiandien.

4. Komisija, vykdydama VAAT sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo UAB „Žemaitijos spauda“ ir 2019 m. birželio 20 d. priėmė išvadą Nr. 3EK(13.2)-589, kurioje konstatavo, kad įvertinus turimą informaciją, pareiškėjai profesinė liga diagnozuota nepagrįstai. Šią išvadą VAAT apskundė pareiškėja, kuris 2020 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-804-789/2020 panaikino Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Komisija, vykdydama šį VAAT sprendimą, priėmė šioje byloje ginčijamą išvadą, kurioje vėl konstatuota, kad profesinė liga nustatyta nepagrįstai.

5. Pareiškėja nesutinka su Išvada ir teigia, kad Komisija savo ankstesnes išvadas pakeitė po VAAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimo ir ėmė įtarti, kad pareiškėjos stuburo patologija yra trauminės kilmės, o ne darbo sąlygų pasekmė. Toks Ekspertų komisijos narių blaškymasis niekaip nepaaiškintas ir lieka nesuprantamas.

6. Nors neurochirurgas J. S. nepatvirtino stuburo patologinės trauminės kilmės, savo 2021 m. rugsėjo 21 d. išvadoje (atsakyme į pirmą klausimą ) pažymėjo: „Tai, kad 1998 metais jau buvo nustatyta vertebrogeninės lumbalgijos diagnozė, galima daryti prielaidą, kad pirmieji simptominiai degeneraciniai stuburo pakitimai vystėsi nuo tada“. Dar žemiau neurochirurgas J. S. nurodė, kad tiek fizinio darbo sąlygos, tiek galimai nediagnozuotas trauminis epizodas, kurio pasėkoje atsirado L4 slankstelio kompresinė deformacija, galėjo turėti įtakos esamų stuburo degeneracinių pakitimų greitesniam vystymuisi. Atsakyme į Ekspertų komisijos ketvirtą klausimą jis nurodė: „Manau, kad nurodytos darbo aplinkos sąlygos negali būti traktuojamos kaip tiesioginė stuburo degeneracinių pakitimų priežastis“. Sprendžia, kad neurochirurgo J. S. išvada dėl pareiškėjos ligos diagnozės pagrįstumo yra grindžiama prielaidomis. Taip pat ši išvada yra nenuosekli ir prieštaringa, todėl teigia, kad šia išvada Komisija remtis negalėjo. Pažymi, kad VAAT 2020 m. sausio 30 d. sprendime aiškiai nurodė, kad turi būti pateiktas nedviprasmiškas vertinimas, kokios priežastys sukėlė pareiškėjai stuburo pažeidimus.

7. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje išvadoje nėra aišku, ar stuburo profesinė liga nustatyta nepagrįstai, ar Išvadoje nurodyti stuburo patologiniai pakitimai nustatyti nepagrįstai. Pareiškėjos teigimu, Išvada neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti panaikinta.

8. Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

9. Nurodo, kad pareiškėjos teiginys, jog po atliktos ginekologinės operacijos strėnų skausmas išnyko ir atsinaujino tik 2009 m. ir tai leidžia daryti prielaidą, kad strėnų skausmą lėmė ne stuburo patologijos, o ginekologinės priežastys, yra neteisingas. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad neurochirurgo J. S. išvada yra nenuosekli ir prieštaringa, todėl ja remtis nebuvo pagrindo pabrėžia, kad tiek neurochirurgo išvadoje, tiek Komisijos prieitoje išvadoje, remiantis medicininiais dokumentais pirmieji stuburo degeneraciniai pakitimai prasidėjo 1998 m., ką patvirtina 1998 m. vasario 18 d. neurologo konsultacijoje diagnozuota vertebrogeninė liumbalgija (stuburo patologijos sukeltas nugaros skausmas). Atsakovės nuomone, neurochirurgo išvadoje esminių prieštaravimų, nenuoseklumų ar prielaidų nėra. Komisijos Išvadoje sprendimas grindžiamas tuo, kad pirmieji simptominiai degeneraciniai stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m., dar prieš pareiškėjai pradedant darbinę veiklą UAB „Žemaitijos spauda“ ir prieš profesinių rizikos veiksnių atsiradimą.

10. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog priimant 2021 m. spalio 21 d. Išvadą buvo pažeistos procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir išvados pagrįstumą, todėl Išvada naikintina. Akcentuoja, kad surinko visus reikšmingus medicininius ir darbo veiklos duomenis, o remdamasi šiais duomenimis konstatavo, kad rizikos veiksnio ekspozicija prasidėjo vėliau nei pasireiškė pirmieji pareiškėjos ligos simptomai.

11. Teigia, kad Komisija Išvadoje nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis ji buvo priimta, kad priimant Išvadą buvo laikomasi Komisijos nuostatų ir kad buvo surinkti visi reikšmingi medicininiai ir darbo veiklos duomenis ir remdamasi jais konstatuota, kad rizikos veiksnio ekspozicija prasidėjo vėliau, nei pasireiškė pirmieji pareiškėjos ligos simptomai.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – ir VDI Klaipėdos teritorinis skyrius) atsiliepime į skundą nurodo, jog šioje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo, šios bylos išsprendimas neturės jokios įtakos VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus teisėms ar pareigoms. Kadangi skundu pareiškėja bei jos atstovas neskundžia VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus veiksmų ir sprendimų, šiuo klausimu VDI Klaipėdos teritorinis skyrius nepasisako ir palieka spręsti teismo nuožiūra.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs gautus profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos patvirtinimo aktus, įrašus pareiškėjos medicinos dokumentuose bei įvertinęs, kad pareiškėjai nustatyta lėtinė profesinė liga atitinka visas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPLSD) 6 straipsnio 1 dalies sąlygas, 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. SDR-643 pareiškėjai 2015 m. lapkričio 26 d. nustatytą profesinę ligą pripažino draudžiamuoju įvykiu.

14. Pažymi, kad 2019 m. birželio 25 d. Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje buvo gauta Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvada Nr. 3EK (13.2)-589 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“, kurioje konstatuota, jog „įvertinus turimą informaciją, pareiškėjai prof. lėtinė l/s radikulopatija L5-SI kairėje, L5 slankstelio priekinė listezė, stuburo patologinis nestabilumas L4-S1 segmente, tarpslankstelinių diskų L3-L4, L4-L5 protrūzijos, „arklio uodegos“ kompresijos sindromas, FN III. Būklė po operacinio gydymo 2015 m. kovo 31 d. (TLK. M51.1, 2157.8), dėl krovinių kėlimo ir pernešimo, darbo pozos – diagnozuota nepagrįstai“.

15. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuriai teisės aktais suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozių nustatymu, todėl Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nepasisako dėl pareiškėjos profesinės ligos diagnozių nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo. Nurodo, jog jei teismas atmestų pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir liktų galioti ginčijama Komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvada, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius spręstų klausimą dėl pareiškėjai išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos išieškojimo iš atsakingų asmenų.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žemaitijos spauda“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

17. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja palaikė skunde ir patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai pabrėžė, kad skausmus stuburo juosmeninėje dalyje pradėjo justi 2009 m. Išvadoje nurodytas 1998 m. laikotarpis, kuomet pirmą kartą pajuto stuburo skausmą yra neteisingas. Paaiškino, jog tais minimais metais ji jautė strėnų skausmą, kuris buvo sąlygotas ginekologinių problemų. Atlikus ginekologinę operaciją 1998 m., skausmo neliko. Vertina, kad jei stuburo problemos būtų prasidėjusios nuo 1998 m., kaip nurodoma, tai skausmą būtų jautusi visus tuos minimus metus, tačiau skausmo po atliktos ginekologinės operacijos nebejuto. Stuburo skausmas prasidėjo 2009 m., kuomet ji nuo 2007 m. dirbo UAB „Žemaitijos spauda“ sunku fizinį darbą.

