- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eA-671-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04895-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija
- Pareiškėjas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos spauda“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos spauda“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius), dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 21 d. išvadą Nr. 21-I/2021 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.
2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2007 m. iki 2016 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Žemaitijos spauda“ (toliau – ir Bendrovė), spaustuvės darbininke. Darbas buvo susijęs su paketų, sveriančių 10–50 kg, kilnojimu, pernešimu, stumdymu, su dažnais liemens pasilenkimais. Pareiškėja 2009 m. pradėjo jausti stuburo skausmus. 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 pareiškėjai buvo nustatytos profesinės ligos, kurių priežastis – krovinių kėlimas ir pernešimas, darbo poza. Bendrovė minėtą aktą apskundė Komisijai, kuri 2017 m. kovo 9 d. išvadose Nr. 3EK(13.2)-194 ir Nr. 3EK(13.2)-196 konstatavo, kad darbo medicinos gydytojo nustatyta patologija, veikiant krovinių kėlimui ir pernešimui bei darbo pozai, yra profesinės kilmės. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu panaikino Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-196 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti Bendrovės skundą. 2017 m. kovo 9 d. Komisijos išvada Nr. 3EK(13.2)-194 nebuvo apskųsta.
2.2. Komisija pakartotinai išnagrinėjo Bendrovės skundą ir 2019 m. birželio 20 d. priėmė išvadą Nr. 3EK(13.2)-589, kurią 2020 m. sausio 30 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas. Komisija, iš naujo išnagrinėjusi klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą Išvadą, kurioje pakartotinai konstatavo, kad profesinė liga nustatyta nepagrįstai.
2.3. Komisija savo ankstesnes išvadas pakeitė po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo ir pradėjo įtarti, kad pareiškėjos stuburo patologija buvo nulemta traumos, o ne darbo sąlygų. Toks Komisijos narių „blaškymasis“ nebuvo paaiškintas.
2.4. Nors neurochirurgas nepatvirtino pareiškėjos stuburo patologijos trauminės kilmės, tačiau jo išvada dėl pareiškėjos ligos diagnozės pagrįstumo buvo grindžiama prielaidomis. Taip pat ši išvada – nenuosekli ir prieštaringa, todėl Komisija ja remtis negalėjo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendime nurodė, kad turi būti pateiktas nedviprasmiškas vertinimas, kokios priežastys sukėlė pareiškėjai stuburo pažeidimus. Iš Išvados nėra aišku, ar stuburo profesinė liga nustatyta nepagrįstai, ar Išvadoje nurodyti stuburo patologiniai pakitimai nustatyti nepagrįstai.
2.5. Pareiškėjos teigimu, Išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti panaikinta.
3. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja papildomai pabrėžė, kad skausmus stuburo (duomenys neskelbtini) pradėjo jausti 2009 m., o Bendrovėje dirbo nuo 2007 m. Išvadoje nurodytas 1998 m. laikotarpis, kai pirmą kartą pajuto stuburo skausmą, yra neteisingas. Paaiškino, kad nurodytais metais ji jautė (duomenys neskelbtini) skausmą, kuris buvo sąlygotas (duomenys neskelbtini) problemų. Atlikus (duomenys neskelbtini) operaciją 1998 m., skausmo neliko.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad (duomenys neskelbtini) skausmą lėmė ne stuburo patologijos, o (duomenys neskelbtini) priežastys. Vertindamas argumentus, kad neurochirurgo išvada yra nenuosekli ir prieštaringa, atsakovas nurodė, kad tiek neurochirurgo išvadoje, tiek Komisijos ankstesnėje išvadoje, remiantis medicininiais dokumentais, konstatuota, kad pirmieji stuburo degeneraciniai pakitimai prasidėjo 1998 m., dar prieš pareiškėjai pradedant darbinę veiklą Bendrovėje. Šią aplinkybę patvirtina 1998 m. vasario 18 d. neurologo konsultacijoje diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Atsakovo nuomone, neurochirurgo išvadoje esminių prieštaravimų, nenuoseklumų ar prielaidų nėra.
4.2. Atsakovas nesutiko su argumentais, kad priimant Išvadą buvo pažeistos procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir išvados pagrįstumą. Atsakovas surinko visus reikšmingus medicininius ir darbo veiklos duomenis, kurių pagrindu konstatavo, kad rizikos veiksnio ekspozicija prasidėjo vėliau, nei pasireiškė pirmieji pareiškėjos ligos simptomai.
