Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovei D. A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 11 d. teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinys atsakovei D. A. A. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 370,82 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė teikia daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą ir jai dalinės nuosavybės teise priklauso ir bendrojo naudojimo objektai, kurios atsakovė privalo išlaikyti. Ieškovė nurodo, jog atsakovė neatsiskaitė už minėtas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., ir yra susidariusi 370,82 Eur skola.

2019 m. lapkričio 27 d. teisme gautas atsakovės D. A. A. atsiliepimas į pareikštą ieškinį. Atsiliepime nurodoma, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ji neprašė ieškovės paskirti administratore. Ji ieškovės darbuotojų nėra mačiusi, nors visąlaik būna namuose. Ieškovė nėra jos butui teikusi jokių paslaugų. Atsižvelgiant į tai, mano, jog ieškinys yra nepagrįstas.

2020 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškinį palaiko pilna apimtimi ir prašo tenkinti. Paaiškina, jog skolų valdymo ataskaitoje yra aiškiai nurodyta, iš ko susidaro atsakovės skola. Pažymi, jog visos skolos apskaičiuotos teisės aktų nustatyta tvarka, papildomai pateiktoje rašytinėje medžiagoje nurodoma kokiu būdu apskaičiuota techninės apžiūros kaina. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad privalėjo kartu dalyvauti ieškovei vykdant statinio (atsakovės gyvenamojo namo) išorės techninę apžiūrą, kadangi ieškovė vykdydama teisės aktuose numatytą pareigą, minimos procedūros metu apžiūri statinio išorės ir bendrojo naudojimo patalpas, todėl atsakovės dalyvavimas nėra numatytas. Pažymi, jog atsakovė netinkamai remiasi byloje esančiu Kultūros paveldo departamento aktu, kadangi ieškovė, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorė atlieka visai kitas funkcijas. Tuo pačiu pažymi, jog neprašo iš atsakovės priteisti skolą už atliktus darbus, kadangi ginčo dalykas yra skola už techninę statinio apžiūrą. Informuoja, jog techninė apžiūra pagal teisės aktus privalo atlikti vieną kartą per metus, kadangi ieškovė yra atsakinga už bet kokią statiniams atsirandančią žalą.

2020 m. vasario 24 d. posėdžio metu, teismas protokoline nutartimi, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2020 m. kovo mėn. 12 d. 15:00 val.

2020 m. kovo 4 d. nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo ieškovę iki 2020 m. kovo 18 d. pateikti teismui paaiškinimus raštu, kaip ji apskaičiuoja 82,45 kv. m. plotą, už kurį skaičiuoja mokesčius atsakovei D. A. A. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro išrašų, ieškovės pateiktų sąskaitų) bei šalių paaiškinimų posėdžių metu, neįmanoma nustatyti, kokiu būdu ieškovė apskaičiavo atsakovei tenkančio bendrojo naudojimo patalpų plotą - 82,45 kv. m.

2020 m. kovo 13 d. teisme gauti ieškovės papildomi paaiškinimai, kuriuose pateikiami duomenis ir nurodoma, jog atsakovei priklauso bendrojo naudojimo patalpų 82,45 kv. m. plotas apskaičiuojamas: butas 43,10 kv. m. + rūsys 36,42 kv. m. + bendrojo naudojimo patalpa ½ iš 5,86 kv. m. (t. y. 2,93 kv. m.).

2020 m. gegužės 27 d. teisme gautas ieškovės atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo užbaigimo ieškovės atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodė ieškovė byloje savo poziciją jau yra išdėsčiusi, o atnaujinus byloje nagrinėjimą pateikus rašytinius paaiškinimus, ir įrodymus, bei atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo principus, prašo baigti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant ieškovo atstovui. Ieškovė pareikštus reikalavimus palaiko, bei prašo iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovei D. A. A., asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su bendrojo naudojimo objektais. 2016 m. gruodžio 21 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-681, ieškovė buvo paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Ieškovė teikia daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas daugiabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. teikė minėto pastato bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, susidarė 370,82 Eur skola, kurią ginčija atsakovė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas dėl bendrosios nuosavybės ir bendrojo naudojimo objektų reglamentuoja CK 4.82 – 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Kitaip tariant, pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, kyla, jeigu: 1) bendraturtis yra davęs sutikimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti; 2) išlaidos yra susidariusios, įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus; 3) patalpų savininkų susirinkimas yra priėmęs sprendimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti. Visi šie pagrindai yra savarankiški (alternatyvūs) ir nėra būtinoji vienas kito atsiradimo (taikymo) sąlyga (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1214-585/2017).

Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinta nauja redakcija), nustatytą teisinį reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., ieškovė atsakovei iš viso išrašė 33 sąskaitas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. ieškovė atsakovei išrašė 13 sąskaitų, kurių mėnesio sumą sudarė 9,11 Eur (pastato administravimas 4,99 Eur, kaupiamosios lėšos 4,12 Eur). Nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. ieškovė atsakovei išrašė 9 sąskaitas, kurių mėnesio sumą sudarė 13,60 Eur (pastato administravimas 4,99 Eur, kaupiamosios lėšos 4,12 Eur, pastato techninė priežiūra 4,49 Eur). Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė atsakovei išrašė 11 sąskaitų, kurių mėnesio sumą sudarė 10,48 Eur (pastato administravimas 4,99 Eur, kaupiamosios lėšos 4,12 Eur, pastato techninė priežiūra 1,37 Eur). Iš byloje rašytinių įrodymų nustatyta, jog iš atsakovės reikalaujamos sumos buvo nustatytos teisės aktų numatyta tvarka.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Pažymėtina, jog teismas atsakovei 2020 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu, kelis kartus siūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje ir kreiptis nemokamos teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau atsakovė nepasinaudojo savo teise.

Ieškovė neprivalėjo tiesiogiai su atsakove sudarinėti paslaugų teikimo sutarčių, kadangi atsakovė yra buto savininke name, kuriame esančių butų savininkai neįsteigė gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat nesudarė jungtinės veiklos sutarties, todėl savivaldybė įstatyme nustatyta tvarka paskyrė namo administratorių (CK 4.84 straipsnio 1-2 dalis). Ieškovė 2016 m. gruodžio 21 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-681, buvo paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Teismas konstatuoja, jog namo administratorius (ieškovė), vykdydamas savo pareigą įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, turėjo pagrindą be savininkų atskiro sutikimo tikrinti pastato techninę būklę, rinkti administravimo mokestį ir kaupiamąsias lėšas iš visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, proporcingai jų turimai nuosavybės daliai. Kita vertus, ieškovė turėjo įrodyti kiekvienos prašomos priteisti sumos pagrįstumą ir apskaičiavimo tvarką (CK 4.82 straipsnis, 4.84 straipsnio 4 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė, teikdama ir apskaičiuodama pastato administravimo paslaugą, rėmėsi 2016 m. gruodžio 21 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. V13-681, nustatytu administravimo tarifu. Šio įsakymo 1.8. punktas numato, jog pastato (duomenys neskelbtini), bendras plotas 251,14 m², naudingas plotas 170,17 m², kuriame yra 3 gyvenamosios paskirties patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifas — 0,05 Eur be PVM už 1 m². Atsižvelgiant į minėta formulę, ieškovė atitinkamai apskaičiavo: 0,05 Eur (be PVM) * 82,45 kv. m. atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto plotas (pagal 2019 m. spalio 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą) = 4,99 Eur (su PVM). Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovei tenkanti apmokėti pastato administravimo paslaugų dalis yra 164,67 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovės reikalavimas priteisti 164,67 Eur už pastato administravimą yra pagrįstas.

