- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-02
- Bylos Nr.
- II-238-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00974-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Vidmondas Vėgelis
- Kategorijos
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, V. B. (V. B.),dalyvaujant pareiškėjui J. G. (toliau – Pareiškėjas) ( dalyvavo 2022-09-21 ir 2022-10-20 teismo posėdžiuose) ir jo atstovui advokatui Vidmondui Vėgeliui,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi pareiškėjo J. G. atstovo advokato Vidmondo Vėgelio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2022 m. birželio 14 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalimi J. G. skyrė įspėjimą už tai, kad jis 2022-05-10 apie 17.59 val. (duomenys neskelbtini) atvykęs pas sugyventinę E. Z., beldžiant bei ketinant patekti į namo vidų, išdaužė terasos balkono durų stiklą, nepilnamečių vaikų t.y. E. G., gini. (duomenys neskelbtini)ir O. G., gim. (duomenys neskelbtini)akivaizdoje, išgąsdino vaikus, tuo neužtikrino vaikų teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, neapsaugojo vaikus nuo jų vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. J. G. elgesys yra priešingas vaikų interesams ir taip pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skunde prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skundas grindžiamas tuo, kad duomenų patvirtinančių neteisėtą J. G. elgesį ar elgesį, priešingą vaikų interesams, byloje nėra, taip pat nėra ir įrodymų, patvirtinančių J. G. veiksmuose buvus ANK 73 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių. Skunde nurodoma, kad tyrėjai nepašalino esminių prieštaravimų dėl įvykusio incidento tarp sutuoktinių teiktų paaiškinimų. Neatsižvelgė į tai, kad tarp sutuoktinių egzistavo konfliktiški santykiai. Pareiškėjo atstovo manymu, konfliktinėje situacijoje E. Z. galėjo elgtis nevisiškai teisingai, neadekvačiai suvokti ir vertinti situaciją bei hiperbolizuoti jos padarinius, todėl jos parodymus tyrėja turėjo vertinti kritiškai, o ne vien jais grįsti Nutarimą. Be to, skunde nurodoma, kad išdužo tik apie 20 kv. cm. ploto stiklo dalis, o likusi apie 2 kv. m. dalis liko nepažeista. Taip pat nurodoma kad stiklas dužo ne vaikų akivaizdoje, kadangi kaip nurodė E. Z. Vaikai buvo antrame aukšte. Pareiškėjo atstovo manymu vaikai, būdami antrame aukšte negalėjo matyti dalies stiklo išdužimo ir tokiu būdu neturėjo pagrindo dėl to ir išsigąsti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Institucijos manymu yra akivaizdu, jog J. G. elgesys vaikų akivaizdoje, sukėlė jiems neigiamas tiek emocines, tiek psichologines pasekmes bei stresą, pažeidė numatytas tėvų pareigas ir tokiu būdu veikė priešingai vaikų interesams. J. G. veiksmai atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, priimtas išanalizavus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visumą. Nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad skundą palaiko. Paaiškino, kad santykiai su vaikais šilti, tėviški. Susitikimai su dukromis prasideda nuo vykino į bažnyčią ir maldos sukalbėjimo. Vaikus lankė ir tuo metu kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Įvykio dieną atėjo pas vaikus su dovanomis, prie pirmų vartų pastatęs automobilį, įėjo į kiemą. E. Z. trenkė durimis ir uždarė žaliuzes. Tuo metu iš nevilties atsirėmė į langą, žaliuzės buvo uždengtos, kas buvo už žaliuzių nematė. Dužo nedidelis lango stiklo plotas. E. Z. nematė kaip dužo stiklas. Po to jis nuėjo link automobilio, o E. Z. išbėgo iš namo, po kelių sekundžių, dukra (duomenys neskelbtini) priėjo prie durų. Eidamas link automobilio pamatė vaiką O. Jis priėjo prie vaiko apkabino, patikino kad viskas bus gerai. Po to įsėdo automobilį ir išvažiavo. Kai E. Z. išbėgo iš namų, jis ramino vaikus. Vaikui nebuvo panikos.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundo prašo netenkinti ir palikti jį nepakeistu. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti matomas tėvo elgesys. Atvykęs į namus ir žinodamas, kad yra mažamečiai vaikai daužė į duris. Nebuvo kompromiso ir bendravimo, buvo konkretūs veiksmai. Paprastai užeinama pro duris į jas pasibeldžiant, o nesiveržiant į vidų išdaužiant stiklą, kai yra mažamečiai vaikai. Be to nebuvo paneigta, kad vaikai tuo metu nebuvo toje vietoje. Agresija buvo išreikšta E. Z. atžvilgiu, su ja netinkamai elgtasi. Kardomoji priemonė iki 10 d. imtinai. Pareiškėjas neturėjo teisės grįžti į namus nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė, bet šios kardomosios priemonės pažeidimų nebuvo užfiksuota. 2022-05-10 protokolas nebuvo surašytas, įvykio aplinkybės aiškintos pagal E. Z. pareiškimą, apklausti liudytojai ir pagal pareigūno vidinį įsitikinimą padarytos išvados.
Liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną iš Pareiškėjo gavo žinutę. Po to jis skambindavo ir sakė kad atvažiuos. Kai su vaikais ir kaimynų mergaite valgė terasoje, išgirdo mašinos garsą, bet Pareiškėjo jie nematė. Tada paprašė vaikų užeiti į namus, kad užtikrintų jų saugumą. Vaikai nubėgo į antrą aukštą, bet jie viską girdėjo, nes antro aukšto langai buvo atidaryti. Pati užtraukė žaliuzes. Mažoji dukra nematė tėčio, todėl negalėjo pasileisti link tėčio. Visi vaikai buvo namo viduje, jie nematė, bet galėjo girdėti ir suprasti, kad į duris beldžiasi Pareiškėjas. Pareiškėjas pradėjo rėkti terasoje ir išgirdo smūgį, lyg kažkas kumščiu trenktų. Jis išdaužė stiklą. Buvo garsaus dužimo garsas. Ji nematė paties veiksmo, nes buvo užtrauktos žaliuzės. Stiklas išdaužtas viršutinėje dalyje. Daugiau niekas nematė. Nuo terasos pusės buvo išstumta trečdalis stiklo, dalis pirmo paketo, bet ne kiaurai. Kitas stiklas nebuvo sugadintas, nes tarp stiklų pakankamai didelis atstumas. Ji pasiėmė telefoną, raktus ir išbėgo pro duris, nes žinojo, kad jam reikia jos. Jis pradėjo ją sekti, tuo metu dar paskambino pagalbos telefonu ir kaimynei. Jis rėkė, klykė, buvo įsiutęs. Girdėjo, kad po visą kvartalą jis jos ieško. Kaimynė atvyko į vietą, pasižiūrėjo, ar vaikai saugūs. Vaikams buvo išgąstis, slėpėsi net po stalu. Kaimynų mergaitė labiausiai išsigando, nes ji prie to nepratusi, bet ir jos mergaitės išsigando. Teko raminti vaikus. Kai grįžo vaikai buvo minimaliai nurimę, nes Pareiškėjo jau nebebuvo. Vaikai paties stiklo išstūmimo nematė, bet matė rezultatą bei girdėjo pyktį. Šiuo metu į mėnesį du kartus pasiima vaikus pabūti kartu. Pareiškėjo gyvenamoji vieta išdeklaruota iš jos gyvenamosios vietos. Įvykio dieną Pareiškėjas ne su vaikais norėjo bendrauti, o atvyko vedamas įniršio dėl jos reakcijos, nes pasakė, kad nereikia jokių dovanų. Pareiškėjas nematė, ar už lango nebuvo vaikų, su vaikais kontakto nebuvo. Tą vakarą tarp tėvo ir vaikų pokalbio nevyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį nusižengimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (LAT nutartys atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-10-693/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-77-300/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-70-282/2022, Kauno apygardos teismo nutarimas byloje Nr. AN2-652-493/2021).
Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, veikoje yra šio administracinio nusižengimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi administracinė atsakomybė yra siejama būtent su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina atsižvelgiant į šeimos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vadinasi, ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties elementus, o nesant bent vieno iš jų, nusižengimo teisena negalima. Vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų - objektyvioji pusė, kuri susideda iš teisei priešingos veikos (veikimas/neveikimas), žalingų padarinių, priežastinio veikos ir padarinių ryšio, veikos padarymo būdo. Šiuo atveju J. G. kaltinamas tuo, kad beldžiant bei ketinant patekti į namo vidų, išdaužė terasos balkono durų stiklą savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, juos išgąsdino, tuo neužtikrino vaikų teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, neapsaugojo vaikus nuo jų vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad toks J. G. elgesys yra priešingas vaikų interesams. Visgi byloje nėra duomenų apie tai, ar J. G. veiksmai buvo padaryti būtent vaikų akivaizdoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022-05-10 E. Z. kreipėsi į policiją dėl to, kad Pareiškėjas atvažiavo ir išdaužė terasos balkono durų stiklą. Namuose tuo metu buvo vaikai. Pareiškėjas agresyvus, bijo, kad patekęs į namo vidų nesužalotų vaikų. Iš byloje esančio 2022-05-19 prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, nustatyta, kad nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį ir nurodyta, kad J. G. veikoje įžiūrimi ANK 73 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad po to, kai prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, nebuvo atlikti jokie veiksmai, siekiant išsiaiškinti ar Pareiškėjo veiksmuose buvo ANK 73 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymiai, nenustatyti visi konkretaus administracinio nusižengimo sudėties elementai, žalingų padarinių, priežastinio veikos ir padarinių ryšio, veikos padarymo būdo. Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Iš E. Z. paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad įvykio metu atėjus Pareiškėjui, kartu su jos vaiku buvo ir kitas kaimyno vaikas, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, ar minėtas vaikas matė ar girdėjo Pareiškėją, ar matė jo atliekamus veiksmus. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra nustatytas koks nors netinkamas Pareiškėjo elgesio poveikis jo dukroms. E. Z. teismo posėdžio metu aiškino, jog vaikai Pareiškėjo nematė, jie nuėjo į antrą aukštą, bet ar vaikai girdėjo kaip dužo stiklas ar kaip tėvai pykosi, byloje nėra nustatyta. Taip pat nenustatyta ar vaikai matė kaip Pareiškėjas sudaužė stiklą. Teismo posėdžio metu E. Z. nurodė, kad vaikai stiklo išstūmimo nematė. Be to, pažymėtina, kad išdaužtas buvo nevisas stiklas, o tik dalis jo, taip pat ir pati E. Z. dėl turto sugadinimo Pareiškėjui pretenzijų neturi. Nors Institucijos atstovas atkreipė dėmesį, kad Pareiškėjui įvykio dieną dar galiojo kardomoji priemonė, visgi manytina, kad nagrinėjamu atveju tai įtakos sprendžiant Pareiškėjo kaltės klausimą šioje administracinio nusižengimo byloje neturi, be to ir pati E. Z. dėl ankstesnių Pareiškėjo apsilankymų ir bendravimų su vaikais pretenzijų neturėjo ir į policiją nesikreipė. Byloje nenustatyta, kad vaikai dėl skundžiamame nutarime nurodytų Pareiškėjo veiksmų būtų pasijutę nesaugūs, išsigandę ar patyrę kitų neigiamų emocijų. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis išimtinai E. Z. ir Pareiškėjo paaiškinimais duotais nagrinėjant medžiagą (duomenys neskelbtini)2 (dėl LR BK 145 str. 1 d.). O tiriant administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 73 straipsnį (tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams) neatlikti kiti veiksmai, nesurinkti kiti duomenys apie kitus asmenys, buvusius įvykio metu, kurie galėjo matyti ar girdėti įvykį ir galinčius turėti reikšmingos bylai informacijos, tokiu būdu manytina, kad Institucija nenustatė visų būtinų aplinkybių, reikalingų teisingai bylai išspręsti. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį. (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-652-493/2021)
Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad visos šios aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti, nagrinėjant šią bylą Institucijai, nebuvo ištirtos ir motyvuotai įvertintos, o Institucija, priimdama nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, pažeidė iš ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies kylančius reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą ir priimti motyvuotą nutarimą, o teismui spręsti dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui papildomam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. G. atstovo advokato Vidmondo Vėgelio skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Nutartis per 20 kalendorių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus