- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- eI3-2337-438/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03931-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, UAB „Žemaitijos spauda“, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Darbo
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos atstovams D. M. ir P. C.,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Žemaitijos spauda“, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Darbo medicinos gydytojui B. G. dėl 2024 m. birželio 13 d. išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – atsakovė, Komisija) 2024 m. birželio 13 d. išvadą Nr. 24-1/2024 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ (toliau – Išvada), įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl jos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad nuo 2007 m. iki 2016 m. dirbo UAB „Žemaitijos spauda“ spaustuvės darbininke. Darbas buvo susijęs su polisterolo paketų, sveriančių 10-50 kg, kilnojimu, pernešimu, stumdymu, su dažnais liemens pasilenkimais. Nuo 2009 m. pradėjo jausti skausmus stuburo juosmeninėje dalyje, kurie vis dažnėjo ir progresavo. 2015 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-asis ambulatorinių konsultacijų skyrius Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Klaipėdos skyriui pateikė pranešimą apie įtariamą profesinę ligą. VDI Klaipėdos skyrius 2015 m. lapkričio 11 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-231, kuriame buvo nurodyta įtariamos profesinės ligos pirminė diagnozė ((duomenys neskelbtini)) pagal TLK-10-AM – (duomenys neskelbtini). Viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2-asis ambulatorinio konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 (toliau – Aktas) nustatė profesinės ligos diagnozes – (duomenys neskelbtini), būklė po operacijos gydymo 2015 m. kovo 31 d. FN III laipsnio. Profesinės ligos priežastis - krovinių kėlimas ir pernešimas, darbo poza. Darbdavys UAB „Žemaitijos spauda“ Aktą apskundė Komisijai, kuri 2017 m. kovo 9 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-196 konstatavo, jog darbo medicinos gydytojo B. G. nustatyta patologija, veikiant krovinių kėlimui ir pernešimui ir darbo pozai yra profesinės kilmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. el-3164-484/2017 2017 m. spalio 24 d. sprendimu panaikino Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-196 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą. Komisija 2019 m. birželio 20 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavo, kad pareiškėjai prof. lėtinė (duomenys neskelbtini) dėl krovinių kėlimo ir pernešimo, darbo pozos - diagnozuota nepagrįstai bei įpareigojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytoją B. G. surašyti naują Profesinės ligos patikrinimo aktą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-804-789/2020 panaikino Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Komisija trečią kartą išnagrinėjusi klausimą dėl jos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo 2021 m. spalio 21 d. išvada Nr. 21-1/2021 konstatavo, kad profesinė liga (duomenys neskelbtini) nustatyta nepagrįstai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2149-463/2022 panaikino Komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvadą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl jos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Nurodo, kad Komisija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą, 2024 m. birželio 13 d. Išvados 1 punktu konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) nustatyta nepagrįstai. Išvados 2 punkte Komisija nusprendė, kad „Komisija neturi pagrindo įpareigoti darbo medicinos gydytoją, surašiusio Gydytojo aktą, kuriuo Pareiškėjai profesinė liga nediagnozuota, surašyti naują ligos patvirtinimo aktą“.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Išvados 1 punkto nurodo, kad 1997 m. pabaigoje ar 1998 m. pradžioje jai pasireiškė ginekologinės ligos, kurias gydė daktarė ginekologė. Tuo pat metu pasireiškė strėnų skausmai. Gydytoja ginekologė sakė, kad strėnų skausmus sukėlė ginekologinė liga. Ji nukreipė pas neurologę, kuri nustatytos diagnozės neįvardijo, bet 10 dienų laikotarpiui išrašė vaistus. Lygiagrečiai buvo tęsiamas ginekologinių ligų gydymas, po apsilankymo pas gydytoją neurologę buvo atlikta ginekologinė operacija, po kurios išnyko ginekologinės problemos ir skausmas strėnose. Po 1998 m. vasario 18 d. daugiau pas neurologą nesilankė ir iki 2009 m. jokio skausmo strėnose nejautė. Sveikatos istorijoje 2009 m. gegužės 25 d. padarytas įrašas: „Apie 3 mėn. vargina skausmai stuburo apačioje. Skausmas plinta kartais į k. koją“. Tuo metu šie skausmai buvo epizodiški, bet laikui bėgant, skausmai dažnėjo, ilgėjo jų trukmė, gilėjo patologija (2010 m. rugsėjo 25 d. įrašas). 2015 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus gydytojas V. Š. smulkiai aprašė jos stuburo patologiją ir ją susiejo su darbu UAB „Žemaitijos spauda“.
Pažymi, kad medicininiuose dokumentuose aprašyti ankstyvieji nugaros (stuburo) pažeidimo klinikiniai simptomai jai pasireiškė 2009 m. Ginekologine patologija jai diagnozuota 1996 m. Komisija formuluodama klausimus, nebuvo susipažinusi su medicininiais dokumentais. Todėl į šį neatitinkantį faktinėms aplinkybėms klausimą, akušerė ginekologė atsakyti tinkamai tiesiog negalėjo, kažką parašė apie neuralgiją, pasireiškiančią pasilenkiant ir atsitiesiant per juosmenį, nors tokia diagnozė jai niekada nebuvo nustatyta. Gerokai vėliau (2009 m.) aprašyti nugaros pažeidimo klinikiniai simptomai negalėjo turėti jokių sąsajų su gerokai anksčiau (1995 m.) diagnozuota ginekologine patologija.
Akcentuoja, kad Komisija akušerei-ginekologei klausimo antrąjį dalį suformulavo taip, kad suklaidinti akušerę-ginekologę: „Ar galėjo diagnozuotos ginekologijos patologijos nulemti stuburo skausmus su plytimu į kojas? Akušerė-ginekologė į šį klausimą atsakė taip, kaip jis buvo suformuluotas: „Medicininiuose dokumentuose nurodytos ginekologinės patologijos negalėjo lemti stuburo skausmų su plitimu | kojas“. Ar ginekologinės patologijos galėjo lemti net ne stuburo skausmus, o strėnų skausmus, kaip ji aiškino gydytojai R. A., be plitimo į kojas, lieka neaišku. Per 1998 m. vasario 18 d. apsilankymą pas gydytoją R. A. apie jokio skausmo plitimą į kojas net neminėjo. Komisija ignoravo sekantį akušerės-ginekologės išvados sakinį, kuriame nurodyta: „Tačiau negalima atmesti, kad lėtinis gimdos priedų uždegimas, endometriozė/gimdos adenomiozė negalėjo sukelti lėtinį dubens skausmą, be plitimo į kojas“. Pareiškėjai nėra žinoma kur yra riba tarp dubens ir strėnų, todėl ji galėjo dubenyje jaučiamą skausmą pavadinti strėnų skausmu. Jeigu taip ir atsitiko, diagnozė (duomenys neskelbtini) 1998 m. vasario 18 d. jai nustatyta klaidingai. Tuomet neteisingi ir teiginiai, jog pirmieji stuburo pažeidimai nustatyti 1998 m. vasario 18 d. Akušerės-ginekologės E. S. išvada nepaneigia, kad strėnų skausmas (ar dubens) buvo ginekologinės patologijos pasekmė.
Tvirtina, kad tiek radiologo išvadoje, tiek neurologės išvadoje, nurodoma, jog pirmieji stuburo pažeidimo klinikiniai požymiai aprašyti 1998 m. vasario 18 d., nustatant diagnozę (duomenys neskelbtini). Toliau radiologo ir neurologo nuomonės išsiskiria. Pagal radiologo išvadą kompresinė L4 slankstelio deformacija aprašyta 2012 m. lapkričio 12 d. juosmeninės stuburo dalies rentgenogramoje, o pagal neurologo išvadą L4 slankstelio senas kompresinis lūžis radiologiškai patvirtintas tik 2015 m. kovo 17 d. Komisija šių prieštaravimų nepašalino ir vadovavosi abiejų gydytojų specialistų prieštaringomis išvadomis dėl to paties klausimo ir laikė, kad L4 slankstelio senas kompresinis lūžis nustatytas 2015 m. kovo 17 d. atliekant Kompiuterinį tomografinį tyrimą (toliau – KTT). Nors KTT aprašyme tokių duomenų nėra.
Akcentuoja, kad apie L4 slankstelio kompresinį lūžį (neurologo išvada) ar kompresinę deformaciją (radiologo išvada) nieko nežino, pirmą kartą apie tai išgirdo 2015 m. Administracinės bylos Nr. eI-3164-484/2017 nagrinėjimo metu Komisijos įgaliota atstovė ir Komisijos narė G. Š. teismo posėdyje aiškino, kad L4 slankstelis yra ne tas, dėl kurio nustatytas profesinis susirgimas, kad L4 slankstelio senas kompresinis lūžis yra visiškai sugijęs ir dėl šių priežasčių jis jokios įtakos profesiniam susirgimui neturi. Tik po šios administracinės bylos išnagrinėjimo Komisija ėmė įtarti, kad jos stuburo patologija yra trauminės kilmės, o ne darbo sąlygų pasekmė. Vėliau Komisija, pamiršusi apie trauminę kilmę, išvadoje Nr. 21-1-/2021 teigė, kad jos stuburo juosmeninės dalies patologija yra degeneracinės kilmės. Skundžiamojoje Išvadoje Komisija vėl grįžo prie jos stuburo patologijos trauminės kilmės.
Pažymi, kad stuburo patologijos priežastimi gydytoja neurologe įvardija, pirmiausia, trauma. Nurodo, jog šią traumą pareiškėja patyrė 7 metų amžiuje. Apie patirtą traumą pareiškėja nieko nežino, niekada jos negydė. Pirmieji radiologiniai stuburo pažeidimo požymiai aprašyti 2012 m. lapkričio 12 d. rentgenogramoje (L4 slankstelio kompresinė deformacija). Kas gali paneigti, kad trauma neįvyko darbe 2011 m., 2010 m. ar net 2008 m.? Neretai sandėlyje sukrauti ar kraunami pakai krito iš aukščio, užgriūdavo ant juos kraunančio ar vežančio darbuotojo, kartą sandėlyje nukrito net nuo 3 metrų aukščio. Patirdavo skausmą, kartais ir hematomas, bet atvirų žaizdų ar susižalojimų nebuvo ir tęsė darbą.
Teigia, kad iš Išvados negalima suprasti ar stuburo profesinė liga nustatyta nepagrįstai, ar Išvadoje nurodyti stuburo patologiniai pakitimai (diagnozės) nustatyti nepagrįstai. Rašoma, kad „nustatyta nepagrįstai“, tačiau Komisija nenurodo kas, kada ir kokiu dokumentu nustatė jai profesinę ligą, juolab, kad šios Išvados priėmimo datai nėra galiojančio nė vieno akto ar dokumento, kuriuo būtų nustatyta jai profesinė liga. Todėl lieka neaišku, ką turi omenyje Komisija rašydama „nustatyta“.
Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 str. 5 d. 5 punkto nuostatomis ir teigia, kad Išvada nurodytiems reikalavimams neatitinka. Faktiniai duomenys nepatvirtina Išvados 1 punkto pagrįstumo ir teisėtumo. Ne visi klausimai, pateikti gydytojams specialistams, atitiko faktines aplinkybes. Todėl ir gydytojų specialistų atsakymai netikslūs, prieštaringi, medicininiais dokumentais nepatvirtinti, prieštaravimai nepašalinti.
Dėl Išvados 2 punkto nurodo, kad jis surašytas iš esmės neišnagrinėjus jos 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2020 m. sausio 23 d. skundų, kuriuose dėstomi faktai liko neaptarti, neįvertinti, nepaneigti ir nepatvirtinti. Teigia, kad Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.V-37 (toliau – Nuostatai) 17.1.4. papunkčiu papildyti tik Sveikatos apsaugos ministro 2021 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.V-830. Iki 2021 m. balandžio 16 d. Komisija skundus dėl naujai pagal Nuostatų 32 punktą surašyto Profesinės ligos patvirtinimo akto nagrinėjo. Kadangi ginčijamą 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64 skundė dar 2019 m. rugpjūčio 29 d., jos teisė į skundo išnagrinėjimą Komisijoje nedingo, ji išliko ir pasikeitus teisės aktui (Nuostatoms).
Teigia, kad Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64 surašytas Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvados Nr. 3EK(13.2)-589 pagrindu. Šios išvados rezoliucinėje dalyje buvo parašyta įpareigoti darbo medicinos gydytoją B. G. surašyti (bet ne ištirti, ne įvertinti negalavimų kilmę, o surašyti) naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Kadangi 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64 pagrindas – Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvada yra panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu, automatiškai Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64 liko be pagrindo, t. y. tapo nepagrįstu ir nereikalingu.
Tvirtina, kad Komisija, formuluodama Išvados 2 punktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-920-552/2023 2023 m. spalio 11 d. nutarties 25 punkto reikalavimų neįvykdė. Komisija nepagrįstai taikė Nuostatų 17.1.4 ir 32 punktus bei nevykdė teismo nurodymų.
Pareiškėja ir jos atstovai teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą (administracinės bylos Nr. eI3-2149-463/2022; teisminio proceso Nr. 3-61-3-04895-2021-4), 2024 m. birželio 13 d. Išvada išnagrinėjo pareiškėjos bylą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ir nustatė, kad profesinė liga pareiškėjai nustatyta nepagrįstai.
Remiasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 5 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 3, 7, 30 ir 31 punktais. Teigia, kad Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuri pagal teisės aktus yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Komisija, būdama specialia ekspertine institucija, sprendžia dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme, bei prireikus, vadovaudamasi Nuostatų 9.4 p., kreipdamasi į gydytojus specialistus, ekspertus dėl papildomų išvadų nagrinėjamais klausimais pateikimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai reglamentuoja kriterijus taikomus nustatant profesines ligas. Komisija, gavusi nesutikimą su profesinės ligos diagnozės nustatymu, atlieka kompleksinę dokumentų analizę ir nustato, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai bei surašo atitinkamą išvadą. Komisija, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą bei Profesinės ligos nustatymo kriterijus turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis. Visus šiuos veiksmus Komisija, priimdama Išvadą, atliko. Teismas pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo turi spręsti tik teisės klausimus.
Teigia, kad gydytojų konsultacijose įrašyta, jog stuburo skausmai plito į kojas, skausmai sustiprėdavo pasilenkiant ir išsitiesiant per stuburą, tuometiniuose gydytojų įrašuose diagnozuota (duomenys neskelbtini). Svarstant pareiškėjos profesinės ligos pagrįstumo klausimą Komisijos pasitelkta gydytoja specialistė-ekspertė akušerė-ginekologė E. S., išnagrinėjusi visą pacientės medicininę dokumentaciją, savo pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjai diagnozuotos ginekologinės patologijos medicininiuose dokumentuose aprašytų ją varginusių skausmų sukelti negalėjo. Pacientei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Tiek remiantis tuometiniais gydytojų įrašais (1998 m.), tiek gydytojų specialistų-ekspertų išvadomis, pirmieji stuburo pažeidimo simptomai prasidėjo 1998 m. Pagal gydytojos išvadą nei prieš 1998 m., nei po jų diagnozuotos ginekologinės patologijos negalėjo sukelti pareiškėjai medicininiuose dokumentuose aprašomų skausmų. Komisija nesutinka, kad gydytoja akušerė-ginekologė negalėjo tinkamai atsakyti į jai užduotą klausimą.
Pažymi, kad strėnos nėra dubuo, o apatinė nugaros dalis. Gydytojai specialistai atsakinėjo į klausimą: Ar vadovaujantis gydytojų - neurochirurgų, radiologų, neurologų bei kitų specialistų įrašais, radiologinių tyrimų aprašymais, operacijų protokolais ir kitais pateiktais dokumentais galima daryti išvadą, kad pareiškėjai buvo nustatytas kompresinis stuburo slankstelio lūžis? Jei taip, kada jis buvo diagnozuotas ir/ar patvirtintas kliniškai ir/ar radiologiškai? Gydytojas radiologas medicininiuose dokumentuose išskiria pirmą pirminį radiologinio tyrimo (juosmeninės stuburo dalies rentgenogramos) aprašymą, kuriame aprašyta L4 slankstelio deformacija darant išvadą, kad radinys būdingas buvusiam lūžiui. Tuo tarpu gydytoja neurologė atsakydama į tą patį klausimą (nebūdama gydytoja radiologe) vertina 2015 m. kovo 18 d. neurochirurgo konsultaciją. Šios konsultacijos metu gydytojas neurochirurgas, įvertinęs 2015 m. kovo 17 d. juosmeninės stuburo dalies kompiuterinės tomografijos vaizdus konstatavo L4 slankstelio seną kompresinį lūžį. Radiologas vertindamas medicininius dokumentus akcentavo radiologinius tyrimus, tuo tarpu neurologė akcentavo klinikinį tuo metu konsultavusių specialistų vertinimą. Visais atvejais L4 slankstelio aprašomi kompresiniai pakitimai būdingi lūžiui yra seni ir kada jie atsirado nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, radiologo ir neurologės išvados viena kitai neprieštarauja. Komisija Išvadoje neteigia, kad pareiškėjos stuburo patologija yra trauminės kilmės. Išvadoje teigiama, kad profesinės rizikos veiksniai pareiškėją pradėjo veikti vėliau nei jai pasireiškė pirmieji juosmeninės stuburo dalies patologijos simptomai.
Akcentuoja, kad gydytojams specialistams vertinimui buvo pateikti visi Komisijos turimi medicininiai dokumentai. Įvertinusi gautus atsakymus, Komisija nustatė, kad gydytoja neurologė teigia, jog pareiškėja patyrė traumą, kadangi vaizdiniuose tyrimuose aprašomi trauminės kilmės pakitimai. Kada šie pakitimai atsirado nustatyti neįmanoma, o ir to padaryti šios bylos kontekste nėra prasmės, kadangi kada trauma bebūtų buvusi (ar visai nebuvusi), pirmi stuburo juosmeninės dalies pažeidimo simptomai pareiškėjai atsirado prieš jai pradedant darbinę veiklą UAB „Žemaitijos spauda“ ir prieš profesinės rizikos veiksnių atsiradimą.
Pažymi, kad Išvadoje aiškiai parašyta, jog pareiškėjai profesinė liga diagnozuota nepagrįstai. Pagal suteiktą kompetenciją Komisija sprendžia tik klausimą, ar diagnozuota patologija yra profesinės kilmės ar neprofesinės, o klausimo, ar pareiškėja apskritai turi patologiją, ar ne Komisija nesprendžia.
Tvirtina, kad pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2020 m. sausio 23 d. skundai ir juose išdėstyti reikalavimai buvo kompleksiškai išnagrinėti kartu su pagrindiniu klausimu, t. y. pareiškėjos profesinės ligos pagrįstumo klausimu. Vadovaujantis Nuostatų 17.1.4 p., Komisijos kompetencijai nepriskirtini atvejai, kai skundžiamas vadovaujantis Nuostatų 32 p. Komisijos duotu įpareigojimu darbo medicinos gydytojo iš naujo surašytas Profesinės ligos patvirtinimo aktas. Šio pobūdžio sprendimai teisės aktais niekuomet nebuvo priskirti Komisijos kompetencijai. Vadovaujantis Nuostatų 32 p., tais atvejais, kai Komisijos sprendimas dėl profesinės ligos pagrįstumo ar nepagrįstumo yra kitoks, negu sprendimas, kurį priėmė darbo medicinos gydytojas, Komisija įpareigoja darbo medicinos gydytoją, surašiusį Profesinės ligos patvirtinimo aktą, surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą apie tai nurodydama Komisijos išvadoje. Darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64, kuriuo pareiškėjai profesinė liga nediagnozuota, buvo surašytas remiantis Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvada. Atsižvelgdama į tai, Komisija neturėjo pagrindo įpareigoti darbo medicinos gydytoją, surašiusį Gydytojo aktą, surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Apie tai Komisija ir pasisakė Išvados 2 punkte.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepimu prašo dėl skundo spręsti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad šioje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo, šios bylos išsprendimas neturės jokios įtakos VDI teisėms ar pareigoms. Priežastinio ryšio tarp darbo sąlygų ir diagnozės nustatymas ar jo nenustatymas bei Profesinės ligos patvirtinimo akto užpildymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Pareiškėja neturi pastabų ar prašymų VDI bei neskundžia jos veiksmų ir sprendimų.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovė palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėja papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad gydytojų neurologės R. B., akušerės ginekologės E. S., radiologo E. K. pateikti atsakymai yra nepasirašyti. Daro išvadą, jog gydytojai neatliko jokio tyrimo ir negalėjo pasisakyti šiais klausimais. Komisija 2024 m. kovo 12 d. užklausose Nr. 3EK(13.5Mr.)-85, Nr. 3EKQ3.5Mr.)-86, Nr. 3EKQ3.5Mr.)-87 nebuvo pateikusi jiems nurodytų priedų, nes atskirai išsiųstos užklausos tą pačią dieną negalėjo fiziškai būti įteiktos kiekvienam adresatui atskirai. Tai patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų Universiteto ligoninės Kauno Klinikos T. K. 2024 m. gegužės 22 d. atsakymas Nr. S-(1.21E)-3635 adresuotas Komisijai, kuriuo pateikiami tik keturi lapai priedo, o Komisijos užklausose minimas bylų priedas nebuvo grąžintas Komisijai. Akivaizdu, jog Komisija savo užklausimuose nebuvo pateikusi nurodytų priedų. Pateikti gydytojų atsakymai yra tik gydytojų ir Komisijos subjektyvi nuomonė, o ypač gydytojos neurologės R. B. pateiktas 2024 m. kovo 29 d. atsakymas. Ši nuomonė akivaizdžiai prieštaringa byloje nustatytoms aplinkybėms, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Tvirtina, kad niekada neturėjo stuburo traumos ar kompresinio stuburo lūžio. Gydytojai negavę tyrimui reikalingos medžiagos netyrė 2015 m. kovo 17 d. Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės atlikto jai kompiuterinio tomografijos tyrimo Nr. 1225 išvados ir jos nuotraukų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – atsakovė, Komisija) 2024 m. birželio 13 d. išvados Nr. 24-1/2024 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ (toliau – Išvada), kuria nuspręsta, kad profesinė liga pareiškėjai nustatyta nepagrįstai. Išvados 2 punktu taip pat nuspręsta netenkinti pareiškėjos 2019-08-29 skundo ir 2020-01-23 patikslinto skundo bei neįpareigoti darbo medicinos gydytojo B. G., surašiusio 2019-07-25 profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriuo pareiškėjai profesinė liga nediagnozuota, surašyti naują ligos patvirtinimo aktą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2007 m. - 2016 m. laikotarpiu dirbo Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Žemaitijos spauda“ (toliau-Bendrovė) spaustuvės darbininke. Darbas buvo susijęs su polisterolo paketų, sveriančių 10-50 kg, kilnojimu, pernešimu, stumdymu, su dažnais liemens pasilenkimais.
2015 m. rugpjūčio 20 d. viešoji įstaiga Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyrius pateikė pranešimą apie pareiškėjai įtariamą profesinę ligą VDI Klaipėdos skyriui.
VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2–ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas 2015 m. lapkričio 26 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86, kuriame nurodyta profesinės ligos diagnozė pagal (duomenys neskelbtini). Profesinės ligos priežastis: krovinių kėlimas ir pernešimas (4000050000), darbo poza (4000010000). Profesinės ligos eiga – lėtinė.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinis skyrius 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2845, kurioje nurodyta, kad pareiškėja negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams – visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais.
Komisija 2017 m. kovo 9 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-196 konstatavo, kad pareiškėjai darbo medicinos gydytojo nustatyta patologija yra profesinės kilmės.
Nesutikdama su Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada, Bendrovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 24 d. sprendimu panaikino Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti Bendrovės skundą.
Komisija, įgyvendindama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą, surašė 2019 m. birželio 20 d. išvadą, kurioje nurodė, kad buvo nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai nustatyta patologija atsirado dėl krovinių kėlimo ir pernešimo, darbo pozos.
Darbo medicinos gydytojas, atsižvelgdamas į Komisijos 2019-06-20 priimtoje išvadoje nustatytą įpareigojimą, 2019 m. liepos 25 d. surašė naują profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriuo pareiškėjai profesinės ligos nediagnozavo.
Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundu ir 2020 m. sausio 23 patikslintu skundu kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydama ištirti profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64 pagrįstumą.
Komisija 2022 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 3EK(13.4)-37 sustabdė minėtų pareiškėjos skundų nagrinėjimą Komisijoje, kol bus baigti teisminiai ginčai dėl profesinės ligos nustatymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-920-552/2023).
Pareiškėja, taip pat nesutikdama su 2019 m. birželio 20 d. išvada, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. sausio 30 d. sprendimu panaikino Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Teismas nurodė, kad Išvadoje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokios priežastys sukėlė pareiškėjai stuburo pažeidimus, t. y. ar sveikatos sutrikimai sukelti dėl darbinių funkcijų atlikimo, ar dėl galbūt turėtos traumos, nurodant, kokia konkreti trauma sukėlė stuburo pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad Komisijos motyvai grindžiami prielaida, jog patirta trauma galėjo turėti įtakos dabartinei klinikinei diagnozei, tačiau šios išvados nėra išsamios ir nėra grindžiamos konkrečiais pareiškėjos sveikatos duomenimis.
Komisija, įgyvendindama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą, kreipėsi į įvairias gydymo įstaigas ir gavo pareiškėjos medicininę dokumentaciją. Komisija 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 3EK(13.2)-765 kreipėsi į viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinį direktorių su prašymu paskirti gyd. neurochirurgą ekspertu nagrinėjamo atvejo svarstymui. 2020 m. gruodžio 7 d. raštu Komisija buvo informuota, kad ekspertu paskirtas Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas J. S.. 2021 m. gegužės 6 d. minėtam gydytojui išsiųsta pateikta užduotis ir iškelti klausimai.