5. Atsakovo Komisijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, kad pareiškėjos liga prasidėjo 1998 m., kai pirmą kartą buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) patologija. Pabrėžė, kad tokios ligos gali labai ilgai progresuoti, nesukeldamos jokių skausmų. Pasisakydamas dėl eksperto vertinimo pažymėjo, kad ekspertu buvo paskirtas Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas, kuriam buvo išsiųsti visi turimi medicininiai duomenys. Dėl gydytojo kompetencijos Komisija jokių abejonių neturėjo. Šio atvejo tyrimui nebuvo būtina pasitelkti teismo medicinos eksperto. Atsakydamas į teismo klausimą dėl išvadų skirtumų nurodė, kad priimant ankstesnes išvadas nebuvo įvertintas faktas, kad dar 1998 m. pareiškėjai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė.
Atsiliepimas
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – ir VDI Klaipėdos skyrius) atsiliepime į skundą nurodė, kad šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo, bylos išsprendimas neturės jokios įtakos VDI Klaipėdos skyriaus teisėms ar pareigoms.
6.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Išvadą bei įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš atsakovo Komisijos Lietuvos valstybei priteisė 1 222,25 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 88,67 Eur pareiškėjos bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
8.1. 2015 m. rugpjūčio 20 d. viešoji įstaiga Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyrius pateikė pranešimą apie pareiškėjai įtariamą profesinę ligą VDI Klaipėdos skyriui.
8.2. VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2–ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas 2015 m. lapkričio 26 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86, kuriame nurodyta profesinės ligos diagnozė pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Būklė po operacinio gydymo 2015 m. kovo 31 d. Ligos sukeltos fizinių veiksnių. Profesinės ligos priežastis: krovinių kėlimas ir pernešimas (4000050000), darbo poza (4000010000). Profesinės ligos eiga – lėtinė.
8.3. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinis skyrius 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2845, kurioje nurodyta, kad pareiškėja negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams – visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais.
8.4. Komisija 2017 m. kovo 9 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-196 konstatavo, kad pareiškėjai darbo medicinos gydytojo nustatyta patologija yra profesinės kilmės.
8.5. Nesutikdama su Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada, Bendrovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 24 d. sprendimu panaikino Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti Bendrovės skundą.
8.6. Komisija, įgyvendindama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą, surašė 2019 m. birželio 20 d. išvadą, kurioje nurodė, kad buvo nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai nustatyta patologija atsirado dėl krovinių kėlimo ir pernešimo, darbo pozos.
Šalies argumentai
8.7. Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. birželio 20 d. išvada, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. sausio 30 d. sprendimu panaikino Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Teismas nurodė, kad Išvadoje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokios priežastys sukėlė pareiškėjai stuburo pažeidimus, t. y. ar sveikatos sutrikimai sukelti dėl darbinių funkcijų atlikimo, ar dėl galbūt turėtos traumos, nurodant, kokia konkreti trauma sukėlė stuburo pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad Komisijos motyvai grindžiami prielaida, jog patirta trauma galėjo turėti įtakos dabartinei klinikinei diagnozei, tačiau šios išvados nėra išsamios ir nėra grindžiamos konkrečiais pareiškėjos sveikatos duomenimis.
8.8. Komisija, įgyvendindama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą, kreipėsi į įvairias gydymo įstaigas ir gavo pareiškėjos medicininę dokumentaciją. Komisija 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 3EK(13.2)-765 kreipėsi į viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinį direktorių su prašymu paskirti gyd. neurochirurgą ekspertu nagrinėjamo atvejo svarstymui. 2020 m. gruodžio 7 d. raštu Komisija buvoinformuota, kad ekspertu paskirtas Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas J. S.. 2021 m. gegužės 6 d. minėtam gydytojui išsiųsta pateikta užduotis ir iškelti klausimai.
8.9. 2021 m. rugsėjo 21 d. minėtas ekspertas-gydytojas pateikė savo vertinimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos medicininiuose dokumentuose aprašyta (duomenys neskelbtini) patologija yra degeneracinės kilmės. Aplinkybė, kad pareiškėjai 1998 metais jau buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, leidžia daryti prielaidą, jog pirmieji (duomenys neskelbtini) pakitimai vystėsi nuo to laiko. Tiek fizinio darbo sąlygos, tiek galbūt nediagnozuotas trauminis epizodas, dėl kurio atsirado (duomenys neskelbtini), galėjo turėti įtakos esamų stuburo degeneracinių pakitimų greitesniam vystymuisi. Spręsti apie (duomenys neskelbtini) laiką, eksperto teigimu, nėra pakankamai klinikinių ir radiologinių duomenų. Kompleksiškai įvertinus pareiškėjos medicininę dokumentaciją bei profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, teigti, kad jai nustatyta (duomenys neskelbtini) patologija yra tiesiogiai sąlygota darbo apliktos veiksnių, negalima. Pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai radiologinių tyrimų, galinčių padėti tiksliau įvertinti degeneracinių stuburo pakitimų pradžią bei jų progresavimą. Eksperto manymu, nurodytos darbo aplinkos sąlygos negali būti traktuojamos kaip tiesioginė stuburo degeneracinių pakitimų priežastis, tačiau galėjo turėti įtakos buvusių stuburo degeneracinių pakitimų greitesniam vystymuisi.
8.10. Komisija, įvertinusi surinktus medicininius duomenis bei 2021 m. rugsėjo 21 d. eksperto-gydytojo vertinimą, 2021 m. spalio 21 d. priėmė skundžiamą Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjai profesinė liga nustatyta nepagrįstai, kadangi, vadovaujantis medicininiais dokumentais (1998 m. vasario 18 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC gydytojo konsultacija) ir eksperto neurochirurgo išvada, pirmieji (duomenys neskelbtini) stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m., dar prieš pareiškėjai pradedant darbinę veiklą Bendrovėje ir prieš profesinių rizikos veiksnių atsiradimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (toliau – ir Profesinių ligų nuostatai), Profesinių ligų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. (toliau – ir Profesinių ligų sąrašas), Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (toliau – ir Komisijos nuostatai) Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 (toliau – ir Profesinių ligų kriterijai), nuostatas, pažymėjo, kad Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuri nagrinėja ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo.
10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumas buvo vertinamas tris kartus, priimant tris Komisijos išvadas, kurios buvo grindžiamos iš esmės skirtingais vertinimais. Nagrinėjamoje byloje ginčijamoje Išvadoje pateikiamas dar kitoks vertinimas ir teigiama, kad pirmieji (duomenys neskelbtini) stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m., prieš pareiškėjai pradedant darbinę veiklą Bendrovėje ir prieš profesinių rizikos veiksnių atsiradimą. Iš Išvadoje pateiktų argumentų, teismo teigimu, galima spręsti, kad toks vertinimas buvo atliktas remiantis gydytojo neurologo 2021 m. rugsėjo 21 d. išvada. Teismas atkreipė dėmesį Nuostatų 9.4. punktą, kuriame nurodyta, kad Komisija turi teisę pasitelkti gydytojus specialistus, ekspertus ir kviesti juos dalyvauti Komisijos posėdžiuose, sprendžiant profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimus.
11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo buvo pateikti iš esmės skirtingi vertinimai, konstatavo, jog tiksliam profesinės ligos nustatymui / nenustatymui buvo tikslingą pasitekti ne vieno gydytojo specialisto neurologo, tačiau kelių gydytojų-specialistų ekspertų vertinimą. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad gydytojas, atsakydamas į užduotą klausimą, kokios priežastys sukėlė pareiškėjos stuburo pažeidimus, į jį atsakė „galima daryti prielaidą, kad pirmieji (duomenys neskelbtini) stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m.“. Tačiau teismas pažymėjo, kad gydytojo išvadoje taip pat nurodoma, jog pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai radiologinių tyrimų, siekiant tiksliau įvertinti degeneracinių stuburo pakitimų pradžią bei jų progresavimą. Taigi, šie pateikti vertinimai, teismo teigimu, tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju vieno specialisto padaryta išvada nėra pakankama. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) susirgimas, dėl kurio ji 1998 m. kreipėsi į gydytojus, ir kuris, jos teigimu, kėlė (duomenys neskelbtini) skausmus, nebuvo įvertintas specialisto. Todėl teismas konstatavo, kad Komisija neatliko išsamaus tyrimo ir pareiškėjos profesinės ligos nenustatymo tinkamai nepagrindė. Teismas pabrėžė, kad vertinimas turėtų būti atliktas visų medicininių dokumentų kontekste, įvertinant ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) susirgimus, pasitelkiant kelių sričių specialistus ekspertus. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Komisijos Išvada yra nepagrįsta, todėl naikintina, o Komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš atsakovo Komisijos valstybės naudai priteisė 1 222,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 88,67 Eur kelionės į teismą išlaidų, kurias vertino kaip bylinėjimosi išlaidas.
III.
13. Atsakovas Komisija patikslintame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti.
14. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pagal profesinių ligų kriterijų 4.3 punktą turi būti nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnio poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi: rizikos veiksnio ekspozicija turi būti prasidėjusi anksčiau nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai, požymiai. 1998 m. vasario 18 d. Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir PSPC) gydytojo konsultacijoje, įvertinus pareiškėjos nusiskundimus, anamnezę, objektyvią apžiūrą („skausmas sustiprėja kai pasilenkia ir atsitiesia“, „judesiai per juosmenį skausmingi“, „skausmingumas (duomenys neskelbtini)“, ankstesnėje konsultacijoje atžymima „skausmas plinta į kojas“), nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, t. y. minėtų nusiskundimų kilmė ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad pareiškėjai pirmieji degeneraciniai stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m., dar prieš pradedant darbinę veiklą Bendrovėje ir prieš profesinių rizikos veiksnių atsiradimą, patvirtina ir tuo metu konsultavusio gydytojo įrašas ir bylos nagrinėjimui pasitelkto eksperto neurochirurgo, gavusio ir išnagrinėjusio visus surinktus medicininius dokumentus, išvada.
Atsiliepimas
14.2. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vieno specialisto išvados profesinei ligai nustatyti nepakanka. Atsakovas pabrėžia, kad dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo sprendė Komisija, kuri yra speciali ekspertinė institucija, kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Ji tai atlieka pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 8 dalimi 5 Komisijos nariai yra asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Sprendimą dėl pareiškėjos profesinės ligos priėmusios Komisijos sudėtyje buvo trys biomedicinos mokslų daktarai, sprendimą Komisija priėmė vieningai, bendru sutarimu.
14.3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė teismui kilusiomis abejonėmis dėl pareiškėjos 1998 m. (duomenys neskelbtini) susirgimų galimos įtakos stuburo skausmams, tačiau teismas, nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija pasisakyti specialių mokslo žinių reikalaujančiais medicinos klausimais (dėl tam tikrų medicininių veiksnių įtakos pareiškėjo sveikatos būklei, dėl asmens medicininės anamnezės, dėl medicininių diagnozių teisingumo ir pan.). Teismui siekiant vertinti specifinių žinių reikalaujančius klausimus, Komisijos nustatytos aplinkybės gali būti paneigtos eksperto išvada, kurios šioje byloje nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją.
15. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visus aktualius įrodymus ir ginčo šalių argumentus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti Išvadą, paremtą prielaidomis, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai diagnozuota liga – darbo Bendrovėje pasekmė. Kitų priežasčių šiai ligai kilti nėra ir nebuvo nustatyta.
Šalies argumentai
16.2. Pareiškėja pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl skausmų, taip pat, jos teigimu, 1998 m. vasario 18 d. Gargždų PSPC gydytojo klaidingai nurodytos diagnozės, ir pažymi, kad Išvada paremta prielaidomis, yra formali. Komisija, įvertinusi pareiškėjos medicininius duomenis, nepadarė vienareikšmiškos išvados dėl stuburo pažeidimų atsiradimų priežasties. Išvadoje nenurodyta, kaip pareiškėjai pasireiškę stuburo pažeidimai galėjo išsivystyti, kokia šių pažeidimų priežastis. Išvadoje nebuvo konstatuota, kad pareiškėjai pasireiškę degeneraciniai stuburo pakitimai, susiję su prieš tai diagnozuota (duomenys neskelbtini) yra neabejotinai trauminės kilmės, Išvadoje konstatuota tik tokios aplinkybės galimybė. Taip pat Išvadoje vienareikšmiškai nepaneigta aplinkybė, kad stuburo sutrikimai galėjo atsirasti dėl atliekamų darbinių funkcijų. Komisijai ir ekspertui nustačius, kad patologija yra mišri, kyla abejonių dėl Komisijos išvados, jog patologija yra ne profesinės kilmės. Esant tokiai situacijai, pareiškėjos vertinimu, turėtų būti aiškiai nustatyta, kokie sveikatos būklės padariniai buvo nulemti būtent atliktos darbinės veiklos, o kokie – kitų priežasčių. Komisija neapklausė kartu su pareiškėja dirbusių asmenų, neiškvietė ir neapklausė gydytojų, specialistų, ekspertų, liudytojų, bei pareiškėjos įgalioto asmens, negavo ir nevertino visų medicininių dokumentų. Pareiškėja pažymi, kad jokios stuburo traumos vaikystėje nebuvo patyrusi.
16.3. Pareiškėja kritiškai vertina atsakovo argumentą, kad „<...> buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) galimai trauminės kilmės“, kadangi šis argumentas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja šiuo aspektu pabrėžia, kad byloje nėra medicininių dokumentų, kuriuose būtų nustatyta, jog stuburo (duomenys neskelbtini) yra trauminės kilmės, kadangi „Pateiktuose medicininiuose dokumentuose, konsultantų įrašuose nėra nurodyta apie galimai buvusias stuburo traumas“, o epizodinius skausmus stuburo (duomenys neskelbtini) pareiškėja pradėjo jausti nuo 2009 metų. Apie pareiškėjos „stuburo traumą“ ji sužinojo tik iš Bendrovės skundų. Jeigu stuburo (duomenys neskelbtini) būtų buvusi trauminės kilmės, Komisija turėjo kategoriškai nurodyti, ar tai turėjo įtakos vėliau nustatytai (duomenys neskelbtini) išsivystyti, o ne grįsti savo išvadą prielaida.
16.4. Nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į profesinės ligos galimo rizikos veiksnio – ilgalaikio krovinių kėlimo ir nešimo – galimą įtaką pareiškėjai Profesinių ligų sąrašo 5.21 punkto kontekste. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Išvada pateikta nesant pakankamai duomenų apie šio veiksnio galimą įtaką profesinės ligos nustatymui. Teismas taip pat pažymėjo, kad gydytojo išvadoje nurodyta, jog pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai radiologinių tyrimų, galinčių tiksliau įvertinti degeneracinių stuburo pakitimų pradžią bei jų progresavimą. Pateikti vertinimai tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankama vieno specialisto duota išvada. Be to, pareiškėjos (duomenys neskelbtini) susirgimas, dėl kurio ji 1998 m. kreipėsi į gydytojus, ir kuris, jos teigimu, kėlė (duomenys neskelbtini) skausmus, nebuvo įvertintas specialisto.
Atsiliepimas
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra..
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI Klaipėdos skyrius atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad šioje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo, šios bylos išsprendimas neturės jokios įtakos VDI teisėms ar pareigoms. Priežastinio ryšio tarp darbo sąlygų ir diagnozės nustatymas ar jo nenustatymas bei Profesinės ligos patvirtinimo akto užpildymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas neturi pastabų ar prašymų VDI bei neskundžia VDI veiksmų ir sprendimų, šiuo klausimu VDI nepasisako ir palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Komisijos Išvadą ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą, pripažinęs, jog skundžiama Komisijos išvada yra prieštaringa, paremta iš esmės vieno gydytojo-specialisto prielaidomis, todėl laikytina nepagrįsta faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis.
21. Apeliacinis atsakovo skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei kvestionuojama teismo kompetencija vertinti medicinos klausimus.
22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
23. Tarp šalių kilęs ginčas susijęs su specifiniais profesinės ligos diagnozavimo pagrįstumo medicininės ekspertinės patikros santykiais. Ginčo atveju aktualus, be kita ko, teisinis reguliavimas, kuris nustatytas: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 44 straipsnio 5 ir 8 dalyse; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintuose Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose (toliau – ir Tyrimo nuostatai); 3) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintuose Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatuose; 4) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-15 (TAR, 2019-01-04, Nr. 140) pakeistuose ir nauja redakcija išdėstytuose šio ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintuose Profesinių ligų nustatymo kriterijuose.
24. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad CDMEK nagrinėja ginčus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo, t. y. tiria, ar pagrįstai buvo nustatyta (nenustatyta) profesinės ligos diagnozė, taip pat turi įgaliojimus įpareigoti darbo medicinos gydytoją surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022)
25. CDMEK turi medicininių klausimų vertinimo laisvę, todėl administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar ši viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų. Teismo tikrinimo apimtį sudaro tai, ar viešojo administravimo subjektas kruopščiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendimą tais argumentais, kurie yra privalomi, priimant konkretų sprendimą. Administracinių teismų praktikoje, atliekant viešojo administravimo institucijų, veikiančių specialiųjų žinių reikalaujančiose srityse, veiklos teisminę kontrolę, pripažįstama, pavyzdžiui, jog teismas turi patikrinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1896-525/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-596-1062/2020, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1128-756/2021, 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-156-756/2022). Teismas turi pareigą patikrinti, ar konkreti išvada dėl paslaugų kokybės ir atitinkamai paciento teisių pažeidimo padaryta pagrindžiant teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ar įrodinėjimo dalyką sudaranti informacija gauta pakankamų ir tinkamų įrodymų pagrindu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-463/2023). Be kita ko, tokios institucijos aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017 ).
26. Tokios pozicijos, sprendžiant dėl atitinkamų institucijų atliktų sudėtingų vertinimų teisminės kontrolės ribų, laikomasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (žr. pavyzdžiui, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T-13/99 Pfizer Animal Health SA prieš Tarybą, par. 169, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Nr. T-35/01 Shanghai Teraoka Electronic Co. Ltd prieš Tarybą, par. 49).
27. Atsakovas tris kartus skirtingai vertino pareiškėjai 2015 metais nustatytą profesinę ligą. Pirmosios dvi CDMEK išvados (pirmoji – patvirtintas profesinis susirgimas, antroji - nepatvirtintas) buvo panaikintos teismų sprendimais, pripažinus, jog jose padarytos išvados nėra aiškios ir nedviprasmiškos. Atsakovas, bandydamas taisyti administracinių teismų nurodytus ankstesnius jo veiklos trūkumus, prieš priimdamas skundžiamą Išvadą, papildomai gavo gydytojo neurochirurgo vertinimą, išdėstytą 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis vertinimas ir nulėmė skundžiamos Išvados pobūdį.
28. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytiems vertinimams, jog šis dokumentas savo turiniu atitinka specialisto nuomonę, grindžiamą prielaidomis, į daugumą užduotų klausimų specialistas nurodė negalintis atsakyti, todėl juo paremta Išvada pagrįstai pripažinta neparemta faktiniais duomenimis.
29. Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, todėl teisminio nagrinėjimo dalyką visų pirma sudaro viešojo administravimo subjekto sprendimai, kuriais asmenims nustatomos teisės ir pareigos (ABTĮ 3 str.). Minėtas proceso administraciniame teisme pobūdis lemia ir įrodinėjimo proceso ypatumus. Įrodinėjimas administraciniame procese prasideda institucijoje, administracinis teismas vertina, ar institucija surinko pakankamai faktinių duomenų priimti teisėtą sprendimą, todėl įrodinėjimas nagrinėjant bylą administraciniame teisme yra subsidiarinio, pagalbinio pobūdžio, kuris nesuponuoja teismo pareigos įvertinti visus viešojo administravimo subjekto surinktus įrodymus iš naujo, todėl, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-140-602/2017).
30. Dėl šios priežasties, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas, pripažįstami nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas tik įvertino Išvadą jos pagrįstumo bei teisėtumo aspektu, ir, nustatęs esminius trūkumus, pavedė CDMEK surinkti ir įvertinti visus galimus įrodymus dėl pareiškėjos susirgimo pripažinimo profesine liga iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė perteklinius samprotavimus, kokiais būdais turėtų būti pašalinami skundžiamos Išvados trūkumai ir kokie medicininiai klausimai turėtų būti išspręsti, tačiau tai nekeičia priimto sprendimo teisingumo. Tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar sprendimas yra nemotyvuotas (žr. , pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022, 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-181-1188/2023). Kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia šios bylos nagrinėjimo rezultato, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.