Nustatyta, jog atsakovei skolos laikotarpiu buvo priskaičiuota mokėti 135,96 Eur suma už kaupiamąsias lėšas. Kaupiamųjų lėšų rinkimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos“. Minėto nutarimo 11.1. p. nustatyta, jog daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m, – taikomas 0,05 Eur m²/mėn., todėl pagal šią formulę apskaičiuota: 0,05 Eur * 82,45 m² atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto plotas (pagal 2019 m. spalio 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą) = 4,12 Eur. Ieškovė papildomai pateikė duomenis, kokiu būdu apskaičiavo atsakovei 82,45 m² nuosavybės teise priklausančio buto plotą. Iš byloje pateikto 2017 m. sausio 17 d. VĮ „Registrų centro“ butų (patalpų) sąrašo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), matyti, jog patalpos, pažymėtos Nr. 2 savininkė yra atsakovė D. A. A., kuriai priklauso 43,10 kv. m. gyvenamojo buto ir 36,42 kv. m. rūsio ir ½ dalis 5,86 kv. m. bendrojo naudojimo patalpų - 2,93 kv. m. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovės reikalavimas priteisti 135,96 Eur sumą už kaupiamąsias lėšas yra pagrįstas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė atlieka pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, ir tai patvirtina byloje pateikti 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. statinio apžiūros aktai (kartu su foto nuotraukomis), techninės priežiūros žurnalo kopijos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.. Teismas laiko, kad atsakovei teigiant, jog ji nematė atliekant pastato techninės apžiūros, nepaneigia fakto, kad apžiūros buvo atliekamos. Kita vertus, iš ieškovės pateiktų duomenų, nėra aišku, kokiu būdu, už kokius būtent ir kieno atliktus darbus, buvo priskaičiuota prašoma iš atsakovės priteisti 70,19 Eur suma, kuria buvo prašoma apmokėti nuo 2018 m. vasario 28 d. išrašytose sąskaitose (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad atsakovei mokestis už namo techninę priežiūrą ir eksploataciją skaičiuojamas remiantis sutartimi, sudaryta tarp ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ ir UAB „Mano Būstas“. Techninės apžiūros paslaugų teikimo suma numatyta 2019 m. sausio 31 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. JRB-SUT-19-000248 3.1 – 3.6 punktuose, 2 priedo 124 punkte (2,33 Eur be PVM), tačiau bet kokie kiti nenumatyti darbai sutarties 1 priede, atliekami pagal šalių sutartą kainą. Tos pačios sutarties 1.1. punktas numato, jog UAB „Mano Būstas“ įsipareigoja atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų sutarties priede Nr. 2 nuolatinių stebėjimų, apžiūrų vykdymo, dokumentacijos tvarkymo ir kitas paslaugas, kurios yra detalizuojamos sutarties priede Nr. 1, o UAB „Mano Būstas Baltija“ įsipareigoja atsiskaityti už paslaugas sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Sutartis tarp ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ ir UAB „Mano Būstas“ pasirašyta 2019 m. sausio 31 d., pagal šią sutartį paslaugos yra pradedamos teikti nuo 2019 m. vasario 1 d. Atsakovei sąskaitos už techninę priežiūrą buvo išrašomos nuo 2018 m. vasario mėnesio. Kokiu pagrindu ieškovė iki 2019 m. vasario 1 d. apskaičiavo prašomą priteisti atlygį už techninę priežiūrą byloje duomenų nėra. Teismas ne kartą siūlė ieškovei – juridiniam asmeniui, turto administratoriui ir savo srities profesionalui, turinčiam teisininką ir vedantį bylą per atstovą advokatą, pagrįsti prašomas priteisti sumas iš atsakovės. Ieškovė 2020 m. sausio 28 d. paaiškinimuose nurodo, kad atsakovei mokestis už namo techninę priežiūrą ir eksploataciją skaičiuojamas remiantis byloje pateikta sutartimi. Byloje yra vienintelė tokia paslaugų teikimo sutartis, kurios data – 2019 m. sausio 31 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovė neįrodė, kokiu pagrindu apskaičiavo atsakovei mokestį už techninę priežiūrą iki 2019 m. vasario 1 d., todėl ieškovės reikalavimas priteisti 70,19 Eur sumą yra tenkintas iš dalies ir ieškovei nuo 2019 m. vasario 1 d. paskaičiuota 33,41? Eur suma, už namo techninės priežiūros paslaugas. Teismas negali grįsti sprendimo prielaidomis, kokiu pagrindu apskaičiuota ir susidarė ieškovės prašoma priteisti suma už techninę priežiūrą, nurodyta sąskaitose nuo 2018 m. vasario iki 2019 m. sausio mėnesio – tai yra ieškovės pareiga pagrįsti ieškinio reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovės prašoma priteisti suma už techninę priežiūrą už nurodytą laikotarpį iki 2019 m. sausio mėnesio laikytina šioje byloje neįrodyta ir yra atmestina.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta bei esant pateiktiems įrodymams, ieškovės reikalavimas dėl skolos iš atsakovės priteisimo tenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės D. A. A. priteistina 334,04 Eur skola (CK 4.84 straipsnis, 4.85 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis 2 dalis). Civilinė byla atsakovės atžvilgiu iškelta 2019 m. lapkričio 11 d., ir nuo šios datos yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“ nurodo, jog šioje byloje patyrė 318,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 302,00 Eur advokato suteiktos paslaugos bei 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų ir 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti iš dalies (90 procentų reikalavimų), bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir advokato išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių už jo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 286,84 Eur suma (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 334,04 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis Eur 4 ct) skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 334,04 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis Eur 4 ct) sumą, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 286,84 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.