18. Teisminio nagrinėjimo pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.

19. Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti. Atsakydamas į teismo ir pareiškėjos atstovo klausimus pažymėjo, kad pareiškėjos liga prasidėjo 1998 m., kuomet pirmą kartą buvo nustatyta stuburo juosmeninės dalies patologija. Pabrėžė, kad tokios ligos gali labai ilgai progresuoti nesukeldamos jokių skausmų. Pasisakydamas dėl eksperto vertinimo pažymėjo, kad Komisiją kreipėsi į Santaros klinikų direktorių su prašymu paskirti gyd. neurochirurgą ekspertu nagrinėjamo atvejo svarstymui. Komisija buvo informuota, kad ekspertu buvo paskirtas Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas J. S.. Atstovo teigimu, ekspertui buvo išsiųsti visi turimi medicininiai duomenys vertinimui. Dėl gydytojo kompetencijos Komisija jokių abejonių neturi. Pažymėjo, kad šio atvejo tyrimui nėra būtina pasitelkti teismo medicinos eksperto, pilnai pakanka gydytojo eksperto. Atsakydamas į teismo klausimą dėl išvadų skirtumų nurodė, kad priimant ankstesnes išvadas nebuvo įvertintas faktas, kad dar 1998 m. pareiškėjai buvo nustatyta vertebrogeninės lumbalgijos diagnozė.

20. Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus.

21. Trečiųjų suinteresuotų asmenų VSDFV Klaipėdos skyriaus ir UAB „Žemaitijos spauda“ atstovai teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

22. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyrius pateikė pranešimą apie V. S. įtariamą profesinę ligą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui.

23. VDI Klaipėdos skyrius 2015 m. lapkričio 11 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-231, kuriame nurodyta įtariamos profesinės ligos pirminė diagnozė (M511 pagal TLK-10-AM) – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (išskyrus radikulitą).

24. VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2–ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas 2015 m. lapkričio 26 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86, kuriame nurodyta profesinės ligos diagnozė pagal TLK-10 M51.1, Z57.8, t. y. prof. lėtinė l/s radikulopatija L5.S1 kairėje, L5 slankstelio priekinė lizstezė, stuburo patologinis nestabilumas L4-S1 segmente, tarpslankstelinių diskų L3-4, L4-5 protruzijos, arklio uodegos kompresijos sindromas, FN IIIo. Būklė po operacinio gydymo 2015 m. kovo 31 d. Ligos sukeltos fizinių veiksnių. Profesinės ligos priežastis: krovinių kėlimas ir pernešimas (4000050000), darbo poza (4000010000). Profesinės ligos eiga – lėtinė.

25. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinis skyrius 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2845. Išvadoje Nr. DPS-2845 nurodyta, kad pareiškėja negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams – visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais.

26. Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos 2015 m. gruodžio 18 d. pažymoje DLN-N Nr. 0024953 pareiškėjai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Darbingumo lygio priežastis – 27.4 profesinė liga, profesinės ligos nustatymo data.

27. Komisija 2017 m. kovo 9 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-196 konstatavo, kad pareiškėjai darbo medicinos gydytojo nustatyta patologija – lėtinė radikulopatija L5, SI kairėje, L5 slankstelio priekinė listezė, stuburo patologinis nestabilumas L4-SI segmente, tarpslankstelinių diskų L3-4, L4-5 protrūzijos, arklio uodegos sindromas, FN III laipsnio – veikiant krovinių kėlimui ir pernešimui ir darbo pozai, yra profesinės kilmės.

28. UAB „Žemaitijos spauda“, nesutikdama su Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-196, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašė minėtą išvadą panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu administracinėje byloje UAB „Žemaitijos spauda“ skundą tenkino – panaikino Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-196 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-691-1062/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje paliktas nepakeistas.

29. Komisija, įgyvendindama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą, parengė 2019 m. birželio 20 d. išvadą, kurioje konstatavo, jog, „įvertinus turimą informaciją, pareiškėjai prof. lėtinė l/s radikulopatija L5-SI kairėje, L5 slankstelio priekinė listezė, stuburo patologinis nestabilumas L4-S1 segmente, tarpslankstelinių diskų L3-L4, L4-L5 protrūzijos, „arklio uodegos“ kompresijos sindromas, FN III. Būklė po operacinio gydymo 2015 m. kovo 31 d. (TLK. M51.1, 2157.8), dėl krovinių kėlimo ir pernešimo, darbo pozos – diagnozuota nepagrįstai“.

30. Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. birželio 20 d. išvada, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti minėtą išvadą.