Komisija, įvertinusi surinktus medicininius duomenis bei 2021 m. rugsėjo 21 d. eksperto-gydytojo vertinimą, 2021 m. spalio 21 d. priėmė išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjai profesinė liga nustatyta nepagrįstai, kadangi, vadovaujantis medicininiais dokumentais (1998 m. vasario 18 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC gydytojo konsultacija) ir eksperto neurochirurgo išvada, pirmieji simptominiai degeneraciniai stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m., dar prieš pareiškėjai pradedant darbinę veiklą Bendrovėje ir prieš profesinių rizikos veiksnių atsiradimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eI3-2149-463/2022, panaikino Ekspertų komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvadą Nr.21- 1/2021 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ ir įpareigojo Ekspertų komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Teismas, sprendime konstatavo, kad bylos eigoje buvo pateikti iš esmės skirtingi Komisijos vertinimai, konstatavo, todėl tiksliam profesinės ligos nustatymui / nenustatymui buvo tikslinga pasitelkti ne vieno gydytojo specialisto neurologo, tačiau kelių gydytojų-specialistų ekspertų vertinimą. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad gydytojas, atsakydamas į užduotą klausimą, kokios priežastys sukėlė pareiškėjos stuburo pažeidimus, į jį atsakė „galima daryti prielaidą, kad pirmieji simptominiai degeneraciniai stuburo pakitimai vystėsi nuo 1998 m.“. Tačiau teismas pažymėjo, kad gydytojo išvadoje taip pat nurodoma, jog pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai radiologinių tyrimų, siekiant tiksliau įvertinti degeneracinių stuburo pakitimų pradžią bei jų progresavimą. Taigi, šie pateikti vertinimai, teismo teigimu, tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju vieno specialisto padaryta išvada nėra pakankama. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos ginekologinis susirgimas, dėl kurio ji 1998 m. kreipėsi į gydytojus, ir kuris, jos teigimu, kėlė strėnų skausmus, nebuvo įvertintas specialisto. Todėl teismas konstatavo, kad Komisija neatliko išsamaus tyrimo ir pareiškėjos profesinės ligos nenustatymo tinkamai nepagrindė. Teismas pabrėžė, kad vertinimas turėtų būti atliktas visų medicininių dokumentų kontekste, įvertinant ir pareiškėjos ginekologinius susirgimus, pasitelkiant kelių sričių specialistus ekspertus. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Komisijos išvada yra nepagrįsta, todėl naikintina, o Komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Komisija vykdydama pastaruosius teismų sprendimus priėmė ginčijamą šioje byloje Išvadą, kuria vėl nuspręsta, kad profesinė liga pareiškėjai nustatyta nepagrįstai.
Pareiškėja nesutikimą su Išvada iš esmės grindžia tuo, kad Komisija nepilnai, nevisapusiškai bei netinkamai įvertino medicininius duomenis apie jos sveikatą, susijusią su stuburo ir kt. pažeidimų atsiradimo laiku, kilme bei priežastimis, kad nepagrįstai rėmėsi neišsamiomis ir prieštaringomis gydytojų specialistų: akušerės - ginekologės dr. E. S.; radiologo E. K. ir neurologės prof. R. B. išvadomis, dėl ko priėmė nepagrįstą bei neteisingą Išvadą dėl profesinės ligos pareiškėjai nustatymo. Tuo pačiu pateikia savo šių įrodymų vertinimo versiją, pagal kurią jai turėtų būti nustatyta profesinė liga.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir DSSĮ; 44 straipsnio 5 ir 8 d.); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Tyrimo nuostatai); Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-15 (TAR, 2019-01-04, Nr. 140) pakeistuose ir nauja redakcija išdėstytuose šio ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai.
Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Komisija nagrinėja ginčus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo, t. y. tiria, ar pagrįstai buvo nustatyta (nenustatyta) profesinės ligos diagnozė, taip pat turi įgaliojimus įpareigoti darbo medicinos gydytoją surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022).
Pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijų 4 punkto nuostatas nustatant profesinės ligos diagnozę turi būti įvertinami šie duomenys: ligos klinika (specifiniai ir (arba) nespecifiniai simptomai ir požymiai, atliktų laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatai, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys, įvertinant suminį rizikos veiksnių poveikį, individualų jautrumą rizikos veiksnio poveikiui (lytį, amžių), ligos anamnezę, gyvenimo anamnezę) turi atitikti rizikos veiksnio (-ių) poveikio sveikatai simptomus ir požymius; nustatoma vadovaujantis šiais kriterijais; nustatytas rizikos veiksnio (-ių) poveikis; nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir ligos atsiradimo bei vystimosi: rizikos veiksnio (-ių) ekspozicija turi būti prasidėjusi anksčiau nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai, požymiai (netaikoma išimtinais alerginių ligų atvejais, tokiais kaip bronchinė astma); minimalus rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas ir trukmė, minimalus indukcijos periodas, maksimalus latentinis periodas (išskyrus Kriterijų 4.5 papunktyje nurodytą atvejį); atlikus diferencinę diagnostiką, nenustatyta kitų, nesusijusių su darbu, ligos priežasčių.
Savo ruožtu šie duomenys nustatomi remiantis Profesinės ligos priežasčių tyrimo ir Profesinės ligos patvirtinimo aktais, medicininiais dokumentais apie asmens sveikatos būklę, ligas, jų eigą ir pan., kurie yra pirminiai ir teisės aktais leistini informacijos šaltiniai, nustatant profesinės ligos diagnozę.
Iš Išvados matyti, kad pakartotinai (ketvirtą kartą) tiriant, ar pagrįstai pareiškėjai buvo nustatyta (nenustatyta) profesinės ligos diagnozė, buvo remtasi minėtais pirminiais informacijos šaltiniais, tai pat buvo panaudotos ir atitinkamų medicinos sričių specialistų išvados: akušerės - ginekologės dr. E. S.; radiologo E. K. ir neurologės prof. R. B..
Komisija, remdamasi šia informacija padarė išvadą, kad nėra nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnio ir ligos atsiradimo, nes rizikos veiksnio ekspozicija yra prasidėjusi vėliau nei pasireiškė pirmieji ligos ((duomenys neskelbtini)) simptomai pareiškėjai.
Tokio ryšio nebuvimas atitinka Profesinių ligų nustatymo kriterijų 4.3 punkto sąlygą, kuriai esant yra negalima profesinės ligos diagnozė.
Pažymėtina, kad tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir minėtų medicinos srities specialistų išvados.
Įrodymų vertinimo prasme, žinios, kurios gautos panaudojus bei pritaikius specialias mokslo žinias, gali būti paneigiamos tik atitinkamų žinių pagalba, t. y., tik panaudojus bei pritaikius tokio pat pobūdžio žinias.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių žinių teismui neteikia, todėl įrodymų vertinimo prasme darytina išvada, kad ji nepaneigia minėtų specialistų akušerės - ginekologės dr. E. S.; radiologo E. K. ir neurologės prof. R. B. išvadų pagrįstumo, o tuo pačiu ir neįrodo savo priešingo pobūdžio teiginių pagrįstumo.
Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje šios kategorijos bylose yra konstatuota, kad Komisija turi medicininių klausimų vertinimo laisvę, todėl administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar ši viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų. Teismo tikrinimo apimtį sudaro tai, ar viešojo administravimo subjektas kruopščiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendimą tais argumentais, kurie yra privalomi, priimant konkretų sprendimą. Administracinių teismų praktikoje, atliekant viešojo administravimo institucijų, veikiančių specialiųjų žinių reikalaujančiose srityse, veiklos teisminę kontrolę, pripažįstama, pavyzdžiui, jog teismas turi patikrinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1896-525/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-596-1062/2020, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1128-756/2021, 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-156-756/2022). Teismas turi pareigą patikrinti, ar konkreti išvada dėl paslaugų kokybės ir atitinkamai paciento teisių pažeidimo padaryta pagrindžiant teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ar įrodinėjimo dalyką sudaranti informacija gauta pakankamų ir tinkamų įrodymų pagrindu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-463/2023). Be kita ko, tokios institucijos aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017 ).
Byloje aplinkybių, kurios patvirtintų, kad Komisija priimdama Išvadą pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėja.
Nepagrįsti ir tie pareiškėjos teiginiai, kad Išvada neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes kaip matyti iš Išvados, joje pakankamai išsamiai yra nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės normos, kurios yra reikšmingos šiam teisiniam santykiui įvertinti bei priimti sprendimą.
Konstatavus, kad Išvados 1 punktas yra pagrįstas, teisėtas bei teisingas nėra prielaidų naikinti ir Išvados 2 punkto, nes jie tarpusavyje pagal savo esmę sutampa ir neprieštarauja vienas kitam.
Byloje nustatyta, kad darbo medicinos gydytojas 2019 m. liepos 25 d. surašė naują profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriuo pareiškėjai profesinės ligos nediagnozavo. Šis profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64 yra nepanaikintas ir galiojantis. Kadangi jis atitinka Išvados 1 punkto esmę, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Dėl paminėto tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos V. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.