31. VAAT, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl 2019 m. birželio 20 d. išvados panaikinimo, 2020 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino iš dalies; panaikino 2019 m. birželio 20 d. išvadą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Teismas nurodė, kad „kad Išvadoje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokios priežastys sukėlė pareiškėjai stuburo pažeidimus, t. y. ar sveikatos sutrikimai yra sukelti dėl darbinių funkcijų atlikimo ar dėl galimai turėtos traumos, nurodant, kokia konkreti trauma sukėlė stuburo pažeidimus. Nagrinėjamu atveju Komisija Išvadoje nurodė, jog pareiškėjai pasireiškę stuburo sutrikimai yra galimai trauminės kilmės, tai galėjo turėti įtakos diskogeninei patologijai išsivystyti. Komisija Išvados motyvuose taip pat nurodė, kad galimai patirta trauma galėjo turėti įtakos diskogeninei patologijai išsivystyti. Teismas pažymi, kad Komisijos Išvadoje pateikti motyvai yra grindžiami darant prielaidą, jog galimai patirta trauma galėjo turėti įtakos dabartinei klinikinei diagnozei, tačiau šios išvados nėra išsamios ir nėra grindžiamos konkrečiais pareiškėjos sveikatos duomenimis. Teismas pažymi, kad byloje pateiktuose pareiškėjos medicininiuose dokumentuose bei epikrizėse nurodyta, kad pareiškėjai atliekant darbines funkcijas tenka kilnoti ir nešioti paketus, sveriančius po 10–20 kg su dažnais liemens palinkimais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, vykdydama darbines funkcijas UAB „Žemaitijos spauda“, nešiojo sunkius paketus.“.

32. Komisija, įgyvendindama VAAT 2020 m. sausio 30 d. sprendimą, 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 3EK(13.2)-349 kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą, prašydama pateikti sistemoje esančius duomenis apie gydymo įstaigas, kuriose pareiškėjai buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Gavus gydymo įstaigų sąrašą 2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 3EK(13.2)-459 raštu kreipėsi į Gargždų PSPC, Gargždų ligoninę, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę, VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės PSPC, UAB „Lorna“, UAB MTC kompiuterinė tomografija, UAB „Jurando Kineziterapijos centrą“, UAB „Salvijos“ medicinos centrą“, UAB „Palangos žvorūtė“, VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, dėl medicininių dokumentų pateikimo. Buvo gauta medicininė dokumentacija iš gydymo įstaigų: VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (gauta 2020 m. rugsėjo 7 d.); VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninė (gauta 2020 m. rugsėjo 9 d.); UAB „MCT Kompiuterinė tomografija“/Affidea Grupė (gauta 2020 m. rugsėjo 14 d.) UAB „Jurando kineziterapijos centras“ (gauta 2020 m. rugsėjo 14 d.); UAB „Salvijos medicinos centras“ (gauta 2020 m. rugsėjo 14 d.); UAB „Lorna“ (gauta 2020 m. rugsėjo 14 d.); Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė (gauta 2020 m. rugsėjo 16 d.); VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė (gauta 2020 m. rugsėjo 17 d.); Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras (gauta 2020 m. rugsėjo 23 d.); UAB „Palangos žvorūnės“ (gauta 2020 m. spalio 2 d.).

33. Komisija 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 3EK(13.2)-765 kreipėsi į VšĮ VUL Santaros klinikų generalinį direktorių su prašymu paskirti gyd. neurochirurgą ekspertu nagrinėjamo atvejo svarstymui.

34. 2020 m. gruodžio 7 d. Nr. 1EK(13.1)-342 Komisija informuota, kad ekspertu paskirtas Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas J. S..

35. 2021 m. gegužės 6 d. Nr. 3EK(13.2)-150 išsiųstas raštas gyd. J. S., kuriame pateikta užduotis ir iškelti klausimai.

36. 2021 m. rugsėjo 21 d. ekspertas gyd. J. S. pateikė savo vertinimą „Dėl pil. V. S. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“, kuriame nurodoma, kad: pil. V. S. medicininiuose dokumentuose aprašyta simptominė stuburo juosmeninės dalies patologija yra degeneracinės kilmės. Tai, kad 1998 metais jau buvo nustatyta vertebrogeninės lumbalgijos diagnozė, leidžia daryti prielaidą, kad pirmieji simptominiai degeneraciniai stuburo pakitimai vystėsi nuo tada. Tiek fizinio darbo sąlygos, tiek galimai nediagnozuotas trauminis epizodas, kurio pasėkoje atsirado L4 slankstelio kompresinė deformacija, galėjo turėti įtakos esamų stuburo degeneracinių pakitimų greitesniam vystymuisi. Spręsti apie L4 slankstelio lūžimo laiką nėra pakankamai klinikinių ir radiologinių duomenų. Kompleksiškai įvertinus pil. V. S. medicininę dokumentaciją bei profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, teigti, kad pilietei nustatyta apatinės nugaros dalies patologija yra tiesiogiai sąlygota darbo apliktos veiksnių, negalima. Pacientei nustatyta stuburo patologija yra degeneracinės kilmės. Pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai radiologinių tyrimų, galinčių padėti tiksliau įvertinti degeneracinių stuburo pakitimų pradžią bei jų progresavimą. Eksperto manymu nurodytos darbo aplinkos sąlygos negali būti traktuojamos kaip tiesioginė stuburo degeneracinių pakitimų priežastis, tačiau galėjo turėti įtakos buvusių stuburo degeneracinių pakitimų greitesniam vystymuisi.

37. Komisija, įvertinusi surinktus medicininius duomenis bei 2021 m. rugsėjo 21 d. eksperto gyd. J. S. vertinimą „Dėl pil. V. S. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“, 2021 m. spalio 21 d. surašė išvadą Nr. 21-I/2021, kurioje konstatavo, kad V. S. profesinė liga: M51.1 + Z57.8 (ligos kodai pagal TLK-10-AM) – profesinė lėtinė l/s radikulopatija L5, S1 kairėje; L5 slankstelio priekinė listezė; stuburo patologinis nestabilumas L4-S1 segmente; tarpslankstelinių diskų L3-4, L4-5 protruzijos; arklio uodegos kompresijos sindromas; FN III°; būklė po operacinio gydymo 2015.03.31 – nustatyta nepagrįstai, kadangi vadovaujantis medicininiais dokumentais (1998 m. vasario 18 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC gydytojo konsultacija) ir eksperto neurochirurgo J. S. išvada, pirmieji simptominiai degeneraciniai stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m., dar prieš V. S. pradedant darbinę veiklą UAB „Žemaitijos spauda“ ir prieš profesinių rizikos veiksnių atsiradimą.

38. Pareiškėja, nesutikdama su Išvada, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Išvadą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.

39. Byloje ginčas keliamas dėl Išvados teisėtumo, pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Profesinės ligos Lietuvoje tiriamos ir nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintais Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais (toliau – ir Profesinių ligų nuostatai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. patvirtintu Profesinių ligų sąrašu (toliau – ir Profesinių ligų sąrašas), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintais Profesinių ligų nustatymo kriterijais (toliau – ir Profesinių ligų kriterijai) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintais Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais (toliau – ir Komisijos nuostatai).

41. Įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Komisijai. Komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu.

42. Komisijos nuostatų 3 punkte nustatyta, kad Komisija, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais. Komisijos uždaviniai – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal darbuotojo ar darbdavio (-ių), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinio skyriaus skundus (toliau Nuostatuose skundą pateikęs subjektas vadinamas Pareiškėju, o kiti šiame punkte išvardyti subjektai – suinteresuotomis šalimis) (Nuostatų 7 punktas).

Komisijos funkcijos apibrėžtos Komisijos nuostatų 8 punkte, tarp jų: nagrinėja pareiškėjų skundus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo (8.2. papunktis);. teikia išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo (8.3. papunktis); analizuoja profesinės sveikatos priežiūros problemas, susijusias su Komisijos veikla (8.4. papunktis).

Komisijos nuostatų 9 punkte nustatyta, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę: 9.1. gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus (toliau – Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius), Fondo valdybos ar Fondo valdybos teritorinio skyriaus, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių ir kitų institucijų informaciją ir dokumentus, įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti. Šiame papunktyje minimi subjektai prašomą informaciją ir dokumentus turi pateikti per Komisijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų, išskyrus Nuostatų 26 punkte numatytus atvejus; 9.3. siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozės; 9.4. pasitelkti gydytojus specialistus, ekspertus ir kviesti juos dalyvauti Komisijos posėdžiuose, sprendžiant profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimus; 9.5. kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių dėl papildomos informacijos pateikimo.

Taigi, Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Taigi teismas, spręsdamas ginčą dėl Komisijos sprendimo (išvados) pagrįstumo bei teisėtumo, kaip ir bet kurio kito administracinio ginčo atveju, turėjo spręsti ginčą dėl teisės (ABTĮ 3 straipsnis), t. y. patikrinti, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija (Komisija) tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo, laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

43. Profesinė liga – tai ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga (Įstatymo 2 straipsnio 29 dalis).

44. Profesinių ligų kriterijų 4 punkte nustatyti kriterijai, kuriais remiantis nustatoma profesinės ligos diagnozė. Pagal Profesinių ligų kriterijų 4.2 punktą, turi būti nustatytas rizikos veiksnio (-ių) poveikis, kuris nustatomas vertinant: 1) darbo veiklos raidą (profesija, darbo pobūdis, rizikos veiksniai, rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas, rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos trukmė ir kiti duomenys, pateikti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka (duomenys, nurodyti darbdavio pateiktoje informacijoje apie darbuotojo darbo trukmę, sąlygas ir (arba) darbuotojo pateiktame darbinės veiklos aprašyme, bei duomenys, nurodyti Profesinės ligos priežasčių tyrimo akte), panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje arba analogiškose darbo vietose kitose įmonėse) (Profesinių ligų kriterijų 4.2.1. punktas); 2) rizikos veiksnių stebėjimo rezultatus (informacija apie ribines ir išmatuotas rizikos veiksnio (-ių) vertes, biologinio monitoringo duomenys) (Profesinių ligų kriterijų 4.2.2. punktas). Be to, pagal Profesinių ligų kriterijų 4.3 punktą, turi būti nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi: rizikos veiksnio (-ių) ekspozicija turi būti prasidėjusi anksčiau nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai, požymiai (netaikoma išimtinais alerginių ligų atvejais, tokiais kaip bronchinė astma); minimalus rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas ir trukmė, minimalus indukcijos periodas, maksimalus latentinis periodas (išskyrus Profesinių ligų kriterijų 4.5 papunktyje nurodytą atvejį). Taip pat profesinės ligos diagnozė nustatoma, kai, atlikus diferencinę diagnostiką, nenustatyta kitų, nesusijusių su darbu, ligos priežasčių (Profesinių ligų kriterijų 4.4 punktas).

45. Pareiškėja nesutinka su atsakovės Išvadą ir teigia, kad šioje byloje priimta išvada iš esmės yra grindžiama prielaidomis, nors dėl tokio vertinimo VAAT pasisakė 2020 m. sausio 30 d. sprendime panaikindamas 2019 m. birželio 20 d. išvadą. Pareiškėjos teigimu, remtis vien tik gydytojo J. S. pateikta analize nėra pagrindo, nes joje taip pat pateikiama prielaida, kad „galima daryti prielaidą, kad pirmieji simptominiai degeneraciniai stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m.“. Teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, kad 1998 m. turėjo ginekologinių problemų, kurias gydė ginekologė, tuo pačiu metu buvo pasireiškę strėnų skausmai, todėl ir buvo nusiųsta konsultacijai pas neurologą. Atkreipė dėmesį, jog jai buvo atlikta ginekologinė operacija, po kurios išnyko ginekologinės problemos ir tuo pačiu neliko strėnų skausmo ir jokio nugaros skausmo nejuto iki 2009 m.

Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu teigia priešingai – kad natūralu, jog tokios ligos gali labai ilgai progresuoti nesukeldamos jokių skausmų, todėl laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos liga prasidėjo 1998 m., kuomet pirmą kartą buvo nustatyta stuburo juosmeninės dalies patologija.

46. Iš byloje aptartų faktinių aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumas buvo vertinamas tris kartus, priimant tris Komisijos išvadas, kurios buvo grindžiamos iš esmės skirtingais vertinimais, t. y. Komisija 2017 m. kovo 9 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-196 konstatavo, kad pareiškėjai darbo medicinos gydytojo nustatyta patologija – lėtinė radikulopatija L5, SI kairėje, L5 slankstelio priekinė listezė, stuburo patologinis nestabilumas L4-SI segmente, tarpslankstelinių diskų L3-4, L4-5 protrūzijos, arklio uodegos sindromas, FN III laipsnio – veikiant krovinių kėlimui ir pernešimui ir darbo pozai, yra profesinės kilmės; 2019 m. birželio 20 d. išvadoje Komisija konstatavo, jog, „įvertinus turimą informaciją, pareiškėjai prof. lėtinė l/s radikulopatija L5-SI kairėje, L5 slankstelio priekinė listezė, stuburo patologinis nestabilumas L4-S1 segmente, tarpslankstelinių diskų L3-L4, L4-L5 protrūzijos, „arklio uodegos“ kompresijos sindromas, FN III. Būklė po operacinio gydymo 2015 m. kovo 31 d. (TLK. M51.1, 2157.8), dėl krovinių kėlimo ir pernešimo, darbo pozos – diagnozuota nepagrįstai“. Šioje išvadoje buvo teigiama, kad pareiškėjai buvo nustatyta stuburo slankstelio kompresinė deformacija galimai trauminės kilmės, kas galėjo turėti įtakos vėliau nustatytai diskogeninei patologijai išsivystyti. Šioje byloje ginčijamoje išvadoje pateikiamas dar kitoks vertinimas ir teigiama, kad pirmieji simptominiai degeneraciniai stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m., dar prieš V. S. pradedant darbinę veiklą UAB „Žemaitijos spauda“ ir prieš profesinių rizikos veiksnių atsiradimą. Iš Išvadoje pateiktų argumentų suprastina, kad toks vertinimas buvo atliktas remiantis gydytojo neurologo J. S. 2021 m. rugsėjo 21 d. išvada. Kaip jau minėta, kad Nuostatų 9.4. punktas nustato, kad Komisija turi teisę pasitelkti gydytojus specialistus, ekspertus ir kviesti juos dalyvauti Komisijos posėdžiuose, sprendžiant profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad vertinant pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, buvo pateikti iš esmės skirtingi vertinimai, sprendžia, jog tiksliam profesinės ligos nustatymui/nenustatymui buvo tikslingą pasitekti ne vieno gydytojo specialisto neurologo vertinimą, tačiau kelių gydytojų specialistų ekspertų vertinimą. Teismas sutinka su pareiškėjos pastebėjimu, kad gydytojas, atsakydamas į užduotą klausimą, kokios priežastys sukėlė pareiškėjos stuburo pažeidimus, į jį atsakė „galima daryti prielaidą, kad pirmieji simptominiai degeneraciniai stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m.“. Tačiau teismas taip pat pažymi, jog gydytojo išvadoje taip pat nurodoma, kad pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai radiologinių tyrimų, galinčių tiksliau įvertinti degeneracinių stuburo pakitimų pradžią bei jų progresavimą. Taigi, šie pateikti vertinimai tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankama vieno specialisto prieita išvada. Dar daugiau, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos ginekologinis susirgimas, dėl kurio ji 1998 m. kreipėsi, ir kuris, jos teigimu, kėlė strėnų skausmus, nebuvo įvertintas specialisto visiškai.

Teismas sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad Komisija neatliko išsamaus tyrimo ir pareiškėjos profesinės ligos nenustatymo tinkamai nepagrindė. Pabrėžtina, kad vertinimas turėtų būti atliktas visų medicininių dokumentų kontekste, įvertinant ir pareiškėjos ginekologinius susirgimus, pasitelkiant kelių sričių specialistus ekspertus.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Komisijos Išvada yra nepagrįsta, todėl naikintina, o Komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.

48. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

49. Byloje pateikta 2022 m. balandžio 4 d. pažyma Nr. (12.34Mr) PT-2648 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, patvirtinanti, jog, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, buvo patirtos 1 222,25 Eur advokato užmokesčio išlaidos. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos priteisiama 1 222,25 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

50. Pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja prašyme nurodė, kad patyrė 88,67 Eur dydžio išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t. y. kelionės išlaidos.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2022 m. balandžio 1 d. buvo atvykusi į teismą dėl administracinės bylos susipažinimo (neskaitmenizuoti priedai) Vilniuje. Taigi, teismas vertina, kad pareiškėja faktiškai patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su kelione į teismą. Pareiškėja kartu su prašymu priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jos turėtas kuro išlaidas – 88,67 Eur. Teismas sprendžia, jog šios išlaidos pagrįstos, todėl priteisiamos iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 21-I/2021.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos V. S. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.

Iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos priteisti Lietuvos valstybei 1 222,25 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt du eurus ir 25 euro centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti.

Iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos priteisti pareiškėjai V. S. 88,67 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 67 euro centus) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.